{"id":30832,"date":"-0001-11-30T00:00:00","date_gmt":"-0001-11-29T22:18:44","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-29T21:00:00","slug":"kraujavimas","status":"publish","type":"catalog_entry","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/irasas\/kraujavimas\/","title":{"rendered":"Kraujavimas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align:justify\"><strong>Kraujavimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>&nbsp;<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>APIBR<\/strong><strong>\u0116\u017dIMAS<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kraujavimas<br \/>\n \u2013 kraujo liejimasis i\u0161 kraujo ind\u0173 \u012f aplink\u0105 arba \u012f organizmo audinius<br \/>\nir organus. Kai kraujuoja \u012f i\u0161or\u0119, toks kraujavimas vadinamas i\u0161oriniu, o<br \/>\n kai kraujuoja \u012f organizmo audinius \u2013 vidinis kraujavimas. Yra pirminis<br \/>\nir antrinis kraujavimas. Pirminis kraujavimas prasideda tuoj pat<br \/>\nsu\u017ealojus kraujagysl\u0119. Antrinis kraujavimas \u2013 v\u0117liau, kai pirminis jau<br \/>\nbuvo sustabdytas ar sustoj\u0119s.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>EPIDEMIOLOGIJA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kraujavimas gali pasitaikyti bet kokiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>LIGOS PRIE\u017dASTYS IR EIGA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kraujavimo<br \/>\n stiprumas priklauso nuo su\u017eeistos kraujagysl\u0117s kalibro, r\u016b\u0161ies<br \/>\n(arterija, vena), AKS, kraujagysl\u0117s su\u017eeidimo b\u016bdo (jei su\u017eeidimas<br \/>\nskersinis, kraujagysl\u0117 u\u017esispazmuoja, ir kraujavimas greitai sustoja,<br \/>\njei kraujagysl\u0117 pa\u017eeista i\u0161ilgai, defektas neu\u017esidarys net ir<br \/>\nspazmavus).<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kraujo i\u0161siliejimas \u012f ertmes:<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Slaptas:<\/p>\n<ul>\n<li>Haemothorax \u2013 kraujas i\u0161siliej\u0119s \u012f pleuros ertm\u0119.<\/li>\n<li>Haemoperitoneum \u2013 \u012f pilvapl\u0117v\u0117s ertm\u0119.<\/li>\n<li>Haemopericardium \u2013 \u012f \u0161irdies mai\u0161elio ertm\u0119.<\/li>\n<li>Haemarthrosis \u2013 \u012f s\u0105nari\u0173 ertm\u0119.<\/li>\n<li>Haemmatocoele \u2013 \u012f cavum vaginale testis.<\/li>\n<li>Matomas:<\/li>\n<li>Epistaxis \u2013 kraujavimas i\u0161 nosies.<\/li>\n<li>Haematemesis \u2013 v\u0117mimas krauju.<\/li>\n<li>Haemoptoe \u2013 kos\u0117jimas krauju.<\/li>\n<li>Haematuria \u2013 \u0161lapinimasis krauju.<\/li>\n<li>Metrorrhagia \u2013 kraujavimas i\u0161 moters lytini\u0173 organ\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align:justify\">Kraujavimas gali b\u016bti:<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; a)&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; \u016aminis \u2013 su\u017eeidus stambias arterijas, venas, gausiai vaskuliarizuotus organus;<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; b)&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; L\u0117tinis \u2013 kai kraujuojama i\u0161 l\u0117to, bet ilgai (skrand\u017eio opa, hemorojiniai mazgai).<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kraujavimas:<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; a)&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Pirminis. Su\u017eeidimo metu.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;<br \/>\n b)&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Antrinis. Antr\u0105 tre\u010di\u0105 dien\u0105 po su\u017eeidimo (blogai sutvars\u010dius<br \/>\n\u017eaizd\u0105, blogai perri\u0161us kraujagysles, ar pakilus kraujosp\u016bd\u017eiui po<br \/>\noperacijos \u2013 ims kraujuoti i\u0161 kraujagysli\u0173, i\u0161 kuri\u0173 per operacij\u0105<br \/>\nnekraujavo d\u0117l ma\u017eo AKS ir d\u0117l to jos nebuvo pasteb\u0117tos ir perri\u0161tos).<br \/>\nJis yra pavojingas, nes atsiranda nelauktai, ir galima mirtinai<br \/>\nnukraujuoti, nesp\u0117jus suteikti pagalbos.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>KLINIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Nukraujavimas<br \/>\n (haematozaemia) \u2013 tai patologin\u0117 b\u016bkl\u0117, kai netenkama tam tikros kraujo<br \/>\n dalies. Suaugusiam praradus pus\u0119 kraujo (2,5-3l.) i\u0161tinka mirtis,<br \/>\nnetekus 1\/3 kraujo t\u016brio, nukraujavimas laikomas sunkiu. Klinika<br \/>\npriklauso ir nuo individuali\u0173 ypatum\u0173 (naujagimiai gali numirti ir<br \/>\nnetek\u0119 keliolikos ml. kraujo, 1 met\u0173 vaikai \u2013 200-250 ml, moterys<br \/>\nnukraujavim\u0105 pakelia lengviau), nuo bendros organizmo ir ypa\u010d<br \/>\n\u0161irdies-kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkl\u0117s. \u016amiai netekus tam tikros kraujo<br \/>\ndalies, ma\u017e\u0117ja cirkuliuojan\u010dio kraujo kiekis, atsiranda kompensacin\u0117<br \/>\ntachikardija bei tachipn\u0117ja. Aktyvinama simpatin\u0117 sistema \u2013 ligonis<br \/>\nsusijaudin\u0119s, gausiai&nbsp; prakaituoja, d\u0117l kraujo persiskirstymo ir<br \/>\nperiferinio vazospazmo jis i\u0161blyk\u0161ta, atsiranda silpnumas (ma\u017eai kraujo<br \/>\npriteka \u012f raumenis). Simpatin\u0117s aktyvacijos tikslas \u2013 palaikyti normal\u0173<br \/>\nAKS, tod\u0117l jis yra ne tiek netekto kraujo, kiek jo tr\u016bkumo kompensacijos<br \/>\n laipsnio rodiklis. Tod\u0117l jo suma\u017e\u0117jimas rodo didel\u012f netekto kraujo<br \/>\nkiek\u012f ir sunkia ligonio b\u016bkl\u0119. Netekus 500 ml. kraujo, AKS da\u017enai<br \/>\nnepasikei\u010dia, netekus 700-1200 ml. \u2013 suma\u017e\u0117ja tik 10-20 mm.Hg. Jei AKS<br \/>\nima va\u017eiuoti \u017eemyn, tai rei\u0161kia, kad kompensaciniai mechanizmai nesugeba<br \/>\n u\u017etikrinti normalios kraujotakos; vadinasi, kraujas nebegali atlikti<br \/>\nsavo funkcij\u0173. Tokia b\u016bkl\u0117 vadinama hemoraginiu \u0161oku.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Esant<br \/>\nl\u0117tiniam kraujavimui, i\u0161sivysto anemija, nes prarast\u0105 kraujo kiek\u012f<br \/>\nkompensuoja gerdamas daug skys\u010di\u0173, kraujas nuolat praskied\u017eiamas.<br \/>\nLigonis b\u016bna i\u0161bly\u0161k\u0119s, skund\u017eiasi nuolatiniu silpnumu.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Vietiniai<br \/>\nsimptomai.&nbsp; Jie stebimi kraujagysl\u0117s su\u017eeidimo vietoje ir priklauso nuo<br \/>\nsu\u017eeistos kraujagysl\u0117s r\u016b\u0161ies (arterinis, veninis, parenchiminis). Tai<br \/>\nyra i\u0161orin\u0117 kraujavimo i\u0161rai\u0161ka, tod\u0117l prie vidinio kraujavimo j\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>DIAGNOSTIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">I\u0161orin\u012f<br \/>\n kraujavim\u0105 diagnozuoti n\u0117ra sunku, nes kraujo i\u0161siliejimas matosi.<br \/>\nSunkiausia diagnozuoti vidin\u012f kraujavim\u0105, kai kraujagysli\u0173 su\u017eeidimo<br \/>\nnesimato, nes kraujuoja \u012f audinius ar \u012f vidines organizmo ertmes. \u012etarti<br \/>\n j\u012f leid\u017eia tiktai klinikiniai&nbsp;&nbsp; progresuojan\u010dios hipovolemijos<br \/>\npo\u017eymiai. Tod\u0117l \u012f juos turi b\u016bti labai rimtai atsi\u017evelgta ir kaip<br \/>\n\u012fmanoma grei\u010diau prad\u0117ta kryptingai ie\u0161koti galimo kraujavimo \u0161altinio.<br \/>\nPad\u0117ti gal\u0117t\u0173 ir lig\u0173, galin\u010di\u0173 komplikuotis kraujavimu, anamnez\u0117<br \/>\n(opalig\u0117, v\u0117\u017eys), bet \u0161i\u0173 lig\u0173 buvimas nerei\u0161kia, jog ligonis negali<br \/>\nkraujuoti i\u0161 kitur, tod\u0117l vistiek reikia \u012fvertinti visus galimus<br \/>\nkraujavimo \u0161altinius. Tam padeda:<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; 1) fizinio<br \/>\n i\u0161tyrimo b\u016bdai (perkutuojamas duslumo plotas ten, kur jo netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u2013<br \/>\n pilvo, kr\u016btin\u0117s l\u0105stos projekcijoje),<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; 2)<br \/>\nvidaus organ\u0173 vizualizacijos metodai: echoskopija, rentgeninis tyrimas<br \/>\n&#8212; laisvam skys\u010diui pilvapl\u0117v\u0117s, pleuros ertm\u0117se nustatyti, kraujo<br \/>\nsusitelkimui audiniuose aptikti,<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; 3) diagnostin\u0117 pilvapl\u0117v\u0117s, pleuros ertm\u0117s punkcija&nbsp;<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; 4) skrand\u017eio zondavimas \u2013 didel\u0119 vidini\u0173 kraujavim\u0173 dal\u012f u\u017eima gastrointestininis kraujavimas.&nbsp;<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>GYDYMAS<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Pirmiausia<br \/>\n b\u016btina nustatyti, kokia yra \u017eaizda, tod\u0117l turime apnuoginti su\u017ealot\u0105<br \/>\nsrit\u012f, netgi perpl\u0117\u0161dami ar perkirpdami r\u016bbus, jei grei\u010diau to padaryti<br \/>\nnepavyksta kitais b\u016bdais.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Turime stabdyti kraujavim\u0105:<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Jei<br \/>\ntai kapiliarinis kraujavimas- b\u016btina u\u017ed\u0117ti steril\u0173 tvarst\u012f, o \u017eaizdos<br \/>\nkra\u0161tus patepti dezinfekuojan\u010diais tirpalais, kad apsisaugotume nuo<br \/>\nmikroorganizm\u0173 patekimo \u012f pa\u010di\u0105 \u017eaizd\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Jei tai arterinis<br \/>\nkraujavimas- pirm\u0105 pagalb\u0105 b\u016btina suteikti labai greitai. B\u016btina naudoti<br \/>\n timp\u0105 ar i\u0161 audeklo pasidaryt\u0105 var\u017et\u0105 u\u017espaud\u017eiant (suver\u017eiant) rank\u0105<br \/>\nar koj\u0105 vir\u0161 \u017eaizdos. Var\u017etas turi u\u017espausti kraujagysl\u0119 taip, kad<br \/>\n\u017eemiau \u017eaizdos neap\u010diuoptume pulso, t.y., kad \u017eemiau \u017eaizdos nustot\u0173<br \/>\ntek\u0117j\u0119s kraujas. Pageidautina, kad var\u017etas b\u016bt\u0173 u\u017ed\u0117tas toje vietoje,<br \/>\nkur yra tik vienas kaulas, nes tada kraujagysl\u0117 geriau u\u017espaud\u017eiama, bet<br \/>\n greitai veikiant tai n\u0117ra labai svarbu- svarbiausia sustabdyti<br \/>\nkraujavim\u0105. Tarp odos ir var\u017eto patartina pad\u0117ti audinio skiaut\u0119, kad&nbsp;<br \/>\nkiek \u012fmanoma ma\u017eiau b\u016bt\u0173 traumuojami audiniai. U\u017ed\u0117j\u0119 var\u017et\u0105,<br \/>\nnepamir\u0161kime u\u017efiksuoti laiko, kadangi audiniai be kraujotakos gali b\u016bti<br \/>\n ne ilgiau kaip 2 valandas (o ypa\u010d kar\u0161t\u0105 dien\u0105), taip i\u0161vengsime<br \/>\npapildom\u0173 komplikacij\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Jei tai veninis kraujavimas- b\u016btina<br \/>\nsteriliu tvars\u010diu u\u017espausti \u017eaizd\u0105, prie\u0161 tai jos kra\u0161tus sutepus<br \/>\ndezinfekuojan\u010diu tirpalu (5% jodo&nbsp; ar briliantin\u0117s \u017ealumos tirpalu), kad<br \/>\n apsaugotume nuo infekcijos patekimo \u012f \u017eaizd\u0105. Tvarstis tur\u0117t\u0173 b\u016bti<br \/>\nspaud\u017eiamasis- ant \u017eaizdos dedamas sterilus tvarstis, vir\u0161 jo marl\u0117s ar<br \/>\nvatos keli\u0173 sluoksni\u0173 paketas, po to sutvarstoma. Tik tokiu b\u016bdu mes<br \/>\nsustabdysime venin\u012f kraujavim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Jei \u012ftariame, kad tai vidinis<br \/>\nkraujavimas, \u017emogus kuo skubiau ve\u017eamas \u012f artimiausi\u0105 gydymo \u012fstaig\u0105,<br \/>\nnes u\u017edelsus gali mirtinai nukraujuoti. Reali\u0105 medicinos pagalb\u0105 galima<br \/>\nsuteikti tik kuo skubiau operuojant ligon\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Jei kraujavimas yra<br \/>\nmi\u0161rus- derinti visus anks\u010diau min\u0117tus pagalbos b\u016bdus ir kuo skubiau<br \/>\nnukent\u0117jus\u012f \u017emog\u0173 transportuoti \u012f gydymo \u012fstaig\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>PROFILAKTIKA<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">N\u0117ra.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":0,"template":"","tags":[197],"catalog_supplier":[],"catalog":[27459],"class_list":["post-30832","catalog_entry","type-catalog_entry","status-publish","hentry","tag-kraujavimas","catalog-kraujo-ir-limfos-ligos"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry\/30832","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_entry"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/catalog_entry"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30832"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30832"},{"taxonomy":"catalog_supplier","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog_supplier?post=30832"},{"taxonomy":"catalog","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/catalog?post=30832"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}