{"id":44543,"date":"2015-12-13T23:00:00","date_gmt":"2015-12-13T23:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2020-11-24T05:59:48","modified_gmt":"2020-11-24T07:59:48","slug":"kraujo-grupes","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/kraujo-grupes\/","title":{"rendered":"Kraujo grup\u0117s"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kraujo grupi\u0173 nustatymas (tipavimas)<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagrindin\u0117s prie\u017eastys, kai reikia \u017einoti savo kraujo grup\u0119, yra b\u016btinyb\u0117 perpilti krauj\u0105 arba n\u0117\u0161tumo atveju.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>I\u0161 ko sudarytas kraujas?<\/strong><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><b>Plazma<\/b>, skystoji kraujo dalis, sudaro iki 60\u00a0% kraujo t\u016brio. Did\u017eiausi\u0105 plazmos dal\u012f sudaro vanduo, ta\u010diau joje yra ir \u012fvairi\u0173 baltym\u0173 bei kit\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, pavyzd\u017eiui, hormon\u0173, antibiotik\u0173, ferment\u0173, kraujo cukraus (gliukoz\u0117s), riebal\u0173 daleli\u0173, drusk\u0173 ir kt.<\/li>\n<li><b>Kraujo l\u0105stel\u0117s<\/b><b>,<\/b> kurias galima matyti pro mikroskop\u0105, sudaro iki 40\u00a0% kraujo t\u016brio. Kraujo l\u0105stel\u0117s gaminamos kaul\u0173 \u010diulpuose i\u0161 kraujo <span>\u201e<\/span>kamienini\u0173<span>\u201c <\/span>l\u0105steli\u0173. Yra trij\u0173 pagrindini\u0173 tip\u0173 kraujo l\u0105stel\u0117s:<\/li>\n<li><b>Raudonosios l\u0105stel\u0117s<\/b> (eritrocitai). Jos lemia raudon\u0105 kraujo spalv\u0105. Viename kraujo la\u0161e yra ma\u017edaug penki milijonai raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173. Kad b\u016bt\u0173 pakeistos senos \u017euvusios l\u0105stel\u0117s, reikia nuolat gaminti naujas raudon\u0105sias kraujo l\u0105steles. Kiekvien\u0105 dien\u0105 i\u0161 kaul\u0173 \u010diulp\u0173 atpalaiduojama milijonai toki\u0173 l\u0105steli\u0173. Raudonosiose l\u0105stel\u0117se yra chemin\u0117s med\u017eiagos, vadinamos hemoglobinu. Jis suri\u0161a deguon\u012f ir i\u0161 plau\u010di\u0173 i\u0161ne\u0161ioja j\u012f po vis\u0105 organizm\u0105.<\/li>\n<li><b>Baltosios l\u0105stel\u0117s<\/b> (leukocitai). J\u0173 yra \u012fvairi\u0173 tip\u0173 <span>\u2013 <\/span>neutrofilai (polimorfin\u0117s l\u0105stel\u0117s), limfocitai, eozinofilai, monocitai, bazofilai. \u0160ios l\u0105stel\u0117s yra imunin\u0117s sistemos dalis, jos daugiausia dalyvauja organizmui kovojant su infekcija.<\/li>\n<li><b>Trombocitai<\/b>. Jie yra ma\u017ei ir padeda kraujui sukre\u0161\u0117ti, kai susi\u017eeid\u017eiame.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kas yra kraujo grup\u0117?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Raudonosios kraujo l\u0105stel\u0117s (eritrocitai) ant savo pavir\u0161iaus turi tam tikr\u0173 baltym\u0173, vadinam\u0173 antigenais. Plazmoje taip pat yra antik\u016bn\u0173, kurie s\u0105veikauja su tam tikrais antigenais, jei j\u0173 yra. Yra \u012fvairi\u0173 raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 antigen\u0173, o svarbiausi i\u0161 j\u0173 byra ABO ir rezus tipo antigenai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>ABO tipai<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Tai yra pirmasis atrastas antigen\u0173 tipas.<\/strong><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Jeigu ant j\u016bs\u0173 raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 yra A tipo antigen\u0173, j\u016bs\u0173 plazmoje yra antik\u016bn\u0173 B tipo antigenams.<\/li>\n<li>Jeigu ant j\u016bs\u0173 raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 yra B tipo antigen\u0173, j\u016bs\u0173 plazmoje yra antik\u016bn\u0173 A tipo antigenams.<\/li>\n<li>Jeigu ant j\u016bs\u0173 raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 yra A ir B tipo antigen\u0173, j\u016bs\u0173 plazmoje antik\u016bn\u0173 A ir B tipo antigenams n\u0117ra.<\/li>\n<li>Jeigu ant j\u016bs\u0173 raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 A ir B tipo antigen\u0173 n\u0117ra, j\u016bs\u0173 plazmoje yra antik\u016bn\u0173 A ir B tipo antigenams.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Rezus antigen\u0173 tipai<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dauguma \u017emoni\u0173 yra <span>\u201e<\/span>rezus teigiami<span>\u201c<\/span>, t. y. ant j\u0173 raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 yra rezus antigen\u0173. Ta\u010diau ma\u017edaug 3 asmenys i\u0161 20 rezus antigen\u0173 neturi, tod\u0117l sakoma, kad jie yra <span>\u201e<\/span>rezus neigiami<span>\u201c<\/span>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kraujo grupi\u0173 pavadinimai<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kraujo grup\u0117 priklauso nuo antigen\u0173, esan\u010di\u0173 ant j\u016bs\u0173 raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 pavir\u0161iaus. J\u016bs\u0173 genetin\u0117 informacija, kuri\u0105 paveld\u0117jote i\u0161 t\u0117v\u0173, lemia, koki\u0173 antigen\u0173 bus ant j\u016bs\u0173 raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173. Tod\u0117l kraujo grupi\u0173 testas kartais atliekamas siekiant pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti gin\u010d\u0105, kas yra vaiko t\u0117vas. J\u016bs\u0173 kraujo grup\u0117 bus:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>A+ (A teigiama), jei turite A ir rezus antigen\u0173.<\/li>\n<li>A- (A neigiama), jei turite A ir neturite rezus antigen\u0173.<\/li>\n<li>B+ (B teigiama), jei turite B ir rezus antigen\u0173.<\/li>\n<li>B- (B neigiama), jei turite B ir neturite rezus antigen\u0173.<\/li>\n<li>AB+ (AB teigiama), jei turite A, B ir rezus antigen\u0173.<\/li>\n<li>AB- (AB neigiama), jei turite A ir B ir neturite rezus antigen\u0173.<\/li>\n<li>O+ (O teigiama), jei neturite A ir B antigen\u0173, net turite rezus antigen\u0173.<\/li>\n<li>O- (O neigiama), jei neturite A, B ir rezus antigen\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kiti kraujo tipai<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ant raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 pavir\u0161iaus gali b\u016bti daug \u012fvairi\u0173 kit\u0173 tip\u0173 antigen\u0173. Ta\u010diau dauguma j\u0173 laikoma nereik\u0161mingais, nes jie n\u0117ra tokie svarb\u016bs kaip ABO ir rezus tipo antigenai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kaip atliekamas kraujo grupi\u0173 nustatymo testas?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi, j\u016bs\u0173 kraujo m\u0117ginys yra sumai\u0161omas su skirtingais plazmos m\u0117giniais, kuriuose yra \u017einom\u0173 antik\u016bn\u0173. Pavyzd\u017eiui, jeigu plazmoje yra antik\u016bn\u0173 A antigenui, jie suri\u0161 j\u016bs\u0173 raudon\u0105sias kraujo l\u0105steles (eritrocitus), jei ant j\u0173 bus A antigen\u0173. Arba, jeigu plazmoje yra antik\u016bn\u0173 rezus antigenui, jie suri\u0161 j\u016bs\u0173 raudon\u0105sias kraujo l\u0105steles (eritrocitus), jei ant j\u0173 bus rezus antigen\u0173. Atliekant kelet\u0105 toki\u0173 test\u0173 galima nustatyti, koki\u0173 antigen\u0173 yra ant raudon\u0173j\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 pavir\u0161iaus, taigi ir nustatyti kraujo grup\u0119. \u012eprastai atliekami kraujo grup\u0117s testai nustato ABO ir rezus tipo antigenus. Kiti antigenai yra tiriami tik tam tikrose situacijose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kraujo perpylimai ir kry\u017eminis tapatinimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei jums perpilamas kraujas, gyvybi\u0161kai svarbu, kad jums b\u016bt\u0173 perpilta kraujo, kuris atitinka j\u016bs\u0173 krauj\u0105 (yra suderinamas). Pavyzd\u017eiui, jei j\u016bs\u0173 kraujas yra B teigiamas, o jums bus perpilta A teigiamo \u017emogaus kraujo, j\u016bs\u0173 plazmoje esantys antik\u016bnai A antigenui reaguos su perpilamame kraujyje esan\u010diomis raudonosiomis l\u0105stel\u0117mis. D\u0117l to donoro kraujo l\u0105stel\u0117s sulips tarpusavyje. Taip j\u016bs\u0173 organizme gali i\u0161sivystyti sunki, o kartais ir mirtina reakcija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tod\u0117l, prie\u0161 perpilant krauj\u0105, pasirenkamas mai\u0161as su donoro krauju, kuriame yra toki\u0173 pat ABO ir rezus antigen\u0173, kaip ir j\u016bs\u0173 kraujyje. Tada, siekiant \u012fsitikinti, kad n\u0117ra joki\u0173 nesuderinamumo po\u017eymi\u0173, ma\u017eas j\u016bs\u0173 kraujo m\u0117ginys yra sumai\u0161omas su ma\u017eu donoro kraujo m\u0117giniu. Kiek palaukus, sumai\u0161ytas kraujas ap\u017ei\u016brimas per mikroskop\u0105, ar n\u0117ra kraujo kre\u0161\u0117jimo po\u017eymi\u0173. Jeigu kraujo kre\u0161\u0117jimo po\u017eymi\u0173 n\u0117ra, krauj\u0105 perpilti yra saugu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kraujo grup\u0117s ir n\u0117\u0161tumas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">N\u0117\u0161\u010dioms moterims visada atliekamas testas kraujo grupei nustatyti. Jei moteris yra rezus-neigiama, o vaisius yra rezus-teigiamas (paveld\u0117jo rezus antigen\u0105 i\u0161 t\u0117vo), motinos imunin\u0117 sistema gali prad\u0117ti gaminti antik\u016bnus rezus antigenui. Jie gali susijungti su vaisiaus kraujo l\u0105stel\u0117mis ir jas suardyti. Per pirm\u0105j\u012f n\u0117\u0161tum\u0105 tai retai sukelia problem\u0173. Ta\u010diau negydant tai gali tapti rimta problema per kitus n\u0117\u0161tumus, nes po pirmojo n\u0117\u0161tumo motinos imunin\u0117 sistema taps <span>\u201e<\/span>\u012fjautrinta<span>\u201c<\/span>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kraujo grupi\u0173 nustatymas (tipavimas) Pagrindin\u0117s prie\u017eastys, kai reikia \u017einoti savo kraujo grup\u0119, yra b\u016btinyb\u0117 perpilti krauj\u0105 arba n\u0117\u0161tumo atveju. I\u0161 ko sudarytas kraujas? Plazma, skystoji kraujo dalis, sudaro iki 60\u00a0% kraujo t\u016brio. Did\u017eiausi\u0105 plazmos dal\u012f sudaro vanduo, ta\u010diau joje yra ir \u012fvairi\u0173 baltym\u0173 bei kit\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, pavyzd\u017eiui, hormon\u0173, antibiotik\u0173, ferment\u0173, kraujo cukraus (gliukoz\u0117s), riebal\u0173&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"tags":[10281,10280,346,6566,10282],"class_list":["post-44543","page","type-page","status-publish","hentry","tag-antigenai","tag-eritrocitai","tag-kraujas","tag-lasteles","tag-tipai"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44543","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44543"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44543\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44543"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44543"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}