![\"pasveik.lt\"](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.9.jpg\")
<\/p>\nI\u0161 zigotos rutuliojasi ne tik gemalo k\u016bnas, bet ir pl\u0117v\u0117s, membranae fetales <\/i>(amnionas, chorionas, atkrintan\u010dioji gimdos gleivin\u0117s pl\u0117v\u0117, placenta) bei priedai, adnexa fetalia <\/i>(virk\u0161tel\u0117, trynio mai\u0161as, alantojis), kurie gimdymo metu pasi\u0161alina i\u0161 gimdos kartu su vaisiumi. \u017dmogui b\u016bdinga ankstyva \u0161i\u0173 laikin\u0173j\u0173 strukt\u016br\u0173 sklaida.<\/p>\n
\u00a0<\/b>Chorionas (gaurelinis dangalas)<\/b><\/p>\n
Gaurelinis dangalas, arba chorionas, chorion, \u2013 <\/i>tai mai\u0161o formos pl\u0117v\u0117, susidariusi <\/i>i\u0161 trofo blasto ir negemalin\u0117s mezodermos (2.9 pav.). <\/i>Gemalo laikotarpiu visas gaurelinis dangalas <\/i>yra apaug\u0119s gaureliais, villi. <\/i>Kiekvien\u0105 <\/i>gaurel\u012f dengia sincitiotrofoblastas, citotrofoblastas, <\/i>jo viduje yra negemalin\u0117 mezoderma <\/i>su kraujagysl\u0117mis. <\/i>Nuo vaisiaus laikotarpio prad\u017eios gaureli\u0173 <\/i>lieka tik gemalo poliuje. \u0160i dalis vadinama <\/i>ve\u0161liuoju gaureliniu dangalu, <\/b>chorion frondosum, <\/i>ir dalyvauja formuojantis <\/i>placentiniam <\/i>diskui, discus placentalis. <\/i>Kitos choriono dalies gaureliai sunyksta, ir jis vadinamas lygiuoju<\/b> <\/i>gaureliniu dangalu, <\/b>chorion laeve. <\/i>Amnionas (vandenmai\u0161is)<\/b> <\/i>Vandenmai\u0161is, arba amnionas, amnion \u2013 <\/i>tai <\/i>mai\u0161as, kuriame yra gemalas (vaisius) ir j\u012f supantys <\/i>vandenys. Plon\u0105, permatom\u0105, blizgan\u010di\u0105 <\/i>amniono sien\u0105 sudaro amniono epitelis <\/i>ir negemalin\u0117 mezoderma. Jo ertm\u0119, cavitas amniotica, <\/i>u\u017epildo skaidrus, pana\u0161us \u012f vanden\u012f <\/i>amniono skystis, <\/b>liquor amnioticus, <\/i>dar vadinamas <\/i>vaisiaus<\/b> <\/i>vandenimis. <\/b>Juos sudaro 98 <\/i>proc. vandens, 1 proc. neorganini\u0173 med\u017eiag\u0173, 1 proc. organini\u0173 med\u017eiag\u0173 (riebal\u0173, ferment\u0173, <\/i>hormon\u0173, pigmento) <\/i>ir nusilupusios gemalo ar <\/i>vaisiaus l\u0105stel\u0117s. Vaisiaus vandenys \u2013 tai gimdos <\/i>sienos, placentos ir vaisiaus odos (kol ji <\/i>padengta nesurag\u0117jusiu epidermiu) kraujagysli\u0173 <\/i>filtratas bei amniono ir vaisiaus kv\u0117pavimo <\/i>tak\u0173 epitelio sekrecijos produktas. Gemalo <\/i>laikotarpio pabaigoje amnionas taip i\u0161sipu\u010dia, <\/i>kad u\u017eima vis\u0105 choriono ertm\u0119 ir amniono siena <\/i>suauga su lygiuoju chorionu. Sulipusi\u0173 amniono <\/i>ir lygiojo choriono darinys vadinamas <\/i>amniochorionine pl\u0117ve <\/b>(2.9 pav.). <\/i>Kartu su jo gamyba vyksta ir atvirk\u0161\u010dias procesas: <\/i>amniono epitelis vandenis rezorbuoja, o <\/i>nuo 4-ojo m\u0117nesio vaisius pradeda juos ryti. <\/i>Prarytas skystis patenka \u012f vaisiaus kraujotak\u0105 <\/i>ir per placent\u0105 \u201eatiduodamas\u201c motinai arba <\/i>per vaisiaus inkstus ir \u0161lapimo takus i\u0161skiriamas <\/i>atgal \u012f t\u0105 pat\u012f amniono skyst\u012f jau kaip \u0161lapimas. <\/i>Taip vandenys kei\u010diasi kas 3 valandos. <\/i>Amniono skystis amortizuoja sm\u016bgius ir kratym\u0105, <\/i>leid\u017eia vaisiui laisvai jud\u0117ti, neleid\u017eia jam suaugti su <\/i>amniono siena, u\u017etikrina normali\u0105 vaisiaus plau\u010di\u0173 <\/i>sklaid\u0105 ir simetri\u0161k\u0105 k\u016bno augim\u0105, palaiko k\u016bno <\/i>temperat\u016br\u0105. Gimdant <\/i>suply\u0161us amniochorioninei <\/i>pl\u0117vei bei nutek\u0117jus vandenims, spar\u010diau ir lengviau <\/i>u\u017egimsta vaisius. <\/b><\/p>\n
<\/p>\n
Atkrintan\u010dioji gimdos gleivin\u0117s pl\u0117v\u0117<\/b><\/p>\n
Gimdos gleivin\u0117s funkcinis sluoksnis, kuris gimdant atsiskiria ir pasi\u0161alina, vadinamas atkrintan\u010di\u0105ja gimdos gleivin\u0117s pl\u0117ve, decidua.<\/i> Ta gleivin\u0117s dalis, kurioje implantuojasi blastocista, vadinama pamatine atkrintan\u010di\u0105ja<\/b> pl\u0117ve, <\/b>decidua basalis. <\/i>Ji smarkiai sustor\u0117ja ir v\u0117liau \u012feina \u012f placentos sud\u0117t\u012f. Pasin\u0117rusi \u012f gleivin\u0119 ir did\u0117dama blastocista i\u0161kyla \u012f gimdos spind\u012f kaip pumpuras. J\u0105 supanti gleivin\u0117 vadinama apvalkaline atkrintan\u010di\u0105ja<\/b> pl\u0117ve, <\/b>decidua capsularis. <\/i>Likusi gimdos atkrintan\u010dioji gleivin\u0117 vadinama pasienine atkrintan\u010di\u0105ja<\/b> pl\u0117ve, <\/b>decidua parietalis.<\/i> Tre\u010diojo m\u0117nesio prad\u017eioje, did\u0117jant amnionui, kuris jau b\u016bna suaug\u0119s su lygiuoju chorionu, apvalkalin\u0117 atkrintan\u010dioji pl\u0117v\u0117 sulimpa su pasienine, gimdos spindis i\u0161nyksta.\u00a0Apvalkalin\u0117 pl\u0117v\u0117 d\u0117l tempimo ir blogos kraujotakos laipsni\u0161kai plon\u0117ja ir apie 5-\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f\u00a0sunyksta. Amniochorionin\u0117 pl\u0117v\u0117 kartu su pasienine atkrintan\u010di\u0105ja pl\u0117ve dar vadinama vaismai\u0161iu, arba paraplacenta. Pro vaismai\u0161io sien\u0105 vyksta paraplacentin\u0117 apykaita tarp vaisiaus vanden\u0173 ir gimdos sienos kraujagysli\u0173. Jis kaip mai\u0161as laiko vaisi\u0173 ir jo vandenis.
<\/i><\/p>\n
Trynio mai\u0161as<\/b><\/p>\n
Trynio mai\u0161as, saccus vitellinus \u2013 <\/i>tai priedas, kurio sienoje (sudarytoje i\u0161 negemalin\u0117s endodermos ir mezodermos) tre\u010di\u0105j\u0105 savait\u0119 (keliomis dienomis anks\u010diau negu gemale) pasirodo pirmosios kraujagysl\u0117s, vasa vitellina, <\/i>o jose \u2013 kraujo forminiai elementai. Nuo 5-osios savait\u0117s \u0161i\u0105 kraujodaros funkcij\u0105 perima gemalo kepenys.<\/p>\n
Trynio mai\u0161o sienoje 3-i\u0105j\u0105 savait\u0119 formuojasi ir pirmosios lytin\u0117s l\u0105stel\u0117s \u2013 gonoblastai. I\u0161 \u010dia jie migruoja \u012f lyties organ\u0173 skiauteres. Gemalo laikotarpio pabaigoje trynio mai\u0161e i\u0161nyksta kraujotaka, jis subli\u016bk\u0161ta, virsta trynio p\u016bsle, vesicula vitellina, <\/i>kuri lieka virk\u0161tel\u0117je. Trynio mai\u0161\u0105 su pirmine \u017earna jung\u0119s trynio mai\u0161o latakas, ductus vitellinus, <\/i>siaur\u0117ja, ilg\u0117ja ir u\u017eanka (2.9 pav).<\/p>\n
Trynio mai\u0161o latako liekanos. <\/b>Nevisi\u0161kai u\u017eak\u0119s trynio mai\u0161o latakas gali palikti Mekelio i\u0161gaub\u0105, cist\u0105 ar bambos fistul\u0119, atsiverian\u010di\u0105 \u012f bambos \u017eied\u0105.<\/p>\n
Klubin\u0117s \u017earnos i\u0161gauba, <\/b>diverticulum intestinale ilei. <\/i>Apie 2\u20134 proc. naujagimi\u0173 (da\u017eniau berniuk\u0173)\u00a0<\/i><\/span>lieka i\u0161sipl\u0117tusi trynio mai\u0161o latako proksimalinio galo liekana, populiariai vadinama Mekelio divertikulu. Tai 3\u20136 cm ilgio pir\u0161to formos i\u0161gauba klubin\u0117s \u017earnos sienoje, kuri da\u017eniausiai nesukelia joki\u0173 simptom\u0173. Ta\u010diau i\u0161gauboje, kurioje yra skrand\u017eio gleivin\u0117s ar kasos audinio gabal\u0117li\u0173, prasideda u\u017edegimas, ji gali i\u0161op\u0117ti, kraujuoti ar net perforuoti.<\/p>\n Alantojis (vaisiaus \u0161lapimo mai\u0161elis)<\/b><\/p>\n Alantojis, allantois \u2013 <\/i>tai trynio mai\u0161o sienos <\/b>akla de\u0161ros formos i\u0161auga, 3-i\u0105j\u0105 savait\u0119 \u012fsiterpianti\u00a0<\/b>\u012f jungiam\u0105j\u012f stiebel\u012f (2.9 pav.). Kitaip negu pauk\u0161\u010di\u0173 ar ropli\u0173, \u017emogaus alantojis neatlieka \u0161lapimo mai\u0161o, kuriame kaupiami ekskrecijos produktai, funkcijos. \u017dmogaus alantojo sienoje 3\u20135-\u0105j\u0105 savait\u0119 formuojasi kraujagysl\u0117s, jungian\u010dios gemalo kraujotak\u0105 su choriono gaureliais. \u0160ios kraujagysl\u0117s ve\u0161i, i\u0161 j\u0173 formuojasi virk\u0161tel\u0117s kraujagysl\u0117s, o alantojo ertm\u0117, cavitas allantoica,<\/i> subli\u016bk\u0161ta, siena sunyksta. U\u017elinkus gemalo uodegos klostei, proksimalinis alantojo galas atsiduria gemalo pilvo ertm\u0117je, o distalinis \u2013 bambos stiebelyje. Gemalo k\u016bne esanti jo dalis vadinama embrioniniu \u0161lapimo lataku, urachus, <\/i>kuris po gimimo u\u017eanka, perauga jungiamuoju audiniu ir virsta viduriniu bambos rai\u0161\u010diu, lig. umbilicale medianum,<\/i> jungian\u010diu \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s vir\u0161\u016bn\u0119 su bambos \u017eiedu.<\/p>\n Embrioninio \u0161lapimo latako liekanos. <\/b>Viduriniame bambos rai\u0161tyje gali likti \u0161lapimo latako cista,\u00a0cystis urachalis, <\/i>kuri paprastai klini\u0161kai nepastebima (jei n\u0117ra u\u017edegimo). Ir apatinis, ir vir\u0161utinis \u0161lapimo latako galas gali neu\u017eakti ir i\u0161sipl\u0117sti, palikdamas ant\u012f, sinus urachalis, <\/i>atsiveriant\u012f atitinkamai \u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 ar bambos \u017eied\u0105. Labai retai latakas visi\u0161kai neu\u017eanka \u2013 susidaro \u0161lapimo latako fistul\u0117,\u00a0fistula urachalis, <\/i>kai \u0161lapimas i\u0161 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161teka per bambos \u017eied\u0105.<\/p>\n Virk\u0161tel\u0117<\/b><\/p>\n Bambos virk\u0161tel\u0117, funiculus umbilicalis, <\/i>formuojasi jungiamojo stiebelio vietoje. Did\u0117damas amnionas prispaud\u017eia trynio mai\u0161\u0105 prie jungiamojo stiebelio, \u012f kur\u012f \u012faug\u0119s alantojis ir jo kraujagysl\u0117s. Taip susispaud\u017eia bambos stiebelis (2.9 pav.). Bambos stiebelio viduje trynio mai\u0161as ir alantojis sunyksta, lieka tik j\u0173 sien\u0173 liekanos. Alantojo kraujagysl\u0117s, atvirk\u0161\u010diai, ve\u0161i, persitvarko, sujungia gemalo kraujotak\u0105 su placenta. Taip susiformuoja virk\u0161tel\u0117. Virk\u0161tel\u0117s ilgis \u2013 apie 50 cm, storis \u2013 apie 1,5 cm. Ja eina dvi arterijos, de\u0161inioji ir kairioji, kuriomis teka veninis kraujas i\u0161 vaisiaus \u012f placent\u0105, ir kairioji vena, kuria arterinis kraujas teka i\u0161 placentos \u012f vaisi\u0173. De\u0161inioji virk\u0161tel\u0117s vena sunyksta. Kraujagysl\u0117s yra ilgesn\u0117s u\u017e virk\u0161tel\u0119, vena ilgesn\u0117 u\u017e arterijas, tod\u0117l jos sukasi spirale.<\/p>\n Virk\u0161tel\u0117s pagrinde yra drebutinis jungiamasis audinys, textus gelatinosus, <\/i>dar vadinamas Vartono (Wharton) drebu\u010diais. D\u0117l j\u0173 virk\u0161tel\u0117 yra stangri ir ma\u017eiau u\u017espaud\u017eiamos jos kraujagysl\u0117s. Virk\u0161tel\u0119 dengia suplok\u0161t\u0117j\u0119s amniono epitelis, o proksimaliniame gale \u2013 vaisiaus odos epidermis. Po gimimo virk\u0161tel\u0117s venos likutis, esantis naujagimio k\u016bne, perauga jungiamuoju audiniu ir virsta apvaliuoju kepen\u0173 rai\u0161\u010diu, lig. Teres<\/i> hepatis, <\/i>o arterijos \u2013 vidiniais bambos rai\u0161\u010diais, lig. umbilicale mediale.<\/i> Virk\u0161tel\u0117 da\u017eniausiai b\u016bna prisikabinusi prie placentos netoli jos centro, fixio lateralis,<\/i> re\u010diau \u2013 centre, fixio centralis <\/i>ar kra\u0161te, fixio<\/i> marginalis. <\/i>Proksimalinis virk\u0161tel\u0117s galas tvirtinasi vaisiaus bambos \u017eiede, anulus umbilicalis.<\/i><\/p>\n Netaisyklingas virk\u0161tel\u0117s prisitvirtinimas. <\/b>Pasitaiko atvej\u0173 (1\u20132 proc.), kai virk\u0161tel\u0117 tvirtinasi ne prie placentos, o prie vaisiaus pl\u0117vi\u0173, fixio velamentosa.<\/i> Tuomet kraujagysl\u0117s, kol pasiekia placent\u0105, eina tarp amniono ir lygiojo choriono ir gali b\u016bti lengvai pa\u017eeid\u017eiamos. Manoma, kad tokia virk\u0161tel\u0117 susiformuoja tuomet, kai blastocista grimzda \u012f gimdos gleivin\u0119 ne tuo poliumi, kuriame yra embrioblastas, tod\u0117l jungiamasis (o v\u0117liau \u2013 bambos) stiebelis formuojasi u\u017e placentos rib\u0173 ir tvirtinasi prie lygiojo choriono.<\/p>\n \u00a0<\/b>Virk\u0161tel\u0117s kraujagysli\u0173 poky\u010diai. <\/b>Apie 1 proc. atvej\u0173 virk\u0161tele praeina ne trys, o dvi kraujagysl\u0117s: viena arterija ir viena vena. 15 proc. toki\u0173 vaisi\u0173 b\u016bna pakitusi ir kraujotakos sistema.<\/p>\n \u00a0<\/b>Ilga virk\u0161tel\u0117. <\/b>Ilgesn\u0117 kaip 70 cm virk\u0161tel\u0117 gali apsisukti apie vaisiaus kakl\u0105 ar kitas k\u016bno vietas, i\u0161kristi,\u00a0ply\u0161us amniochorioninei pl\u0117vei, arba susimegzti \u012f mazg\u0105.<\/p>\n \u00a0<\/b>Trumpa virk\u0161tel\u0117. <\/b>Trumpesn\u0117 kaip 30 cm virk\u0161tel\u0117 trukdo vaisiui laisvai jud\u0117ti ir gimti, tempia placent\u0105, d\u0117l to ji gali per anksti atsiskirti.<\/p>\n Tikrasis virk\u0161tel\u0117s mazgas. <\/b>Kai nei\u0161ne\u0161iotas vaisius pralenda pro ilgos virk\u0161tel\u0117s\u00a0kilp\u0105, susimezga tikrasis virk\u0161tel\u0117s mazgas.<\/p>\n Netikrasis virk\u0161tel\u0117s mazgas. <\/b>Jis susidaro, kai viena kraujagysl\u0117 labai smarkiai susisuka aplink kit\u0105, sudaro kilp\u0105 arba i\u0161siple\u010dia, u\u017espausdama \u0161alia esan\u010di\u0105.<\/p>\n Bambos i\u0161var\u017ea, <\/b>hernia umbilicalis. <\/i>Ji susiformuoja tada, kai \u017earnos, gr\u012f\u017eusios i\u0161 fiziologin\u0117s bambos\u00a0i\u0161var\u017eos atgal \u012f pilvo ertm\u0119, dar kart\u0105 i\u0161siver\u017eia pro netvirt\u0105 bambos \u017eied\u0105. Nuo \u012fgimtos bambos i\u0161var\u017eos\u00a0(omfalocel\u0117s) ji skiriasi tuo, kad b\u016bna tik po gimimo. J\u0105 dengia ne virk\u0161tel\u0117s amniono epitelis, o oda. Ji did\u0117ja kosint ar verkiant.<\/i><\/p>\n Placenta (nuovala)<\/b><\/p>\n \u017dmogaus nuovala, arba placenta, placenta, <\/i>yradisko formos, 3 cm storio, 15\u201320 cm skersmens, sveria apie 500 g, u\u017eima apie 25\u201330 proc. gimdos pavir\u0161iaus ploto. Prad\u0117jusi formuotis implantacijos metu, placenta galutinai subr\u0119sta tik 4-\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f. Jos sklaidoje dalyvauja chorionas ir pamatin\u0117 atkrintan\u010dioji pl\u0117v\u0117. Placenta sudaryta i\u0161 vaisiaus<\/b> dalies, <\/b>pars fetalis <\/i>ir motinin\u0117s dalies,<\/b> pars materna <\/i>(2.10 pav).<\/p>\n Vaisiaus dalis yra ten, kur susiformuoja ve\u0161lusis chorionas. J\u0105 sudaro choriono plok\u0161tel\u0117 arba lapelis, lamina chorionica <\/i>ir choriono gaureliai, villi.<\/i> Choriono plok\u0161tel\u0117 yra atsukta \u012f vaisiaus pus\u0119. Ji lygi, blizganti, padengta amniono epiteliu, pro kur\u012f persi\u0161vie\u010dia kraujagysl\u0117s, vasa<\/i> chorionica, <\/i>einan\u010dios\u00a0radialiai nuo virk\u0161tel\u0117s prisitvirtinimo vietos. Gaureliai yra atkreipti \u012f motinos pamatin\u0117s atkrintan\u010diosios pl\u0117v\u0117s pus\u0119. Did\u017eiausi, i\u0161aug\u0119 i\u0161 plok\u0161tel\u0117s, vadinami stiebiniais gaureliais, villi pedunculares.<\/i> Jie labai \u0161akoti \u2013 tai tarpiniai, arba \u0161akotieji, gaureliai, villi ramosi,<\/i> i\u0161sid\u0117st\u0119 \u012fvairiomis kryptimis tarpgaurelin\u0117se ertm\u0117se, spatii intervillosi. <\/i>Kai kurios \u0161akos citotrofoblasto i\u0161augomis yra suaugusios su gimdos gleivine, tai kilpiniai gaureliai, villi ancorales.<\/i> Pa\u010dios smulkiausios gaureli\u0173 \u0161akel\u0117s \u2013 tai galiniai gaureliai, villi terminales. <\/i>Placenta vis did\u0117ja ir stor\u0117ja (labiausiai iki 18-osios savait\u0117s) ne d\u0117l invazinio gaureli\u0173 skverbimosi gilyn \u012f gleivin\u0119, o d\u0117l aktyvaus j\u0173 augimo ir \u0161akojimosi. Bendras vis\u0173 gaureli\u0173 pavir\u0161iaus plotas \u2013 4\u201314 m2.<\/p>\n Dviej\u0173 ar daugiau stiebini\u0173 gaureli\u0173 \u0161akeli\u0173 sistema, esanti lak\u016bnoje ir padengta pamatine atkrintan\u010di\u0105ja pl\u0117ve, sudaro strukt\u016brin\u012f-funkcin\u012f placentos vienet\u0105 \u2013 skilt\u012f arba kotiledon\u0105,<\/b> lobus, seu cotyledo. <\/i>J\u0173 placentoje yra apie 15\u201330. Kotiledonus vien\u0105 nuo kito skiria pertvaros, septa. <\/i>U\u017egimusioje placentoje kotiledonai\u00a0atrodo kaip kaubur\u0117liai, padengti plonu pamatin\u0117s atkrintan\u010diosios pl\u0117v\u0117s sluoksniu. Arterinis kraujas \u012f lak\u016bnas patenka i\u0161 80\u2013100 spiralini\u0173 arterij\u0173 \u0161ak\u0173, rr. helicini<\/i>. \u0160i\u0173 arterij\u0173 spindis siauras, tod\u0117l kraujas pulsuodamas tryk\u0161ta kaip fontanas iki pat choriono plok\u0161tel\u0117s. I\u0161 ten, jau l\u0117tesne srove, skalaudamas gaurelius, gr\u012f\u017eta palei pertvaras pamatin\u0117s atkrintan\u010diosios pl\u0117v\u0117s link ir suteka \u012f venas. Pertvaros nesiekia choriono plok\u0161tel\u0117s, tod\u0117l kraujas i\u0161 vienos lak\u016bnos gali laisvai jud\u0117ti \u012f kit\u0105. Lak\u016bnose yra apie 150 ml kraujo, kuris 3\u20134 kartus per minut\u0119 atsinaujima. Tokia placenta, kai vaisiaus choriono gaureli\u0173 \u201emed\u017eiai\u201c pl\u016bduriuoja motinos kraujo \u201ee\u017eeruose\u201c, vadinama hemochorionine, placenta<\/i> haemochorialis.<\/i> Gaurelius dengia citotrofoblastas ir sincitiotrofoblastas, kuris tre\u010diuoju n\u0117\u0161tumo trimestru suformuoja lokalius i\u0161ve\u0161\u0117jimus, vadinamus sincitiniais mazgeliais, nodi syncytiales. <\/i>Jie nusilupa, patenka \u012f motinos kraujotak\u0105, kur greitai suardomi.<\/p>\n Gaureli\u0173 pagrind\u0105 sudaro negemalinis jungiamasis audinys su kraujagysl\u0117mis. \u0160akojantis\u00a0gaureliams, \u0161akojasi ir j\u0173 kraujagysl\u0117s: nuo stambi\u0173 virk\u0161tel\u0117s venos ir arterij\u0173 \u0161ak\u0173 stiebiniuose gaureliuose iki smulkiausi\u0173 kapiliar\u0173 galiniuose gaureliuose. Apykaita tarp motinos ir vaisiaus kraujo vyksta pro galinio gaurelio ir jo kapiliar\u0173 sien\u0105. \u0160is barjeras vadinamas placentos<\/b> membrana. <\/b>Nuo 20-osios savait\u0117s barjeras dar labiau suplon\u0117ja, nes citotrofoblastas sunyksta, o kai kurie kapiliarai pasislenka prie pat gaurelio sienos. Tod\u0117l, plon\u0117jant placentos membranai, atitinkamai did\u0117ja jos laidumas. Deja, pa\u010dioje n\u0117\u0161tumo pabaigoje laidumas suma\u017e\u0117ja, nes gaureliuose daug\u0117ja skaiduliniojungiamojo audinio, j\u0173 kraujagysl\u0117s obliteruoja, gaureli\u0173 pavir\u0161i\u0173 daugelyje viet\u0173 padengia bestrukt\u016br\u0117 mas\u0117 \u2013 fibrinoidas, substantia fibrinoidea.<\/i><\/p>\n I\u0161 motinos kraujo pro \u0161\u012f barjer\u0105 difuzijos, aktyvaus transporto ir pinocitoz\u0117s b\u016bdu praeina vaisiaus gyvybei reikiamos med\u017eiagos: deguonis, vanduo, gliukoz\u0117, aminor\u016bg\u0161tys, kai kurie baltymai, riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys, vitaminai, o i\u0161 vaisiaus kraujo pro j\u012f motinai atiduodami \u0161alintini med\u017eiag\u0173 apykaitos produktai: anglies dioksidas, \u0161lapalas, \u0161lapimo r\u016bg\u0161tis, bilirubinas ir kt. Placenta vykdo apsaugin\u0119 funkcij\u0105: daugumos\u00a0bakterij\u0173, motinos hormon\u0173 ir kai kuri\u0173 didel\u0117s molekulin\u0117s mas\u0117s vaist\u0173 placentos barjeras nepraleid\u017eia. Be to, su motinos imunoglobulinais, kuriuos fagocituoja sincitiotrofoblastas, vaisius \u012fgyja pasyv\u0173j\u012f imunitet\u0105 prie\u0161\u00a0kai kurias infekcines ligas, pvz., tymus, difterij\u0105 ir kt. Deja, pro placentos barjer\u0105 praeina ir vaisiui \u017ealingos med\u017eiagos, jei j\u0173 yra motinos kraujyje. Tai dauguma virus\u0173, kai kurios bakterijos, vaistai, \u012fvairios chemin\u0117s med\u017eiagos ir kt.<\/p>\n Placentoje sintetinama glikogenas, cholesterolis, riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys, kaupiami kai kurie vitaminai (A, D ir kt.), gele\u017eis. Manoma, kad \u0161ios med\u017eiagos, ypa\u010d n\u0117\u0161tumo prad\u017eioje, yra gemalo maisto med\u017eiag\u0173 ir energijos \u0161altinis. Joje sintetinami hormonai: \u017emogaus chorioninis gonadotropinas, progesteronas, estrogenai, \u017emogaus chorioninis somatomamotropinas (\u017emogaus placentinis laktogenas), chorioninis tirotropinas, relaksinas ir kt. Be to, placenta u\u017etikrina imunin\u0119 tolerancij\u0105 tarp motinos ir vaisiaus (motinos organizmas\u00a0neatmeta vaisiaus kaip svetimk\u016bnio), gamina med\u017eiagas, trikdan\u010dias kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105 lak\u016bnose,\u00a0manoma, detoksikuoja kai kuriuos vaistus.<\/p>\n Priedin\u0117 placenta, <\/b>placenta accesoria. <\/i>Tai \u0161alia esantis ma\u017eesnis placentos lopin\u0117lis, susijung\u0119s su\u00a0pagrindin\u0117s placentos kraujotaka. Galimi ir kitokie \u012fvair\u016bs placentos formos kitimai: \u017eiedin\u0117, placenta\u00a0<\/i>anularis, <\/i>dviskilt\u0117, placenta bipartita, <\/i>daugiaskilt\u0117, placenta multilobata, <\/i>dviguboji, placenta duplex <\/i>ir <\/i>kt.<\/p>\n Priaugusi placenta, <\/b>lacenta accreta. <\/i>Tai choriono gaureli\u0173 invazija, kai jie \u012fsiskverbia iki gimdos gleivin\u0117s pamatinio sluoksnio. Placenta, \u012faugusi \u012f raumenin\u012f dangal\u0105, vadinama \u012faugusia placenta<\/b>, placenta<\/i> increta, <\/i>peraugusi per vis\u0105 raumenin\u012f dangal\u0105 iki pat serozinio \u2013 peraugusia placenta, <\/b>placenta<\/i><\/b> percreta.<\/i><\/b> I\u0161 zigotos rutuliojasi ne tik gemalo k\u016bnas, bet ir pl\u0117v\u0117s, membranae fetales (amnionas, chorionas, atkrintan\u010dioji gimdos gleivin\u0117s pl\u0117v\u0117, placenta) bei priedai, adnexa fetalia (virk\u0161tel\u0117, trynio mai\u0161as, alantojis), kurie gimdymo metu pasi\u0161alina i\u0161 gimdos kartu su vaisiumi. \u017dmogui b\u016bdinga ankstyva \u0161i\u0173 laikin\u0173j\u0173 strukt\u016br\u0173 sklaida. \u00a0Chorionas (gaurelinis dangalas) Gaurelinis dangalas, arba chorionas, chorion, \u2013 tai mai\u0161o formos…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":44538,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"tags":[10226,10220,10234,10244,10249,10248,10239,9975,10232,10178,10221,10243,10229,10181,10230,10247,10021,711,346,6566,9981,10242,10250,7635,10246,9783,10245,4097,710,893,10228,1327,1900,10241,10236,10237,10240,10238,10010,138,10231,327,10227,4051,1248,10235],"class_list":["post-44539","page","type-page","status-publish","hentry","tag-alantojis","tag-amnionas","tag-atkrintanciaja","tag-atkrintanciaja-pleve","tag-atkrintanciaja-pleve-decidua","tag-atkrintanciosios-pleves","tag-bambos","tag-blastocista","tag-cavitas","tag-chorion","tag-chorionas","tag-chorionica","tag-citotrofoblastas","tag-decidua","tag-gaureliai","tag-gaureliai-villi","tag-isgauba","tag-kraujagysles","tag-kraujas","tag-lasteles","tag-mezoderma","tag-nuovala","tag-pamatines-atkrintanciosios-pleves","tag-placenta","tag-placenta-placenta","tag-pleve","tag-pleve-decidua","tag-pleves","tag-ploksteles","tag-pusles","tag-sincitiotrofoblastas","tag-skystis","tag-slapimas","tag-stiebelis","tag-subliuksta","tag-umbilicale","tag-umbilicalis","tag-urachalis","tag-uzanka","tag-vaistai","tag-vandenmaisis","tag-venos","tag-villi","tag-virkstele","tag-vitaminai","tag-vitellina"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44539","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44539"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44539\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44538"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44539"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44539"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"pasveik.lt\"](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.10.jpg\")
<\/p>\n
<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"