{"id":30786,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"plauciu-embolija","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/plauciu-embolija\/","title":{"rendered":"Plau\u010di\u0173 embolija"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align:justify\"><strong>Plau\u010di\u0173 embolija<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>APIBR<\/strong><strong>\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Plau\u010di\u0173<br \/>\n embolija &#8211; tai tokia b\u016bkl\u0117, kai d\u0117l embolijos sutrinka plau\u010di\u0173<br \/>\narterijos kraujotaka, i\u0161sivysto laikinas, ta\u010diau pavojingas gyvybei<br \/>\nde\u0161iniojo skilvelio nepakankamumas. Kitaip &#8211; plau\u010di\u0173 arterijos trombin\u0117<br \/>\nembolija (PATE) \u2013 tai plau\u010di\u0173 arterijos ar jos \u0161ak\u0173 u\u017ekim\u0161imas kre\u0161uliu<br \/>\n(trombu) ir dalies plau\u010di\u0173 kraujotakos sutrikdymas.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Plau\u010di\u0173<br \/>\n embolijos da\u017enis tarp ligonin\u0117se gydyt\u0173 pacient\u0173 JAV 0,4%. Sunku<br \/>\n\u012fvertinti tiksl\u0173 plau\u010di\u0173 embolijos da\u017en\u012f, nes n\u0117ra specifin\u0117s klinikos.<br \/>\nPATE diagnozuojama 20-200 \u017emoni\u0173 i\u0161 100 000. Tai viena da\u017eniausi\u0173<br \/>\nligonin\u0117se gydom\u0173 \u017emoni\u0173 mirties prie\u017eastis.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Populiacijos tyrim\u0173<br \/>\nduomenimis, pacientams, kuriems jau kart\u0105 pasirei\u0161k\u0117 embolija, yra<br \/>\npadid\u0117jusi jos kartojimosi rizika. Pasikartojimo rizika priklauso nuo<br \/>\nlaiko \u2013 da\u017eniausiai ji per pirmuosius 6\u201312 m\u0117nesi\u0173 po pirmojo epizodo.<br \/>\nTaigi, kartotin\u0117s embolijos da\u017enumas yra apie 10 proc. per pirmuosius 6<br \/>\nm\u0117nesius, 12 proc. \u2013 per pirmuosius metus, 25 proc. \u2013 per 5 metus ir 30<br \/>\nproc. \u2013 per 10 met\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>LIGOS PRIE\u017dASTYS IR EIGA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Embolija<br \/>\n vadinamas procesas, kada kraujagysl\u0117 u\u017ekem\u0161ama \u012f kraujotak\u0105 patekusiu<br \/>\natitr\u016bkusiu \u201ekam\u0161\u010diu\u201d. Juo gali b\u016bti trombas, oras, riebalinis audinys,<br \/>\nvaisiaus vandenys, navikin\u0117s l\u0105stel\u0117s. Plau\u010di\u0173 arterijos tromboembolija \u2013<br \/>\n ne atskira liga, o tik kit\u0173 lig\u0173 komplikacija. Da\u017eniausiai pasitaiko<br \/>\nplau\u010di\u0173 arterij\u0173 tromboembolija. Tromboembolija \u2013 terminas, rodantis,<br \/>\nkad embol\u0105 sudaro atitr\u016bk\u0119 trombai. \u0160ie susidaro venose sergant<br \/>\ntromboflebitu (venos u\u017esikim\u0161imas kre\u0161uliu ir d\u0117l to kil\u0119s u\u017edegimas),<br \/>\nflebotromboze (venos u\u017ekim\u0161imas be ry\u0161kesn\u0117s u\u017edegimin\u0117s reakcijos).<br \/>\nVeninis kraujas atiteka \u012f de\u0161in\u012fj\u012f prie\u0161ird\u012f vir\u0161utine ir apatine<br \/>\ntu\u0161\u010diosiomis venomis.Vir\u0161utin\u0117 vena \u201esurenka krauj\u0105 i\u0161 vir\u0161utin\u0117s,<br \/>\napatin\u0117 i\u0161 apatini\u0173 k\u016bno dali\u0173. Veninis kraujas i\u0161 de\u0161iniojo prie\u0161ird\u017eio<br \/>\n patenka \u012f plau\u010di\u0173 arterij\u0105, plau\u010diuose yra \u012fsotinamas deguonimi,<br \/>\nplau\u010di\u0173 venomis patenka \u012f kair\u012fj\u012f prie\u0161ird\u012f, i\u0161 jo \u012f kair\u012fj\u012f skilvel\u012f,<br \/>\ntada aort\u0105, kuri yra stambiausia arterija, jos \u0161akomis patenka \u012f<br \/>\norganus, audinius. Kadangi kraujagysl\u0117s, kuriomis kraujas i\u0161teka i\u0161<br \/>\n\u0161irdies yra vadinamos arterijomis, nors plau\u010di\u0173 arterija teka veninis<br \/>\nkraujas, ji vadinama arterija.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Plau\u010di\u0173 arterijos embolija da\u017eniausiai b\u016bna trombin\u0117s kilm\u0117s. <br \/> Rizikos veiksniai: <br \/> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &#8211; vyresnis am\u017eius, <br \/> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &#8211; r\u016bkymas, <br \/> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &#8211; arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas, <br \/> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &#8211; vir\u0161svoris, nutukimas, <br \/> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &#8211; cukrinis diabetas, <br \/> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &#8211; kraujo kre\u0161\u0117jimo sutrikimas, <br \/> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &#8211; ma\u017eas fizinis aktyvumas, ilgos kelion\u0117s, imobilizacija, <br \/>\n &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &#8211; kraujo lipid\u0173 santykio sutrikimai (daug<br \/>\ncholesterolio, triglicerid\u0173, ma\u017eai didelio tankio lipoprotein\u0173), <br \/> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &#8211; peroralini\u0173 kontraceptik\u0173 naudojimas.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Skiriama<br \/>\n masyvi PATE, kai u\u017ekem\u0161ama stambi plau\u010di\u0173 kraujagysl\u0117 ir sutrinka<br \/>\ndaugiau nei 60% kraujotakos, pusiau masyvi PATE \u2013 sutrinka 50-60%<br \/>\nplau\u010di\u0173 kraujotakos ir mikroembolija, kai sutrinka ma\u017eiau nei pus\u0117<br \/>\nplau\u010di\u0173 kraujotakos.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>KLINIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Ligos eiga ir<br \/>\npaciento b\u016bkl\u0117s sunkumas priklauso nuo u\u017ekim\u0161tos plau\u010di\u0173 kraujagysl\u0117s<br \/>\nspind\u017eio ir pakenkto plau\u010di\u0173 ploto. Kuo stambesnis kre\u0161ulys, tuo<br \/>\nstambesn\u0117 kraujagysl\u0117 u\u017ekem\u0161ama, nuken\u010dia didesnis plau\u010di\u0173 plotas,<br \/>\nsimptomai ry\u0161kesni ir vystosi grei\u010diau.<br \/> \u012evykus masyviai plau\u010di\u0173<br \/>\narterijos embolijai vystosi \u016bminis plau\u010di\u0173 ir \u0161irdies nepakankamumas. Jo<br \/>\n eiga da\u017eniausiai \u017eaibi\u0161ka &#8211; ligonis staiga ima d\u016bsti, skund\u017eiasi<br \/>\nkr\u016btin\u0117s, re\u010diau galvos, pilvo skausmu, pam\u0117lynuoja, i\u0161pampsta kaklo<br \/>\nvenos, krenta arterinis spaudimas, gali atsirasti traukuliai, i\u0161nyksta<br \/>\ns\u0105mon\u0117. Ligonio i\u0161gelb\u0117ti paprastai nebepavyksta. <br \/> Kre\u0161uliui<br \/>\nu\u017ekim\u0161us vidutinio stambumo plau\u010di\u0173 arterijos \u0161akas \u012fvyksta plau\u010di\u0173<br \/>\ninfarktas. Atsiranda dusulys, da\u017enas kv\u0117pavimas, \u0161ono (da\u017eniausiai<br \/>\nde\u0161iniojo) skausmas. Prisid\u0117jus infekcijai vystosi plau\u010di\u0173 u\u017edegimas<br \/>\n(infarktpneumonija). Prasideda kar\u0161\u010diavimas, atkosima kraujing\u0173<br \/>\nskrepli\u0173. <br \/> Plau\u010di\u0173 mikroembolija pasirei\u0161kia, kuomet kartojasi<br \/>\nembolizacija smulkiais kre\u0161uliais. \u0160ie, u\u017ekim\u0161\u0119 nedidelio spind\u017eio<br \/>\nplau\u010di\u0173 kraujagysles, netrukus yra i\u0161tirpdomi, tod\u0117l simptomai nery\u0161k\u016bs<br \/>\nir greitai i\u0161nyksta, bet gali kartotis. D\u0117l dirginimo sukeliamas<br \/>\ntrumpalaikis arterij\u0173 ir bronch\u0173 spazmas, pasirei\u0161kiantis priepuoliniu<br \/>\ndusuliu, pada\u017en\u0117jusiu kv\u0117pavimu ir \u0161irdies plakimu, odos melsvumu.<br \/>\nNemalon\u016bs jutimai \u0161irdies plote, trumpalaikis dusulys, kr\u016btin\u0117s l\u0105stos<br \/>\nskausmas kartojasi, ne\u017eymiai pakyla temperat\u016bra, gali vystytis plau\u010di\u0173<br \/>\nu\u017edegimas.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Pagrindiniai simptomai:<\/p>\n<ul>\n<li>Dusulys<\/li>\n<li>Kr\u016btin\u0117s skausmas<\/li>\n<li>Kr\u016btin\u0117s spaudimas<\/li>\n<li> Kr\u016btin\u0117s sunkumas<\/li>\n<li> Kr\u016btin\u0117s deginimas<\/li>\n<li>Kraujo atkos\u0117jimas<\/li>\n<li> Apalpimas<\/li>\n<li>Tachipn\u0117ja (Da\u017enas kv\u0117pavimas)<\/li>\n<li>\u017demas kraujo spaudimas<\/li>\n<li>EKG poky\u010diai b\u016bdingi de\u0161inio skilvelio perkrovai.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Tiksliai<br \/>\n diagnoz\u0119 galima nustatyti atlikus plau\u010di\u0173 arterij\u0173 angiografin\u012f tyrim\u0105<br \/>\nar plau\u010di\u0173 skenavim\u0105 su radioaktyviais izotopais. \u0160ie tyrimai taikomi<br \/>\nre\u010diau d\u0117l galim\u0173 komplikacij\u0173, j\u0173 brangumo. \u0160iuo metu da\u017eniausiai<br \/>\natliekama kompiuterin\u0117 tomografija su plau\u010di\u0173 arterij\u0173 angiografija.<br \/>\nKompiuterin\u0117s plau\u010di\u0173 tomografijos metu rentgeno kontrastin\u0117s med\u017eiagos<br \/>\nsuleid\u017eiama \u012f ven\u0105. \u0160iuo metodu galima nustatyti ne tik kre\u0161ul\u012f<br \/>\nplau\u010diuose, bet ir patvirtinti ar paneigti kit\u0105 plau\u010di\u0173 lig\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>GYDYMAS<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>Antikoaguliantai. Tai \u012f heparin\u0105 pana\u0161\u016bs preparatai ir ma\u017eos<br \/>\nmolekulin\u0117s mas\u0117s heparinai, vitamino K antagonistai. Antikoaguliantai<br \/>\nskiriami parenteriniu b\u016bdu. Kai INR (international normalized ratio<br \/>\nangl.) pasiekia 2-3, o SPA 15-25% heparinai pakei\u010diami varfarinu.<br \/>\nVartojant varfarin\u0105, reikalinga SPA ir INR kontrol\u0117 2-3 k.\/sav.<\/li>\n<li>Trombolitikai. Streptokinaz\u0117, urokinaz\u0117 ir kt. rekomenduojami, kai yra<br \/>\nmasyvi tromboz\u0117, kai nustatytas trombas, nesenas pacientas, nesergantis<br \/>\ngretutin\u0117mis ligomis, neturinti op\u0173 skrandyje ir \u017earnyne. Tromb\u0105 galima<br \/>\ni\u0161tirpdyti per pirm\u0105sias 2-4 valandas. Gali b\u016bti taikoma ne tik<br \/>\nsistemin\u0117, bet ir kateterin\u0117 tromboliz\u0117.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">\u0160alinti<br \/>\n rizikos veiksnius, vartoti gydytojo paskirtus vaistus \u2013 netiesioginio<br \/>\nveikimo antikoaguliantus. Jie taip pat trikdo tromb\u0173 susidarym\u0105,<br \/>\nveikdami kre\u0161\u0117jimo faktorius.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Jei tromboembolij\u0173 epizodai da\u017eni \u2013<br \/>\ngali b\u016bti rekomenduojama implantuoti \u2013\u201esk\u0117\u010dio pavidalo filtr\u0105 \u012f apatin\u0119<br \/>\ntu\u0161\u010di\u0105j\u0105 ven\u0105, kuris sulaiko trombus ir \u0161ie nepasiekia \u0161irdies. Jokiu<br \/>\nb\u016bdu nekeiskite patys nurodyt\u0173 netiesioginio veikimo antikoaguliant\u0173<br \/>\ndozi\u0173 \u2013 ne\u017einodami, kaip kei\u010diasi J\u016bs\u0173 kre\u0161\u0117jimo rodikliai, galite<br \/>\nsukelti komplikacij\u0105 \u2013 kraujavim\u0105, arba suma\u017einus doz\u0119 \u2013 v\u0117l formuosis<br \/>\ntrombai.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","tags":[4800],"catalog_supplier":[],"catalog":[27458],"class_list":["post-30786","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","hentry","tag-plauciu-embolija","catalog-sirdies-ir-kraujagysliu-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30786","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30786"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30786"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30786"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30786"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}