{"id":42204,"date":"2020-11-12T06:40:35","date_gmt":"2020-11-12T08:40:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?page_id=42204"},"modified":"2020-11-24T05:59:42","modified_gmt":"2020-11-24T07:59:42","slug":"informacija-keliaujantiems","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/","title":{"rendered":"Svarbi informacija keliaujantiems"},"content":{"rendered":"\n<p>Pagrindiniai \u012fsp\u0117jimai keliaujantiems \u012f pasaulio regionus:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/#siaures_amerika\">\u0160IAUR\u0116S AMERIKA<\/a><\/strong><\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/#centrine_amerika\">CENTRIN\u0116 AMERIKA<\/a><\/strong><\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/#pietu_amerika\">PIET\u0172 AMERIKA<\/a><\/strong><\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/#karibu_salos\">KARIB\u0172 SALOS<\/a><\/strong><\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/#rytu_afrika\">RYT\u0172 AFRIKA<\/a><\/strong><\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/#vakaru_afrika\">VAKAR\u0172 AFRIKA<\/a><\/strong><\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/#centrine_afrika\">CENTRIN\u0116 AFRIKA<\/a><\/strong><\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/#pietu_afrika\">PIET\u0172 AFRIKA<\/a><\/strong><\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/#vid_jur_afrika\">VIDUR\u017dEMIO J\u016aROS AFRIKA<\/a><\/strong><\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/informacija-keliaujantiems\/#indijos_van_salos\">INDIJOS VANDENYNO SALOS<\/a><\/strong><\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><strong>\u0160IAUR\u0116S AMERIKA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>JAV, Kanada<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Endeminiai ypatumai, agrindiniai pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Regione yra i\u0161pl\u0117tota sanitarijos kontrol\u0117, sanitarijos s\u0105lygos geros,<\/p>\n\n\n\n<p>tod\u0117l dideli\u0173 sunkum\u0173 nekyla.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>1. Vir\u0161kinamasis kanalas.&nbsp;<\/strong>Keliautoj\u0173 viduriavimai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2. Kv\u0117pavimo sistema.&nbsp;<\/strong>Gripas (sezonas). Hantavirusin\u0117 infekcija<\/p>\n\n\n\n<p>Pietvakari\u0173 JAV.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>3. Oda ir gleivin\u0117s.&nbsp;<\/strong>Gamtiniai pasiutlig\u0117s rezervuarai: us\u016briniai<\/p>\n\n\n\n<p>\u0161unys, \u0161ik\u0161nosparniai JAV, lap\u0117s \u2013 Kanadoje. Vengti s\u0105ly\u010dio<\/p>\n\n\n\n<p>(kontakt\u0173).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>4. Lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>a) virusai. Nuo 2002 met\u0173 Vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlig\u0117. Retai arbovirus\u0173<\/p>\n\n\n\n<p>sukeltos ligos \u2013 St. Luiso encefalitas, Ryt\u0173 arkli\u0173 encefalitas;<\/p>\n\n\n\n<p>b) bakterijos. Laimo liga vasaros metu mi\u0161kuose ir mi\u0161kinguose<\/p>\n\n\n\n<p>kalnuose.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos.&nbsp;<\/strong>\u017dIV infekcija, B hepatitas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>CENTRIN\u0116 AMERIKA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kosta Rika, Belizas, Salvadoras, Gvatemala, Hond\u016bras,<\/p>\n\n\n\n<p>Meksika, Nikaragva, Panama<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Rajonas labai skirtingas geografijos po\u017ei\u016briu \u2013 kalnai, d\u017eiungl\u0117s,<\/p>\n\n\n\n<p>paj\u016brio zonos.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>1. Vir\u0161kinamasis kanalas<\/strong>. Keliautoj\u0173 viduriavimas, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Atlanto vandenyno pakrant\u0117je \u2013 apsinuodijimai nuodingomis<\/p>\n\n\n\n<p>\u017euvimis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2. Kv\u0117pavimo sistema<\/strong>. Gripas (sezonas). Plau\u010di\u0173 u\u017edegimas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>3. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>a) virusai. Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117s endemijos tam tikrose regiono<\/p>\n\n\n\n<p>\u0161alyse. Geltonasis drugys tam tikrose \u0161alyse (Kolumbijos ir<\/p>\n\n\n\n<p>Venesuelos pasienis);<\/p>\n\n\n\n<p>b) bakterijos. Kartais riketsioz\u0117s;<\/p>\n\n\n\n<p>c) parazitai. Maliarija&nbsp;<em>Pl. vivax&nbsp;<\/em>95 %,&nbsp;<em>Pl. falciparum&nbsp;<\/em>5 % jautrus<\/p>\n\n\n\n<p>chlorochinui (i\u0161skyrus Panamos rajon\u0105). Odos lei\u0161manioz\u0117<\/p>\n\n\n\n<p>Meksikoje&nbsp;<em>L. mexicana, L. braziliensis<\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>4. Oda ir gleivin\u0117s.&nbsp;<\/strong>Gamtiniai pasiutlig\u0117s rezervuarai: \u0161ik\u0161nosparniai<\/p>\n\n\n\n<p>ir benamiai \u0161unys. Leptospiroz\u0117. Kai kuriuose rajonuose \u2013<\/p>\n\n\n\n<p>nuodingos gyvat\u0117s ir skorpionai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos.&nbsp;<\/strong>\u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n\n\n\n<p>lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>PIET\u0172 AMERIKA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Argentina, Bolivija, Brazilija, Kolumbija, \u010cil\u0117, Gviana, Paragvajus,<\/p>\n\n\n\n<p>Peru, Surinamas, Urugvajus, Venesuela, Pranc\u016bzijos Gviana<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Labai didelis geografinis skirtumas: Amazon\u0117s up\u0117s baseinas,<\/p>\n\n\n\n<p>plok\u0161tikaln\u0117s, Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno pakra\u0161\u010diai,<\/p>\n\n\n\n<p>vidutinio klimato zonos. Kiekvienas regionas turi savo ypatum\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>1. Vir\u0161kinamasis kanalas.&nbsp;<\/strong>Viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117, \u017earnyno<\/p>\n\n\n\n<p>parazitoz\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2. Kv\u0117pavimo sistema.&nbsp;<\/strong>Gripas (sezonas). Plau\u010di\u0173 tuberkulioz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>3. Oda ir gleivin\u0117s.&nbsp;<\/strong>Leptospiroz\u0117, ankilostomoz\u0117, anguiliuloz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Brazilijoje, Venesueloje \u2013 \u0161istosomoz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>4. Lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>a) maliarija. N\u0117ra rizikos dideliuose miestuose nei auk\u0161\u010diau<\/p>\n\n\n\n<p>kaip 1500\u20132000 m. vir\u0161 j\u016bros lygio. Odos ir gleivini\u0173 lei\u0161manioz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Kai kuriuose rajonuose \u2013 onkocerkoz\u0117;<\/p>\n\n\n\n<p>b) bakterijos. Gr\u012f\u017etamoji \u0161iltin\u0117 And\u0173 kaln\u0173 rajone;<\/p>\n\n\n\n<p>c) virusai. Geltonasis drugys Amazon\u0117s up\u0117s baseine ir ties<\/p>\n\n\n\n<p>jos riba su Brazilija, Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos.&nbsp;<\/strong>\u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n\n\n\n<p>lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>KARIB\u0172 SALOS<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kuba, Haitis, Bermudai, Gvadelupa, Jamaika, Martinika,<\/p>\n\n\n\n<p>Dominikos Respublika, Trinidado, Tobago ir kitos salos<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Labai skirtingi geografijos po\u017ei\u016briu regionai, turtingi gamtos<\/p>\n\n\n\n<p>\u012fvairenyb\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>1. Vir\u0161kinamasis kanalas.&nbsp;<\/strong>Keliautoj\u0173 viduriavimas. Viduri\u0173<\/p>\n\n\n\n<p>\u0161iltin\u0117. A hepatitas. \u017darnyno parazitoz\u0117s, apsinuodijimai nuodingomis<\/p>\n\n\n\n<p>\u017euvimis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2. Kv\u0117pavimo sistema.&nbsp;<\/strong>Gripas (sezonas).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/strong>. Papl\u016bdimiuose \u2013 ankilostomoz\u0117. Leptospiroz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Nuoding\u0173 \u017euv\u0173 buvimas paj\u016bryje, ypa\u010d tarp koral\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>4. Lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>a) virusai. Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117;<\/p>\n\n\n\n<p>b) maliarija. Tam tikri rajonai Hai\u010dio ir Dominikos Respublikos.<\/p>\n\n\n\n<p>Patikrinti prie\u0161 va\u017eiuojant \u012f rajon\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos.&nbsp;<\/strong>\u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n\n\n\n<p>visos lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>RYT\u0172 AFRIKA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Burundis, D\u017eibutis, Eritr\u0117ja, Etiopija, Kenija, Malavis, Mozambikas,<\/p>\n\n\n\n<p>Uganda, Ruanda, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Zambija, Zimbabv\u0117<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Regionas yra labai skirtingas pagal geografijos ypatumus: dykumos<\/p>\n\n\n\n<p>(Sudanas, Etiopija arba Somalis), plok\u0161tikaln\u0117s (Etiopija, Kenija ir<\/p>\n\n\n\n<p>Tanzanija), dideli\u0173 upi\u0173 Nilo ir Zambez\u0117s baseinai, Kenijos, Ugandos<\/p>\n\n\n\n<p>e\u017eer\u0173 zonos. Pagal klimat\u0105 labai skirtingas: sausuma \u0161iaur\u0117je, tropikai<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 centre, subtropikai \u2013 pietuose. Regionui b\u016bdinga skirtinga patologija.<\/p>\n\n\n\n<p>Tai pats neturtingiausias ir politi\u0161kai nestabilus regionas pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>1. Vir\u0161kinamasis kanalas.&nbsp;<\/strong>Keliautoj\u0173 viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117,<\/p>\n\n\n\n<p>A ir E hepatitai, pirmuoni\u0173 sukelti viduriavimai. Da\u017enos<\/p>\n\n\n\n<p>choleros epidemijos.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2. Kv\u0117pavimo sistema.&nbsp;<\/strong>Gripas (sezonas). Tuberkulioz\u0117. Meningokokin\u0117<\/p>\n\n\n\n<p>infekcija (regiono \u0161iaur\u0117).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/strong>. Bilarzioz\u0117 (\u0161istosomoz\u0117). Ankilostomoz\u0117 ir<\/p>\n\n\n\n<p>anguiluloz\u0117. Ebolo kar\u0161tlig\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>4. Lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117jai<\/strong>:<\/p>\n\n\n\n<p>a) virusai. Geltonasis drugys. Krymo ir Kongo kar\u0161tlig\u0117 (Kenija);<\/p>\n\n\n\n<p>b) bakterijos. Maro \u017eidiniai. Riketsioz\u0117s. Ut\u0117li\u0173 gr\u012f\u017etamoji \u0161iltin\u0117;<\/p>\n\n\n\n<p>c) Maliarija, atspari chlorochinui. Viduri\u0173 (visceralin\u0117) lei\u0161manioz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Tripanosomoz\u0117. Did\u017eioji filarioz\u0117 (<em>Loa loa<\/em>). Filarioz\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos.&nbsp;<\/strong>\u017dIV, B hepatitas, lytiniu b\u016bdu<\/p>\n\n\n\n<p>plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>VAKAR\u0172 AFRIKA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Beninas, Burkina Fasas, Dramblio Kaulas, Gambija, Gana, Gvin\u0117ja,<\/p>\n\n\n\n<p>Bisau Gvin\u0117ja, Liberija, Malis, Mauritanija, Nigerija, Senegalas,<\/p>\n\n\n\n<p>Siera Leon\u0117, \u010cadas, Togas<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Labai didel\u0117 regiono \u012fvairov\u0117 \u2013 tiek ekologine, tiek \u017emogi\u0161k\u0105ja<\/p>\n\n\n\n<p>prasme. Dykumos, step\u0117s, mi\u0161kai. Kiekviena vieta turi savit\u0105 klimat\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iaurei b\u016bdingos sausros, trumpas liet\u0173 laikotarpis, dr\u0117gm\u0117 nedid\u0117l\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Pietuose \u2013 pusiaujo klimatas, da\u017enai lyja, dr\u0117gna. Labai skirtinga<\/p>\n\n\n\n<p>augmenija, saviti regioniniai vietos papro\u010diai, didelis skurdas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>1. Vir\u0161kinamasis kanalas.&nbsp;<\/strong>Viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117, \u017earnyno<\/p>\n\n\n\n<p>parazitai ir helmintai, virusinis A hepatitas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2. Kv\u0117pavimo sistema.&nbsp;<\/strong>Tuberkulioz\u0117. Meningokokin\u0117 infekcija<\/p>\n\n\n\n<p>stepi\u0173 rajone sausr\u0173 metu (gruodis\u2013gegu\u017e\u0117). Burkina Faso ir<\/p>\n\n\n\n<p>Nigerijoje \u2013 meningokokas W135.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/strong>. Bilarzioz\u0117s (\u0161istosomoz\u0117) kaim\u0173 rajonuose,<\/p>\n\n\n\n<p>migruojan\u010dios lervos. Pasiutlig\u0117 kaime ir mieste. Dykum\u0173 regionuose<\/p>\n\n\n\n<p>skorpionai, gyvat\u0117s, hemoragin\u0117s kar\u0161tlig\u0117s (Laso,<\/p>\n\n\n\n<p>Ebolo).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>4. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>a) virusai. Didel\u0117 geltonojo drugio rizika, ypa\u010d regiono pietuose,<\/p>\n\n\n\n<p>b\u016btini skiepai. Krymo ir Kongo kar\u0161tlig\u0117, arboviroz\u0117s;<\/p>\n\n\n\n<p>b) bakterijos. Erki\u0173 gr\u012f\u017etamoji \u0161iltin\u0117 kaim\u0173 rajonuose, vabzd\u017ei\u0173<\/p>\n\n\n\n<p>perne\u0161amos bakterin\u0117s ligos;<\/p>\n\n\n\n<p>c) didel\u0117 maliarijos rizika. Kiekviename regione skirtingi pavojai.<\/p>\n\n\n\n<p>Kai kuriose \u0161alyse&nbsp;<em>P. falciparum&nbsp;<\/em>atsparus chlorochinui.<\/p>\n\n\n\n<p>B\u016btina konkre\u010diai \u017einoti vietov\u0119, \u012f kuri\u0105 vykstama. Nigerijoje<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 viduri\u0173 (visceralin\u0117) lei\u0161manioz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos.&nbsp;<\/strong>\u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n\n\n\n<p>lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL) ypa\u010d sostin\u0117se.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>CENTRIN\u0116 AFRIKA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Angola, Kamer\u016bnas, Kongas, Gabonas, Pusiaujo Gvin\u0117ja, Nigerija,<\/p>\n\n\n\n<p>Centrin\u0117s Afrikos Respublika, Kongo Demokratin\u0117 Respublika,<\/p>\n\n\n\n<p>San Tom\u0117, Prinsip\u0117<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Regiono \u0161iaur\u0117je yra pusiau dykuma, step\u0117s, piet\u016bs ir rytai \u2013<\/p>\n\n\n\n<p>auk\u0161tikaln\u0117 (1000 m. vir\u0161 j\u016bros lygio), tropiniai mi\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>1. Vir\u0161kinamasis kanalas.&nbsp;<\/strong>Viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117, \u017earnyno<\/p>\n\n\n\n<p>parazitai ir kirm\u0117l\u0117s, A hepatitas, poliomielitas (ypa\u010d Nigerija).<\/p>\n\n\n\n<p>Choleros protr\u016bkiai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2. Kv\u0117pavimo sistema.&nbsp;<\/strong>Gripas (sezono metu). Tuberkulioz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>Meningokokin\u0117 infekcija regiono \u0161iaur\u0117je (Kamer\u016bnas, Centrin\u0117<\/p>\n\n\n\n<p>Afrikos Respublika).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/strong>. Bilarzioz\u0117s (\u0161istosomoz\u0117s), ankilostomoz\u0117,<\/p>\n\n\n\n<p>anguiluloz\u0117. Pasiutlig\u0117. Hemoragin\u0117s kar\u0161tlig\u0117s (Laso, Ebolo,<\/p>\n\n\n\n<p>Marburgo).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>4. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>a) virusai. Geltonasis drugys visame regione, arboviroz\u0117s,<\/p>\n\n\n\n<p>hemoragin\u0117s kar\u0161tlig\u0117s (Krymo ir Kongo);<\/p>\n\n\n\n<p>b) bakterijos. Erki\u0173 gr\u012f\u017etamoji \u0161iltin\u0117;<\/p>\n\n\n\n<p>c) maliarija visame regione,&nbsp;<em>P. falciparumm,&nbsp;<\/em>atsparus chlorochinui.<\/p>\n\n\n\n<p>Miego liga, odos lei\u0161manioz\u0117,&nbsp;<em>Loa loa&nbsp;<\/em>liga kaimo<\/p>\n\n\n\n<p>rajonuose.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos.&nbsp;<\/strong>\u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n\n\n\n<p>lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>PIET\u0172 AFRIKA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Piet\u0173 Afrika, Botsvana, Lesotas, Namibija, Svazilandas<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>1. Vir\u0161kinamasis kanalas<\/strong>. Viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117, \u017earnyno<\/p>\n\n\n\n<p>parazitoz\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2. Kv\u0117pavimo sistema<\/strong>. Gripas (sezonas). Tuberkulioz\u0117. Legionelioz\u0117<\/p>\n\n\n\n<p>(kondicionieriai miestuose).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/strong>. Ankilostomoz\u0117 ir anguiluloz\u0117 \u0161iaur\u0117je. Bilarzioz\u0117<\/p>\n\n\n\n<p>(\u0161istosomoz\u0117). Pasiutlig\u0117. Nuodingos gyvat\u0117s, skorpionai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>4. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>a) virusai. Arbovirusin\u0117s ligos: Vakar\u0173 Nilo, Krymo ir Kongo<\/p>\n\n\n\n<p>kar\u0161tlig\u0117s;<\/p>\n\n\n\n<p>b) bakterijos. Erki\u0173 gr\u012f\u017etamoji \u0161iltin\u0117. Maras (\u0160iaur\u0117s Namibija);<\/p>\n\n\n\n<p>c) maliarija. Tam tikri Namibijos rajonai. Tam tikri Piet\u0173 Afrikos<\/p>\n\n\n\n<p>rajonai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos<\/strong>. \u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n\n\n\n<p>lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>VIDUR\u017dEMIO J\u016aROS AFRIKA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Al\u017eyras, Egiptas, Libija, Marokas, Tunisas<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pakran\u010di\u0173 klimat\u0105 lemia Vidur\u017eemio j\u016bra, kalnai Maroke ir Al\u017eyre.<\/p>\n\n\n\n<p>Regiono pietuose \u2013 dykumos su oaz\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>1. Vir\u0161kinamasis kanalas.&nbsp;<\/strong>Viduriavimai, A hepatitas, viduri\u0173<\/p>\n\n\n\n<p>\u0161iltin\u0117. Liamblioz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2. Kv\u0117pavimo sistema.&nbsp;<\/strong>Gripas (sezonas). Tuberkulioz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/strong>. Bilarzioz\u0117 (\u0161istosomoz\u0117) Egipte \u2013 ypa\u010d Nilo<\/p>\n\n\n\n<p>baseine. Pasiutlig\u0117. Skorpion\u0173 ir gyva\u010di\u0173 \u012fkandimai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>4. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>a) virusai. Vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlig\u0117;<\/p>\n\n\n\n<p>b) bakterijos. Erkin\u0117s riketsioz\u0117s;<\/p>\n\n\n\n<p>c) maliarija&nbsp;<em>Pl. vivax&nbsp;<\/em>vasar\u0105 Al\u017eyre \u2013 Piet\u0173 Oarese, Maroke \u2013<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iaur\u0117s rajone. Lei\u0161manioz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos.&nbsp;<\/strong>B hepatitas, C hepatitas, ypa\u010d<\/p>\n\n\n\n<p>Egipte, \u017dIV infekcija retai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>INDIJOS VANDENYNO SALOS<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Komor\u0173, Rejunjono, Madagaskaro, Mauricijaus,<\/p>\n\n\n\n<p>Majoto ir Sei\u0161eli\u0173 salos<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Indijos vandenyno salos yra i\u0161sibars\u010diusios labai dideliame tropik\u0173<\/p>\n\n\n\n<p>regione, kur yra skirtingos geografin\u0117s s\u0105lygos, socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s<\/p>\n\n\n\n<p>bei sanitarijos sistemos.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>1. Vir\u0161kinamasis kanalas<\/strong>. Viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117, \u017earnyno<\/p>\n\n\n\n<p>parazitoz\u0117s. A hepatitas Komor\u0173 salose ir Madagaskare, kartais<\/p>\n\n\n\n<p>cholera.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>2. Kv\u0117pavimo sistema<\/strong>. Gripas (sezonas). Tuberkulioz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/strong>. Bilarzioz\u0117 (\u0161istosomoz\u0117). Pasiutlig\u0117 Madagaskaro<\/p>\n\n\n\n<p>saloje.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>4. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>a) virusai. Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117, i\u0161skyrus Madagaskar\u0105;<\/p>\n\n\n\n<p>b) bakterijos. Maras Madagaskaro saloje;<\/p>\n\n\n\n<p>c) maliarija Madagaskaro ir Komor\u0173 salose. \u010cikungunijos liga<\/p>\n\n\n\n<p>Rejunjono saloje.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos.&nbsp;<\/strong>\u017dIV infekcija, B hepatitas ir<\/p>\n\n\n\n<p>lytini\u0173 b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n\n\n\n<p>&nbsp;I\u0161 Alvydo Lai\u0161konio knygos &#8222;Tropin\u0117s ir keliautoj\u0173 ligos&#8221;, Kaunas, 2009<\/p>\n<p>Pagrindiniai \u012fsp\u0117jimai keliaujantiems \u012f pasaulio regionus:<\/p>\n<ul style=\"list-style-type: disc;\">\n<li><strong><a href=\"#siaures_amerika\">\u0160IAUR\u0116S AMERIKA<\/a><\/strong><\/li>\n<li><strong><a href=\"#centrine_amerika\">CENTRIN\u0116 AMERIKA<\/a><\/strong><\/li>\n<li><strong><a href=\"#pietu_amerika\">PIET\u0172 AMERIKA<\/a><\/strong><\/li>\n<li><strong><a href=\"#karibu_salos\">KARIB\u0172 SALOS<\/a><\/strong><\/li>\n<li><strong><a href=\"#rytu_afrika\">RYT\u0172 AFRIKA<\/a><\/strong><\/li>\n<li><strong><a href=\"#vakaru_afrika\">VAKAR\u0172 AFRIKA<\/a><\/strong><\/li>\n<li><strong><a href=\"#centrine_afrika\">CENTRIN\u0116 AFRIKA<\/a><\/strong><\/li>\n<li><strong><a href=\"#pietu_afrika\">PIET\u0172 AFRIKA<\/a><\/strong><\/li>\n<li><strong><a href=\"#vid_jur_afrika\">VIDUR\u017dEMIO J\u016aROS AFRIKA<\/a><\/strong><\/li>\n<li><strong><a href=\"#indijos_van_salos\">INDIJOS VANDENYNO SALOS<\/a><\/strong><\/li>\n<\/ul>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><a name=\"siaures_amerika\"><\/a><b>\u0160IAUR\u0116S AMERIKA<\/b><\/p>\n<p>JAV, Kanada<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Endeminiai ypatumai, agrindiniai pavojai<\/b><\/p>\n<p>Regione yra i\u0161pl\u0117tota sanitarijos kontrol\u0117, sanitarijos s\u0105lygos geros,<\/p>\n<p>tod\u0117l dideli\u0173 sunkum\u0173 nekyla.<\/p>\n<p><b>1. Vir\u0161kinamasis kanalas. <\/b>Keliautoj\u0173 viduriavimai.<\/p>\n<p><b>2. Kv\u0117pavimo sistema. <\/b>Gripas (sezonas). Hantavirusin\u0117 infekcija<\/p>\n<p>Pietvakari\u0173 JAV.<\/p>\n<p><b>3. Oda ir gleivin\u0117s. <\/b>Gamtiniai pasiutlig\u0117s rezervuarai: us\u016briniai<\/p>\n<p>\u0161unys, \u0161ik\u0161nosparniai JAV, lap\u0117s \u2013 Kanadoje. Vengti s\u0105ly\u010dio<\/p>\n<p>(kontakt\u0173).<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>4. Lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/b><\/p>\n<p>a) virusai. Nuo 2002 met\u0173 Vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlig\u0117. Retai arbovirus\u0173<\/p>\n<p>sukeltos ligos \u2013 St. Luiso encefalitas, Ryt\u0173 arkli\u0173 encefalitas;<\/p>\n<p>b) bakterijos. Laimo liga vasaros metu mi\u0161kuose ir mi\u0161kinguose<\/p>\n<p>kalnuose.<\/p>\n<p><b>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos. <\/b>\u017dIV infekcija, B hepatitas.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><a name=\"centrine_amerika\"><\/a><b>CENTRIN\u0116 AMERIKA<\/b><\/p>\n<p>Kosta Rika, Belizas, Salvadoras, Gvatemala, Hond\u016bras,<\/p>\n<p>Meksika, Nikaragva, Panama<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/b><\/p>\n<p>Rajonas labai skirtingas geografijos po\u017ei\u016briu \u2013 kalnai, d\u017eiungl\u0117s,<\/p>\n<p>paj\u016brio zonos.<\/p>\n<p><b>1. Vir\u0161kinamasis kanalas<\/b>. Keliautoj\u0173 viduriavimas, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117.<\/p>\n<p>Atlanto vandenyno pakrant\u0117je \u2013 apsinuodijimai nuodingomis<\/p>\n<p>\u017euvimis.<\/p>\n<p><b>2. Kv\u0117pavimo sistema<\/b>. Gripas (sezonas). Plau\u010di\u0173 u\u017edegimas.<\/p>\n<p><b>3. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai<\/b><\/p>\n<p>a) virusai. Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117s endemijos tam tikrose regiono<\/p>\n<p>\u0161alyse. Geltonasis drugys tam tikrose \u0161alyse (Kolumbijos ir<\/p>\n<p>Venesuelos pasienis);<\/p>\n<p>b) bakterijos. Kartais riketsioz\u0117s;<\/p>\n<p>c) parazitai. Maliarija <em>Pl. vivax <\/em>95 %, <em>Pl. falciparum <\/em>5 % jautrus<\/p>\n<p>chlorochinui (i\u0161skyrus Panamos rajon\u0105). Odos lei\u0161manioz\u0117<\/p>\n<p>Meksikoje <em>L. mexicana, L. braziliensis<\/em>.<\/p>\n<p><b>4. Oda ir gleivin\u0117s. <\/b>Gamtiniai pasiutlig\u0117s rezervuarai: \u0161ik\u0161nosparniai<\/p>\n<p>ir benamiai \u0161unys. Leptospiroz\u0117. Kai kuriuose rajonuose \u2013<\/p>\n<p>nuodingos gyvat\u0117s ir skorpionai.<\/p>\n<p><b>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos. <\/b>\u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n<p>lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n<p>\u00a0\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><a name=\"pietu_amerika\"><\/a><b>PIET\u0172 AMERIKA<\/b><\/p>\n<p>Argentina, Bolivija, Brazilija, Kolumbija, \u010cil\u0117, Gviana, Paragvajus,<\/p>\n<p>Peru, Surinamas, Urugvajus, Venesuela, Pranc\u016bzijos Gviana<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/b><\/p>\n<p>Labai didelis geografinis skirtumas: Amazon\u0117s up\u0117s baseinas,<\/p>\n<p>plok\u0161tikaln\u0117s, Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno pakra\u0161\u010diai,<\/p>\n<p>vidutinio klimato zonos. Kiekvienas regionas turi savo ypatum\u0173.<\/p>\n<p><b>1. Vir\u0161kinamasis kanalas. <\/b>Viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117, \u017earnyno<\/p>\n<p>parazitoz\u0117s.<\/p>\n<p><b>2. Kv\u0117pavimo sistema. <\/b>Gripas (sezonas). Plau\u010di\u0173 tuberkulioz\u0117.<\/p>\n<p><b>3. Oda ir gleivin\u0117s. <\/b>Leptospiroz\u0117, ankilostomoz\u0117, anguiliuloz\u0117.<\/p>\n<p>Brazilijoje, Venesueloje \u2013 \u0161istosomoz\u0117.<\/p>\n<p><b>4. Lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/b><\/p>\n<p>a) maliarija. N\u0117ra rizikos dideliuose miestuose nei auk\u0161\u010diau<\/p>\n<p>kaip 1500\u20132000 m. vir\u0161 j\u016bros lygio. Odos ir gleivini\u0173 lei\u0161manioz\u0117.<\/p>\n<p>Kai kuriuose rajonuose \u2013 onkocerkoz\u0117;<\/p>\n<p>b) bakterijos. Gr\u012f\u017etamoji \u0161iltin\u0117 And\u0173 kaln\u0173 rajone;<\/p>\n<p>c) virusai. Geltonasis drugys Amazon\u0117s up\u0117s baseine ir ties<\/p>\n<p>jos riba su Brazilija, Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117.<\/p>\n<p><b>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos. <\/b>\u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n<p>lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><a name=\"karibu_salos\"><\/a><b>KARIB\u0172 SALOS<\/b><\/p>\n<p>Kuba, Haitis, Bermudai, Gvadelupa, Jamaika, Martinika,<\/p>\n<p>Dominikos Respublika, Trinidado, Tobago ir kitos salos<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/b><\/p>\n<p>Labai skirtingi geografijos po\u017ei\u016briu regionai, turtingi gamtos<\/p>\n<p>\u012fvairenyb\u0117mis.<\/p>\n<p><b>1. Vir\u0161kinamasis kanalas. <\/b>Keliautoj\u0173 viduriavimas. Viduri\u0173<\/p>\n<p>\u0161iltin\u0117. A hepatitas. \u017darnyno parazitoz\u0117s, apsinuodijimai nuodingomis<\/p>\n<p>\u017euvimis.<\/p>\n<p><b>2. Kv\u0117pavimo sistema. <\/b>Gripas (sezonas).<\/p>\n<p><b>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/b>. Papl\u016bdimiuose \u2013 ankilostomoz\u0117. Leptospiroz\u0117.<\/p>\n<p>Nuoding\u0173 \u017euv\u0173 buvimas paj\u016bryje, ypa\u010d tarp koral\u0173.<\/p>\n<p><b>4. Lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/b><\/p>\n<p>a) virusai. Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117;<\/p>\n<p>b) maliarija. Tam tikri rajonai Hai\u010dio ir Dominikos Respublikos.<\/p>\n<p>Patikrinti prie\u0161 va\u017eiuojant \u012f rajon\u0105.<\/p>\n<p><b>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos. <\/b>\u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n<p>visos lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><a name=\"rytu_afrika\"><\/a><b>RYT\u0172 AFRIKA<\/b><\/p>\n<p>Burundis, D\u017eibutis, Eritr\u0117ja, Etiopija, Kenija, Malavis, Mozambikas,<\/p>\n<p>Uganda, Ruanda, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Zambija, Zimbabv\u0117<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/b><\/p>\n<p>Regionas yra labai skirtingas pagal geografijos ypatumus: dykumos<\/p>\n<p>(Sudanas, Etiopija arba Somalis), plok\u0161tikaln\u0117s (Etiopija, Kenija ir<\/p>\n<p>Tanzanija), dideli\u0173 upi\u0173 Nilo ir Zambez\u0117s baseinai, Kenijos, Ugandos<\/p>\n<p>e\u017eer\u0173 zonos. Pagal klimat\u0105 labai skirtingas: sausuma \u0161iaur\u0117je, tropikai<\/p>\n<p>\u2013 centre, subtropikai \u2013 pietuose. Regionui b\u016bdinga skirtinga patologija.<\/p>\n<p>Tai pats neturtingiausias ir politi\u0161kai nestabilus regionas pasaulyje.<\/p>\n<p><b>1. Vir\u0161kinamasis kanalas. <\/b>Keliautoj\u0173 viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117,<\/p>\n<p>A ir E hepatitai, pirmuoni\u0173 sukelti viduriavimai. Da\u017enos<\/p>\n<p>choleros epidemijos.<\/p>\n<p><b>2. Kv\u0117pavimo sistema. <\/b>Gripas (sezonas). Tuberkulioz\u0117. Meningokokin\u0117<\/p>\n<p>infekcija (regiono \u0161iaur\u0117).<\/p>\n<p><b>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/b>. Bilarzioz\u0117 (\u0161istosomoz\u0117). Ankilostomoz\u0117 ir<\/p>\n<p>anguiluloz\u0117. Ebolo kar\u0161tlig\u0117.<\/p>\n<p><b>4. Lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 perne\u0161\u0117jai<\/b>:<\/p>\n<p>a) virusai. Geltonasis drugys. Krymo ir Kongo kar\u0161tlig\u0117 (Kenija);<\/p>\n<p>b) bakterijos. Maro \u017eidiniai. Riketsioz\u0117s. Ut\u0117li\u0173 gr\u012f\u017etamoji \u0161iltin\u0117;<\/p>\n<p>c) Maliarija, atspari chlorochinui. Viduri\u0173 (visceralin\u0117) lei\u0161manioz\u0117.<\/p>\n<p>Tripanosomoz\u0117. Did\u017eioji filarioz\u0117 (<em>Loa loa<\/em>). Filarioz\u0117s.<\/p>\n<p><b>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos. <\/b>\u017dIV, B hepatitas, lytiniu b\u016bdu<\/p>\n<p>plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><a name=\"vakaru_afrika\"><\/a><b>VAKAR\u0172 AFRIKA<\/b><\/p>\n<p>Beninas, Burkina Fasas, Dramblio Kaulas, Gambija, Gana, Gvin\u0117ja,<\/p>\n<p>Bisau Gvin\u0117ja, Liberija, Malis, Mauritanija, Nigerija, Senegalas,<\/p>\n<p>Siera Leon\u0117, \u010cadas, Togas<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/b><\/p>\n<p>Labai didel\u0117 regiono \u012fvairov\u0117 \u2013 tiek ekologine, tiek \u017emogi\u0161k\u0105ja<\/p>\n<p>prasme. Dykumos, step\u0117s, mi\u0161kai. Kiekviena vieta turi savit\u0105 klimat\u0105.<\/p>\n<p>\u0160iaurei b\u016bdingos sausros, trumpas liet\u0173 laikotarpis, dr\u0117gm\u0117 nedid\u0117l\u0117.<\/p>\n<p>Pietuose \u2013 pusiaujo klimatas, da\u017enai lyja, dr\u0117gna. Labai skirtinga<\/p>\n<p>augmenija, saviti regioniniai vietos papro\u010diai, didelis skurdas.<\/p>\n<p><b>1. Vir\u0161kinamasis kanalas. <\/b>Viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117, \u017earnyno<\/p>\n<p>parazitai ir helmintai, virusinis A hepatitas.<\/p>\n<p><b>2. Kv\u0117pavimo sistema. <\/b>Tuberkulioz\u0117. Meningokokin\u0117 infekcija<\/p>\n<p>stepi\u0173 rajone sausr\u0173 metu (gruodis\u2013gegu\u017e\u0117). Burkina Faso ir<\/p>\n<p>Nigerijoje \u2013 meningokokas W135.<\/p>\n<p><b>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/b>. Bilarzioz\u0117s (\u0161istosomoz\u0117) kaim\u0173 rajonuose,<\/p>\n<p>migruojan\u010dios lervos. Pasiutlig\u0117 kaime ir mieste. Dykum\u0173 regionuose<\/p>\n<p>skorpionai, gyvat\u0117s, hemoragin\u0117s kar\u0161tlig\u0117s (Laso,<\/p>\n<p>Ebolo).<\/p>\n<p><b>4. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/b><\/p>\n<p>a) virusai. Didel\u0117 geltonojo drugio rizika, ypa\u010d regiono pietuose,<\/p>\n<p>b\u016btini skiepai. Krymo ir Kongo kar\u0161tlig\u0117, arboviroz\u0117s;<\/p>\n<p>b) bakterijos. Erki\u0173 gr\u012f\u017etamoji \u0161iltin\u0117 kaim\u0173 rajonuose, vabzd\u017ei\u0173<\/p>\n<p>perne\u0161amos bakterin\u0117s ligos;<\/p>\n<p>c) didel\u0117 maliarijos rizika. Kiekviename regione skirtingi pavojai.<\/p>\n<p>Kai kuriose \u0161alyse <em>P. falciparum <\/em>atsparus chlorochinui.<\/p>\n<p>B\u016btina konkre\u010diai \u017einoti vietov\u0119, \u012f kuri\u0105 vykstama. Nigerijoje<\/p>\n<p>\u2013 viduri\u0173 (visceralin\u0117) lei\u0161manioz\u0117.<\/p>\n<p><b>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos. <\/b>\u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n<p>lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL) ypa\u010d sostin\u0117se.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><a name=\"centrine_afrika\"><\/a><b>CENTRIN\u0116 AFRIKA<\/b><\/p>\n<p>Angola, Kamer\u016bnas, Kongas, Gabonas, Pusiaujo Gvin\u0117ja, Nigerija,<\/p>\n<p>Centrin\u0117s Afrikos Respublika, Kongo Demokratin\u0117 Respublika,<\/p>\n<p>San Tom\u0117, Prinsip\u0117<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/b><\/p>\n<p>Regiono \u0161iaur\u0117je yra pusiau dykuma, step\u0117s, piet\u016bs ir rytai \u2013<\/p>\n<p>auk\u0161tikaln\u0117 (1000 m. vir\u0161 j\u016bros lygio), tropiniai mi\u0161kai.<\/p>\n<p><b>1. Vir\u0161kinamasis kanalas. <\/b>Viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117, \u017earnyno<\/p>\n<p>parazitai ir kirm\u0117l\u0117s, A hepatitas, poliomielitas (ypa\u010d Nigerija).<\/p>\n<p>Choleros protr\u016bkiai.<\/p>\n<p><b>2. Kv\u0117pavimo sistema. <\/b>Gripas (sezono metu). Tuberkulioz\u0117.<\/p>\n<p>Meningokokin\u0117 infekcija regiono \u0161iaur\u0117je (Kamer\u016bnas, Centrin\u0117<\/p>\n<p>Afrikos Respublika).<\/p>\n<p><b>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/b>. Bilarzioz\u0117s (\u0161istosomoz\u0117s), ankilostomoz\u0117,<\/p>\n<p>anguiluloz\u0117. Pasiutlig\u0117. Hemoragin\u0117s kar\u0161tlig\u0117s (Laso, Ebolo,<\/p>\n<p>Marburgo).<\/p>\n<p><b>4. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/b><\/p>\n<p>a) virusai. Geltonasis drugys visame regione, arboviroz\u0117s,<\/p>\n<p>hemoragin\u0117s kar\u0161tlig\u0117s (Krymo ir Kongo);<\/p>\n<p>b) bakterijos. Erki\u0173 gr\u012f\u017etamoji \u0161iltin\u0117;<\/p>\n<p>c) maliarija visame regione, <em>P. falciparumm, <\/em>atsparus chlorochinui.<\/p>\n<p>Miego liga, odos lei\u0161manioz\u0117, <em>Loa loa <\/em>liga kaimo<\/p>\n<p>rajonuose.<\/p>\n<p><b>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos. <\/b>\u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n<p>lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><a name=\"pietu_afrika\"><\/a><b>PIET\u0172 AFRIKA<\/b><\/p>\n<p>Piet\u0173 Afrika, Botsvana, Lesotas, Namibija, Svazilandas<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/b><\/p>\n<p><b>1. Vir\u0161kinamasis kanalas<\/b>. Viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117, \u017earnyno<\/p>\n<p>parazitoz\u0117s.<\/p>\n<p><b>2. Kv\u0117pavimo sistema<\/b>. Gripas (sezonas). Tuberkulioz\u0117. Legionelioz\u0117<\/p>\n<p>(kondicionieriai miestuose).<\/p>\n<p><b>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/b>. Ankilostomoz\u0117 ir anguiluloz\u0117 \u0161iaur\u0117je. Bilarzioz\u0117<\/p>\n<p>(\u0161istosomoz\u0117). Pasiutlig\u0117. Nuodingos gyvat\u0117s, skorpionai.<\/p>\n<p><b>4. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/b><\/p>\n<p>a) virusai. Arbovirusin\u0117s ligos: Vakar\u0173 Nilo, Krymo ir Kongo<\/p>\n<p>kar\u0161tlig\u0117s;<\/p>\n<p>b) bakterijos. Erki\u0173 gr\u012f\u017etamoji \u0161iltin\u0117. Maras (\u0160iaur\u0117s Namibija);<\/p>\n<p>c) maliarija. Tam tikri Namibijos rajonai. Tam tikri Piet\u0173 Afrikos<\/p>\n<p>rajonai.<\/p>\n<p><b>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos<\/b>. \u017dIV infekcija, B hepatitas,<\/p>\n<p>lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><a name=\"vid_jur_afrika\"><\/a><b>VIDUR\u017dEMIO J\u016aROS AFRIKA<\/b><\/p>\n<p>Al\u017eyras, Egiptas, Libija, Marokas, Tunisas<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/b><\/p>\n<p>Pakran\u010di\u0173 klimat\u0105 lemia Vidur\u017eemio j\u016bra, kalnai Maroke ir Al\u017eyre.<\/p>\n<p>Regiono pietuose \u2013 dykumos su oaz\u0117mis.<\/p>\n<p><b>1. Vir\u0161kinamasis kanalas. <\/b>Viduriavimai, A hepatitas, viduri\u0173<\/p>\n<p>\u0161iltin\u0117. Liamblioz\u0117.<\/p>\n<p><b>2. Kv\u0117pavimo sistema. <\/b>Gripas (sezonas). Tuberkulioz\u0117.<\/p>\n<p><b>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/b>. Bilarzioz\u0117 (\u0161istosomoz\u0117) Egipte \u2013 ypa\u010d Nilo<\/p>\n<p>baseine. Pasiutlig\u0117. Skorpion\u0173 ir gyva\u010di\u0173 \u012fkandimai.<\/p>\n<p><b>4. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/b><\/p>\n<p>a) virusai. Vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlig\u0117;<\/p>\n<p>b) bakterijos. Erkin\u0117s riketsioz\u0117s;<\/p>\n<p>c) maliarija <em>Pl. vivax <\/em>vasar\u0105 Al\u017eyre \u2013 Piet\u0173 Oarese, Maroke \u2013<\/p>\n<p>\u0160iaur\u0117s rajone. Lei\u0161manioz\u0117.<\/p>\n<p><b>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos. <\/b>B hepatitas, C hepatitas, ypa\u010d<\/p>\n<p>Egipte, \u017dIV infekcija retai.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><a name=\"indijos_van_salos\"><\/a><b>INDIJOS VANDENYNO SALOS<\/b><\/p>\n<p>Komor\u0173, Rejunjono, Madagaskaro, Mauricijaus,<\/p>\n<p>Majoto ir Sei\u0161eli\u0173 salos<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Endeminiai ypatumai, pagrindiniai pavojai<\/b><\/p>\n<p>Indijos vandenyno salos yra i\u0161sibars\u010diusios labai dideliame tropik\u0173<\/p>\n<p>regione, kur yra skirtingos geografin\u0117s s\u0105lygos, socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s<\/p>\n<p>bei sanitarijos sistemos.<\/p>\n<p><b>1. Vir\u0161kinamasis kanalas<\/b>. Viduriavimai, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117, \u017earnyno<\/p>\n<p>parazitoz\u0117s. A hepatitas Komor\u0173 salose ir Madagaskare, kartais<\/p>\n<p>cholera.<\/p>\n<p><b>2. Kv\u0117pavimo sistema<\/b>. Gripas (sezonas). Tuberkulioz\u0117.<\/p>\n<p><b>3. Oda ir gleivin\u0117s<\/b>. Bilarzioz\u0117 (\u0161istosomoz\u0117). Pasiutlig\u0117 Madagaskaro<\/p>\n<p>saloje.<\/p>\n<p><b>4. Lig\u0173 perne\u0161\u0117jai:<\/b><\/p>\n<p>a) virusai. Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117, i\u0161skyrus Madagaskar\u0105;<\/p>\n<p>b) bakterijos. Maras Madagaskaro saloje;<\/p>\n<p>c) maliarija Madagaskaro ir Komor\u0173 salose. \u010cikungunijos liga<\/p>\n<p>Rejunjono saloje.<\/p>\n<p><b>5. Lytiniu b\u016bdu plintan\u010dios ligos. <\/b>\u017dIV infekcija, B hepatitas ir<\/p>\n<p>lytini\u0173 b\u016bdu plintan\u010dios ligos (LPL).<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0I\u0161 Alvydo Lai\u0161konio knygos &#8222;Tropin\u0117s ir keliautoj\u0173 ligos&#8221;, Kaunas, 2009<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pagrindiniai \u012fsp\u0117jimai keliaujantiems \u012f pasaulio regionus: \u0160IAUR\u0116S AMERIKA CENTRIN\u0116 AMERIKA PIET\u0172 AMERIKA KARIB\u0172 SALOS RYT\u0172 AFRIKA VAKAR\u0172 AFRIKA CENTRIN\u0116 AFRIKA PIET\u0172 AFRIKA VIDUR\u017dEMIO J\u016aROS AFRIKA INDIJOS VANDENYNO SALOS \u0160IAUR\u0116S AMERIKA JAV, Kanada Endeminiai ypatumai, agrindiniai pavojai Regione yra i\u0161pl\u0117tota sanitarijos kontrol\u0117, sanitarijos s\u0105lygos geros, tod\u0117l dideli\u0173 sunkum\u0173 nekyla. 1. Vir\u0161kinamasis kanalas.&nbsp;Keliautoj\u0173 viduriavimai. 2. Kv\u0117pavimo sistema.&nbsp;Gripas&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"tags":[],"class_list":["post-42204","page","type-page","status-publish","hentry"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/42204","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42204"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/42204\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42204"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42204"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}