{"id":44538,"date":"2015-05-18T00:00:00","date_gmt":"2015-05-18T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2020-11-24T06:00:05","modified_gmt":"2020-11-24T08:00:05","slug":"gemalo-ir-vaisiaus-raida","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/nestumas\/gemalo-ir-vaisiaus-raida\/","title":{"rendered":"Gemalo ir vaisiaus raida"},"content":{"rendered":"

\u00a0<\/p>\n

\u00a0Pirmoji savait\u0117<\/b><\/p>\n

Pirm\u0105j\u0105 savait\u0119 po apvaisinimo vyksta gemalo u\u017euomazgos segmentacija ir kelion\u0117 implantacijos vietos link.\u00a0Ma\u017edaug po 24\u201330 val. nuo apvaisinimo zigota b\u016bna pasidalijusi \u012f dvi dukterines l\u0105steles, vadinamas blastomerais, <\/b>blastomeri<\/i>. Toliau blastomerai mitozi\u0161kai dalijasi, dukterini\u0173 l\u0105steli\u0173 spar\u010diai daug\u0117ja, bet jos neu\u017eauga iki motinini\u0173 l\u0105steli\u0173 dyd\u017eio. Toks dalijimasis vadina mas segmentacija, arba skilimu, fissio <\/i>(2.2 pav.). Taip skylanti gemalo u\u017euomazga apie 3 paras keliauja kiau\u0161intakiu gimdos link. J\u0105 stumia pasienin\u0117 skys\u010di\u0173 srov\u0117, sukelta kiau\u0161intakio epitelio virpam\u0173j\u0173 plaukeli\u0173 ir lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 judesi\u0173. Mitybai reikiam\u0173 med\u017eiag\u0173 blastomerai gauna i\u0161 kiau\u0161in\u0117lio trynio atsarg\u0173 (nors j\u0173 yra labai nedaug) ir kiau\u0161intakio gleivi\u0173.\u017dmogaus segmentacija yra visi\u0161ka, fissio totalis,<\/i> t. y. skyla visa gemalo u\u017euomazgos mas\u0117. Pirm\u0173j\u0173 blastomer\u0173 skilimas u\u017etrunka iki 24 val., v\u0117lesni\u0173 \u2013 12\u2013 18 val. Apie tre\u010di\u0105j\u0105 par\u0105 \u017emogaus gemalo u\u017euomazga b\u016bna sudaryta i\u0161 12\u201316 blastomer\u0173. Tokia l\u0105steli\u0173 sankaupa primena aviet\u0119 ir vadinama morule, <\/b>morula. <\/i>Morul\u0117je blastomerai tank\u0117ja, compactio, <\/i>kei\u010diasi j\u0173 forma, susidaro tarpl\u0105stelin\u0117s jungtys. Pradeda i\u0161siskirti dviej\u0173 tip\u0173 blastomerai: i\u0161oriniai, kurie dalijasi grei\u010diau ir plok\u0161t\u0117ja, apgaubia vidinius (2.2 pav.). Apie ketvirt\u0105j\u0105 par\u0105 morul\u0117 patenka \u012f gimdos ertm\u0119. Pro skaidri\u0105j\u0105 srit\u012f pradeda skverbtis ir tarp blastomer\u0173 (j\u0173 i\u0161 viso 32\u201358) kauptis skystis \u2013 i\u0161 morul\u0117s susidaro p\u016bslyt\u0117, vadinama blastocista <\/b>(2.2 pav.). Jos plona siena, sudaryta i\u0161 i\u0161orini\u0173 l\u0105steli\u0173, vadinama trofoblastu.<\/b> Viduje lieka blastocistos ertm\u0117, cavitas<\/i> blastocystica <\/i>ir vidini\u0173 l\u0105steli\u0173 mas\u0117, massa<\/i> cellularis interna, <\/i>arba embrioblastas,<\/b> embryoblastus,<\/i>\u00a0 priglud\u0119s prie trofoblasto. I\u0161 embrioblasto v\u0117liau formuojasi gemalas, amnionas, trynio mai\u0161as, o i\u0161 trofoblasto \u2013 chorionas ir placenta. Ir morul\u0119, ir blastocist\u0105 dengia skaidrioji sritis. Iki implantacijos (apie dvi paras) blastocista laisvai migruoja gimdos ertm\u0117je. Maisto med\u017eiagomis j\u0105 apr\u016bpina gimdos liaukos, gausiai i\u0161skirian\u010dios sekret\u0105, vadinam\u0105j\u012f \u201egimdos pien\u0105\u201c. \u0160e\u0161t\u0105j\u0105 par\u0105 trofoblasto l\u0105stel\u0117s pradeda gaminti \u012f tripsin\u0105 pana\u0161\u0173 ferment\u0105, kuris i\u0161tirpdo gabal\u0117l\u012f skaidriosios srities. Pro susidariusi\u0105 ang\u0105 blastocista \u201ei\u0161sirita\u201c kaip vi\u0161\u010diukas i\u0161 kiau\u0161inio. L\u012fsdama pro ang\u0105, ji gali \u012fgyti a\u0161tuoniuk\u0117s form\u0105, o embrioblastas \u2013 persismaukti\u00a0pusiau ir pasidalyti \u012f dvi dalis. Taip kai kurie autoriai ai\u0161kina monozigotini\u0173 (biamnionini\u0173, monochorionini\u0173) dvyni\u0173 susidarym\u0105. I\u0161silaisvinusios blastocistos apimtys ry\u0161kiai padid\u0117ja. Ji prilimpa prie gimdos gleivin\u0117s tuo\u00a0poliumi, kuriame yra embrioblastas (ar em- gimdos gleivin\u0117s link). Blastocistos i\u0161silaisvinimu i\u0161 skaidriosios srities ir prilipimu prie gimdos gleivin\u0117s prasideda implantacija.<\/p>\n

\"pasveik.lt\"<\/p>\n

Ankstyvasis n\u0117\u0161tumo faktorius. <\/b>Jau po 24\u201348 val. po apvaisinimo skylan\u010dios gemalo u\u017euomazgos l\u0105stel\u0117s (b\u016bsimosios trofoblasto l\u0105stel\u0117s) pradeda i\u0161skirti imunosupresin\u012f baltym\u0105, vadinam\u0105 ankstyvuoju n\u0117\u0161tumo faktoriumi (angl. early pregnancy factor,<\/i> EPF). Motinos kraujo serume jo aptinkama pirm\u0105sias 10 dien\u0173 po apvaisinimo.<\/p>\n

Segmentacijos sutrikimai. <\/b>Literat\u016broje pateikiama duomen\u0173, kad nuo tre\u010ddalio iki pus\u0117s vis\u0173 apvaisint\u0173 kiau\u0161in\u0117li\u0173 nepasiekia morul\u0117s ar blastocistos stadijos ir pirm\u0105j\u0105 savait\u0119 \u017e\u016bsta d\u0117l nekokybi\u0161kos segmentacijos. Dalis apvaisint\u0173 kiau\u0161in\u0117li\u0173 net nepradeda skilti. Manoma, kad dauguma j\u0173 turi chromosom\u0173 sutrikim\u0173.<\/p>\n

Antroji savait\u0117<\/b><\/p>\n

Antr\u0105j\u0105 savait\u0119 vyksta gemalo u\u017euomazgos implantacija ir toliau t\u0119siasi jos segmentacija. Implantacija, implantatio, nidatio \u2013 <\/i>tai blastocistos \u012fsiskverbimas ir panirimas \u012f funkcin\u012f gimdos gleivin\u0117s sluoksn\u012f. Normaliai \u0161is procesas vyksta u\u017epakalin\u0117je ar priekin\u0117je gimdos dugno ar k\u016bno sienel\u0117je, kuomet gleivin\u0117 yra sekrecijos faz\u0117je: pilnakrauj\u0117, i\u0161burkusi, pasirengusi priimti gemalo u\u017euomazg\u0105.<\/p>\n

Apie 7-\u0105j\u0105 par\u0105 blastocista pradeda skverbtis ir nirti \u012f gimdos gleivin\u0119. Besiskverbdama ji subli\u016bk\u0161ta \u2013 tai implantacinis kolapsas (2.3 pav.). Skverbdamasis \u012f gimdos gleivin\u0119, blastocistos trofoblastas pasidalija \u012f du sluoksnius: citotrofoblast\u0105, <\/b>cytotrophoblastus <\/i>ir sinciciotrofoblast\u0105,<\/b> syncytiotrophoblastus.<\/i> Citotrofoblast\u0105 sudaro kubin\u0117s l\u0105stel\u0117s, kurios aktyviai mitozi\u0161kai dauginasi. Besidaugindamos l\u0105stel\u0117s lieka susijungusios tilteliais, o j\u0173 daugiabranduol\u0117 mas\u0117 ir sudaro sincitiotrofoblast\u0105. Jis gamina proteolizinius fermentus, ardan\u010dius gleivin\u0117s audinius, rezorbuoja suardytus produktus, fagocituoja l\u0105steli\u0173 liekanas, pradeda sekretuoti \u017emogaus chorionin\u012f gonadotropin\u0105 (ankstyvieji n\u0117\u0161tumo testai nustato \u0161\u012f hormon\u0105 moters \u0161lapime). Pir\u0161to formos sinciciotrofoblasto i\u0161augos grau\u017eiasi \u012f gleivin\u0119, gilina ir platina implantacin\u0119 duob\u0119. Implantacij\u0105 palengvina ir suaktyv\u0117jusi gleivin\u0117s l\u0105steli\u0173\u00a0apoptoz\u0117. \u017dmogaus gemalo u\u017euomazgos implantacija vadinama tarpaudinine, arba intersticine, implantatio interstitialis, <\/i>nes blastocista visi\u0161kai panyra \u012f duobut\u0119, kurios anga u\u017esidengia fibrino kam\u0161teliu. Blastocist\u0105 supa gleivin\u0117s jungiamasis audinys, kuriame, kaip atsakas \u012f implantacij\u0105, vyksta decidualin\u0117 reakcija: gleivin\u0117 pradeda stor\u0117ti, dar labiau paburksta ir tampa pilnakrauj\u0117, joje daug\u0117ja jungiamojo audinio, leukocit\u0173 ir atsiranda atkrintan\u010diosios pl\u0117v\u0117s decidualini\u0173 l\u0105steli\u0173, cellulae deciduales.<\/i> Tai didel\u0117s, kartais daugiabranduol\u0117s l\u0105stel\u0117s, turtingos glikogeno ir riebal\u0173 intarp\u0173. Manoma, kad jos atlieka kelet\u0105 funkcij\u0173: trofin\u0119 (implantacijos prad\u017eioje jos yra gemalo maisto med\u017eiag\u0173 \u0161altinis), sekrecin\u0119 (sekretuoja \u012fvairias med\u017eiagas, kurios, patekusios \u012f amniono skyst\u012f, veikia gemalo augim\u0105 ir sklaid\u0105), apsaugin\u0119 (neleid\u017eia gemalo u\u017euomazgai skverbtis per daug giliai \u2013 implantacija sustoja funkcinio gleivin\u0117s sluoksnio i\u0161oriniame glaud\u017eiajame posluoksnyje).<\/p>\n

Sinciciotrofoblasto kiekis, ypa\u010d 9\u201311-\u0105j\u0105 dienomis, spar\u010diai did\u0117ja. Jis tampa pana\u0161us \u012f kempin\u0119, nes jame atsiranda ertmi\u0173 \u2013 lak\u016bn\u0173, kurios ple\u010diasi ir jungiasi \u012f tinkl\u0105 (b\u016bsimosios placentos tarpgaurelini\u0173 ertmi\u0173 u\u017euomazg\u0105), ry\u0161kesn\u012f gemaliniame poliuje. 2-osios savait\u0117s pabaigoje motinos kraujas i\u0161silieja \u012f lak\u016bnas. Pradeda formuotis placentin\u0117 kraujotaka. Apie 12\u201313-\u0105j\u0105 par\u0105 po apvaisinimo gimdos gleivin\u0117s\u00a0implantacin\u0117s duob\u0117s kra\u0161tai apauga epiteliu ir visi\u0161kai u\u017egyja (iki to implantacijos vieta gali pakraujuoti).<\/p>\n

Kol vyksta implantacija, t\u0119siasi segmentacija. Buv\u0119s kamuoliuko formos embrioblastas 7-\u0105j\u0105 dien\u0105 suplok\u0161t\u0117ja ir pasidalija \u012f du lapelius: vir\u0161utin\u012f \u2013 epiblast\u0105, <\/b>epiblastus<\/i>, <\/b>ir apatin\u012f \u2013 hipoblast\u0105<\/b>, hypoblastus<\/i>. <\/b>Netrukus tarp epiblasto l\u0105steli\u0173 atsiranda ertm\u0117, kurioje kaupiasi skystis. \u0160i ertm\u0117 persitvarko ir tada, kai j\u0105 i\u0161 i\u0161or\u0117s apsupa negemalin\u0117 mezoderma, ji virsta antriniu (galutiniu) amnionu, amnion secundarium (definitivum).<\/i> I\u0161 hipoblasto kilusios plok\u0161\u010diosios l\u0105stel\u0117s 9- apribodamos didel\u012f pirmin\u012f trynio mai\u0161\u0105, saccus<\/i> vitellinus primarius.<\/i><\/p>\n

Tod\u0117l subli\u016b\u0161kusi (d\u0117l implantacinio kolapso) blastocista v\u0117l i\u0161sipu\u010dia. Antrosios savait\u0117s pabaigoje pirminis trynio mai\u0161as suply\u0161ta ar supliuk\u0161ta. I\u0161 i\u0161or\u0117s apsuptas negemaline mezoderma, jis apie 14-\u0105j\u0105 par\u0105\u00a0virsta daug ma\u017eesniu antriniu (galutiniu) trynio mai\u0161u, saccus vitellinus secundarius (definitivus).<\/i> Negemalin\u0117 mezoderma, mesoderma extraembryonicum,<\/i> kilusi i\u0161 pirminio trynio mai\u0161o sienos, o v\u0117liau i\u0161 epiblasto kaudalinio galo, apsupa ne tik galutin\u012f amnion\u0105 ir trynio mai\u0161\u0105, taip pat i\u0161 vidaus i\u0161kloja blastocistos ertm\u0119 \u2013 taip susidaro gaurelinis dangalas. Sutank\u0117jusios negemalin\u0117s mezodermos l\u0105stel\u0117s, siejan\u010dios\u00a0uodegin\u012f gemalo gal\u0105 su gaureliniu dangalu, vadinamos jungiamuoju stiebeliu, pedunculus<\/i> connectens. <\/i>Jo vietoje atsiras bambos virk\u0161tel\u0117. Apie tolesn\u0119 amniono ir trynio mai\u0161o, choriono bei virk\u0161tel\u0117s sklaid\u0105 ir funkcijas \u017er. sk. \u201eVaisiaus pl\u0117v\u0117s ir priedai\u201c 108 psl. Taigi embrioblastas virsta dvilapiu gemaliniu<\/b> disku, <\/b>discus embryonicus bilaminaris,<\/i> kurio skersmuo antros savait\u0117s pabaigoje \u2013 0,1\u20130,2 mm, o blastocista \u2013 dvilape blastocista, blastocystis bilaminaris.<\/i> Susidarius dvilapei blastocistai, baigiasi \u017emogaus gemalo segmentacija.<\/p>\n

Susijung\u0119 dvyniai<\/b>, gemini conjuncti<\/i>, populiariai vadinami Siamo dvyniais. Tokie dvyniai gimsta kart\u0105\u00a0i\u0161 50 000\u2013100 000. J\u0173 formavim\u0105si lemia v\u0117lyvas (iki 14 dienos) gemal\u0173 u\u017euomazg\u0173 atsiskyrimas \u2013 jos nevisi\u0161kai atsiskiria, atsiskiria, bet v\u0117l suauga arba gemaliniame diske susidaro dvi pirmyk\u0161t\u0117s vagel\u0117s. Simetri\u0161ki Siamo dvyniai, gemini symmetrici, <\/i>gali b\u016bti susijung\u0119 galvomis, junctura superior (Craniopagus,\u00a0<\/i>Cephalopagus)<\/i>, kr\u016btin\u0117mis, junctura media (Thoracopagus, Omphalopagus\/Xiphopagus) <\/i>ar dubenimis, junctura inferior (Pygopagus\/Iliopagus, Ischiopagus\/ Ischio-omphalopagus). <\/i>Nuo j\u0173 suaugimo apimties ir <\/i>gylio (gali b\u016bti suaug\u0119 tik oda ir gali dalytis bendrais <\/i>vidaus organais) priklauso j\u0173 gyvybingumas ir chirurginio <\/i>atskyrimo galimyb\u0117s. Kai gemalinis diskas <\/i>dalinasi nevisi\u0161kai ir netolygiai, rutuliojasi nesimetri\u0161ki <\/i>dvyniai, gemini asymmetrici<\/i>. Nesimetri\u0161kai <\/i>susijungusi\u0173 dvyni\u0173 vienas b\u016bna didesnis \u2013 tai autozitas <\/i>arba \u0161eimininkas, hospes<\/i>, o kitas, ma\u017eesnis <\/i>ir ry\u0161kiau pakit\u0119s \u2013 parazitas, parasitus<\/i>. Kartais <\/i>autozito k\u016bno viduje gali b\u016bti \u012fsiterp\u0119s dvynys, fetus inclusus<\/i>. Jo k\u016bno dalys, organai ar audiniai, esantys <\/i>autozito organizme, gali virsti naviku.<\/p>\n

Tre\u010dioji savait\u0117<\/b><\/p>\n

Tre\u010di\u0105j\u0105 savait\u0119 vyksta gastruliacija, gastrulatio \u2013 <\/i>procesas, kurio metu susidaro trys gemaliniai <\/i>lapeliai: i\u0161orinis \u2013 ektoderma, <\/b>vidinis \u2013 endoderma <\/b>ir vidurinis \u2013 mezoderma, <\/b>i\u0161 kuri\u0173 <\/i>formuojasi visi gemalo audiniai ir organai. <\/i>Gemalini\u0173 lapeli\u0173 formavimosi \u0161altinis \u2013 <\/i>epiblastas. Hipoblastas gemalo k\u016bno sklaidoje <\/i>nedalyvauja, tik sudaro negemalin\u0119 trynio mai\u0161o <\/i>endoderm\u0105. <\/i>Savait\u0117s prad\u017eioje uodeginiame epiblasto <\/i>gale, l\u0105stel\u0117ms dauginantis ir tank\u0117jant, <\/i>susiformuoja <\/i>pirmyk\u0161t\u0117 linija, linea primitiva.<\/i><\/p>\n

Galvinis jos galas pasibaigia sustor\u0117jimu, vadinamu Henzeno (Hensen), arba pirmyk\u0161\u010diu, mazgu, nodus primitivus. <\/i>Linija ir mazgas pradeda \u012fdubti. Taip i\u0161 linijos susidaro pirmyk\u0161t\u0117 vaga, sulcus primitivus,\u00a0<\/i>o i\u0161 mazgo \u2013 pirmyk\u0161t\u0117 duob\u0117, fovea primitiva. <\/i>Vagos ir duob\u0117s l\u0105stel\u0117s pradeda grimzti bei kryptingai migruoti po epiblastu. \u0160is procesas vadinamas \u012f\u0117jimu, ingressio,<\/i> \u012fsimovimu ar invaginacija, invaginatio.<\/i> \u012esimovimo laikas, vieta ir kryptis lemia tolesn\u012f l\u0105steli\u0173 likim\u0105.<\/p>\n

Literat\u016bros \u0161altiniuose gemalini\u0173 lapeli\u0173 susidarymas ai\u0161kinamas skirtingai. Naujausiais duomenimis, gemalin\u0117 endoderma ir chorda\u00a0yra kilusios i\u0161 l\u0105steli\u0173, \u012fsimovusi\u0173 pro pirmyk\u0161t\u0117s vagos priekin\u012f gal\u0105 ir pirmyk\u0161t\u0119 duob\u0119. Dalis \u0161i\u0173 l\u0105steli\u0173 invaginuoja iki pat hipoblasto, \u012fsiterpia tarp jo l\u0105steli\u0173, nustumia j\u012f \u012f gemalinio disko kra\u0161tus ir sudaro gemalin\u0119 endoderm\u0105. Kitos l\u0105stel\u0117s migruoja tiesiai \u012f galvin\u012f disko gal\u0105 ir formuoja stuburo stygos ataug\u0105, processus notochordalis, <\/i>kuri po sud\u0117ting\u0173 persitvarkym\u0173 <\/i>virsta stuburo styga, arba chorda, notochorda.<\/i> Chorda \u2013 gemalinio disko a\u0161is. Gemalui augant, ji nyksta (liekan\u0173 b\u016bna tik tarpslankstelini\u0173 disk\u0173 branduoliuose, nucleus pulposus).<\/i> Pro pirmyk\u0161t\u0119 vag\u0105 \u012fsimovusios l\u0105stel\u0117s migruoja po epiblastu kraniolateraline kryptimi. Jos formuoja gemalin\u0119 mezoderm\u0105. Epiblasto l\u0105stel\u0117s, nepra\u0117jusios pro pirmyk\u0161t\u0119\u00a0duob\u0119 ir vag\u0105, duoda prad\u017ei\u0105 gemalinei ektodermai. B\u016bsimo gemalo k\u016bnas formuojasi \u012f priek\u012f nuo pirmyk\u0161t\u0117s duob\u0117s, tod\u0117l gemalinis diskas auga kranialine kryptimi, o pirmyk\u0161t\u0117 vaga trump\u0117ja, kol i\u0161nyksta (4-osios savait\u0117s pabaigoje). Ektoderm\u0105 ir endoderm\u0105 atskiria mezodermos lapelis visame gemalinio disko plote, i\u0161skyrus ryklin\u0119 burnos membran\u0105, membrana<\/i> oropharyngealis, <\/i>ir kloakos membran\u0105, membrana\u00a0<\/i>cloacalis <\/i>(2.4 pav.). <\/i>\u0160iose dviejose vietose ektoderma tiesiogiai lie\u010diasi su endoderma. Gemalinio disko kra\u0161tuose gemaliniai lapeliai susijungia su atitinkamais negemaliniais lapeliais, dengian\u010diais amniono ir trynio mai\u0161o sienas. Tarp chordos priekinio galo ir ryklin\u0117s burnos membranos yra prie\u0161chordinis lapelis, lamina<\/i> prechordalis. <\/i>Jo l\u0105stel\u0117s skleid\u017eia moleku- linius signalus, kurie skatina b\u016bsim\u0173 smegen\u0173 ir kit\u0173 galvos strukt\u016br\u0173 sklaid\u0105 (cefalizacij\u0105), tod\u0117l \u0161i sritis vadinama galvos organizaciniu centru.<\/p>\n

\"pasveik.lt\"<\/p>\n

Taigi dvilapis diskas virsta trilapiu gemaliniu<\/b> disku, <\/b>discus embryonicus trilaminaris,<\/i> kurio ilgis \u2013 apie 1,5 mm, o dvilap\u0117 blastocista \u2013 trilape, blastocystis trilaminaris<\/i>. Tre\u010diosios savait\u0117s pabaigoje ektodermoje prasideda neuruliacija, neurulatio, <\/i>o mezodermoje \u2013 somitogenez\u0117, somitogenesis <\/i>ir vaskuliogenez\u0117, vasculogenesis <\/i>(2.5 pav.). Neuruliacija \u2013 tai neuroektodermos (nervinio vamzd\u017eio ir skiauter\u0117s) susidarymas, kur\u012f stimuliuoja chorda. Pastaroji skatina vir\u0161 jos esan\u010dios ektodermos l\u0105steles auk\u0161t\u0117ti ir sutank\u0117ti. Taip ektodermoje susidaro nervin\u0117 plok\u0161tel\u0117, lamina neuralis. <\/i>Ji pradeda \u012flinkti, susidaro nervin\u0117 vaga, sulcus neuralis, <\/i>jos \u0161onuose \u2013 klost\u0117s, plicae neurales. <\/i>Klost\u0117ms suaugus susidaro nervinis vamzdis, tubulus neuralis<\/i> \u2013 <\/i>galvos ir nugaros smegen\u0173 u\u017euomazga. Jo galuose lieka atviros angos: galvinis ir uodeginis neuroporas, neuroporus cranialis et caudalis<\/i> (2.7 A pav.). <\/i>Klost\u0117ms suaugant, vamzdis atsiriboja nuo pavir\u0161iaus ektodermos. Dalis\u00a0klos\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 atsiskiria ir i\u0161sid\u0117sto abiejose pus\u0117se tarp vamzd\u017eio ir pavir\u0161iaus ektodermos. Taip susidaro nervin\u0117 skiauter\u0117, crista neuralis.<\/i> Jos l\u0105stel\u0117s greitai pasklinda po vis\u0105 gemal\u0105 ir diferencijuojasi \u012f periferin\u0117s nerv\u0173 sistemos, antinks\u010di\u0173 \u0161erdies, \u0161irdies tarpskilvelin\u0117s pertvaros, pigmentines ir kitokias l\u0105steles. Pasklidusios gemalo galvoje, nervin\u0117s skiauter\u0117s l\u0105stel\u0117s virsta galvos mezenchima, mesenchyma capitis,<\/i> i\u0161 kurios v\u0117liau formuosis \u012fvair\u016bs galvos ir kaklo jungiamojo audinio dariniai (kaulai, rai\u0161\u010diai, kietasis smegen\u0173 dangalas, dant\u0173 dentinas, cementas ir kt.). \u0160i\u0173 l\u0105steli\u0173 migracijos, proliferacijos, adhezijos ir kt. proces\u0173 sutrikimai gali lemti \u012fvairi\u0173 organ\u0173 raidos ydas ir sindromus, kurie bendrai vadinami neurokristopatijomis. I\u0161 pavir\u0161iaus ektodermos, ectoderma superficialis,<\/i> v\u0117liau formuosis viso k\u016bno odos epitelis ir jo dariniai.<\/p>\n

\"pasveik.lt\"<\/p>\n

Abipus chordos i\u0161sid\u0117s\u010diusi mezoderma susiskirsto \u012f paa\u0161in\u0119, mesoderma paraxiale, <\/i>tarpin\u0119, mesoderma intermedium <\/i>ir \u0161onin\u0119, mesoderma<\/i> laminae lateralis <\/i>(2.5 pav.). Paa\u0161in\u0119 mezoderm\u0105 sudaro segmentuoti somitomerai ir somitai, somiti. <\/i>Pirmieji somitomerai atsiranda 3-iosios savait\u0117s pabaigoje abipus chordos galvinio galo. Kiti per dvi savaites (po tris poras per par\u0105) susiklosto paeiliui kraniokaudaline kryptimi. Gemalo kakle ir k\u016bne jie kompaktizuojasi ir virsta somitais, kuri\u0173 i\u0161 viso susidaro 42\u201344 poros (apie j\u0173 sklaid\u0105 \u017er. toliau). Gemalo galvoje pirmieji septyni somitomerai nesudaro kompakti\u0161k\u0173 somit\u0173, j\u0173 l\u0105stel\u0117s pasklinda ir kartus su nervin\u0117s skiauter\u0117s l\u0105stel\u0117mis formuoja galvos mezenchim\u0105, kuri yra galvos raumen\u0173 ir jungiam\u0173j\u0173 audini\u0173 sklaidos \u0161altinis. Su \u0161onine mezoderma somitus jungia tarpin\u0117 mezoderma. Gemalo kaklo ir kr\u016btin\u0117s\u00a0srityje ji yra segmentuota ir vadinama somit\u0173 kojyt\u0117mis, arba nefrotomais. Tarpin\u0117 mezoderma juosmens srityje sudaro nesegmentuot\u0105 metanefrogenin\u012f audin\u012f.<\/i> \u0160onin\u0119 mezoderm\u0105 sudaro du nesegmentuoti lapeliai \u2013 somatinis (pasieninis), mesoderma<\/i> somaticum (parietale), <\/i>ir viduri\u0173, mesoderm viscerale. <\/i>Pasieninis mezodermos lapelis kartu su pavir\u0161iaus ektoderma lems \u0161onini\u0173 ir priekin\u0117s k\u016bno sienos sklaid\u0105, o viduri\u0173 lapelis kartu su endoderma \u2013 kv\u0117pavimo ir vir\u0161kinimo sistem\u0173 sklaid\u0105. Prie\u0161 ryklin\u0119 burnos membran\u0105, kur susieina abiej\u0173 k\u016bno pusi\u0173 \u0161onin\u0117 mezoderma, susidaro \u0161irdies u\u017euomazgos laukas, area cardioggenica.<\/i><\/p>\n

\u010cia 3-iosios savait\u0117s pabaigoje u\u017esimezga \u0161irdies u\u017euomazga, primordium cardiacum<\/i>, kuri 21\u201322-\u0105j\u0105 dien\u0105 pradeda pulsuoti 65 k.\/min. Pradeda formuotis laid\u017eioji \u0161irdies sistema. I\u0161 \u0161onin\u0117s mezodermos kilusi\u0173 angioblast\u0173, angioblasti<\/i> formuojasi pirmosios gemalo kraujagysl\u0117s, kurios jungiasi su negemaline kraujotaka, atsiradusia keliomis dienomis anks\u010diau trynio mai\u0161e. Taigi gemalo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistema yra pirmoji organ\u0173 sistema, prad\u0117jusi funkcionuoti. I\u0161 \u0161onin\u0117s mezodermos lapeli\u0173 bei somit\u0173 pasklinda l\u0105stel\u0117s, kurios v\u0117liau u\u017epildo tarpus tarp organ\u0173 u\u017euomazg\u0173 ir sudaro mezenchim\u0105. Tarp lapeli\u0173 yra ertm\u0117, vadinama intraembrioniniu celomu, coeloma, <\/i>kuri v\u0117liau tampa \u0161irdipl\u0117v\u0117s, kr\u016btinpl\u0117v\u0117s ir pilvapl\u0117v\u0117s ertm\u0117mis.<\/p>\n

Chordos navikas, <\/b>chordoma. <\/i>Chordos liku\u010diai gali lemti gerybini\u0173 ar piktybini\u0173 l\u0117tai augan\u010di\u0173 navik\u0173\u00a0\u2013 chordom\u0173 \u2013 susidarym\u0105. Da\u017eniausiai jos formuojasi kaukol\u0117s pamate arba kry\u017ekaulio ir uodegikaulio srityje.<\/p>\n

Nervinio vamzd\u017eio defektai <\/b>apima ne tik nervinio vamzd\u017eio nesuaugim\u0105, bet ir aplinkini\u0173 audini\u0173 ir strukt\u016br\u0173 (smegen\u0173 dangal\u0173, stuburo slanksteli\u0173 lankini\u0173 ataug\u0173, raumen\u0173, odos) sklaidos sutrikimus. Vienas j\u0173, atsirad\u0119s jau 3-\u010di\u0105j\u0105 savait\u0119, yra \u012fskilusios<\/b> nugaros smegenys, <\/b>myeloshisis. <\/i>Tai neuruliacijos yda, kai nervin\u0117s vagos klost\u0117s nesusijungia, nesuauga ir visas nervinis vamzdis ar jo dalis lieka atvira. \u012eskilusios nugaros smegenys visada b\u016bna kartu su atviruoju \u012fskilusiu stuburu, spina bifida aperta<\/i>. Nugaros odos antis, <\/b>sinus dermalis<\/i><\/b>. <\/b>Kai neuruliacijos metu neuroektoderma ne visi\u0161kai atsiriboja nuo pavir\u0161iaus ektodermos, toje vietoje lieka \u012fdubimas ar kanalas, jungiantis od\u0105 su gilesniais audiniais (pood\u017eiu,\u00a0nugaros smegen\u0173 dangalais ar smegenimis). Da\u017eniausiai b\u016bna kry\u017ekaulio ir uodegikaulio srityje (vad. sakrokokcygin\u0117 duobut\u0117) kartu su u\u017edaruoju \u012fskilusiu stuburu, spina bifida oculta<\/i>.<\/p>\n

Kaudalin\u0117 disgenez\u0117, undinyst\u0117, <\/b>sirenomelia. <\/i>Klostantis gemaliniams lapeliams, d\u0117l tam tikr\u0173 genetini\u0173 ar teratogenini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gali sutrikti l\u0105steli\u0173 dauginimasis, migracija ir kaudaliniame gemalinio disko gale gali likti nepakankamai mezodermos. Tai gali lemti ne tik koj\u0173 hipoplazij\u0105 ir suaugim\u0105 (lyg undin\u0117s uodeg\u0105), bet ir kitus lumbosakralin\u0117s srities mezodermos darini\u0173 (\u0161lapimo ir lyties organ\u0173, stuburo, i\u0161ang\u0117s) sklaidos defektus. Manoma, kad \u0161i\u0105 yd\u0105 gali lemti ir gemalo k\u016bno kaudalin\u0117s dalies kraujotakos sutrikimas.<\/p>\n

Atvirk\u0161tin\u0117 viduri\u0173 pad\u0117tis, <\/b>situs inversus visceralis. <\/i>Tai vis\u0173 ar kai kuri\u0173 vidaus organ\u0173, pvz., \u0161irdies, dextrocardia<\/i>, u\u017esimezgimas ne jiems b\u016bdingoje, o <\/i>atvirk\u0161tin\u0117je k\u016bno pus\u0117je. \u0160i\u0105 yd\u0105 lemia pirmyk\u0161\u010dio <\/i>mazgo l\u0105steli\u0173 virpam\u0173j\u0173 plaukeli\u0173 (monocilij\u0173) <\/i>jud\u0117jimo sutrikimai. Pagal \u201eMazgo t\u0117km\u0117s\u201c teorij\u0105 <\/i>pirmyk\u0161tis mazgas sekretuoja morfogenus, kuriuos <\/i>monocilijos stumia \u012f kair\u0119 gemalinio disko pus\u0119. <\/i>Tod\u0117l vyksta asimetrinis morfogen\u0173 pasiskirstymas <\/i>ir tai nulemia atitinkam\u0105 vidaus organ\u0173 i\u0161sid\u0117stym\u0105. <\/i>Dalis pacient\u0173, turin\u010di\u0173 atvirk\u0161tin\u0119 organ\u0173 pad\u0117t\u012f, <\/i>turi Kartagenerio sindrom\u0105, kur\u012f nulemia pirmin\u0117 <\/i>ciliarin\u0117 diskinezija (kv\u0117pavimo, lytini\u0173 tak\u0173, vyri\u0161k\u0173 <\/i>lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 virpam\u0173j\u0173 plaukeli\u0173 jud\u0117jimo sutrikimas) <\/i>d\u0117l baltymo dineino geno mutacijos.<\/i><\/p>\n

Pastaba. <\/b>Po skyreliais pateikiami tik tipi\u0161kiausi ar da\u017eniausiai klinikoje pasitaikantys sklaidos sutrikimai.<\/p>\n

Ketvirtoji savait\u0117<\/b><\/p>\n

Histogenez\u0117 ir organogenez\u0117 \u2013 audini\u0173, organ\u0173 ir j\u0173 sistem\u0173 sklaida i\u0161 gemalini\u0173 lapeli\u0173 \u2013 \u012fsib\u0117g\u0117ja 4-\u0105j\u0105 savait\u0119 ir intensyviausiai vyksta iki gemalo laikotarpio pabaigos. Ketvirt\u0105j\u0105 savait\u0119 pradeda ry\u0161k\u0117ti gemalo k\u016bno kont\u016brai. Plok\u0161\u010dias trilapis gemalinis diskas, spar\u010diai augdamas ilgyn, susisuka ir sulinksta bei atsiriboja nuo negemalini\u0173 pl\u0117vi\u0173 ir priklausini\u0173. Disko \u0161onuose pradeda ventraline kryptimi linkti \u0161onin\u0117s k\u016bno klost\u0117s, plicae<\/i> laterales corporis, <\/i>kurios disk\u0105 susuka \u012f \u201ede\u0161rel\u0119\u201c. Galvos ir uodegos klost\u0117s, plica capitalis<\/i> et caudalis, <\/i>spar\u010diai augan\u010di\u0105 galv\u0105 bei uodeg\u0105 lenkia ir taip \u201ede\u0161rel\u0119\u201c surie\u010dia \u012f \u201ekabliuk\u0105\u201c. Visos klost\u0117s veikia vienu metu ir susitikusios ventralin\u0117je k\u016bno pus\u0117je suauga. Susisukusi endoderma suformuoja pirmin\u0119 gemalo \u017earn\u0105, pre-enteron, <\/i>kuri v\u0117liau dalyvauja vir\u0161kinimo ir kv\u0117pavimo sistem\u0173 sklaidoje.<\/p>\n

\"pasveik.lt\"<\/p>\n

Pirmin\u0117 \u017earna su atribotu trynio mai\u0161u lieka sujungta trynio mai\u0161o lataku, ductus vitellinus <\/i>(2.6 pav). \u0160iuo lataku i\u0161 trynio mai\u0161o \u012f gemalo k\u016bn\u0105 atkeliauja pirmosios lytin\u0117s l\u0105stel\u0117s, o kraujagysl\u0117mis \u2013 pirmieji forminiai kraujo elementai. Nervinis vamzdis galuose u\u017eanka: galvin\u0117 anga \u2013 25-\u0105j\u0105, uodegin\u0117 \u2013 27-\u0105j\u0105 dien\u0105. Galvai lenkiantis, priekinis nervinio vamzd\u017eio galas plat\u0117ja: atsiranda trys smegen\u0173 p\u016bslyt\u0117s, galvos kont\u016bre i\u0161kylan\u010dios kaip priekini\u0173, vidurini\u0173 irrombini\u0173 smegen\u0173 i\u0161ky\u0161uliai, prominentia prosencephalica,<\/i> mesencephalica et rhombencephalica.<\/i> I\u0161 p\u016bsly\u010di\u0173 skleisis galvos smegenys, akies tinklain\u0117, neurohipofiz\u0117, kankor\u0117\u017ein\u0117 liauka,i\u0161\u00a0likusios vamzdelio dalies \u2013 nugaros smegenys. Galviniame gemalo gale \u012flinkusi ektoderma sudaro burnos daub\u0105, stomatodeum,<\/i> o uodeginiame gale \u2013 i\u0161ang\u0117s daub\u0105, proctodeum. <\/i>Abi daubas nuo pirmin\u0117s \u017earnos skiria membranos: ryklin\u0117 burnos ir kloakos (2.6 pav.). Ryklin\u0117 burnos membrana netrukus suply\u0161ta ir pirmin\u0117 burna susisiekia su pirmine \u017earna. Veide aplink \u012feig\u0105 \u012f burnos daub\u0105 ry\u0161k\u0117ja kaktinis nosies, vir\u0161utinio ir apatinio \u017eandikauli\u0173 i\u0161ky\u0161uliai, prominentia frontonasalis, maxillaris<\/i> et mandibularis, <\/i>kuriems v\u0117liau suaugant <\/i>ir persitvarkant susiformuoja veidas. <\/i>Gemalo galvoje i\u0161ry\u0161k\u0117ja poriniai pavir\u0161iaus <\/i>ektodermos sustor\u0117jimai, vadinami <\/i>plakod\u0117mis: <\/i>ausies plakod\u0117, placoda otica<\/i>, l\u0119\u0161io plakod\u0117, placoda lentis <\/i>ir nosies plakod\u0117, placoda nasalis <\/i>(2.7 pav). Netrukus jos virsta p\u016bslel\u0117mis ir <\/i>s\u0105veikaudamos su nervinio vamzd\u017eio ir skiauter\u0117s <\/i>l\u0105stel\u0117mis, dalyvauja susidarant jutimo <\/i>organams ir j\u0173 receptori\u0173 sritims. <\/i>Gemalo kakle susidaro ryklinis (\u017eiauninis) <\/i>aparatas. \u010cia pirmin\u0117s \u017earnos siena i\u0161siple\u010dia \u00a0ir sudaro penkis ryklinius (\u017eiauninius) mai\u0161us, sacci pharyngeales<\/i> (penktasis nery\u0161kus ir suaug\u0119s su ketvirtuoju). K\u016bn\u0105 dengianti ektoderma \u012fauga mai\u0161\u0173 link ir sudaro keturis ryklinius (\u017eiauninius) ply\u0161ius arba vagas, sulci pharyngeales.<\/i> Sritys tarp mai\u0161\u0173 ir vag\u0173 vadinamos rykliniais (\u017eiauniniais) lankais, arcus pharyngeales,<\/i> kuriuose ve\u0161a mezenchima ir kurie gemalo kaklo i\u0161or\u0117je abipus priekin\u0117s linijos matomi kaip voleliai (2.7 B pav.). I\u0161 prad\u017ei\u0173 susidaro \u0161e\u0161i lankai, v\u0117liau penktasis sunyksta, o ketvirtasis suauga su \u0161e\u0161tuoju. V\u0117liau \u017eiaunini\u0173 lank\u0173 mezenchimoje pradeda formuotis apatinis ir vir\u0161utinis \u017eandikauliai, polie\u017euvinis kaulas, klausomieji kauliukai, gerkl\u0173 kremzl\u0117s. \u017diaunini\u0173 mai\u0161\u0173 l\u0105stel\u0117s dalyvauja vidurin\u0117s ausies, migdol\u0173, prieskydini\u0173 liauk\u0173, u\u017ekr\u016b\u010dio sklaidoje (apie \u017eiaunini\u0173 vag\u0173 sklaid\u0105 \u017er. toliau).<\/p>\n

Pirmin\u0117s rykl\u0117s dugne atsiranda keturi gumbur\u0117liai, kurie suauga ir duoda prad\u017ei\u0105 lie\u017euvio u\u017euomazgai, primordia lingualia. <\/i>\u0160ioje vietoje atsiranda ir skydliauk\u0117s i\u0161gauba, diverticulum<\/i> thyroideum, <\/i>kuri leid\u017eiasi kaklu \u017eemyn. Priekyje buvusi kardiogenin\u0117 sritis, galvai did\u0117jant ir lenkiantis, atsiduria ventralin\u0117je k\u016bno pus\u0117je, kur k\u016bno kont\u016bre matomas jos i\u0161ky\u0161ulys, prominentia cardiaca<\/i> (2.7 B pav.).<\/p>\n

\u0160irdies vamzdelis (vamzdelin\u0117 \u0161irdis, cor tubulare) <\/i>\u0161iuo metu rie\u010diasi (susidaro riestin\u0117 \u0161irdis, cor sigmoideum) <\/i>ir dalijasi \u012f dvi dalis: pirmyk\u0161t\u012f <\/i>prie\u0161ird\u012f, atrium primitivum <\/i>ir pirmyk\u0161t\u012f skilvel\u012f, ventriculus primitivus. <\/i>K\u016bno pavir\u0161iuje \u0161alia \u0161irdies ry\u0161k\u0117ja kepen\u0173 <\/i>i\u0161ky\u0161ulys, prominentia hepatis, <\/i>kuriame atsiranda <\/i>i\u0161 pirmin\u0117s \u017earnos i\u0161augusi kepen\u0173 i\u0161gauba, diverticulum hepaticum <\/i>su kepen\u0173, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s <\/i>ir latak\u0173 u\u017euomazgomis.\u00a0<\/i><\/span>Kaklo srities nefrotomuose formuojasi proinks\u010diai, pronephros <\/i>kurie 4-osios savait\u0117s pabaigoje sunyksta.<\/p>\n

\"pasveik.lt\"<\/p>\n

Nugaroje persi\u0161vie\u010dia somitai (2.7 B pav.). Savait\u0117s pabaigoje j\u0173 b\u016bna 30, o anks\u010diausiai susidar\u0119 pradeda irti, dalytis \u012f tris dalis, kuri\u0173 l\u0105stel\u0117s migruoja \u012f savo b\u016bsimos diferenciacijos viet\u0105: i\u0161 sklerotomo, sclerotomus, <\/i>formuojasi a\u0161inis skeletas, i\u0161 miotomo, myotomus \u2013 <\/i>visi skeleto raumenys, ir i\u0161 dermatomo, dermatomus<\/i> \u2013 <\/i>tikroji nugaros oda. 26\u201327-\u0105j\u0105 dien\u0105 atsiranda rank\u0173, o po keli\u0173 dien\u0173 ir koj\u0173 u\u017euomazgos, gemma membri superioris<\/i> et inferioris, <\/i>kaip i\u0161augos k\u016bno \u0161onuose (2.7 B pav.). Kloakos priekyje formuojasi i\u0161auga \u2013 i\u0161orini\u0173\u00a0lyties organ\u0173 gumbur\u0117lis, tuberculum genitale, <\/i>o kloakos \u0161onuose \u2013 \u0161lapimo ir lyties organ\u0173\u00a0klost\u0117s, plicae urogenitales. <\/i>I\u0161oriniai lyties organai iki 8-osios savait\u0117s b\u016bna indiferenti\u0161ki.<\/p>\n

Nugarin\u0117je kloakos pus\u0117je atsiranda uodegos pumpuras, gemma caudalis,<\/i> kuris spar\u010diai ilg\u0117ja. Ketvirtosios savait\u0117s pabaigoje gemalo ilgis b\u016bna iki 6 mm, jis ry\u0161kiai susiriet\u0119s: galva nulenkta \u0161irdies i\u0161ky\u0161ulio link, uodega pariesta.<\/p>\n

\u012eskiliosios galvos smegenys, <\/b>cephaloschisis <\/i><\/b>arba besmegenyst\u0117, <\/b>anencephalia. <\/i>Tai daugiaveiksni\u0173\u00a0<\/b>prie\u017eas\u010di\u0173 sukelta letalin\u0117 yda, kai nervinio vamzd\u017eio galvin\u0117 anga neu\u017esidaro ir nesiformuoja galvos smegenys. Galvinis nervinio vamzd\u017eio galas lieka i\u0161siver\u017e\u0119s \u012f kaukol\u0117s i\u0161or\u0119, exencephalia. <\/i>J\u0105 visada lydi bekaukuolyst\u0117 (kaukol\u0117s skliauto nebuvimas, acrania)<\/i> ir polihidroamnionas. <\/b><\/p>\n

Begal\u016bnyst\u0117, <\/b>amelia. <\/i>Teratogenai (pvz., talidomidas), genetin\u0117s bei daugiaveiksn\u0117s prie\u017eastys gali sutrikdyti ir rank\u0173, ir koj\u0173 u\u017euomazg\u0173 sklaid\u0105. Jei tai atsitinka 4-\u0105j\u0105 savait\u0119, gemalo gal\u016bni\u0173 u\u017euomazgos (rank\u0173 ar koj\u0173 arba ir rank\u0173, ir koj\u0173) neu\u017esimezga ir lieka dalin\u0117 ar visi\u0161ka begal\u016bnyst\u0117.<\/p>\n

\u012eskilas pilvas, <\/b>gastroschisis. <\/i>Tai i\u0161ilgas ply\u0161ys pilvo sienoje de\u0161iniau nuo bambos \u017eiedo, pro kur\u012f i\u0161siver\u017eia amnionu nepridengti viduriai. Manoma, kad j\u012f lemia nesuaugusios \u0161onin\u0117s k\u016bno klost\u0117s ar (ir) pilvo sienos kraujotakos sutrikimai.<\/p>\n

Ne\u012fprasta \u0161irdies vieta, <\/b>ectcardia<\/i>. \u0160onini\u0173 k\u016bno klos\u010di\u0173 suaugimo defektas, manoma, gali lemti ir\u0161irdies netipi\u0161k\u0105 pad\u0117t\u012f, kuomet ji atsiduria kr\u016btin\u0117s l\u0105stos i\u0161oriniame pavir\u0161iuje.<\/p>\n

\u0160lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161sivertimas, <\/b>extrophia vesicae urinariae. <\/i>Tai priekin\u0117s k\u016bno sienos ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sienos <\/i>defektas, kai p\u016bsl\u0117s spindis yra atviras ir matoma <\/i>jos gleivin\u0117. Jis susidaro d\u0117l nepakankamo mezodermos <\/i>kiekio, migravusio <\/i>\u012f srit\u012f tarp bambos \u017eiedo ir <\/i>lyties organ\u0173 gumbur\u0117lio. Da\u017enai \u0161i yda b\u016bna kartu <\/i>su vir\u0161utiniu varpos ply\u0161iu, epispadia, <\/i>kuomet yra <\/i>atviras ir \u0161lapl\u0117s spindis.<\/i><\/p>\n

Kry\u017ekaulio ir uodegikaulio (sakrokokcigin\u0117) teratoma, <\/b>teratoma sacrococcygeale.<\/i><\/b><\/p>\n

Jei pirmyk\u0161t\u0117 vaga nesunyksta, i\u0161 jos liekan\u0173 formuojasi nepiktybinis kry\u017ekaulio ir uodegikaulio srities navikas, kuriame gali b\u016bti \u012fvairaus diferenciacijos lygio l\u0105steli\u0173 ir audini\u0173, kilusi\u0173 i\u0161 vis\u0173 trij\u0173 gemalini\u0173 lapeli\u0173. Tai da\u017eniausiai pasitaikantis naujagimi\u0173 navikas (da\u017enesnis mergait\u0117ms). Gali b\u016bti ir kitoks teratomos susidarymo mechanizmas, kuomet i\u0161 trynio mai\u0161o migruojan\u010dios\u012f lytini\u0173 liauk\u0173 u\u017euomazas lytin\u0117s u\u017euomazgin\u0117s l\u0105stel\u0117s \u201epasiklysta\u201c ir netipi\u0161koje vietoje pradeda daugintis. Tuomet teratoma gali formuotis ne tik kry\u017emens, bet ir veido, kaklo, tarpuplau\u010dio srityse.<\/p>\n

Penktoji savait\u0117<\/b><\/p>\n

Penkt\u0105j\u0105 savait\u0119 gemalo k\u016bno formos kinta ne taip ry\u0161kiai kaip 4-\u0105j\u0105 savait\u0119 (2.7 C pav.). \u017denkliausiai\u00a0kinta galva: spar\u010diai auga smegen\u0173 ir veido i\u0161ky\u0161uliai, tod\u0117l galva did\u0117ja ir dar labiau prisiglaud\u017eia prie \u0161irdies i\u0161ky\u0161ulio. I\u0161 buvusi\u0173 trij\u0173 smegen\u0173 p\u016bsly\u010di\u0173 susidaro penkios, nes priekin\u0117s smegenys dalijasi \u012f galines ir tarpines, rombin\u0117s \u2013 \u012f u\u017epakalines ir pailg\u0105sias. Ry\u0161k\u0117ja veido kont\u016brai, aus\u0173 p\u016bslel\u0117s, vesiculae<\/i> oticae <\/i>bei nosies mai\u0161eliai, sacci nasales, <\/i>kur atsiranda aus\u0173 land\u0173 ir nosies ertmi\u0173 u\u017euomazgos,regos p\u016bslel\u0117s, vesiculae opticae, <\/i>pigmentuojasi. Nuo antrojo \u017eiauninio lanko nut\u012fsta \u017eiaun\u0173 dangtelio rauk\u0161l\u0117, plica opercularis,<\/i> kuri u\u017edengia kaudaliau esan\u010dias antr\u0105j\u0105, tre\u010di\u0105j\u0105 ir ketvirt\u0105j\u0105 vagas. Po rauk\u0161le susidaro kaklinis antis, sinus cervicalis, <\/i>kuris kartu su u\u017edengtomis vagomis u\u017eanka. K\u016bno pavir\u0161iuje lieka matoma tik pirmoji vaga (2.7 C pav.). Gal\u016bn\u0117s \u012fgyja irklo form\u0105: pirma \u2013 rank\u0173, o keliomis dienomis v\u0117liau \u2013 ir koj\u0173 u\u017euomazg\u0173 distalin\u0117s dalys paplat\u0117ja, susiformuoja pirmyk\u0161tis pla\u0161takos ir p\u0117dos lapelis, lamina primitiva\u00a0<\/i>manus et pedis. <\/i>I\u0161 pirmin\u0117s \u017earnos i\u0161aug\u0119 plau\u010di\u0173 pumpurai, gemmae pulmonariae, <\/i>auga kaudaliai ir pradeda <\/i>\u0161akotis. Formuojasi trach\u0117jin\u0117 stempl\u0117s pertvara, septum tracheo-oesophageale, <\/i>atskirianti\u00a0stempl\u0117s ir gerkl\u0173 u\u017euomazgas. \u0160irdies u\u017euomazga dalijasi \u012f keturias kameras (keturkamer\u0117 \u0161irdis, cor quadricameratum)<\/i>. Dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos sienoje atsiranda du \u2013 dorsalinis ir ventralinis \u2013 kasos pumpurai,\u00a0gemma pancreatica dorsalis et ventralis. <\/i>V\u0117liau jie migruoja, sukasi, kol susijungia \u012f bendr\u0105j\u0105 kasos u\u017euomazg\u0105. Kr\u016btininiuose ir vir\u0161utiniuose juosmeniniuose nefrotomuose u\u017esimezga tarpiniai inkstai, mesonephros<\/i>. Jie ma\u017edaug iki 9-osios savait\u0117s i\u0161skiria \u0161lapim\u0105, kuris poriniu tarpinio inksto (Volfo) lataku, ductus mesonephricus, <\/i>nuteka \u012f kloak\u0105. Pirmojo trimestro pabaigoje tarpiniai inkstai sunyksta, o Volfo latakas dalyvauja susidarant vyro lytiniams takams. Penkt\u0105j\u0105 savait\u0119 u\u017esimezga ir galutiniai inkstai, kai i\u0161 Volfo latako \u012f juosmenin\u0117s srities metanefrogenin\u012f audin\u012f, blastema metanephrogenicum, <\/i>\u012fauga \u0161lapimtakio\u00a0pumpuras.<\/p>\n

Funkcionuoti jie pradeda tik u\u017e keli\u0173 savai\u010di\u0173. I\u0161 trynio mai\u0161o \u012f tarpin\u0117s mezodermos lyties organ\u0173 skiauteres, cristae gonadales, <\/i>atkeliauja pirmin\u0117s lytin\u0117s l\u0105stel\u0117s, kurios i\u0161sid\u0117sto lytin\u0117se stygose, chordae sexuales, <\/i>ir skatina u\u017esimegzti indiferentines lytines liaukas. \u0160alia susiformav\u0119 paramezonefriniai (Miulerio) latakai, ducti paramesonephrici, <\/i>v\u0117liau dalyvauja formuojantis moters lytiniams takams. Gemalo ilgis \u2013 7\u20139 mm.<\/p>\n

Holoprozencefalija. <\/b>Priekin\u0117s smegenys, prosencephalon<\/i>, <\/b>nepasidalija \u012f galines ir tarpines ir \u012f kair\u012fj\u012f ir\u00a0<\/b>de\u0161in\u012fj\u012f pusrutulius. Kartu b\u016bna ry\u0161k\u016bs veido sklaidos defektai.<\/p>\n

Gal\u016bn\u0117s dalies stoka, <\/b>meromelia. <\/i>Gal\u016bn\u0117 auga ir ilg\u0117ja d\u0117l joje esan\u010dios progreso zonos, kurioje mezodermos l\u0105stel\u0117s spar\u010diai dauginasi ir s\u0105veikauja su kitomis gal\u016bn\u0117s morfogenetin\u0117mis zonomis. Jei \u012fvairios genetin\u0117s, i\u0161orin\u0117s ar daugiaveiksn\u0117s prie\u017eastys sutrikdo progreso zon\u0105, gal\u016bn\u0117 stokoja tam tikros savo dalies. Jei \u017ealojantys veiksniai (pvz., talidomidas) veikia 5\u20136-\u0105j\u0105 savait\u0119 (kada jau yra susiformavusios gal\u016bni\u0173 distalin\u0117s dalys), sutrinka tolesnis proksimalini\u0173 gal\u016bn\u0117s dali\u0173 formavimasis. Tokia yda, kai gal\u016bni\u0173 distalin\u0117s dalys (pla\u0161takos ar p\u0117dos) yra suaugusios su k\u016bnu, o kit\u0173 gal\u016bni\u0173 dali\u0173 stokojama, vadinama ruoniagal\u016bnyste<\/b> \u2013 (phocomelia).<\/i><\/p>\n

Pirmojo \u017eiauninio lanko sindromai. <\/b>Tai grup\u0117 sindrom\u0173 (Pierre Robin, Treacher Collins, Goldenhar ir\u00a0kt.), kuriems b\u016bdinga apatinio \u017eandikaulio hipoplazija ir deformacija bei kitos daugybin\u0117s veido ir vidaus organ\u0173 ydos, kurias lemia sutrikusi nervin\u0117s skiauter\u0117s l\u0105steli\u0173 migracija, proliferacija, adhezija ir kt.<\/p>\n

Kaklo \u017eiaunin\u0117 cista, antis ir fistul\u0117, <\/b>cystis, sinus et fistula cervicalis branchialis, <\/i>susidaro, kai lieka nevisi\u0161kai <\/i>u\u017eak\u0119s kaklo antis.<\/i><\/p>\n

Trach\u0117jin\u0117 stempl\u0117s fistul\u0117, <\/b>fistula tracheo-oesophagealis. <\/i>Tai da\u017eniausia kv\u0117pavimo tak\u0173 sklaidos <\/i>yda, atsiradusi d\u0117l ydingai susidariusios trach\u0117jin\u0117s <\/i>stempl\u0117s pertvaros ir nevisi\u0161kai atsidalijusi\u0173 stempl\u0117s\u00a0<\/i><\/span>ir kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017euomazg\u0173. Da\u017eniausiai vir\u0161utin\u0117 stempl\u0117s dalis baigiasi aklai (stempl\u0117s atrezija), o apatin\u0117 jungiasi su trach\u0117ja netoli jos bifurkacijos vietos. Re\u010diau pasitaiko kitoki\u0173 stempl\u0117s ir trach\u0117jos\u00a0susijungimo variant\u0173. <\/b><\/p>\n

Stempl\u0117s atrezija, <\/b>atresia oesophagealis. <\/i>Tai stempl\u0117s u\u017eakimas, manoma, sukeltas endodermos l\u0105steli\u0173 diferenciacijos, pirmin\u0117s \u017earnos rekanalizacijos ar kraujotakos sutrikim\u0173. Apie 85 proc. atvej\u0173 ji lydi trach\u0117jin\u0119 stempl\u0117s fistul\u0119.<\/p>\n

Inkst\u0173 stoka, <\/b>anephria. <\/i>Inkstai da\u017eniausiai neu\u017esimezga ir nesiformuoja, jei d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u012f metanefrogenin\u012f audin\u012f ne\u012fauga \u0161lapimtakio pumpuras ir nesu\u017eadina inkst\u0173 sklaidos. Da\u017eniau stokojama vieno (kairiojo) inksto.<\/p>\n

Riestinis inkstas, ren sigmoideus<\/i><\/b>. Apatiniais poliais inkstai suauga \u012f \u201epasag\u0105\u201c, kuomet susilieja de\u0161in\u0117s ir kair\u0117s pus\u0117s metanefrogeninis audinys.<\/p>\n

Dvigubas \u0161lapimtakis, ureter duplex<\/i><\/b>. Jo susidarym\u0105 lemia \u0161lapimtakio pumpuro, \u012faugan\u010dio \u012f metanefrogenin\u012f audin\u012f, dalinis ar visi\u0161kas i\u0161si\u0161akojimas (kartais padvigub\u0117ja ir metanefrogeninis audinys, suformuodamas ir dvigub\u0105 inkst\u0105).<\/p>\n

Lytini\u0173 liauk\u0173 agenez\u0117: s\u0117klid\u017ei\u0173 stoka, <\/b>anorchismus, <\/i>ar kiau\u0161id\u017ei\u0173 stoka, <\/b>anovaria. <\/i>Lytin\u0117s liaukos\u00a0<\/i><\/span>neu\u017esimezga, jei \u012f lyties organ\u0173 skiauteres nepatenka pirmini\u0173 lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 ir nesu\u017eadinamas liauk\u0173 u\u017esimezgimas ir tolesnis formavimasis.<\/p>\n

\u0160e\u0161toji savait\u0117<\/b><\/p>\n

\u0160e\u0161t\u0105j\u0105 savait\u0119 galva esti didesn\u0117 u\u017e liemen\u012f, nulenkta ir priglausta prie \u0161irdies i\u0161ky\u0161ulio. Ry\u0161k\u016bs aki\u0173 vokai. Liemuo po truput\u012f tiesinasi (2.7 D pav.). Abiejose kaklo pus\u0117se matosi tik pirmoji \u017eiaunin\u0117 vaga, i\u0161 kurios susidaro i\u0161orin\u0117 ausies landa. K\u016bno pavir\u0161iuje aplink \u0161i\u0105 land\u0105 formuojasi \u0161e\u0161i ausies kau\u0161elio gumbur\u0117liai, tubercula<\/i> auricularia, <\/i>kuriems suaugant formuojasi ausies kau\u0161elis. Rank\u0173 u\u017euomazg\u0173 pirmyk\u0161\u010diai pla\u0161tak\u0173 lapeliai paplat\u0117ja, juose atsiranda pir\u0161t\u0173 spinduliai (koj\u0173 u\u017euomazgos vis dar irklo formos). Pirmin\u0117s burnos dant\u0173 plok\u0161tel\u0117se, laminae<\/i> detales, <\/i>pradeda megztis pienini\u0173 dant\u0173 u\u017euomazgos. Pirmin\u0117s burnos ertm\u0117s \u0161onuose i\u0161auga po \u0161onin\u0119 gomurio ataug\u0105, <\/b>procesuss palatinus<\/i> lateralis<\/i>, \u2013 pradeda formuotis gomurys.<\/p>\n

Formuojasi diafragma, nes pleurin\u0117s pilvapl\u0117v\u0117s klost\u0117s, plicae pleuroperitoneales,<\/i> suauga su skersine pertvara, septum transversum <\/i>ir stempl\u0117s pasaitu. Baigia formuotis tarpprie\u0161irdin\u0117 \u0161irdies pertvara. Prie pirmosios pertvaros, septum primum,<\/i> kurioje d\u0117l apoptoz\u0117s susidaro antroji anga, foramen secundum, <\/i>prisiglaud\u017eia antroji pertvara, septum secundum, <\/i>su ovali\u0105ja anga,<\/b> foramen ovale. <\/i>Gemalo ir vaisiaus kraujas i\u0161 de\u0161iniojo prie\u0161ird\u017eio per ovali\u0105j\u0105 (kuri pridengta pirm\u0105ja pertvara kaip vo\u017etuvu), ir antr\u0105j\u0105 angas patenka \u012f kair\u012fj\u012f prie\u0161ird\u012f. Po gimimo abi pertvaros suauga ir ovalioji anga u\u017esidaro. Pradeda formuotis vo\u017etuvai. Pavir\u0161iaus ektodermoje i\u0161ry\u0161k\u0117ja sustor\u0117jimai \u2013 pieno liauk\u0173 linijos arba skiauter\u0117s, cristae<\/i> mammariae<\/i>. Jos eina palei kr\u016btin\u0117s ir pilvo \u0161onus, nuo rank\u0173 iki koj\u0173 u\u017euomazg\u0173. Stuburo u\u017euomazginiai slanksteliai, vertebra<\/i> blastemalis, <\/i>pradeda kremzl\u0117ti ir virsti kremzliniais slanksteliais, vertebra cartilaginea.<\/i> Gemalo k\u016bno ilgis padid\u0117ja iki 11\u201313 mm.<\/p>\n

Aus\u0173 ydos, defectus auricularis <\/i>(beausyst\u0117, anotia<\/i>,<\/b> ma\u017eaausyst\u0117, microtia, <\/i>did\u017eiaausyst\u0117, macrotia<\/i>,<\/b> daugiaausyst\u0117, polyotia) <\/i><\/b>yra susijusios su ausies kau\u0161elio gumbur\u0117li\u0173 skai\u010diaus, mezenchimos kiekio<\/p>\n

juose ir kraujotakos sutrikimais. Papildomi gumbur\u0117liai taip pat gali sudaryti \u012fvairios formos ir dyd\u017eio odos (kartais su kremzle) i\u0161augas, kurios lokalizuojasi \u012f priek\u012f nuo kau\u0161elio ir da\u017eniausiai esti vienpus\u0117s. D\u0117l netaisyklingo pirmosios \u017eiaunin\u0117s vagos u\u017eakimo ar ausies kau\u0161elio gumbur\u0117li\u0173 nesuaugimo gali formuotis prieausin\u0117 duobut\u0117 ar cista, cystis preauricularis<\/i><\/b>. D\u0117l sutrikusio pirmosios \u017eiaunin\u0117s vagos\u00a0grimzdimo \u012f mezenchim\u0105 ar nei\u0161nykusio landos epitelinio kam\u0161\u010dio lieka klausomosios landos atrezija\u00a0<\/b>ar u\u017eakimas, ankylotia.<\/i><\/b><\/p>\n

Daugiapir\u0161tyst\u0117, <\/b>polydactylia. <\/i>Pir\u0161t\u0173 sklaid\u0105 gal\u016bn\u0117s u\u017euomazgoje kontroliuoja poliarizuojan\u010dio aktyvumo\u00a0zona. D\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 (da\u017eniausiai genetini\u0173) sutrinka \u0161ios zonos veikla ir susidaro per daug pir\u0161t\u0173 spinduli\u0173, tai lemia papildom\u0173 delnakauli\u0173 ir (ar) pir\u0161takauli\u0173 formavim\u0105si i\u0161 preaksialin\u0117s, postaksialin\u0117s pus\u0117s arba pla\u0161takos (p\u0117dos) centrin\u0117je dalyje.<\/p>\n

\u012eskilusi gal\u016bn\u0117, <\/b>schistomelia. <\/i>Kai tr\u016bksta vieno ar keli\u0173 centrini\u0173 pir\u0161t\u0173, pla\u0161taka ar p\u0117da turi V arba U formos ply\u0161\u012f ir primena \u017eirkles ar \u017enyples, o \u0161onuose esantys pir\u0161tai da\u017eniausiai b\u016bna i\u0161 dalies ar visi\u0161kai suaug\u0119. Manoma, kad centrini\u0173 pir\u0161t\u0173 spinduli\u0173 formavimasis gali sutrikti d\u0117l gal\u016bn\u0117s u\u017euomazgos apikalin\u0117s ektodermos keteros ir progreso zonos centrin\u0117s dalies defekto.<\/p>\n

Prie\u0161ird\u017ei\u0173 pertvaros defektas, defectus septi atrialis<\/i><\/b>.\u00a0Defekto, nulemto i\u0161orini\u0173, vidini\u0173 ar daugiaveiksni\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, susidarymo mechanizmas da\u017eniausiai b\u016bna dvejopas: per plati antroji anga d\u0117l per intensyvios apoptoz\u0117s pirmojoje pertvaroje ar per plati ovalioji anga d\u0117l antrosios pertvaros augimo sutrikimo. Tuomet pirmoji ir antroji pertvaros neu\u017edengia viena kitos ir lieka anga, pro kuri\u0105 po gimimo susidaro kraujo nuot\u0117kis i\u0161 kairiojo \u012f de\u0161in\u012fj\u012f prie\u0161ird\u012f.<\/p>\n

Bedantyst\u0117, <\/b>anodontia, <\/i>per ma\u017eas dant\u0173 skai\u010dius<\/b>, hypodontia, oligodonta, <\/i>daugiadantyst\u0117<\/b>,\u00a0hyperdontia. <\/i>Tai ydos, kuomet d\u0117l sutrikusios burnos ertm\u0117s <\/i>ektodermos <\/i>ir po ja esan\u010dios mezenchimos s\u0105veikos u\u017esimezga netipi\u0161kas pienini\u0173 bei nuolatini\u0173 dant\u0173 skai\u010dius.<\/p>\n

Diafragmin\u0117 i\u0161var\u017ea, <\/b>hernia diaphragmatica. <\/i>D\u0117l netaisyklingo pleurini\u0173 pilvapl\u0117v\u0117s klos\u010di\u0173 formavimosi\u00a0ir suaugimo diafragmoje (da\u017eniausiai kair\u0117je posterolateralin\u0117je jos dalyje) gali likti defektas, pro kur\u012f \u012f kr\u016btin\u0117s ertm\u0119 sulenda pilvo ertm\u0117s organai.
<\/i><\/p>\n

Septintoji savait\u0117<\/b><\/p>\n

Septint\u0105j\u0105 savait\u0119 gemalo galva didesn\u0117 u\u017e liemen\u012f. Ry\u0161k\u0117ja nosies, burnos, aki\u0173 vok\u0173 kont\u016brai.\u00a0Tarp rankos pir\u0161t\u0173 spinduli\u0173 atsiranda \u012fpjovos, nors pir\u0161tai dar lieka sujungti pl\u0117v\u0117mis (2.7 E pav.). Koj\u0173 sklaida apie savait\u0119 v\u0117luoja. Pradeda kaul\u0117ti vir\u0161utini\u0173 gal\u016bni\u0173 kaulai. Skydliauk\u0117s u\u017euomazga nusileid\u017eia \u012f jai b\u016bding\u0105 viet\u0105, j\u0105 su lie\u017euviu jungiantis skydinis lie\u017euvio latakas, ductus thyroglossalis, <\/i>u\u017eanka. Baigia formuotis tarpskilvelin\u0117 \u0161irdies<\/b> pertvara<\/b>. I\u0161 pirmyk\u0161\u010di\u0173 skilveli\u0173 dugno i\u0161augusi raumenin\u0117 pertvara ir jos vir\u0161uje esanti membranin\u0117 jos dalis dabar suauga su arterinio kamieno pertvara, \u0161onuose \u2013 su endokardo\u00a0pagalv\u0117l\u0117mis. Arteriniame kamiene, truncus arteriosus<\/i>, susiklos\u010diusios de\u0161inioji ir kairioji aortin\u0117s plau\u010di\u0173\u00a0skiauter\u0117s, cristae aorticopulmonales<\/i>, auga viena kitos link ir sukasi spirale.<\/p>\n

Suaugusios tampa aortin\u0117 plau\u010di\u0173 pertvara<\/b>, septum aorticopulmonale<\/i>, kuri atsiskiria ir tipi\u0161kai i\u0161d\u0117sto aort\u0105 ir plautin\u012f kamien\u0105. Stempl\u0117s ir \u017earn\u0173 u\u017euomazg\u0173 spindis, prie\u0161 tai visi\u0161kai ar i\u0161 dalies u\u017epildytas epiteliu, dabar rekanalizuojasi. I\u0161siver\u017eia fiziologin\u0117 bambos i\u0161var\u017ea, hernia<\/i> umbilicalis. <\/i>Netilpdamos pilvo ertm\u0117je, \u017earnos\u00a0per trynio mai\u0161o latak\u0105 sulenda \u012f bambos stiebel\u012f. Jos auga grei\u010diau negu did\u0117ja gemalo pilvo\u00a0ertm\u0117. I\u0161siver\u017eusi \u017earna ilg\u0117ja, jos kilpa sukasi 90\u00b0 prie\u0161 laikrod\u017eio rodykl\u0119 (\u017ei\u016brint i\u0161 priekio). Ventralinis kasos pumpuras, jud\u0117j\u0119s kartu su dvylikapir\u0161te \u017earna, kuri sukosi ir lenk\u0117si, prisiglaud\u017eia prie dorsalinio kasos pumpuro ir suauga \u012f vien\u0105 bendr\u0105 kasos u\u017euomazg\u0105. Indiferentini\u0173 lytini\u0173 liauk\u0173 u\u017euomazgose\u00a0pradeda ry\u0161k\u0117ti s\u0117klid\u0117ms arba kiau\u0161id\u0117ms b\u016bdingi morfologiniai po\u017eymiai. \u0160lapimo organ\u0173 ir tiesiosios \u017earnos (urorektalin\u0117) pertvara, septum urorectale,<\/i> kloak\u0105 padalija \u012f urogenitalin\u012f ant\u012f ir i\u0161ang\u0117s kanal\u0105, o kloakos membran\u0105 \u2013 \u012f urogenitalin\u0119 ir i\u0161ang\u0117s membran\u0105, kurios netrukus ply\u0161ta. I\u0161ang\u0117s kanalo vietoje formuojasi tiesioji \u017earna, urogenitalinis antis dalyvauja susidarant \u0161lapimo p\u016bslei, \u0161laplei. K\u016bno ilgis \u2013 apie 16\u201318 mm.<\/p>\n

Pir\u0161t\u0173 suaugimas, <\/b>syndactylia. <\/i>Pir\u0161t\u0173 u\u017euomazgas vien\u0105 nuo kitos atskiria \u012fpjovos, kuriose vyksta geneti\u0161kai u\u017eprogramuota l\u0105steli\u0173 \u017e\u016btis. Jei \u0161is procesas yra sutrik\u0119s d\u0117l paveldim\u0173 ar kitoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, pir\u0161tai lieka suaug\u0119 kaulais, mink\u0161taisiais audiniais ar tik oda. Kaulinis pir\u0161t\u0173 suaugimas b\u016bna tada, kai tarp pir\u0161t\u0173 spinduli\u0173 ne\u012fsiterpia \u012fpjova ir jie lieka suaug\u0119. Odinis pir\u0161t\u0173 suaugimas \u2013 kai sutrinka tarppir\u0161tini\u0173 pl\u0117veli\u0173 degeneracija. Odinis suaugimas da\u017enesnis negu kaulinis, p\u0117dos pir\u0161tai da\u017eniau b\u016bna suaug\u0119\u00a0negu rankos (da\u017eniausiai tre\u010diasis ir ketvirtasis arba antrasis ir tre\u010diasis koj\u0173 pir\u0161tai). Gali b\u016bti daugiau negu dviej\u0173 pir\u0161t\u0173 suaugimas, polysyndactylia.<\/i><\/p>\n

Skydliauk\u0117s ydos. <\/b>Besileisdama kaklu, skydliauk\u0117s u\u017euomazga gali \u201eu\u017estrigti\u201c ir nepasiekti jai b\u016bdingos lokalizacijos vietos (ne\u012fprasta skydliauk\u0117s<\/b> pad\u0117tis<\/b>, malpositio glandulae thyroideae) <\/i>ar likti skydliauk\u0117s audinio gabal\u0117li\u0173 (priedin\u0117 skydliauk\u0117<\/b>, glandula<\/i> thyroidea accessoria) <\/i>lie\u017euvyje, u\u017e kr\u016btinkaulio ar\u00a0kt.). Gali likti neu\u017eak\u0119s latakas, jungiantis j\u0105 su lie\u017euviu \u2013 kakle formuojasi \u012fgimta skydin\u0117 lie\u017euvio\u00a0<\/b>latalo cista ar fistul\u0117, <\/b>cystis et fistula cervicalis thyroglossalis.<\/i><\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Skilveli\u0173 pertvaros defektas, <\/b>defectus septi ventricularis<\/i><\/b>.<\/b><\/p>\n

Defektas da\u017eniausiai b\u016bna membranin\u0117je pertvaros dalyje ir susidaro d\u0117l netaisyklingo endokardo pagalv\u0117li\u0173 suaugimo su membranine (re\u010diau raumenine) pertvara ar netaisyklingo arterinio kamieno pasidalijimo.<\/p>\n

Stambi\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 transpozicija, <\/b>transpositio aortae et trunci pulmonalis<\/i><\/b>. <\/b>D\u0117l aortini\u0173 plau\u010di\u0173\u00a0<\/i><\/b><\/span>skiauteri\u0173 spiralinio sukimosi sutrikimo aorta ir plautinis kamienas \u201esusikei\u010dia vietomis\u201c: aorta i\u0161eina i\u0161 de\u0161inio, plautinis kamienas \u2013 i\u0161 kairio skilvelio. Taip susidaro du u\u017edari kraujo apytakos ratai, i\u0161 kuri\u0173 ma\u017eajame cirkuliuoja gerai oksigenuotas, o did\u017eiajame \u2013 neprisotintas deguonimi kraujas. Liekamasis arterinis kamienas, truncus aorteriosus<\/i><\/b> patents<\/i><\/b>. <\/b>Jis lieka, kai aortin\u0117s plau\u010di\u0173 skiauter\u0117s nesuauga, nenusileid\u017eia iki skilveli\u0173 pertvaros ir nesuformuoja aortin\u0117s plau\u010di\u0173 pertvaros.<\/p>\n

\u017darn\u0173 atrezija bei stenoz\u0117, <\/b>atresia et stenosis intestinalis. <\/i>\u0160i sklaidos yda gali b\u016bti bet kurioje \u017earn\u0173 vietoje,\u00a0<\/i><\/span>bet da\u017eniausiai dvylikapir\u0161t\u0117je, re\u010diau \u2013 storojoje, dar re\u010diau \u2013 tu\u0161\u010diojoje ar klubin\u0117je \u017earnoje. J\u0105 lemia\u00a0ne\u012fvykusi \u017earn\u0173 spind\u017eio rekanalizacija ar kraujotakos sutrikimai.<\/p>\n

\u017diedin\u0117 kasa, pancreas anulare<\/i>. <\/b>\u017diedo formos kasa, apsupanti dvylikapir\u0161t\u0119 \u017earn\u0105, susidaro, kai sutrinka ventralinio kasos pumpuro rotacija ir migracija.<\/p>\n

U\u017eakusi i\u0161ang\u0117, <\/b>anus imperforatus. <\/i>Tai yda, kai i\u0161ang\u0117 lieka u\u017edara d\u0117l netaisyklingai besiformuojan\u010dios urorektalin\u0117s pertvaros ar sutrikusios analinio kanalo apatin\u0117s dalies rekanalizacijos.<\/p>\n

Tiesiosios \u017earnos fistul\u0117, fistula rectalis<\/i>. <\/b>D\u0117l netaisyklingo urorektalin\u0117s pertvaros ir kloakos u\u017epakalin\u0117s\u00a0dalies formavimosi tiesioji \u017earna gali pasislinkti \u012f priek\u012f ir atsiverti \u012f mak\u0161t\u012f (rektovaginalin\u0117 fistul\u0117), \u0161lapl\u0119 (rektouretralin\u0117 fistul\u0117) ar tarpviet\u0119 (rektoperinealin\u0117 fistul\u0117).<\/p>\n

A\u0161tuntoji savait\u0117<\/b><\/p>\n

A\u0161tunt\u0105j\u0105 savait\u0119 galva sudaro apie pus\u0119 k\u016bno. Galvos odoje lyg vainikas ry\u0161k\u0117ja kraujagysli\u0173 rezginys. Veido i\u0161ky\u0161uliai b\u016bna suaug\u0119, kont\u016brai ai\u0161k\u016bs. Aki\u0173 vokus sulipdo epitelin\u0117 si\u016bl\u0117 (2.7 F pav.). Visos gomurios ataugos (vidurin\u0117 arba pirmyk\u0161tis gomurys ir dvi \u0161onin\u0117s, sudaran\u010dios antrin\u012f gomur\u012f) suauga ir formuojasi galutinis gomurys, atskiriantis galutines burnos bei nosies ertmes. Visi\u0161kai jos suauga apie 12 savait\u0119.<\/p>\n

Rank\u0173 (\u0161iek tiek v\u0117liau ir koj\u0173) pir\u0161tai visi\u0161kai atsiskiria vienas nuo kito. Gal\u016bn\u0117s sulinksta per alk\u016bnes ir kelius. Koj\u0173 kauluose atsiranda kaul\u0117jimo \u017eidini\u0173. Pieno liauk\u0173 linij\u0173 epitelis ties 4\u20135 \u0161onkauliu \u012fauga \u012f mezenchim\u0105 ir pradeda formuoti pieno<\/b> liaukas<\/b>. Tose vietose i\u0161dygsta kr\u016bt\u0173 speneliai.Pieno liauk\u0173 linijos ima regresuoti. Pradeda kaul\u0117ti stuburas, vertebra ossea,<\/i> nors stuburo slanksteli\u0173 lankai dar atviri. Stebimi\u00a0pirmieji tikslingi gal\u016bni\u0173 judesiai. Metanefrogeniniame audinyje pradeda formuotis nefronai<\/b>. Dar 5-\u0105j\u0105 savait\u0119 \u012f metanefrogenin\u012f audin\u012f \u012faug\u0119s \u0161lapimtakio pumpuro tolimasis galas \u0161akojasi, formuoja\u00a0b\u016bsimas geldeles, taureles ir surenkamuosius vamzdelius. Paramezonefrini\u0173 latak\u0173 (i\u0161 kuri\u0173 susidar\u0117 kiau\u0161intakiai) kaudaliniai galai suauga ir susidaro gimdos kanalas, kurio vietoje skleid\u017eiasi\u00a0gimda. I\u0161oriniai lyties organai ir moteri\u0161kosios, ir vyri\u0161kosios lyties gemale diferencijuojasi, bet morfologi\u0161kai dar sunkiai atskiriami. Uodega vis trump\u0117ja ir visai i\u0161nyksta. Taigi \u012f gemalo laikotarpio pabaig\u0105 gemalas po truput\u012f pana\u0161\u0117ja \u012f \u017emogut\u012f. K\u016bnas tiesinasi ir paauga iki 30\u201331 mm.<\/p>\n

Veido ydos, <\/b>defectus facialis. <\/i>Da\u017eniausios veido ydos \u2013 \u012fvairios apimties ir gylio veido ply\u0161iai \u2013 formuojasi nesuaugus ar nekokybi\u0161kai suaugus veido i\u0161ky\u0161uliams. Taip susidaro, pvz., \u012fskilioji l\u016bpa, fissio labialis,<\/i> \u012fstri\u017eas veido ply\u0161ys, fissura facialis obliqua, <\/i>did\u017eiaburnyst\u0117, macrostomia, <\/i>ma\u017eaburnyst\u0117, microstomia,<\/i> ir kt. D\u0117l genetini\u0173, teratogenini\u0173 ar daugiaveiksni\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u012f atitinkamus veido i\u0161ky\u0161ulius i\u0161 nervin\u0117s skiauter\u0117s atkeliauja per ma\u017eai mezenchimos l\u0105steli\u0173, sutrinka ar v\u0117luoja \u0161i\u0173 l\u0105steli\u0173 migracija ar proliferacija. Tod\u0117l i\u0161ky\u0161uliai lieka hipoplazi\u0161ki ir kokybi\u0161kai nesuauga.<\/p>\n

Gomurio ply\u0161ys, <\/b>fissio palatalis. <\/i>Tai ply\u0161ys gomuryje, da\u017enai lydimas l\u016bpos ir (ar) alveolin\u0117s ataugos nesuaugimo. Jis susidaro, kai d\u0117l daugiaveiksni\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nesuauga pirminis gomurys su antriniu ar antrinio gomurio ataugos nesuauga tarpusavyje. Gomurio ataug\u0173 nesuaugimas ai\u0161kinamas nepakankamu mezenchimos l\u0105steli\u0173 kiekiu ataugose, \u0161onini\u0173 gomurio ataug\u0173 nepakilimu ar v\u0117lavimu pakilti, suaugimo proceso sutrikimu.<\/p>\n

Daugiaspenyst\u0117, polythenia<\/i>, daugiakr\u016btyst\u0117, polymastia<\/i>. <\/b>Tai papildomos pieno liaukos ir (ar) speneliai, <\/b>susiformav\u0119, kai pieno liauk\u0173 linij\u0173 liku\u010di\u0173 epitelis <\/b>\u012fauga \u012f mezenchim\u0105. Da\u017eniausiai jie lokalizuojasi <\/b>\u017eemiau normali\u0173 liauk\u0173 ir speneli\u0173, re\u010diau \u2013 bet kur <\/b>kitur i\u0161ilgai pieno linij\u0173 (nuo pa\u017east\u0173 iki kirk\u0161ni\u0173), dar <\/b>re\u010diau \u2013 ektopi\u0161kai (nugaroje, veide, gal\u016bn\u0117se ir kt.).<\/b><\/p>\n

Dviguboji, uterus duplex<\/i>, dvirag\u0117, uterus bicornus<\/i>, dviertm\u0117, uterus septus<\/i>, lanko pavidalo, uterus<\/i> arcuatus<\/i>, vienarag\u0117 gimda, uterus unicornus<\/i>, <\/b>esti <\/b>tada, kai paramezonefrini\u0173 latak\u0173 kaudaliniai galai <\/b>nesuauga ar suauga netaisyklingai.<\/b><\/p>\n

Daugiacistis inkstas, ren polycisticus<\/i>. <\/b>Paveldima policistin\u0117 inkst\u0173 liga, kuriai b\u016bdingas daugini\u0173 cist\u0173 susidarymas, kai i\u0161siple\u010dia inkst\u0173 nefron\u0173 ar surenkamieji vamzdeliai.<\/p>\n

Rudimentin\u0117 uodega. <\/b>Ji sudaryta i\u0161 mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173, labai retai turi iki 5 kremzlini\u0173 slanksteli\u0173. Gali b\u016bti iki 3 cm ilgio. Kartais i\u0161orinis rudimentin\u0117s uodegos vaizdas \u201eslepia\u201c meningocel\u0119 ar sakrokokcygin\u0119 teratom\u0105.<\/p>\n

Devintoji-dvyliktoji savait\u0117s<\/b><\/p>\n

Tre\u010di\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f vaisiaus liemuo auga grei\u010diau negu galva (2.8 pav.). Tre\u010diojo m\u0117nesio pabaigoje k\u016bno ilgis siekia apie 9 cm, svoris \u2013 20\u201325 g. Veidas kol kas platus, bet po truput\u012f kei\u010diasi: akys atsiduria galvos priekyje, o ne \u0161onuose, i\u0161ry\u0161k\u0117ja ausies landos ir kau\u0161eliai, siaur\u0117ja burna. Per \u0161\u012f m\u0117nes\u012f rankos pasiekia savo santykin\u012f ilg\u012f, kojos lieka \u0161iek tiek trumpesn\u0117s. Apie 10-\u0105j\u0105 savait\u0119 pradeda formuotis rank\u0173, o keturiomis savait\u0117mis v\u0117liau \u2013 ir koj\u0173 pir\u0161t\u0173 nagai. Vienuolikt\u0105 savait\u0119 pradeda formuotis pir\u0161t\u0173 pagalv\u0117li\u0173 odos pie\u0161inys. Galimi kv\u0117pavimo judesiai, nors, ai\u0161ku, vaisius iki gimimo nekv\u0117puoja. Daugumoje galvos ir ilg\u0173j\u0173 kaul\u0173 atsiranda kaul\u0117jimo centrai. Inkstai pakyla \u012f b\u016bding\u0105 jiems viet\u0105 ir po truput\u012f pradeda i\u0161skirti silpnos koncentracijos \u0161lapim\u0105, kuris pa\u0161alinamas \u012f amniono skyst\u012f. Apie 10\u201311-\u0105j\u0105 savait\u0119 \u017earnos i\u0161 bambos stiebelio (i\u0161 fiziologin\u0117s bambos i\u0161var\u017eos) gr\u012f\u017eta atgal \u012f pilvo ertm\u0119, kur joms atsiranda vietos, nes suma\u017e\u0117ja kepenys ir pakyla inkstai, spar\u010diau did\u0117ja pilvo ertm\u0117. Gr\u012f\u017edamos \u017earnos dar kart\u0105 sukasi 180\u00b0 prie\u0161 laikrod\u017eio rodykl\u0119 (\u017ei\u016brint i\u0161 priekio) ir ilg\u0117ja. Taip pirmoji \u012f pilvo ertm\u0119 gr\u012f\u017eta tu\u0161\u010dioji \u017earna, kuri gula kair\u0117je pilvo ertm\u0117s pus\u0117je. Paskui j\u0105 susivynioja kitos \u017earnos, o akloji atsiduria vir\u0161utiniame de\u0161iniame kampe, i\u0161 kurio v\u0117liau leid\u017eiasi \u017eemyn. Kepenys \u0161iuo metu yra pagrindinis kraujodaros organas. Apie 12-\u0105j\u0105 savait\u0119 \u0161i\u0105 j\u0173 funkcij\u0105 perima blu\u017enis. Nuo 12-osios savait\u0117s galima nustatyti lyt\u012f pagal i\u0161orinius lyties organus.<\/p>\n

\"pasveik.lt\"<\/p>\n

\u012egimta bambos i\u0161var\u017ea, <\/b>omphalocoelia. <\/i>Ji susidaro, kai i\u0161siver\u017eusios \u012f fiziologin\u0119 bambos i\u0161var\u017e\u0105 \u017earnos\u00a0negr\u012f\u017eta \u012f pilvo ertm\u0119. I\u0161var\u017eos dydis priklauso nuo jos turinio, ji padengta virk\u0161tel\u0117s amniono epiteliu.<\/p>\n

Netaisyklingas \u017earn\u0173 pasisukimas, <\/b>malrotatio intestini. <\/i>\u0160i yda susidaro d\u0117l nevisi\u0161kos ar netaisyklingos \u017earn\u0173, i\u0161siver\u017eusi\u0173 fiziologin\u0117je i\u0161var\u017eoje ir <\/i>gr\u012f\u017eusi\u0173 \u012f pilvo ertm\u0119, rotacijos. \u017darnoms pasisukus <\/i>prie\u0161 laikrod\u017eio rodykl\u0119 ne 270\u00b0, o tik 90\u00b0, akloji <\/i>\u017earna pirmoji gr\u012f\u017eta \u012f pilvo ertm\u0119, tod\u0117l storoji \u017earna\u00a0<\/i><\/span>susiklosto kair\u0117je, o plonoji \u2013 de\u0161in\u0117je pilvo ertm\u0117s pus\u0117je. Jei rotacija vyksta 90\u00b0 pagal laikrod\u017eio rodykl\u0119, storoji skersin\u0117 \u017earna atsiduria u\u017e dvylikapir\u0161t\u0117s.<\/p>\n

Dvilyti\u0161kumas, <\/b>hermaphroditismus. <\/i>Ir vidiniai, ir i\u0161oriniai lyties organai gemalo periodu yra indiferenti\u0161ki, jie gali formuotis ir vyri\u0161kosios, ir moteri\u0161kosios lyties organ\u0173 kryptimi. Normali\u0105 lyties organ\u0173 determinacij\u0105 ir diferenciacij\u0105 lemia lytin\u0117s gemalo chromosomos. Jei \u0161i determinacija sutrinka, gemale formuojasi ir s\u0117klid\u0117, ir kiau\u0161id\u0117 arba u\u017euomazgos, turin\u010dios abiej\u0173 lytini\u0173 liauk\u0173 audin\u012f, ovotestes, <\/i>bei mi\u0161r\u016bs i\u0161oriniai lyties organai. Tai tikrasis dvilyti\u0161kumas (hermafroditizmas). Tariamasis dvilyti\u0161kumas (pseudohermafroditizmas) b\u016bna tada, kai geneti\u0161kai vyri\u0161kosios lyties vaisiuje formuojasi pana\u0161\u016bs \u012f moters i\u0161oriniai lyties organai, o geneti\u0161kai moteri\u0161kosios lyties vaisiuje \u2013 pana\u0161\u016bs \u012f vyro i\u0161oriniai lyties organai (kai lytin\u0117s liaukos rudimentin\u0117s ar normalios).<\/p>\n

Tryliktoji-\u0161e\u0161ioliktoji savait\u0117s<\/b><\/p>\n

Vaisiaus k\u016bnas aktyviai ilg\u0117ja ir ketvirtojo m\u0117nesio pabaigoje b\u016bna apie 16 cm, sveria \u2013 120 g. Galva santykinai ma\u017e\u0117ja. Kojos pasiekia savo santykin\u012f ilg\u012f (2.8 pav.). Gal\u016bni\u0173 judesiai, atsirad\u0119 dar gemalo laikotarpio pabaigoje, stipr\u0117ja ir tampa labiau koordinuoti, ta\u010diau dar per silpni, kad motina juos pajust\u0173.<\/p>\n

Ketvirtasis m\u0117nuo \u2013 aktyviausios neuron\u0173 proliferacijos ir migracijos \u012f galvos smegen\u0173 \u017eiev\u0119 laikotarpis. M\u0117nesio prad\u017eioje kyla \u010diulpimo, o \u0161iek tiek v\u0117liau \u2013 rijimo refleksas. Vaisius pradeda ryti amniono vandenis, o jo vir\u0161kinimo sistema juos rezorbuoti. Keturiolikt\u0105j\u0105 savait\u0119 atsiranda aki\u0173 obuoli\u0173 judesiai, u\u017esimezga galvos plauk\u0173 u\u017euomazgos. Kepenys pradeda gaminti tul\u017e\u012f, kuri, patekusi \u012f dvylikapir\u0161t\u0119 \u017earn\u0105, nuda\u017eo tamsiai \u017ealiai vaisiaus \u017earn\u0173 turin\u012f, vadinam\u0105 mekonijumi, meconium <\/i>(j\u012f be tul\u017eies dar sudaro praryti vaisiaus\u00a0vandenys, juose buvusios l\u0105stel\u0117s ir gyvaplaukiai, nusilupusios \u017earn\u0173 epitelio l\u0105stel\u0117s). \u012esib\u0117g\u0117ja (prasid\u0117jusi apie 10-\u0105j\u0105 savait\u0119) insulino sekrecija kasos salel\u0117se. Iki 16-osios savait\u0117s vaisiaus plau\u010diuose susiformuoja visi sud\u0117tiniai elementai, i\u0161skyrus tuos, kurie dalyvauja duj\u0173 apykaitoje. Plau\u010diai primena liauk\u0105 \u2013 tai j\u0173 tariamasis liaukinis laikotarpis, periodus pseudoglandularis. <\/i>U\u017esidarostuburo slanksteli\u0173 lankai. Greitai kaul\u0117ja kaulai, j\u0173 \u010diulpai pradeda gaminti forminius kraujo elementus (juos iki \u0161iol gamino kepenys, o dabar ir blu\u017enis).<\/p>\n

Bevingyst\u0117, <\/b>lissencephalia <\/i><\/b>(<\/b>agyria<\/i><\/b>), smulkiavingyst\u0117, <\/b>microgyria<\/i><\/b>, did\u017eiavingyst\u0117, <\/b>macrogyria<\/i><\/b>. <\/b>Tai\u00a0<\/b>galvos smegen\u0173 \u017eiev\u0117s neuron\u0173 sluoksni\u0173 ir vingiuotumo sklaidos ydos, susidariusios d\u0117l neuron\u0173 proliferacijos ir migracijos sutrikim\u0173.<\/p>\n

Ma\u017easmegenyst\u0117, <\/b>microencephalia<\/i><\/b>. \u0160i\u0105 yd\u0105, kuriai b\u016bdingas smarkus protinis atsilikimas, gali sukelti\u00a0genetiniai, i\u0161oriniai veiksniai ar prie\u0161laikinis kaukol\u0117s si\u016bli\u0173 sukaul\u0117jimas, craniosynostosis<\/i>.<\/p>\n

Ma\u017eagalvyst\u0117, <\/b>microcephalia<\/i><\/b>. Tai yda, kuriai b\u016bdingas suma\u017e\u0117j\u0119s kaukol\u0117s skliautas, bet veido dydis normalus. J\u0105 lemia ma\u017easmegenyst\u0117 microencephalia<\/i> (kaukol\u0117s skliauto did\u0117jim\u0105 skatina galvos smegen\u0173 augimas) arba prie\u0161laikinis kaukol\u0117s si\u016bli\u0173 sukaul\u0117jimas craniosynostosis<\/i>.<\/p>\n

Galvos smegen\u0173 vanden\u0117, <\/b>hydrocephalia<\/i><\/b>. Tai smegen\u0173 skys\u010dio kiekio padid\u0117jimas d\u0117l jo cirkuliacijos ar gamybos ir rezorbcijos pusiausvyros sutrikimo. Da\u017eniausia prie\u017eastis yra geneti\u0161kai ar virusin\u0117s infekcijos nulemta smegen\u0173 vandentiekio stenoz\u0117, kai u\u017eblokuojamas smegen\u0173 skys\u010dio nutek\u0117jimas ir i\u0161siple\u010dia smegen\u0173 skilveli\u0173 ertm\u0117s. Padid\u0117j\u0119s vidinis spaudimas i\u0161ple\u010dia naujagimi\u0173 galvos smegenis, macroencephalia<\/i> ir kaukol\u0117s skliaut\u0105, macrocephalia<\/i>. U\u017edarasis \u012fskilasis stuburas, <\/b>spina bifida occulta. <\/i>Jis formuojasi, kai vieno ar dviej\u0173 (da\u017eniausiai lumbosakralin\u0117s srities) stuburo slanksteli\u0173 lankin\u0117se<\/p>\n

Ataugose lieka ply\u0161iai d\u0117l kaul\u0117jimo ar anks\u010diau vykusios neuruliacijos sutrikimo.. Manoma, kad j\u012f turi apie 10proc. \u017emoni\u0173. Jis klini\u0161kai gali ir nepasireik\u0161ti, ta\u010diau j\u012f da\u017enai lydi neurokutaniniai po\u017eymiai: odos antis, lipoma, plauk\u0173 kuok\u0161tas ar ry\u0161kesn\u0117 pigmentacija.<\/p>\n

Nugaros smegen\u0173 i\u0161var\u017eos. <\/b>Pro ply\u0161\u012f, esant\u012f keli\u0173 slanksteli\u0173 lankuose, gali i\u0161siver\u017eti stuburo kanalo audiniai, kurie suformuoja i\u0161var\u017e\u0105, padengt\u0105 oda ir pana\u0161i\u0105 \u012f p\u016bslel\u0119, spina bifida cystica. <\/i>Nugaros smegen\u0173<\/b> dangal\u0173 i\u0161var\u017eos, <\/b>meningocoelia,<\/i> nugaros smegen\u0173<\/b> ir dangal\u0173 i\u0161var\u017eos, <\/b>meningomyelocoelia, <\/i>neurologiniai simptomai priklauso nuo i\u0161var\u017eos lokalizacijos, pa\u017eeidimo apimties ir gylio.<\/p>\n

Vaisiaus kasos saleli\u0173 hipertrofija. <\/b>Kai motina serga cukriniu diabetu ir nekoreguoja didel\u0117s gliukoz\u0117s koncentracijos, vaisiaus kasos saleli\u0173 \u03b2 l\u0105stel\u0117s padidina insulino gamyb\u0105 ir sekrecij\u0105, tod\u0117l hipertrofuoja.<\/p>\n

Septynioliktoji-dvide\u0161imtoji savait\u0117s<\/b><\/p>\n

\u0160iuo laikotarpiu k\u016bno augimas \u0161iek tiek sul\u0117t\u0117ja, nors dar gana spartus. Per \u0161\u012f m\u0117nes\u012f vaisius paauga apie 5 cm ir priauga 280\u2013300 g svorio.\u00a0Vaisiaus galva 5-\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f sudaro tre\u010ddal\u012f k\u016bno ilgio (2.8 pav.). K\u016bno oda pasidengia balsvu, riebiu var\u0161kiniu tepalu, vernix caseosa,<\/i> sudarytu i\u0161 riebalini\u0173 liauk\u0173 sekreto ir nusilupusi\u0173 epidermio l\u0105steli\u0173. Jis saugo od\u0105 nuo maceracijos, neleid\u017eia sutr\u016bkin\u0117ti ar sukiet\u0117ti.<\/p>\n

K\u016bnas apauga plonais, \u0161velniais gyvaplaukiais, lanugo. <\/i>Jie neleid\u017eia nusilupti var\u0161kiniam tepalui. Auga galvos ir antaki\u0173 plaukai. Atsiranda rudojo riebalinio audinio, ypa\u010d jo gausu kakle, u\u017e kr\u016btinkaulio, pakinkliuose. Jis svarbus vaisiaus termoreguliacijai. Galvos kauluose formuojasi osteonai, kaulus\u00a0jungia pla\u010dios glaudaus skaidulinio jungiamojo audinio si\u016bl\u0117s, kurios augant kaulams siaur\u0117ja.\u00a0Pienini\u0173 dant\u0173 u\u017euomazgose pradedamas gaminti dentinas ir emalis. \u0160alia pienini\u0173 dant\u0173 mezgasi nuolatini\u0173 dant\u0173 u\u017euomazgos. Motina jau\u010dia vaisiaus judesius. Jau girdimi jo \u0161irdies tonai 120\u2013140 k.\/min.<\/p>\n

Mergait\u0117ms formuojasi (kanalizuojasi) mak\u0161ties spindis. Kiau\u0161id\u0117se moteri\u0161k\u0173j\u0173 lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 skai\u010dius esti did\u017eiausias. Berniuk\u0173 s\u0117klid\u0117s leid\u017eiasi, bet jos dar yra pilvo ertm\u0117je. Nuo 5-ojo m\u0117nesio vaisiaus k\u016bnas paauga ma\u017edaug po 5 cm ir priauga vidutini\u0161kai po 500\u2013700 g per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n

Galvos smegen\u0173 i\u0161var\u017eos<\/b>. Galvos smegenys ir j\u0173 dangalai gali i\u0161siver\u017eti pro \u012fskilusi\u0105 kaukol\u0119, cranioschisis.<\/i> \u0160is ply\u0161ys kaukol\u0117je gali atsirasti d\u0117l sutrikusio kaul\u0117jimo ar anks\u010diau sutrikusios neuruliacijos (nervinio vamzd\u017eio galvinio galo neu\u017esidarymo). Ply\u0161ys da\u017eniausiai b\u016bna pakau\u0161kaulio \u017evyne (kartais susiliej\u0119s su foramen magnum<\/i>), re\u010diau kaktos ar kaukol\u0117s pamato kauluose. Kai ply\u0161ys nedidelis, i\u0161siver\u017eia tik galvos smegen\u0173 dangalai, meningocoelia<\/i><\/b>, sud\u0117tingesniais atvejais kartu su dangalais i\u0161siver\u017eia ir galvos smegenys, meningoencephalocoelia<\/i><\/b>, ir smegen\u0173 skilveliai, meningohydroencephalocoelia<\/i><\/b>. Prie\u0161laikinis kaukol\u0117s si\u016bli\u0173 sukaul\u0117jimas, <\/b>craniosynostosis.<\/i> Kaukol\u0117s si\u016bli\u0173 sukaul\u0117jim\u0105 iki gimimo lemia paties kaul\u0117jimo proceso arba galvos smegen\u0173 augimo sutrikimai. Sagitalin\u0117s si\u016bl\u0117s u\u017esidarymas lemia siauragalvyst\u0119, scaphocephalia <\/i>(iki 60 proc. vis\u0173 kaukol\u0117s sinostozi\u0173), vainikin\u0117s si\u016bl\u0117s \u2013 pla\u010diagalvyst\u0119, brachycephalia <\/i>(apie 20\u201330 proc.), metopin\u0117s si\u016bl\u0117s \u2013 trikampio formos galv\u0105, trigonocephalia<\/i> (iki 10 proc.), vainikin\u0117s ir lambdin\u0117s si\u016bli\u0173 \u2013smailiagalvyst\u0119, oxycephalia <\/i>(iki 4 proc.) ir kt.<\/p>\n

Mak\u0161ties atrezija, <\/b>atresia vaginae. <\/i>Tai mak\u0161ties spind\u017eio u\u017esidarymas d\u0117l sutrikusios jos kanalizacijos.<\/p>\n

Dvide\u0161imt pirmoji-dvide\u0161imt ketvirtoji savait\u0117s<\/b><\/p>\n

\u0160e\u0161t\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f vaisius pradeda spar\u010diai priaugti svorio. Oda rausva ar raudona, permatoma, pro j\u0105 prasi\u0161vie\u010dia kraujagysl\u0117s. Pood\u017eio dar n\u0117ra, tod\u0117l vaisius liesas ir susirauk\u0161l\u0117j\u0119s. \u012e vibroakustinius dirgiklius vaisiaus akys reaguoja aktyviais obuoli\u0173 judesiais ir sulipusi\u0173 vok\u0173 mirk\u010diojimu.<\/p>\n

Nuo 16-osios iki 24-osios savait\u0117s plau\u010diai aktyviai vaskuliarizuojasi, bronch\u0173 ir bronchioli\u0173 spindis did\u0117ja \u2013 tai kanal\u0117li\u0173 laikotarpis, periodus canalicularis.<\/i> Visos galin\u0117s plau\u010di\u0173 bronchiol\u0117s skyla \u012f kv\u0117puojam\u0105sias bronchioles, o \u0161ios \u2013 \u012f alveolinius takus, pastarieji \u2013 \u012f pirmuosius alveolinius pumpurus. Plau\u010diuose pradeda gamintis surfaktanto kompleksas. Nors dauguma vaisiaus organ\u0173 jau veikia, ta\u010diau \u0161iuo metu gim\u0119s vaisius turi nedidel\u0119 galimyb\u0119 i\u0161gyventi, nes jo nerv\u0173 ir kv\u0117pavimo sistemos dar nepakankamai subrendusios.<\/p>\n

Kv\u0117pavimo nepakankamumo sindromas. <\/b>Tai nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173 problema, da\u017eniausiai susijusi su plau\u010di\u0173 nebrandumu ir surfaktanto nepakankamumu.<\/p>\n

Surfaktanto kompleksas \u2013 <\/b>fostolipid\u0173 mi\u0161inys, kur\u012f gamina plau\u010di\u0173 2-ojo tipo (didieji) alveocitai bei bronchioli\u0173 Klara l\u0105stel\u0117s ir kuris tepa vidin\u012f alveoli\u0173 pavir\u0161i\u0173. Prasid\u0117jusi 6-\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f surfaktanto gamyba intensyv\u0117ja, bet pakankamai jo pasigamina tik paskutin\u0117mis vaisiaus raidos savait\u0117mis. Viena pagrindini\u0173 surfaktanto funkcij\u0173 \u2013 ma\u017einti alveoli\u0173 sieneli\u0173 \u012ftempim\u0105, lengvinti j\u0173 i\u0161sipl\u0117tim\u0105 ir neleisti subli\u016b\u0161kusioms sienel\u0117ms sulipti. L\u0105steli\u0173, gaminan\u010di\u0173 surfaktant\u0105, veikl\u0105 kontroliuoja \u012fvair\u016bs augimo veiksniai ir hormonai. Nustatyta, kad ilgalaik\u0117 intrauterin\u0117 hipoksija negr\u012f\u017etamai pa\u017eeid\u017eia 2-ojo tipo alveocitus ir \u0161ie b\u016bna nepaj\u0117g\u016bs gaminti surfaktant\u0105 net ir i\u0161ne\u0161iot\u0173 vaisi\u0173 plau\u010diuose.<\/p>\n

Dvide\u0161imt penktoji-dvide\u0161imt a\u0161tuntoji savait\u0117s<\/b><\/p>\n

Septint\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f poodyje pradeda kauptis baltasis riebalinis audinys (sudarantis iki 3,5 proc. k\u016bno svorio), tod\u0117l vaisiaus k\u016bno kont\u016brai po truput\u012f apval\u0117ja, odos rauk\u0161l\u0117s lyginasi. Apie 26-\u0105j\u0105 savait\u0119 ply\u0161ta aki\u0173 vokai (2.8 pav.), akys pradeda reaguoti \u012f \u0161vies\u0105, stebima veido mimika. Kv\u0117pavimo judesiai silpsta ir tampa visai nepastebimi, nes yra slopinami, matyt, kad \u012f plau\u010dius nebepatekt\u0173 amniono vanden\u0173, kuriuose n\u0117\u0161tumo pabaigoje b\u016bna vaisiaus i\u0161mat\u0173. Nuo 26-osios savait\u0117s plau\u010diai pereina \u012f alveolin\u012f laikotarp\u012f, periodus alveolaris,<\/i> kuris trunka iki gimimo. Daug\u0117ja alveoli\u0173, diferencijuojasi j\u0173 epitelis, formuojasi aeroheminis barjeras, aktyv\u0117ja surfaktanto komplekso gamyba.Kraujodara blu\u017enyje u\u017eg\u0119sta iki 28-osios savait\u0117s, pagrindinis ir vienintelis kraujodaros organas esti kaul\u0173 \u010diulpai. Berniuk\u0173 s\u0117klid\u0117s pradeda leistis kirk\u0161niniu\u00a0kanalu. S\u0117klides, u\u017esimezgusias pilvo ertm\u0117je, su kap\u0161eliu jungia pasait\u0117lis, gubernaculum testis<\/i>.<\/p>\n

Trump\u0117jant pasait\u0117liui, ilg\u0117jant ir tiesiantis vaisiaus k\u016bnui s\u0117klid\u0117s traukiamos \u017eemyn. Gim\u0119s tokio am\u017eiaus vaisius turi galimyb\u0119 i\u0161gyventi, nes jo plau\u010diai pakankamai funkcionuoja, o CNS subrendusi tiek, kad gal\u0117t\u0173 kontroliuoti kv\u0117pavim\u0105 ir k\u016bno temperat\u016br\u0105.<\/p>\n

S\u0117klid\u017ei\u0173 nenusileidimas, <\/b>cryptorchismus. <\/i>S\u0117klid\u0117s b\u016bna nenusileidusios \u012f kap\u0161el\u012f iki 30 proc. nei\u0161ne\u0161iot\u0173 ir 3\u20134 proc. i\u0161ne\u0161iot\u0173 berniuk\u0173. \u0160is defektas gali b\u016bti vienpusis (monorchizmas) ar abipusis. Nenusileidusios\u00a0s\u0117klid\u0117s da\u017eniausiai b\u016bna kirk\u0161niniame kanale, re\u010diau \u2013 pilvo ertm\u0117je. Dauguma j\u0173 \u012f kap\u0161el\u012f nusileid\u017eia pirmaisiais m\u0117nesiais po gimimo. Nenusileidusios ar chirurgi\u0161kai nenuleistos \u012f kap\u0161el\u012f s\u0117klid\u0117s atrofuoja ir gali supiktyb\u0117ti.<\/p>\n

Dvide\u0161imt devintoji-trisde\u0161imt tre\u010dioji savait\u0117s <\/b>Aktyviai did\u0117ja k\u016bno svoris, 8 proc. jo sudaro <\/b>baltasis riebalinis audinys. Vaisiaus <\/b>oda rausva, <\/b>lygi. Pradeda slinkti gyvaplaukiai ir luptis var\u0161kinis <\/b>tepalas. <\/b>Viso vaisiaus periodo metu ple\u010diantis ir <\/b>suaugant kaul\u0117jimo \u017eidiniams tarp kaukol\u0117s <\/b>skliauto kaul\u0173 lieka paslankios skaidulinio jungiamojo <\/b>audinio si\u016bl\u0117s, o kampus jungia pl\u0117v\u0117s <\/b>\u2013 momen\u0117liai, fonticuli cranii: <\/i>priekinis, fonticulus<\/i> <\/b>anterior, <\/i>u\u017epakalinis, fonticulus posterior,<\/i> <\/b>poriniai plei\u0161tiniai, fonticuli sphenoidales\u00a0<\/b><\/i>beiporiniai speniniai, fonticuli mastoidea. <\/i>Berniuk\u0173 s\u0117klid\u0117s nusileidusios \u012f kap\u0161el\u012f ar <\/i>dar kirk\u0161niniame kanale. Mergai\u010di\u0173 did\u017eiosios <\/i>lytin\u0117s l\u016bpos dar nedengia ma\u017e\u0173j\u0173. <\/i>Vaisius d\u0117l vietos stokos sulenkia, prispaud\u017eia <\/i>prie k\u016bno gal\u016bnes, galv\u0105 nuleid\u017eia.<\/p>\n

<\/i><\/p>\n

Ne\u012fprasta s\u0117klid\u0117s vieta, <\/b>ectopia testis. <\/i>Pralindusios kirk\u0161niniu kanalu, s\u0117klid\u0117s\u00a0kartais leid\u017eiasi ne \u012f kap\u0161el\u012f, o migruoja \u012f netipi\u0161k\u0105 viet\u0105 (tarpviet\u0119, \u0161laun\u012f).<\/p>\n

Momen\u0117li\u0173 dyd\u017eio pakitimai. <\/b>Per dideli momen\u0117liai gali b\u016bti d\u0117l kaul\u0173 sklaidos sul\u0117t\u0117jimo (pvz.,\u00a0hipotiroidizmo atveju), displazijos ar padid\u0117jusio intrakranijinio sl\u0117gio. Da\u017eniausia per ma\u017e\u0173 momen\u0117li\u0173 susidarymo prie\u017eastis \u2013 prie\u0161laikinis kaukol\u0117s si\u016bli\u0173 sukaul\u0117jimas.<\/p>\n

Trisde\u0161imt ketvirtoji-trisde\u0161imt a\u0161tuntoji savait\u0117s <\/b>(laikas skai\u010diuotas nuo apvaisinimo, tod\u0117l gemalo\u00a0<\/b>ar vaisiaus am\u017eius nesutampa su n\u0117\u0161tumo laiku) Aktyviai did\u0117ja k\u016bno svoris. Susiformav\u0119s poodis, tod\u0117l k\u016bno kont\u016brai apval\u016bs (2.8 pav.). Nagai siekia pir\u0161t\u0173 galus, o \u012f pabaig\u0105 \u2013 juos praauga. Aus\u0173 kremzl\u0117s susiformavusios, stand\u017eios. Gyvaplaukiai slenka, pabaigoje j\u0173 lieka tik pe\u010di\u0173 juostoje. Var\u0161kinio tepalo lieka tik rauk\u0161l\u0117se, lenkiamuosiuose gal\u016bni\u0173 pavir\u0161iuose. Ry\u0161kios pad\u0173 rauk\u0161l\u0117s. Vyri\u0161kosios lyties vaisiui s\u0117klid\u0117s nusileidusios \u012f kap\u0161el\u012f, mergai\u010di\u0173 did\u017eiosios lytin\u0117s l\u016bpos dengia ma\u017e\u0105sias. I\u0161ry\u0161k\u0117ja i\u0161ne\u0161iotam naujagimiui b\u016bdingos k\u016bno proporcijos: galva didel\u0117 (sudaro . k\u016bno ilgio), visos gal\u016bn\u0117s putlios, beveik vienodo ilgio ir trumpos (sudaro 2\/5\u20131\/3 k\u016bno ilgio), liemuo ilgas (beveik . k\u016bno ilgio).<\/p>\n<\/p>\n

<\/i><\/p>\n

<\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u00a0 \u00a0Pirmoji savait\u0117 Pirm\u0105j\u0105 savait\u0119 po apvaisinimo vyksta gemalo u\u017euomazgos segmentacija ir kelion\u0117 implantacijos vietos link.\u00a0Ma\u017edaug po 24\u201330 val. nuo apvaisinimo zigota b\u016bna pasidalijusi \u012f dvi dukterines l\u0105steles, vadinamas blastomerais, blastomeri. Toliau blastomerai mitozi\u0161kai dalijasi, dukterini\u0173 l\u0105steli\u0173 spar\u010diai daug\u0117ja, bet jos neu\u017eauga iki motinini\u0173 l\u0105steli\u0173 dyd\u017eio. Toks dalijimasis vadina mas segmentacija, arba skilimu, fissio (2.2…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":44531,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"tags":[9979,9980,429,10041,10028,9983,9975,9984,9972,3881,7297,9997,10034,7681,9992,455,910,10037,10038,10030,10045,3189,10022,10004,10060,10055,2729,9987,9976,9988,10053,10039,10051,10061,8705,1231,6985,9732,9977,10052,10024,2852,10020,4560,611,9088,8136,10021,10012,10023,333,9986,9805,919,10027,1470,9991,10007,10011,711,346,9999,10019,6566,279,1809,10056,8167,10058,9982,9998,9981,10057,634,9973,9974,445,10032,10003,9995,9994,10031,10026,10040,1170,10017,9978,9989,10062,10006,10015,10014,1169,691,173,4097,10009,9996,10054,2465,5470,9990,10013,10025,893,10050,10016,9280,10043,9971,1982,10035,653,350,10036,7969,1327,1181,10001,10000,175,9985,10049,10046,10008,6053,6038,1041,10029,9651,10047,10042,9993,3262,10010,10059,10002,10005,9970,10018,10044,10033,1421,10048],"class_list":["post-44538","page","type-page","status-publish","hentry","tag-apauga","tag-apsupa","tag-ataugos","tag-atresia","tag-begalunyste","tag-bilaminaris","tag-blastocista","tag-blastocystis","tag-blastomerai","tag-bluznis","tag-burna","tag-caudalis","tag-cervicalis","tag-chorda","tag-chordos","tag-cista","tag-ciulpai","tag-cristae","tag-cystis","tag-daugiaveiksnes","tag-dazniausiai","tag-diskas","tag-diverticulum","tag-duobute","tag-dvidesimt","tag-dvilytiskumas","tag-dvyniai","tag-ektoderma","tag-embrioblastas","tag-endoderma","tag-facialis","tag-fistula","tag-fistule","tag-fonticuli","tag-foramen","tag-galune","tag-galva","tag-galvos","tag-gemalas","tag-gemale","tag-gemma","tag-gomurys","tag-gumbureliai","tag-hernia","tag-inkstai","tag-ipjovos","tag-isange","tag-isgauba","tag-iskysuliai","tag-iskysulys","tag-issiplecia","tag-junctura","tag-kamienas","tag-kanalas","tag-kaukoles","tag-kepenys","tag-kloakos","tag-konturai","tag-konture","tag-kraujagysles","tag-kraujas","tag-laminae","tag-lankai","tag-lasteles","tag-liaukos","tag-lupos","tag-mazasmegenyste","tag-membrana","tag-meningocoelia","tag-mesoderma","tag-mezenchima","tag-mezoderma","tag-microencephalia","tag-migracija","tag-mitoziskai","tag-morules","tag-navikas","tag-neiprasta","tag-nesuauga","tag-neuralis","tag-neuruliacija","tag-neuzsimezga","tag-nulenkta","tag-oesophagealis","tag-pedos","tag-pharyngeales","tag-pilnakrauje","tag-pirmykste","tag-pirmykste-vaga","tag-pirmykstis","tag-placoda","tag-plakode","tag-plastakos","tag-plauciai","tag-plaukai","tag-pleves","tag-plica","tag-plicae","tag-plysiai","tag-plysta","tag-plysys","tag-primitiva","tag-prominentia","tag-pumpuras","tag-pusles","tag-rotacija","tag-sacci","tag-savaite","tag-secundum","tag-segmentacija","tag-seklides","tag-septum","tag-siekia","tag-sirdis","tag-skiauteres","tag-sklaidos","tag-skystis","tag-smegenys","tag-somitai","tag-somitomerai","tag-stuburas","tag-suauga","tag-suaugimas","tag-sulenda","tag-sulinksta","tag-sutrikimai","tag-sutrikimas","tag-svoris","tag-talidomidas","tag-testis","tag-thyroglossalis","tag-tiesinasi","tag-trilaminaris","tag-uzakimas","tag-uzanka","tag-uzsidarymas","tag-uzsimezga","tag-uzsimezgimas","tag-uzuomazgos","tag-vagas","tag-vertebra","tag-vesiculae","tag-vokai","tag-ziurint"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44538","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44538"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44538\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44531"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44538"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44538"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}