{"id":44560,"date":"2015-09-04T00:00:00","date_gmt":"2015-09-04T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2020-11-24T06:00:06","modified_gmt":"2020-11-24T08:00:06","slug":"vaisiaus-antenatalines-bukles-diagnostika","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/nestumas\/vaisiaus-antenatalines-bukles-diagnostika\/","title":{"rendered":"Vaisiaus antenatalin\u0117s b\u016bkl\u0117s diagnostika"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<b>Gimdos dugno auk\u0161\u010dio kreiv\u0117<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gimdos dugnas i\u0161kyla i\u0161 ma\u017eojo dubens vir\u0161 gaktin\u0117s s\u0105var\u017eos ir \u010diuopiamas per priekin\u0119\u00a0pilvo sien\u0105 nuo 12-os n\u0117\u0161tumo savait\u0117s. Visoms n\u0117\u0161\u010diosioms gimdos dugno auk\u0161tis matuojamas nuo 18\u201320 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s per kiekvien\u0105 apsilankym\u0105.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.26pav..jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"532\" height=\"298\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Metodika. <\/b>Ant nugaros gulin\u010diai n\u0117\u0161\u010diajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktin\u0117s s\u0105var\u017eos vir\u0161utinio kra\u0161to vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus a\u0161\u012f. Matuojama kas 1\u20134 savaites.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Klinikin\u0117 testo interpretacija. <\/b>I\u0161 gimdos dugno auk\u0161\u010dio kreiv\u0117s galima spr\u0119sti apie vaisiaus augim\u0105 gimdoje (2.27 pav.):<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>kai kreiv\u0117 <b>kyla greitai, <\/b>\u012ftariamas daugiavaisis n\u0117\u0161tumas, polihidramnionas, didelis vaisius, gimdos navikas;<\/li>\n<li>kai gimdos dugnas kyla <b>per l\u0117tai (nepakankamai), <\/b>\u012ftariamas sul\u0117t\u0117j\u0119s vaisiaus<b> <\/b>augimas,<b> <\/b>oligohidramnionas, \u017euv\u0119s vaisius;<b><\/b><\/li>\n<li>nusta\u010dius <b>patologin\u0119 <\/b>gimdos dugno auk\u0161\u010dio kreiv\u0119, atliekamas ultragarsinis n\u0117\u0161\u010diosios tyrimas;<\/li>\n<li>gimdos dugno auk\u0161\u010dio kreiv\u0117 gali b\u016bti \u012fvertinta <b>netiksliai, <\/b>kai yra netaisyklinga vaisiaus pad\u0117tis gimdoje, gimdos navikai, n\u0117\u0161\u010dioji nutukusi.<\/li>\n<li>20-\u0105j\u0105 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 gimdos dugnas yra per du pir\u0161tus \u017eemiau bambos, 24-\u0105j\u0105 savait\u0119 \u2013 siekia bamb\u0105, 28-\u0105j\u0105 \u2013 esti per du pir\u0161tus vir\u0161 jos.<\/li>\n<li>36-\u0105j\u0105 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 gimdos dugnas siekia kardin\u0119 kr\u016btinkaulio ataug\u0105.<\/li>\n<li>N\u0117\u0161tumo pabaigoje gimdos dugno auk\u0161\u010dio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatom\u0105 vaisiaus svor\u012f (g).<\/li>\n<\/ul>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.27pav..jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"527\" height=\"325\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Hormonin\u0117 diagnostika<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">N\u0117\u0161tumo laikotarpiu placenta ir vaisius gamina hormonus: chorionin\u012f gonadotropin\u0105, estrogenus, progesteron\u0105, alfa fetoprotein\u0105 ir kt.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Chorioninis gonadotropinas <\/b>(hCG) pagal chemin\u0119 strukt\u016br\u0105 \u2013 glikoproteidas, kur\u012f pradeda gaminti sincitiotrofoblasto l\u0105stel\u0117s po apvaisnto kiau\u0161in\u0117lio implantacijos. Did\u017eiausia koncentracija motinos kraujyje \u2013 apie 60-\u0105j\u0105 n\u0117\u0161tumo dien\u0105. Nuo 80-osios dienos jo produkcija ma\u017e\u0117ja ir i\u0161lieka nedidel\u0117 iki n\u0117\u0161tumo pabaigos. hCG skatina estrogen\u0173 sintez\u0119 placentoje, progesterono gamyb\u0105 geltonk\u016bnyje, hormon\u0173 steroidogenez\u0119 vaisiaus antinks\u010diuose, vaisiaus kiau\u0161id\u017ei\u0173 raid\u0105. Apie 10 proc. cirkuliuojan\u010dio hormono i\u0161siskiria su \u0161lapimu. Ankstyvieji n\u0117\u0161tumo testai pagr\u012fsti \u0161io hormono nustatymu moters \u0161lapime. Pirmuoju n\u0117\u0161tumo trimestru jo kraujyje b\u016bna 40\u201360 mU\/ml, o su \u0161lapimu i\u0161siskiria 3 000\u201340000 mU\/ml. Sergant trofoblastine liga, Dauno liga hCG produkcija ry\u0161kiai padid\u0117ja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>PAPP-A <\/b>(angl. <i>pregnancy associated plasma protein-A) <\/i>tai specifinis n\u0117\u0161tumo glikoproteinas,<i> <\/i>kur\u012f sintetina trofoblastas. \u0160is baltymas aptinkamas<i> <\/i>motinos serume nuo 28-os pastojimo<i> <\/i>dienos. Ma\u017ea jo koncentracija nustatoma, kai<i> <\/i>vaisius serga Dauno liga ar kita trisomija.<i><\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Chorioninis gonadotropinas <\/b>(hCG) ir su n\u0117\u0161tumu susij\u0119s plazmos proteinas A (PAPP-A) tiriami nuo 11-os n\u0117\u0161tumo savait\u0117s iki 13-os savait\u0117s + 6 d. (dvigubas testas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Estrogenai <\/b>gaminami placentoje ir vaisiaus antinks\u010diuose. Jie sukelia fiziologin\u0119 gimdos raumen\u0173 hipertrofij\u0105 ir hiperplazij\u0105, mink\u0161tina gimdos kaklel\u012f, veikia jungiam\u0105j\u012f audin\u012f, pieno liaukas. Estriolio koncentracija n\u0117\u0161tumo pabaigoje \u2013 350\u20131900 ng\/ml. Jis i\u0161siskiria su \u0161lapimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Progesteronas <\/b>gaminamas placentoje. \u0160io hormono produkcija did\u0117ja nuo 9-osios iki 32-osios savait\u0117s (10\u2013100 kart\u0173). Progesteronas svarbus kiau\u0161in\u0117lio implantacijai, ma\u017eina gimdos tonus\u0105, skatina augti gimd\u0105, ve\u0161\u0117ti pieno liaukas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Alfa fetoproteinas <\/b>(AFP) \u2013 glikoproteinas, gaminamas trynio mai\u0161elyje, o v\u0117liau \u2013 vaisiaus kepenyse ir vir\u0161kinimo trakte. Vaisiaus kraujyje ir vandenyse jo koncentracija did\u0117ja iki 13- osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s, v\u0117liau ma\u017e\u0117ja. Motinos kraujyje alfa fetoproteino galima aptikti nuo 10-osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s, jo koncentracija\u00a0did\u0117ja iki 32-osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s. Motinos kraujyje AFP koncentracija padid\u0117ja esant vaisiaus nervinio\u00a0vamzdelio, vir\u0161kinimo sistemos raidos yd\u0173, daugiavaisiam n\u0117\u0161tumui ir kt. Dauno liga sergan\u010dio vaisiaus kepenyse AFP sintez\u0117 sul\u0117t\u0117ja. 14\u201321-\u0105j\u0105 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 gali b\u016bti atliekamas <b>trigubas (\u201etriple\u201c) testas: <\/b>nustatoma chorioninio gonadotropino, estriolio ir alfa fetoproteino koncentracija motinos kraujyje. Biochemini\u0173n\u0117\u0161\u010diosios kraujo serumo \u017eymen\u0173 tyrimas (dvigubas ir trigumas testai) naudojamas atrinkti n\u0117\u0161\u010di\u0105sias su padidinta rizika vaisiaus nervinio vamzdelio raidos ydoms, chromosominei\u00a0patologijai, ypa\u010d Dauno ligai (jautrumas \u2013 60\u201375 proc.). Joms atliekami invaziniai prenatalin\u0117s diagnostikos metodai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Vaisiaus judesiai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">N\u0117\u0161\u010dia moteris pajunta vaisiaus judesius 20- \u0105j\u0105 pirmojo n\u0117\u0161tumo savait\u0119, o kartotinio n\u0117\u0161tumo \u2013 18-\u0105j\u0105 savait\u0119. Nuo 30-osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s galima ai\u0161kiai i\u0161skirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Vaisiaus judesiai b\u016bna \u012fvair\u016bs: spardosi, ver\u010diasi, sukasi, r\u0105\u017eosi, \u017eagsi ir kt. Paskai\u010diuota, kad vaisius per vien\u0105 cikl\u0105 \u00a0miega vidutini\u0161kai apie 23 min. Vaisiaus judesiai skai\u010diuojami nuo 30-osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s. Kontraindikacij\u0173 atlikti \u0161iuos skai\u010diavimus n\u0117ra.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Metodika. <\/b>Gul\u0117dama ant \u0161ono, n\u0117\u0161\u010dioji skai\u010diuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1\u20133 kartus per dien\u0105. Normalu, kai j\u0173 b\u016bna 5 ir daugiau. Kai judesi\u0173 ma\u017eiau, skai\u010diuojama iki 1 val. Jei ir tada b\u016bna ma\u017eiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis \u012f aku\u0161er\u0119 ar gydytoj\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Vertinimas. <\/b>Vaisiaus judesi\u0173 da\u017enis ir j\u0173 pob\u016bdis atspindi vaisiaus b\u016bkl\u0119 gimdoje. Aktyv\u016bs judesiai rodo ger\u0105 b\u016bkl\u0119. Judesiai b\u016bna reti, silpni ar visai i\u0161nyksta da\u017eniausiai d\u0117l \u012fvairi\u0173 patologini\u0173 n\u0117\u0161\u010diosios ar vaisiaus b\u016bkli\u0173, vaisiaus hipoksijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Vaisiaus \u0161irdies auskultacija<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vaisiaus \u0161irdies veikla aku\u0161eriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu vertinama nuo 18\u201320 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s visoms n\u0117\u0161\u010diosioms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Metodika. <\/b>Moteriai gulint ant nugaros ar ant \u0161ono (kai esti <i>v. cava <\/i>sindromas), aku\u0161erinis stetoskopas glaud\u017eiai prispaud\u017eiamas prie n\u0117\u0161\u010diosios pilvo sienel\u0117s ir klausan\u010diojo ausies, nelaikant jo ranka. Skai\u010diuojamas vaisiaus \u0161irdies ritmas tarp s\u0105r\u0117mi\u0173, t. y. bazinis ritmas per 1 minut\u0119. Vieta, kur geriausiai girdima \u0161irdis, pasirenkama priklausomai nuo vaisiaus pad\u0117ties gimdoje. Lyginamas vaisiaus \u0161irdies ritmas su motinos <i>a. radialis <\/i>pulsu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Klinikin\u0117 interpretacija. <\/b>Normalus bazinis vaisiaus \u0161irdies ritmas yra 110\u2013115 \u0161irdies susitraukim\u0173 per minut\u0119 (spm).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Tachikardija <\/b>vadinamas da\u017enesnis nei 150 spm vaisiaus \u0161irdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 10 minu\u010di\u0173. Vaisiaus tachikardija, kar\u0161\u010diavimas, medikamentai ir kt.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Bradikardija <\/b>\u2013 retesnis nei 110 spm vaisiaus \u0161irdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 3 minutes. Bradikardija esti sunki, kai vaisiaus \u0161irdis susitraukin\u0117ja re\u010diau nei 100 spm. Tai rodo nepatenkinam\u0105 jo b\u016bkl\u0119 gimdoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nusta\u010dius vaisiaus tachikardij\u0105, bradikardij\u0105 ar aritmij\u0105, b\u016btina u\u017era\u0161yti kardiotokogram\u0105, \u012fvertinti vaisiaus ir placentos kraujotak\u0105 ir kt.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Aku\u0161erin\u0117 echoskopija<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aku\u0161erin\u0117 echoskopija atliekama vaisiaus ir aku\u0161erin\u0117s patologijos, vaisiaus raidos yd\u0173 diagnostikai. N\u0117ra duomen\u0173 apie \u017ealing\u0105 diagnostinio ultragarso poveik\u012f vaisiui. Jam kontraindikacij\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Ultragarsin\u0117 patikra<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">N\u0117\u0161\u010diosioms rekomenduojama atlikti 1\u20132 ultragarsinius tyrimus, jei n\u0117ra papildom\u0173 indikacij\u0173. Moksliniais \u012frodymais pagr\u012fstais duomenimis, ultragarsinis tyrimas antr\u0105j\u012f n\u0117\u0161tumo trimestr\u0105 yra svarbus vaisiaus anomalijoms, n\u0117\u0161tumo trukmei nustatyti, vaisiaus biometrijai atlikti. Ultragarsinio tyrimo vert\u0117 tre\u010diuoju\u00a0n\u0117\u0161tumo\u00a0trimestru yra diskutuotina. Lietuvoje ultragarsin\u0117\u00a0n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 patikra atliekama 18\u201320 savait\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Pirmojoje n\u0117\u0161tumo pus\u0117je, <\/b>16\u201320-\u0105j\u0105 savait\u0119,nustatoma:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>n\u0117\u0161tumo lokalizacija;<\/li>\n<li>daugiavaisis n\u0117\u0161tumas;<\/li>\n<li>n\u0117\u0161tumo laikas;<\/li>\n<li>n\u0117\u0161tumo raida;<\/li>\n<li>apsigimimai;<\/li>\n<li>gimdos ir kiau\u0161id\u017ei\u0173 navikai.<b> <\/b><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Antroje n\u0117\u0161tumo pus\u0117je, <\/b>32\u201334-\u0105j\u0105 savait\u0119, nustatoma:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>vaisiaus pad\u0117tis, pirmeiga, gyvybingumas;<\/li>\n<li>vaisiaus biometrija, svoris;<\/li>\n<li>placentos lokalizacija, storis, sandara;<\/li>\n<li>vaisiaus vanden\u0173 t\u016bris;<\/li>\n<li>apsigimimai;<\/li>\n<li>vaisiaus augimo sutrikimai;<\/li>\n<li>kraujavimas i\u0161 gimdos.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Papildom\u0173 <\/b>ultragarsini\u0173 tyrim\u0173 n\u0117\u0161tumo laikotarpiu indikacijos:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>kraujavimas i\u0161 gimdos;<\/li>\n<li>\u012ftariamas negimdinis n\u0117\u0161tumas;<\/li>\n<li>gimdos dyd\u017eio ir n\u0117\u0161tumo laiko nesutapimas;<\/li>\n<li>gimdos anomalijos;<\/li>\n<li>gimdos ir kiau\u0161id\u017ei\u0173 dariniai;<\/li>\n<li>n\u0117\u0161tumas ir spiral\u0117;<\/li>\n<li>daugiavaisis n\u0117\u0161tumas;<\/li>\n<li>\u012ftariamas \u017euv\u0119s vaisius;<\/li>\n<li>\u012ftariamas sul\u0117t\u0117j\u0119s vaisiaus augimas;<\/li>\n<li>\u012ftariama vaisiaus hipoksija;<\/li>\n<li>netaisyklinga vaisiaus pad\u0117tis;<\/li>\n<li>polihidramnionas;<\/li>\n<li>oligohidramnionas;<\/li>\n<li>Rh izoimunizacija;<\/li>\n<li>invazin\u0117s proced\u016bros (choriono biopsija, amniocentez\u0117, kordocentez\u0117);<\/li>\n<li>nepalanki genetin\u0117 anamnez\u0117.<\/li>\n<\/ul>\n<ol style=\"text-align: justify;\">\n<li><b style=\"line-height: 1.5;\">Metodika. <\/b><span style=\"line-height: 1.5;\">Ultragarsinis tyrimas atliekamas realauslaiko re\u017eimu:<\/span><\/li>\n<\/ol>\n<ul style=\"line-height: 1.5; text-align: justify;\">\n<li>pro pilvo sien\u0105 \u2013 naudojant sektorin\u012f ar linijin\u012f 3,5 mHz ir didesnio da\u017enio davikl\u012f;<\/li>\n<li>pro mak\u0161t\u012f \u2013 naudojant 6,5\u20137,5 mHz daviklius.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Pacient\u0117s paruo\u0161imas. <\/b>\u0160lapimo p\u016bsl\u0117 turi b\u016bti pilna tiriant pro pilvo sien\u0105 \u2013 pirm\u0105j\u012f n\u0117\u0161tumo trimestr\u0105 bei antr\u0105j\u012f ir tre\u010di\u0105j\u012f trimestr\u0105 \u2013 vertinant gimdos kaklel\u012f, \u012ftariant placentos pirmavim\u0105. Tiriant pro mak\u0161t\u012f, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 turi b\u016bti tu\u0161\u010dia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Vertinimas. <\/b>Echoskopija <b>pirmuoju n\u0117\u0161tumo trimestru:<\/b><\/p>\n<ul style=\"line-height: 1.5; text-align: justify;\">\n<li>gemalin\u0117 p\u016bsl\u0117 (GS, angl. <i>gestational sac): <\/i>apvalios ar ovalios formos echonegatyvi<i> <\/i>strukt\u016bra;<i> <\/i>matoma nuo 4-osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s, 2<i> <\/i>mm dyd\u017eio;<i> <\/i>sienel\u0117 3 mm storio, ry\u0161kiai echopozityvi;<i> <\/i>did\u0117ja 1 mm per par\u0105;<i><\/i><\/li>\n<li>trynio mai\u0161as: plonasien\u0117 cistin\u0117 strukt\u016bra tarp amniono ir choriono membran\u0173; matoma nuo 4\u20135-osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s; dydis \u2013 3\u20136 mm;<\/li>\n<\/ul>\n<ul style=\"line-height: 1.5; text-align: justify;\">\n<li>embrionas (CRL, angl. <i>crown-rump length): <\/i>matomas nuo 5-osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s arba<i> <\/i>kai GS &gt; 18 mm;<i> <\/i>auga 10 mm per savait\u0119; kai CRL &gt; 5 mm, 6-\u0105j\u0105 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 matomas<i> <\/i>\u0161irdies plakimas (100\u2013160 k.\/min.).<i> <\/i>Matuojant CRL, n\u0117\u0161tumo laikas nustatomas<i> <\/i>3\u20135 dien\u0173 tikslumu. B\u016btina \u012fvertinti<i> <\/i>gimd\u0105,<i> <\/i>gimdos kaklel\u012f, kiau\u0161ides.<i> <\/i>Sprando rauk\u0161l\u0117s storis vertinamas 10\u201314-\u0105j\u0105<i> <\/i>n\u0117\u0161tumo savait\u0119 (norma &lt; 3 mm).<i><\/i><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Antrasis ir tre\u010diasis n\u0117\u0161tumo trimestrai.<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atliekama vaisiaus <b>biometrija:<\/b><\/p>\n<ul style=\"line-height: 1.5; text-align: justify;\">\n<li>BPD (angl. <i>diameter biparietalis) \u2013 <\/i>tarpmomeninis matmuo;<\/li>\n<li>FO (angl. <i>diameter frontooccipitalis) \u2013 <\/i>pakau\u0161io- kaktos matmuo;<\/li>\n<li>HC (angl. <i>head circumference) \u2013 <\/i>galvos apimtis;<\/li>\n<li>ABD (angl. <i>diameter abdominalis) \u2013 <\/i>pilvo matmuo;<\/li>\n<li>AC (angl. <i>abdomen circumference) \u2013 <\/i>pilvo apimtis;<\/li>\n<li>Fe <i>(angl. femur) \u2013 <\/i>\u0161launikaulio ilgis. Remiantis vaisiaus biometrijos duomenimis, nustatomas n\u0117\u0161tumo laikas (tiksliausiai 18\u201320- \u0105j\u0105 savait\u0119), apskai\u010diuojamas vaisiaus svoris.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vertinama vaisiaus <b>anatomija:<\/b><\/p>\n<ul style=\"line-height: 1.5; text-align: justify;\">\n<li>galva \u2013 kaukol\u0117s kont\u016bras, forma, vidurin\u0117 linija, skaidriosios pertvaros ertm\u0117, gumburas, u\u017epakalin\u0117 duob\u0117;<\/li>\n<li>stuburas \u2013 sagitalin\u0117je ir koronarin\u0117je plok\u0161tumose;<\/li>\n<li>kr\u016btin\u0117s l\u0105sta;<\/li>\n<li>\u0161irdis \u2013 \u201eketuri\u0173 kamer\u0173\u201c vaizdas; \u2022 skrand\u017eio p\u016bsl\u0117;<\/li>\n<li>kepenys, blu\u017enis;<\/li>\n<li>pilvo siena, virk\u0161tel\u0117s prisitvirtinimo vieta;<\/li>\n<li>inkstai;<\/li>\n<li>\u0161lapimo p\u016bsl\u0117;<\/li>\n<li>lyties organai;<\/li>\n<li>gal\u016bn\u0117s;<\/li>\n<li>virk\u0161tel\u0117s kraujagysli\u0173 skai\u010dius.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vertinama <b>placentos <\/b>lokalizacija, storis, sandara. Apskai\u010diuojamas <b>vaisiaus vanden\u0173 indeksas,\u00a0<\/b>AFI <i>amniotic fluid index, \u2013 <\/i>vaisiaus vanden\u0173 \u201eki\u0161eni\u0173\u201c, matuojam\u0173 centimetrais keturiose n\u0117\u0161\u010diosios pilvo kvadrantuose, suma (norma \u2013 8\u201320 cm).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<b>Vaisiaus vanden\u0173 t\u016bris,<\/b> AFV <i>amniotic fluid volume, \u2013 <\/i>vertinamas matuojant vertikaliai giliausi\u0105 vanden\u0173 \u201eki\u0161en\u0119\u201c (norma \u2013 2\u20138 cm). Taip pat vertinama gimdos ir kiau\u0161id\u017ei\u0173 strukt\u016bra, j\u0173 dariniai. Kai yra rizikos veiksni\u0173, matuojamas gimdos kaklelio ilgis, vidini\u0173 gimdos kaklelio \u017eio\u010di\u0173 i\u0161sipl\u0117timas.<\/p>\n<ol style=\"text-align: justify;\">\n<li>\n<p><b>Kardiotokografija<\/b><\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>Kardiotokografija (KTG) \u2013 tai vaisiaus \u0161irdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. Dabar KTG yra pla\u010diausiai naudojamas vaisiaus b\u016bkl\u0117s tyrimo b\u016bdas.<\/p>\n<\/li>\n<\/ol>\n<ul>\n<ul>\n<li>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Indikacijos <\/b>kardiotokografijai n\u0117\u0161tumo laikotarpiu:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>\u012ftariama vaisiaus hipoksija;<\/li>\n<li>sul\u0117t\u0117j\u0119s vaisiaus augimas;<\/li>\n<li>perne\u0161iojimas;<\/li>\n<li>hipertenzin\u0117s n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 b\u016bkl\u0117s;<\/li>\n<li>gresiantis prie\u0161laikinis gimdymas;<\/li>\n<li>vaisiaus vanden\u0173 patologija;<\/li>\n<li>daugiavaisis n\u0117\u0161tumas;<\/li>\n<li>diabetas;<\/li>\n<li>Rh izoimunizacija.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Indikacijos KTG gimdymo metu: <\/b>vaisiaus b\u016bklei steb\u0117ti ir vertinti. Kontraindikacij\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Metodika. <\/b>KTG gali b\u016bti registruojama nuo 26\u201328-osios savait\u0117s, ta\u010diau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Netiesiogin\u0117 (i\u0161orin\u0117) KTG <\/b>registruojama ant \u0161ono gulin\u010diai n\u0117\u0161\u010diajai, u\u017ed\u0117jus kardiotokografo daviklius, registruojan\u010dius vaisiaus \u0161irdies ritm\u0105 ir gimdos susitraukimus. Vertinami vaisiaus \u0161irdies ritmo kitimai, susij\u0119 su gimdos susitraukimais. Jei n\u0117ra gimdos susitraukim\u0173, tiriama 10\u201330 min., kol sulaukiama ne ma\u017eiau kaip 2 vaisiaus judesi\u0173. Vertinami vaisiaus \u0161irdies ritmo kitimai, susij\u0119 su vaisiaus judesiais. Tai nestresinis testas (\u017er. NST).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Klinikin\u0117 interpretacija. <\/b>Pagrindiniai KTG elementai:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>bazinis da\u017enis \u2013 tai vyraujantis momentinis da\u017enis (norma \u2013 110\u2013150 k.\/min.):<\/li>\n<li>tachikardija \u2013 vaisiaus \u0161irdies ritmas da\u017enesnis kaip 150 k.\/min., ry\u0161ki tachikardija \u2013 &gt; 170 k.\/min. J\u0105 s\u0105lygoja prasid\u0117jusi vaisiaus hipoksija, chorioamnionitas, motinos kar\u0161\u010diavimas, vaist\u0173 (beta mimetik\u0173) poveikis; bradikardija \u2013 vaisiaus \u0161irdies ritmas ma\u017eesnis kaip 100 k.\/min., trunkantis ilgiau kaip 3 min. Kai ritmas &lt; 100 k.\/min., gali b\u016bti vaisiaus hipoksijos po\u017eymis, ypa\u010d kai suma\u017e\u0117j\u0119s variabili\u0161kumas;<\/li>\n<li>vaisiaus \u0161irdies ritmo variabili\u0161kumas \u2013 tai momentinis \u0161irdies ritmo kitimas, apib\u016bdinamas amplitude (10\u201325 k.\/min.) ir svyravim\u0173 da\u017eniu (norma \u2013 6\u201315 k.\/min.). Suma\u017e\u0117j\u0119 svyravim\u0173 amplitud\u0117 ir svyravim\u0173 da\u017enis yra blogas prognozinis vaisiaus b\u016bkl\u0117s po\u017eymis, rodantis progresuojan\u010di\u0105 hipoksij\u0105;<\/li>\n<li>laikinieji \u0161irdies ritmo kitimai: akceleracija (pada\u017en\u0117j\u0119s \u0161irdies ritmas), deceleracija (sul\u0117t\u0117j\u0119s \u0161irdies ritmas). Jie atsiranda veikiant dirgikliams \u2013 vaisiaus judesiams ar gimdos susitraukimams. Jei vaisiaus \u0161irdis reaguoja \u012f dirgiklius akceleracija, tai jo b\u016bkl\u0117 gera. Deceleracija da\u017eniausiai yra sutrikusios virk\u0161tel\u0117s (variabili deceleracija) arplacentos (v\u0117lyvoji deceleracija) kraujotakos ir vaisiaus hipoksijos po\u017eymis. Ankstyvoji\u00a0deceleracija b\u016bna d\u0117l vaisiaus galvut\u0117s suspaudimo s\u0105r\u0117mi\u0173 metu. Pasibaigus s\u0105r\u0117miui, \u0161irdies ritmas normalizuojasi. Kardiotokogramos vertinimo kriterijai nurodyti 2.28 lentel\u0117je.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Nestresinis testas (NST) <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Reaktyvi KTG: <\/b>dvi ir daugiau akceleracij\u0173 per 20 min., amplitud\u0117 \u2013 15 k.\/min., 15 sek. Trukm\u0117s<b> <\/b>po vaisiaus judesi\u0173. Kartojama pagal indikacijas.<b><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Nereaktyvi <\/b>KTG: motorini\u0173 vaisiaus judesi\u0173 yra ma\u017eiau kaip 2 per 20 min., n\u0117ra akceleracij\u0173. Kai yra nereaktyvi ar abejotina KTG, kreiv\u0117s registruojamos iki 30\u201340 min. Atliekamas stimuliavimo testas (pvz., Hono m\u0117ginys \u2013 vaisiaus sujudinimo testas). Nesikei\u010diant kreivei, registruojama kartotinai po 2 val., atliekama doplerometrija, vertinamas biofizinis vaisiaus profilis. Kai yra <b>patologin\u0117 <\/b>KTG, \u017eali vaisiaus vandenys\u2013 n\u0117\u0161tumas u\u017ebaigiamas pagal aku\u0161erin\u0119 situacij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Amniocentez\u0117<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Amniocentez\u0117 \u2013 vandenmai\u0161io punktavimas pro n\u0117\u0161\u010diosios pilvo sien\u0105 kontroliuojant ultragarsu. Komplikacij\u0173 rizika: 0,5\u20131,0 proc. Proced\u016bra gali b\u016bti atliekama ambulatori\u0161kai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Indikacijos:<\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Rh izoimunizacija;<\/li>\n<li>vaisiaus plau\u010di\u0173 brandumui vertinti;<\/li>\n<li>polihidramnionas;<\/li>\n<li>vaisiaus kariotipui nustatyti;<\/li>\n<li>\u012ftariama intrauterin\u0117 infekcija;<\/li>\n<li>\u012ftariamos vaisiaus med\u017eiag\u0173 apykaitos ligos.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kontraindikacijos:<\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>reguliari gimdymo veikla;<\/li>\n<li>infekcin\u0117s pilvo organ\u0173 ligos.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Metodika. <\/b>Amniocentez\u0117 atliekama nuo 14\u2013 16-osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s stacionare ar ambulatori\u0161kai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tiriant ultragarsu, parenkama punkcijos vieta ir 20\u201322 G storio bei 9\u201315 cm ilgio adata su mandrenu \u012fki\u0161ama \u012f amniono ertm\u0119 nepa\u017eeid\u017eiant placentos ir vaisiaus. Vietin\u0117 \u00a0anestezija da\u017eniausiai netaikoma. Tirti imama 15\u201330 ml vaisiaus vanden\u0173. Diagnostin\u0117 amniocentez\u0117 kartojama po 7\u201314 dien\u0173 atsi\u017evelgiant \u012f indikacijas. Kai yra polihidramnionas, atliekama <b>gydomoji\u00a0<\/b><b>amniocentez\u0117. <\/b>Su \u0161virk\u0161tu i\u0161traukiama vidutini\u0161kai 500\u20131000 ml vaisiaus vanden\u0173. Proced\u016bra gali b\u016bti kartojama kas 1\u20133 dienas. Rh(-) n\u0117\u0161\u010diosioms po amniocentez\u0117s su\u0161virk\u0161\u010diama anti-Rh(D) imunoglobulino.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Vertinimas:<\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>vaisiaus vanden\u0173 spalva vertinama kaip ir atliekant amnioskopij\u0105;<\/li>\n<li>vaisiaus plau\u010di\u0173 brandumo testai: lecitino\/sfingomielino santykis vaisiaus vandenyse (L\/S 2:1 \u2013 vaisiaus plau\u010diai brand\u016bs; L\/S 1,5:1,9 \u2013 gali b\u016bti kv\u0117pavimo sutrikimo sindromas (RDS, angl. <i>respiratory distress syndrome);<\/i> L\/S &lt; 1,49 \u2013 kv\u0117pavimo sutrikimo sindromas, vaisiaus plau\u010diai nebrand\u016bs); vaisiaus vanden\u0173 spektrofotometrija \u2013 kai OT 650 nm &gt; 0,15, vaisiaus plau\u010diai brand\u016bs; lamelarini\u0173 k\u016bneli\u0173 testas \u2013 jei j\u0173 vaisiaus vandenyse &gt; 50\u00d7103\/l, vaisiaus plau\u010diai brand\u016bs;<\/li>\n<li>vaisiaus vanden\u0173 spektrofotometrija, kai yra Rh izoimunizacija: bilirubino koncentracija vaisiaus vandenyse vertinama pagal kreiv\u0117s pakilim\u0105 (bilirubino pik\u0105) ties 450 nm banga ( OT450) lyginant su normalia kreive; gaut\u0173 bilirubino piko reik\u0161mi\u0173 klinikin\u0117 interpretacija atliekama remiantis Liley-Vitfildo (Liley-Whitfield) schema; \u0161is tyrimas atliekamas retai.<\/li>\n<li>vaisiaus kariotipas nustatomas i\u0161auginus vandenyse esan\u010di\u0173 vaisiaus l\u0105steli\u0173 kult\u016br\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Kordocentez\u0117<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kordocentez\u0117 \u2013 tai vaisiaus virk\u0161tel\u0117s kraujagysli\u0173 punktavimas pro n\u0117\u0161\u010diosios pilvo sien\u0105 kontroliuojant ultragarsu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Indikacijos <\/b>nurodytos 2.29 lentel\u0117je. Komplikacij\u0173 rizika \u2013 1\u20135 proc. (virk\u0161tel\u0117s hematoma, virk\u0161tel\u0117s kraujagysli\u0173 spazmai, vaisiaus bradikardija, vaisiaus \u017e\u016btis, infekcija ir kt.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Kontraindikacijos:<\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>pl\u0117vinis virk\u0161tel\u0117s prisitvirtinimas;<\/li>\n<li>reguliari gimdymo veikla;<\/li>\n<li>infekcin\u0117s pilvo organ\u0173 ligos.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Metodika. <\/b>Kordocentez\u0117 atliekama nuo 18\u201322-osios n\u0117\u0161tumo savait\u0117s stacionare, taikant vietin\u0119 ar epidurin\u0119 nejautr\u0105. N\u0117\u0161\u010diajai duodama raminam\u0173j\u0173, vaisiaus judesius slopinan\u010di\u0173 vaist\u0173, ypa\u010d jei planuojama perpilti kraujo \u012f virk\u0161tel\u0117s ven\u0105. Taikoma tokoliz\u0117. Profilakti\u0161kai duodama antibiotik\u0173. Ultragarsu\u00a0nustatoma placentos lokalizacija ir virk\u0161tel\u0117s prisitvirtinimo prie placentos vieta. 22G ar 20G storio, 8\u201315 cm ilgio adata punktuojama virk\u0161tel\u0117s vena (4\u201310 mm skersmens). Tirti imama 1\u20134ml vaisiaus kraujo. Proced\u016bra gali b\u016bti kartojama kas 7\u201314 dien\u0173, o prireikus \u2013 ir da\u017eniau. Nesensibilizuotoms Rh(-) n\u0117\u0161\u010diosioms po kordocentez\u0117s su\u0161virk\u0161\u010diama 300 \u03bcg anti-Rh(D) imunoglobulino.<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Virk\u0161tel\u0117s kraujo kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kamienin\u0117mis vadinamos tokios l\u0105stel\u0117s, kurios yra menkai specializuotos ir sugeba save atnaujinti ilg\u0105 laik\u0105 visi\u0161kai \u201enesendamos\u201c. Kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173 esama beveik visuose suaugusio organizmo audiniuose. Jos yra atsakingos u\u017e organ\u0173 pa\u017eeidim\u0173 atstatym\u0105 bei viso k\u016bno regeneracij\u0105 l\u0105steli\u0173 ir audini\u0173 lygmenyje. Klasikinis suaugusio individo kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s pavyzdys yra kraujodaros kamienin\u0117 l\u0105stel\u0117. Jos d\u0117ka organizme nuolat atsinaujina kraujas. \u0160i\u0173 kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173 yra vis\u0173 suaugusi\u0173 individ\u0173 kaul\u0173 \u010diulpuose. Pagal l\u0105steli\u0173 \u0161altin\u012f ir j\u0173 potencial\u0105 i\u0161skiriami \u0161ie kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173 tipai: embrionin\u0117s, vaisiaus, virk\u0161tel\u0117s kraujo ir suaugusio individo kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s. Kuo l\u0105stel\u0117 jaunesn\u0117, tuo jos potencialas yra didesnis. Virk\u0161tel\u0117s kraujyje yra gausu kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173. \u0160ios l\u0105stel\u0117s gali virsti kit\u0173 tip\u0173 l\u0105stel\u0117mis pradinink\u0117mis, i\u0161 kuri\u0173 gali formuotis kaulo, kremzl\u0117s ar nervinio audinio l\u0105stel\u0117s. Taigi virk\u0161tel\u0117s kraujo kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s pasi\u017eymi regeneracin\u0117mis savyb\u0117mis \u2013 atstato pa\u017eeistus audinius, tod\u0117l yra svarbios \u012fvairi\u0173\u00a0lig\u0173, toki\u0173 kaip leukemijos (kraujo v\u0117\u017eio), diabeto, miokardo infarkto, i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s, Alzhaimerio, Parkinsono, stuburo smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0173 gydymui. Svarbiausia virk\u0161tel\u0117s kraujo kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173 praktinio pritaikymo galimyb\u0117 yra j\u0173 panaudojimas kaul\u0173 \u010diulp\u0173 transplantacijai. Gimus k\u016bdikiui i\u0161gautos ir u\u017e\u0161aldytos virk\u0161tel\u0117s kraujo l\u0105stel\u0117s ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161lieka nepakitusios ir gali pasitarnauti paties k\u016bdikio arba jo artim\u0173j\u0173 labui, sutaupomas brangus laikas donoro paie\u0161koms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Virk\u0161tel\u0117s kraujo pa\u0117mimo po gimdymo proced\u016bra yra nesud\u0117tinga. I\u0161 virk\u0161tel\u0117s kraujo i\u0161skiriamos kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s, kurios yra u\u017e\u0161aldomos ir saugomos skystame azote 196\u00b0C. Tokioje temperat\u016broje visi l\u0105stel\u0117s biocheminiai procesai yra sustabdomi, tod\u0117l l\u0105stel\u0117s gali b\u016bti saugomos ir tinkamos naudoti prakti\u0161kai neribot\u0105 laik\u0105. Tobul\u0117jant biotechnologijoms ir medicinos mokslui kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s gali b\u016bti panaudojamos \u012fvairi\u0173 sunki\u0173 lig\u0173 gydymui.<\/p>\n<\/li>\n<\/ul>\n<\/ul>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.29pav..jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"527\" height=\"243\" \/><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u00a0Gimdos dugno auk\u0161\u010dio kreiv\u0117 Gimdos dugnas i\u0161kyla i\u0161 ma\u017eojo dubens vir\u0161 gaktin\u0117s s\u0105var\u017eos ir \u010diuopiamas per priekin\u0119\u00a0pilvo sien\u0105 nuo 12-os n\u0117\u0161tumo savait\u0117s. Visoms n\u0117\u0161\u010diosioms gimdos dugno auk\u0161tis matuojamas nuo 18\u201320 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s per kiekvien\u0105 apsilankym\u0105. Metodika. Ant nugaros gulin\u010diai n\u0117\u0161\u010diajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktin\u0117s s\u0105var\u017eos vir\u0161utinio kra\u0161to vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":44531,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"tags":[10203,10211,10216,10207,10205,7977,10201,10200,3777,10204,2860,10213,10197,10208,9907,3807,8712,7432,10202,10209,4,10177,197,6566,10219,10199,10214,329,9318,691,5895,7927,10215,6768,10212,10173,653,21,350,10218,1041,8168,10198,10210,10217,10206],"class_list":["post-44560","page","type-page","status-publish","hentry","tag-vertinimas","tag-akceleracija","tag-ambulatoriskai","tag-amniotic","tag-apimtis","tag-apsigimimai","tag-augimas","tag-biometrija","tag-bradikardija","tag-circumference","tag-daugiavaisis","tag-deceleracija","tag-dvigubas","tag-fluid","tag-gimdos","tag-gonadotropinas","tag-hipoksija","tag-infekcija","tag-izoimunizacija","tag-kardiotokografija","tag-karsciavimas","tag-kordocenteze","tag-kraujavimas","tag-lasteles","tag-liley","tag-metodika","tag-nereaktyvi","tag-nestumas","tag-norma","tag-plauciai","tag-polihidramnionas","tag-progesteronas","tag-punktavimas","tag-pusle","tag-ritmas","tag-savaites","tag-siekia","tag-sindromas","tag-sirdis","tag-spektrofotometrija","tag-svoris","tag-tachikardija","tag-testas","tag-variabiliskumas","tag-veikla","tag-virksteles"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44560","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44560"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44560\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44531"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44560"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44560"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}