{"id":44531,"date":"2015-02-25T23:00:00","date_gmt":"2015-02-25T23:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2021-06-24T15:34:11","modified_gmt":"2021-06-24T17:34:11","slug":"nestumas","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/nestumas\/","title":{"rendered":"N\u0117\u0161tumas"},"content":{"rendered":"

Prenatalinis laikotarpis, periodus prenatalis, <\/i>dalijamas \u012f tris tarpsnius: ikigemalin\u012f,<\/b> Periodus preembryonica, <\/i>gemalo, <\/b>periodus embryonica <\/i>ir <\/i>vaisiaus, <\/b>periodus fetalis. <\/i>Visus \u0161iuos tarpsnius <\/i>nagrin\u0117jantis mokslas \u2013 \u017emogaus embriologija <\/i>\u2013 padeda suprasti, kaip kei\u010diasi l\u0105stel\u0117s, audiniai, <\/i>organai ir visas k\u016bnas nuo dviej\u0173 lytini\u0173 <\/i>l\u0105steli\u0173 susijungimo momento iki naujagimio <\/i>u\u017egimimo. <\/i>Sklaida, augimas ir brendimas iki <\/i><\/span>gimimo yra labai spart\u016bs lyginant su \u0161i\u0173 proces\u0173 tempu po gimimo. Ikigemalinis laikotarpis (dar vadinamas progeneze, progenesis) <\/i>apima lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 raid\u0105 ir apvaisinim\u0105. Lytini\u0173 l\u0105steli\u0173, arba gamet\u0173, raida \u2013 gametogenez\u0117 <\/b>(moters \u2013 ovogenez\u0117, ovogenesis, <\/i>vyro \u2013 spermatogenez\u0117, spermatogenesis)<\/i> \u2013 <\/i>tai lyg pasirengimas apvaisinimui. Jos metu vyksta lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 mejoz\u0117, tod\u0117l chromosom\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja dvigubai nuo diploidinio iki haploidinio rinkinio, kinta j\u0173 dydis bei forma. Per spermatogenez\u0119 spermatozoidas netenka beveik visos citoplazmos. Kiau\u0161in\u0117lis, atvirk\u0161\u010diai, per ovogenez\u0119 did\u0117ja, nes daug\u0117ja citoplazmos, kurioje kaupiasi med\u017eiag\u0173 u\u017esimezgusiai gyvybei maitinti. Be to, gametos \u012fgyja speciali\u0173 strukt\u016br\u0173, pvz., spermatozoidas tampa uodeguotas, kad gal\u0117t\u0173 jud\u0117ti, o kiau\u0161in\u0117lio citoplazmoje atsiranda organoid\u0173, j\u012f apsupa dangalai, kurie svarb\u016bs apvaisinimui, implantacijai ir kt. Apvaisinime dalyvauja subrend\u0119s, t. y. Baig\u0119s spermatogenez\u0119, spermatozoidas.<\/p>\n

O kiau\u0161in\u0117lis mejoz\u0119 u\u017ebaigia tik apvaisinimo momentu. Dar iki gemalo u\u017esimezgimo gali sutrikti lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 raida. Tokios b\u016bkl\u0117s vadinamos gametopatijomis. Jos gali lemti nevaisingum\u0105, paveldimas ligas, \u012fgimtas sklaidos ydas. Gemalo laikotarpis trunka nuo apvaisinimo iki 8-osios savait\u0117s. Pirm\u0105sias dvi savaites vyksta gemalo u\u017euomazgos raida, vadinama blastogeneze, <\/b>blastogenesis. <\/i>Gemalo u\u017euomazga skyla, migruoja \u012f gimd\u0105, kur \u012fsitvirtina ir plinta ne tik \u012f gemalo k\u016bn\u0105, bet ir \u012f jo pl\u0117ves bei priedus. \u017dmogui b\u016bdinga ankstyva pl\u0117vi\u0173 ir pried\u0173 sklaida: amnionas, trynio mai\u0161as ir chorionas susidaro dar neatsiradus gemaliniams lapeliams. Raidos sutrikimai, atsirad\u0119 per pirm\u0105sias dvi savaites, vadinami blastopatijomis. Da\u017eniausiai atsakas \u012f \u017ealojant\u012f faktori\u0173 pirm\u0105sias dvi savaites vyksta principu \u201earba viskas, arba nieko\u201c: arba gemalo u\u017euomazga \u017e\u016bsta ir n\u0117\u0161tumas baigiasi savaiminiu abortu, arba nepa\u017eeistos daugiagal\u0117s l\u0105stel\u0117s \u201ei\u0161taiso\u201c pa\u017eeidim\u0105 ir gemalas toliau auga normaliai. Nuo 3-osios savait\u0117s vyksta embriogenez\u0117,<\/b> embryogenesis \u2013 <\/i>susidaro trys gemaliniai lapeliai, kuriuose laipsni\u0161kai atsiranda ir formuojasi audiniai (histogenez\u0117) ir organai (organogenez\u0117). Baigia formuotis gemalo pl\u0117v\u0117s ir priedai, ri\u0161antys j\u012f su motina. Gemalas pama\u017eu tampa i\u0161ori\u0161kai pana\u0161us \u012f \u017emog\u0173: ry\u0161k\u0117ja veidas, gal\u016bn\u0117s, kinta \u017eiaunos, nyksta uodega. Taigi ry\u0161kiausi organizmo sandaros poky\u010diai stebimi b\u016btent nuo 3-osios iki 8-osios gemalo savait\u0117s. Gemalo laikotarpiu, kai vyksta organogenez\u0117, kiekvienas organas turi savo \u201ejautr\u0173j\u012f laik\u0105\u201c. Tai tas laikotarpis, per kur\u012f vyksta aktyviausia konkretaus organo sklaida ir jis yra jautriausias \u012fvairi\u0173 teratogen\u0173 poveikiui. Pavyzd\u017eiui, gal\u016bni\u0173 \u201ejautrusis laikas\u201c \u2013 nuo 4-osios iki 8-osios savait\u0117s, gomurio \u2013 nuo 6-osios iki 9-osios savait\u0117s ir t. t. Sklaidos ydos, atsiradusios gemalo laikotarpiu, vadinamos embriopatijomis. Sunkiausios j\u0173, nesuderinamos su gyvybe (pvz., besmegenyst\u0117, be\u0161irdyst\u0117 ir kt.), lemia gemalo ar vaisiaus \u017e\u016bt\u012f intrauteriniu laikotarpiu. Kitos, suderinamos su gyvybe (pvz., gomurio nesuaugimas, bepir\u0161tyst\u0117, riestinis inkstas ir kt.), palieka ry\u0161ki\u0173 morfologini\u0173 bei funkcini\u0173 poky\u010di\u0173 ir vadinamos \u201edid\u017eiosiomis\u201c ydomis.<\/p>\n

Nuo 9-osios savait\u0117s gemalas vadinamas vaisiumi, fetus, <\/i>o jo raida \u2013 fetogeneze,<\/b> fetogenesis.<\/i> Vaisiaus laikotarpis dalijamas \u012f ankstyv\u0105j\u012f (nuo 9-osios iki 25-osios savait\u0117s) ir v\u0117lyv\u0105j\u012f (nuo 26-osios savait\u0117s iki gimimo). Vaisiaus audiniai ir organai, u\u017esimezg\u0119 dar gemalo laikotarpiu, auga ir br\u0119sta. Nors sandara kinta ne taip dramati\u0161kai kaip gemalo laikotarpiu, ta\u010diau \u0161iuo metu atsirad\u0119 poky\u010diai leid\u017eia audiniams ir organams prad\u0117ti funkcionuoti. Spar\u010diai auga vaisiaus k\u016bnas: \u016bgis ypa\u010d did\u0117ja 3-i\u0105j\u012f ir 4-\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f, o svorio daugiausiai priaugama paskutiniais m\u0117nesiais. V\u0117lyvuoju vaisiaus laikotarpiu gimusio naujagimio i\u0161gyvenimo galimyb\u0117s labiausiai priklauso nuo jo am\u017eiaus ir organ\u0173 sistem\u0173 (ypa\u010d nerv\u0173 ir kv\u0117pavimo) brandumo. Vaisiaus laikotarpiu atsirad\u0119 raidos sutrikimai vadinami fetopatijomis. <\/b>Joms b\u016bdingi funkciniai organ\u0173 veiklos sutrikimai ir \u201ema\u017eosios\u201c ydos (pvz., ma\u017easmegenyst\u0117, naujagimi\u0173 psichikos defektai ir kt.). Normali \u017emogaus raida nuo apvaisinimo iki gimimo trunka ma\u017edaug 266 dienas, arba 38 savaites, arba 9 kalendorinius m\u0117nesius. Moters n\u0117\u0161tumas (skai\u010diuojant nuo paskutini\u0173 m\u0117nesini\u0173 pirmosios dienos) trunka vidutini\u0161kai 280 dien\u0173, arba 40 savai\u010di\u0173, arba 10 m\u0117nulio m\u0117nesi\u0173.<\/p>\n

Apvaisinimas<\/b><\/p>\n

Apvaisinimas, fertilisatio, fecundatio \u2013 <\/i>tai sud\u0117tingas ir nuoseklus lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 Susijungimo procesas (2.1 pav.). Nat\u016bralus apvaisinimas da\u017eniausia \u012fvyksta kiau\u0161intakio ampul\u0117je, o kartais ir kitoje kiau\u0161intakio dalyje ar pilvapl\u0117v\u0117s ertm\u0117je ne v\u0117liau kaip per 12 val. (kai kuri\u0173 autori\u0173 duomenimis \u2013 per 24 val.) po ovuliacijos ir ne v\u0117liau kaip per 2 paras (kai kuri\u0173 autori\u0173 duomenimis \u2013 per 3 paras) po ejakuliacijos. \u012e moters mak\u0161t\u012f lytinio akto metu patenka keli \u0161imtai milijon\u0173 (nuo 200 iki 600 milijon\u0173) spermatozoid\u0173. Kiau\u0161intaki\u0173 ampul\u0119 pasiekia apie 200\u2013500 j\u0173 (kiti degeneruoja ir rezorbuojami moters lytiniuose takuose). Tiksliai ne\u017einoma, per kiek laiko spermatozoidas nukeliauja iki kiau\u0161intakio ampul\u0117s. Jis juda d\u0117ka savo uodegos banguojan\u010di\u0173 ir sukam\u0173j\u0173 judesi\u0173 1,5\u20133 mm\/min. grei\u010diu. Gimdoje jam \u201epadeda\u201c \u0161armin\u0117 terp\u0117 ir gimdos sienos raumen\u0173 susitraukimai, kiau\u0161intakiuose \u2013 sienos raumen\u0173 ir jie i\u0161sklaido folikulines l\u0105steles. Manoma, kad spindulin\u012f vainik\u0105 padeda i\u0161skaidyti ir kiau\u0161intaki\u0173 gleivin\u0117s gaminami fermentai. Pirmojo pro spindulin\u012f vainik\u0105 prasiskverbusio spermatozoido galvos citolema jungiasi prie skaidriosios srities receptori\u0173, glikoprotein\u0173 ZP3.<\/p>\n

\"pasveik.lt\"<\/p>\n

\n

\n

Tai sukelia spermatozoido akrosomin\u0119 <\/b>reakcij\u0105, kurios metu ply\u0161ta akrosomos <\/b>p\u016bslel\u0117, vesicula acrosomatica, <\/i>esanti priekiniame <\/b>jo galvos poliuje, lyg kepur\u0117 dengianti <\/b>Branduol\u012f ir pripildyta ferment\u0173. I\u0161orin\u0117 akrosomos <\/b>p\u016bslel\u0117s membrana daugelyje viet\u0173 susilieja su <\/b>spermatozoido citolema ir joje buv\u0119 fermentai <\/b>\u2013 akrozinas, esteraz\u0117, neuraminidaz\u0117 ir kt. \u2013 i\u0161silieja <\/b>ir pradeda toje vietoje ardyti skaidri\u0105j\u0105 <\/b>kiau\u0161in\u0117lio srit\u012f. Spermatozoidas pro nedidel\u012f <\/b>skaidriosios srities ply\u0161\u012f patenka \u012f aplinkin\u012f <\/b>trynio tarp\u0105, spatium perivitellinum \u2013 <\/i>(tarp\u0105, <\/b>susidarius\u012f <\/b>tarp skaidriosios srities ir kiau\u0161in\u0117lio <\/b>citolemos). <\/b>Spermatozoidui prisiglaudus prie kiau\u0161in\u0117lio, <\/b>susijungia abiej\u0173 lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 <\/b>citolem\u0173 <\/b>baltymai, vyksta kiau\u0161in\u0117lio citolemos depoliarizacija, <\/b>o citoplazmoje padid\u0117ja kalcio jon\u0173 <\/b>koncentracija. Tai lemia kiau\u0161in\u0117lio antrosios <\/b>mejoz\u0117s pabaig\u0105, kai i\u0161 antrinio ovocito, ovocytus<\/i> <\/b>secundarius, <\/i>susidaro subrend\u0119s kiau\u0161in\u0117lis, <\/b>ovum maturum, <\/i>turintis haploidin\u012f chromosom\u0173 <\/b>rinkin\u012f, ir nedidelis <\/b>antrinis polocitas arba <\/b>redukcinis k\u016bnelis, corpus polare secundum,<\/i> <\/b>kuris i\u0161stumiamas \u012f aplinkin\u012f trynio tarp\u0105. Be <\/b>to, tai \u012fjungia tolesn\u012f dalijimosi ir metabolizmo <\/b>mechanizm\u0105 bei sukelia \u017eievin\u0119 (kortikin\u0119) reakcij\u0105.<\/p>\n

\u017dievin\u0117s reakcijo<\/b>s metu kiau\u0161in\u0117lio \u017eiev\u0117s granul\u0117s i\u0161lieja savo turin\u012f \u012f aplinkin\u012f trynio tarp\u0105. \u017diev\u0117s granul\u0117s, granulae corticales \u2013 <\/i>tai kiau\u0161in\u0117lio citoplazmos periferijoje esan\u010dios, membrana apgaubtos, 500 nm skersmens, prisipild\u017eiusios glikozaminoglikan\u0173 ir ferment\u0173 granul\u0117s. Atsipalaidav\u0119 \u0161i\u0173 granuli\u0173 fermentai modifikuoja ZP3 receptorius. Vyksta skaidriosios srities zonin\u0117 <\/b>reakcija, tod\u0117l kiti spermatozoidai prie \u0161i\u0173 receptori\u0173 prisijungti nebegali ir nepaj\u0117gia prasiskverbti pro skaidri\u0105j\u0105 srit\u012f (keletas j\u0173 gali likti \u201e\u012fm\u016bryti\u201c skaidriojoje srityje).<\/p>\n

Taigi skaidrioji sritis tampa polispermijos bloku ir dabar vadinama apvaisinimo dangalu, membrana fertilisationis. <\/i>B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties tik vienas vienintelis spermatozoidas \u201e\u012fveikia\u201c visus kiau\u0161in\u0117lio dangalus ir j\u012f apvaisina (tai monospermija). Kiau\u0161in\u0117lio pavir\u0161iuje, kur prisilie\u010dia spermatozoido galva, susidaro apvaisinimo k\u016bgis, conus fertilisationis. <\/i>Susiliejus citolemoms (tuo metu, kai vyksta \u017eievin\u0117 ir zonin\u0117 reakcijos), susilieja ir gamet\u0173 citoplazma. Spermatozoido galva ir uodega \u012fplaukia \u012f kiau\u0161in\u0117lio citoplazm\u0105, o jo citolema lieka i\u0161or\u0117je. Tolesnis spermatozoido kelias vadinamas lytinio susijungimo keliu, via copulativa.<\/i><\/p>\n

Jo galvut\u0117 su branduoliu pasisuka 180\u00b0 kampu, uodega degeneruoja. Abiej\u0173 l\u0105steli\u0173 branduoliai dabar vadinami moteri\u0161kuoju ir vyri\u0161kuoju probranduoliais, pronucleus femininus et masculinus,<\/i> persitvarko. Jie did\u0117ja, art\u0117ja vienas prie kito, netenka apvalkal\u0173. Tai vadinama probranduoli\u0173 \u0161okiu. Jiems susiliejus \u012f vien\u0105 apvaisinto kiau\u0161in\u0117lio, arba zigotos, branduol\u012f, nucleus<\/i> zygoticus, <\/i>susidaro nauja l\u0105stel\u0117 \u2013 vienal\u0105st\u0117 gemalo u\u017euomazga \u2013 zigota<\/b>. Netrukus susidaro dalijimosi verpst\u0117. Kai zigotos padvigub\u0117jusios ir kondensuotos chromosomos susiklosto \u012f metafazin\u0119 plok\u0161tel\u0119, apvaisinimas laikomas baigtu.<\/p>\n

Taigi apvaisinimo metu u\u017ebaigiamas kiau\u0161in\u0117lio brendimas (mejoz\u0117), atkuriamas diploidinis chromosom\u0173 rinkinys, u\u017etikrinama genetin\u0117 \u012fvairov\u0117 bei nulemiama lytis, \u012fsijungia tolesnis metabolizmo bei dalijimosi mechanizmas. Jei kuris nors apvaisinimo etapas ar reakcija sutrinka, zigota gali nesusidaryti, \u017e\u016bti ar sutrikti tolesn\u0117 raida.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prenatalinis laikotarpis, periodus prenatalis, dalijamas \u012f tris tarpsnius: ikigemalin\u012f, Periodus preembryonica, gemalo, periodus embryonica ir vaisiaus, periodus fetalis. Visus \u0161iuos tarpsnius nagrin\u0117jantis mokslas \u2013 \u017emogaus embriologija \u2013 padeda suprasti, kaip kei\u010diasi l\u0105stel\u0117s, audiniai, organai ir visas k\u016bnas nuo dviej\u0173 lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 susijungimo momento iki naujagimio u\u017egimimo. Sklaida, augimas ir brendimas iki gimimo yra labai spart\u016bs lyginant…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"tags":[1364,10065,65,10067,6985,9977,6566,10063,8167,329,10064,7969,8324,10066,10068],"class_list":["post-44531","page","type-page","status-publish","hentry","tag-apvaisinimas","tag-citolema","tag-fermentai","tag-fertilisationis","tag-galva","tag-gemalas","tag-lasteles","tag-mejoze","tag-membrana","tag-nestumas","tag-organogeneze","tag-sklaidos","tag-susilieja","tag-taigi","tag-zigota"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44531","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44531"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44531\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44531"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44531"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}