{"id":44569,"date":"2015-09-08T00:00:00","date_gmt":"2015-09-08T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2020-11-24T06:00:06","modified_gmt":"2020-11-24T08:00:06","slug":"normalus-gimdymas","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/nestumas\/gimdymas\/normalus-gimdymas\/","title":{"rendered":"Normalus gimdymas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<b>Normalaus gimdymo biomechanizmas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Normalus gimdymas \u2013 kai pirmeiga pakau\u0161io, vaizdas priekinis, pozicija pirmoji. Skiriami gimdymo biomechanizmo momentai:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><b>Galvos nusileidimas. <\/b>Vaisiaus galva yra nusileidusi \u012f duben\u012f, kai jos <i>diameter biparietalis<\/i> yra \u017eemiau \u012feigos plok\u0161tumos. Str\u0117lin\u0117 si\u016bl\u0117 atsiduria viduryje tarp gaktin\u0117s s\u0105var\u017eos ir kry\u017ekaulio ky\u0161ulio. Tai sinkliti\u0161kas galvos statymasis \u012f duben\u012f.<\/li>\n<li><b>Galvos palinkimas, <\/b><b><i>flexio capitis. <\/i><\/b>Vaisiaus stuburo kaklin\u0117 dalis palinksta, smakras priart\u0117ja prie kr\u016btin\u0117s l\u0105stos, pakau\u0161is nusileid\u017eia \u017eemyn. Vedamasis ta\u0161kas \u2013 u\u017epakalinis momen\u0117lis \u2013 tampa \u017eemiausiai esan\u010dia galvos dalimi gimdymo kanalo at\u017evilgiu. Galvos str\u0117lin\u0117 si\u016bl\u0117 sutampa su \u012f\u0117jimo \u012f ma\u017e\u0105j\u012f duben\u012f plok\u0161tumos skersuoju ar \u012fstri\u017einiu matmeniu. Vaisiaus galva statosi \u012f ma\u017e\u0105j\u012f duben\u012f ma\u017eiausia apimtimi popakau\u0161iniu momens \u2013 ma\u017euoju \u012fstri\u017einiu matmeniu, <i>circumferentio<\/i> <i>suboccipitobregmatica<\/i> <i>\u2013 <\/i>32 cm, <i>diameter<\/i> <i>suboccipitobregmaticus \u2013 <\/i>9,5 cm.<\/li>\n<li><b>Vidinis galvos pasisukimas, <\/b><b><i>rotatio capitis interna. <\/i><\/b>Vaisiaus galva pradeda<b><i> <\/i><\/b>suktis ma\u017eojo<b><i> <\/i><\/b>dubens vidurio plok\u0161tumos did\u017eiausi\u0173<b><i> <\/i><\/b>matmen\u0173 dalyje. Ji sutinka pasiprie\u0161inim\u0105<b><i> <\/i><\/b>ma\u017eojo dubens vidurio plok\u0161tumos<b><i> <\/i><\/b>ma\u017eiausi\u0173 matmen\u0173 dalyje ir yra priversta<b><i> <\/i><\/b>taikytis prie dubens matmen\u0173. Vaisiaus,<b><i> <\/i><\/b>gimstan\u010dio i\u0161 pirmosios pozicijos, galva sukasi<b><i> <\/i><\/b>per de\u0161in\u012fj\u012f \u012fstri\u017e\u0105 matmen\u012f, pakau\u0161is<b><i> <\/i><\/b>art\u0117ja prie s\u0105var\u017eos, veidin\u0117 dalis \u2013 prie<span style=\"font-size: 15.3999996185303px; line-height: 23.0999984741211px;\"><b><i>\u00a0<\/i><\/b><\/span>kry\u017ekaulio, vidinis galvos pasisukimas baigiasi dubens i\u0161\u0117jimo plok\u0161tumoje, kur str\u0117lin\u0117 si\u016bl\u0117 sutampa su tiesiuoju \u0161ios plok\u0161tumos matmeniu.<\/li>\n<\/ul>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><b>Galvos atsilo\u0161imas, <\/b><b><i>deflexio capitis, \u2013 <\/i><\/b>vaisiaus galva atsilo\u0161ia dubens i\u0161\u0117jimo plok\u0161tumoje. Atramos ta\u0161ku, <i>hypomoclion <\/i>tampa sprandinis kaklo linkis, vaisiaus galva atsiremia \u012f s\u0105var\u017eos apatin\u0119 briaun\u0105 kra\u0161t\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">U\u017egimus pakau\u0161iui, atsilo\u0161iant galvai, gimsta jos veidin\u0117 dalis.<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><b>I\u0161orinis galvos pasisukimas, <\/b><b><i>rotatio capitis externa. <\/i><\/b>Gimdymo biomechanizmo<b><i> <\/i><\/b>ketvirtojo momento pabaigoje vaisiaus<b><i> <\/i><\/b>pe\u010diai \u012fsistato \u012f \u012f\u0117jimo plok\u0161tumos skers\u0105<b><i> <\/i><\/b>arba \u012f \u012fstri\u017e\u0105j\u012f matmen\u012f. Pe\u010diai pradeda<b><i><\/i><\/b><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">suktis ma\u017eojo dubens vidurio plok\u0161tumoje, pereidami i\u0161 did\u017eiausi\u0173 \u012f ma\u017eiausi\u0173 ma\u017eojo dubens matmen\u0173 dal\u012f. Pasisukimasbaigiasi, kai pe\u010di\u0173 linija atsiranda tiesiajame i\u0161\u0117jimo plok\u0161tumos matmenyje. Pe\u010di\u0173 pasisukimas skatina i\u0161orin\u012f vaisiaus galvos pasisukim\u0105. Pakau\u0161is pasisuka \u012f de\u0161ini\u0105j\u0105 arba kairi\u0105j\u0105 motinos \u0161laun\u012f.<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><b>Vaisiaus k\u016bno gimimas. <\/b>Gimsta vaisiaus priekinis, kuris remiasi \u012f apatin\u0119 s\u0105var\u017eos briausn\u0105, po to gimsta u\u017epakalinis petys ir likusi vaisaus k\u016bno dalis.<b> <\/b><\/li>\n<li><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.57pav..jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"520\" height=\"691\" \/><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gimdyv\u0117s prie\u017ei\u016bra, kai gimdymo<\/b> <b>eiga normali<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gimdymas \u2013 fiziologinis procesas, kai i\u0161ne\u0161iotas vaisius (37\u201341 savait\u0117s + 6 dienos), gimdos susitraukim\u0173 veikiamas, gimsta nat\u016braliais gimdymo takais. Komplikacij\u0173 gali kilti bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, tod\u0117l b\u016btina i\u0161 anksto \u012fvertinti rizik\u0105 ir periodi\u0161kai steb\u0117ti (jei yra indikacij\u0173 \u2013 nuolat) motinos bei vaisiaus b\u016bkl\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Normalus fiziologinis gimdymas paprastai prasideda 280-\u0105j\u0105 dien\u0105 (40-\u0105j\u0105 n\u0117\u0161tumo savait\u0119) (n\u0117\u0161tumo prad\u017eia laikoma pirmoji paskutini\u0173 m\u0117nesini\u0173 diena) arba t\u0119siasi 10 m\u0117nulio m\u0117nesi\u0173, arba 9 kalendorinius m\u0117nesius. N\u0117\u0161tum\u0105 palaiko ir gimdym\u0105 sukelia daug veiksni\u0173: hormoniniai, biocheminiai, nerviniai,\u00a0mechaniniai ir kt. Dabar ai\u0161kinama, kad gimdym\u0105 sukelia gimdos ir viso k\u016bno biocheminiai, hormoniniai, nerv\u0173 sistemos poky\u010diai, suma\u017e\u0117j\u0119s po\u017eievio ir galvos smegen\u0173 \u017eiev\u0117s jaudrumas. N\u0117\u0161tumo pabaigoje i\u0161siskiria daugiau biologi\u0161kai aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios skatina susitraukti gimdos raumenis, \u2013 acetilcholinas, prostaglandinai, oksitocinas, glikogenas, estrogenai, glutationas ir kt. N\u0117\u0161tumo pabaigoje suma\u017e\u0117ja progesterono, kuris slopina gimdos susitraukimus, be to, padid\u0117ja Ca2+ ir K+ jon\u0173 (Ca2+ didina gimdos raumen\u0173 tonus\u0105 ir jautrum\u0105 okcitocinui, o K+ stiprina motorin\u0119 gimdos funkcij\u0105). Gimdymo proces\u0105 reguliuoja CNS. D\u0117l \u0161i\u0173 veiksni\u0173 sustipr\u0117ja gimdos sienoje esan\u010di\u0173 interoreceptori\u0173 dirginimas. J\u0173 impulsai perduodami \u012f CNS ir tam tikr\u0105 laik\u0105 gimdos sienel\u0117je atsiradus\u012f jaudinim\u0105 sulaiko galvos smegen\u0173 \u017eiev\u0117. Suaktyv\u0117jus po\u017eievio vegetaciniams centrams, gimda refleksi\u0161kai susitraukia ir prasideda gimdymo s\u0105r\u0117miai, kurie nebeslopinami.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Art\u0117jan\u010dio gimdymo po\u017eymiai:<\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>n\u0117\u0161tumo pabaigoje (apie 2 savaites iki gimdymo) gimdos dugnas \u0161iek tiek nusileid\u017eia \u017eemyn. Vaisiaus galvut\u0117 spaud\u017eiasi prie ma\u017eojo dubens \u012feigos (\u012f\u0117jimo plok\u0161tumos) ir prisilenkia, tod\u0117l k\u016bno svorio centras truput\u012f pasislenka \u012f priek\u012f, o pe\u010diai ir galva \u0161iek tiek atsilo\u0161ia \u2013 \u201ei\u0161didi eisena\u201c;<\/li>\n<li>prasideda parengiamieji s\u0105r\u0117miai, kurie yra nereguliar\u016bs, jie suformuoja apatin\u012f gimdos segment\u0105, brandina ir rengia gimdos kaklel\u012f;<\/li>\n<li>pakinta gimdos kaklelio konsistencija (jis mink\u0161t\u0117ja, centruojasi, trump\u0117ja ir po truput\u012f atsidaro);<\/li>\n<li>sustipr\u0117ja gimdos kaklelio liauk\u0173 sekrecija, i\u0161stumiamas i\u0161 gimdos kaklelio kanalo gleivi\u0173 kam\u0161tis.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Gimdymo varomosios j\u0117gos<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>S\u0105r\u0117miai \u2013 <\/b>tai reguliar\u016bs, periodi\u0161kai pasikartojantys raumen\u0173 susitraukimai, kurie skausmingi, nevalingi ir j\u0173 gimdyv\u0117 reguliuoti negali. Gimdymo prad\u017eioje gimdos s\u0105r\u0117miai kartojasi kas 10\u201315 min. ir trunka po 15\u201320 sekund\u017ei\u0173, v\u0117liau da\u017en\u0117ja ir ilg\u0117ja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2\u20133 min. ir trunka po 40\u201360\u00a0sekund\u017ei\u0173. S\u0105r\u0117miai prasideda gimdos dugne ir plinta \u012f gimdos k\u016bno bei apatinio segmento raumenis. Per kiekvien\u0105 s\u0105r\u0117m\u012f gimdos raumen\u0173 tonusas vis stipr\u0117ja ir pasiekia <i>acme \u2013 <\/i>s\u0105r\u0117mio vir\u0161\u016bn\u0119\u00a0 ir v\u0117l silpn\u0117ja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apatiniame gimdos segmente lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 yra ma\u017eiau, tod\u0117l gimdymo metu jis suplon\u0117ja. Ta riba, kuri, skiria gimdos k\u016bn\u0105 nuo suplon\u0117jusio apatinio gimdos segmento, vadinama kontrakciniu \u017eiedu. Susitraukiant gimdos raumenims (per s\u0105r\u0117m\u012f), vaisius gauna ma\u017eiau deguonies, trikdoma gimdos ir placentos kraujotaka, tod\u0117l svarbu, kad gimdymo s\u0105r\u0117miai b\u016bt\u0173 nei per silpni (gydoma oksitocinu), nei per stipr\u016bs (gydoma tokolitikais).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Stangos \u2013 <\/b>tai refleksiniai skersaruo\u017ei\u0173 pilvo raumen\u0173, diafragmos susitraukimai. Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti ma\u017eojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyv\u0117 jas gali \u0161iek tiek valdyti \u2013 sustiprinti (gerai atsispirdama kojomis ir rankomis, \u012ftempus pilvo preso raumenis, taisyklingai \u012fkv\u0117pus ir \u201estumdama\u201cor\u0105 \u017eemyn) ar suma\u017einti (giliai kv\u0117puodama pro burn\u0105).<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.58pav..jpg\" alt=\"pasveik.lt\" width=\"543\" height=\"278\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Gimdymo pad\u0117tys<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau gilioje senov\u0117je pasteb\u0117ta, kad gimdymo metu keisti pad\u0117t\u012f ir jud\u0117ti gali b\u016bti naudinga, tai skatina gimdymo veikl\u0105, suma\u017eina nepatogum\u0105 gimdyvei, pagreitina gimdym\u0105 ar padidina \u012f\u0117jimo ar i\u0161\u0117jimo plok\u0161tumos matmenis. Pavyzd\u017eiui, Valcherio pad\u0117tis sudaroma paguld\u017eius gimdyv\u0119 lovoje taip, kad jos uodegikaulio sritis b\u016bt\u0173 ant lovos kra\u0161to, o kojos laisvai b\u016bt\u0173 nuleistos, bet nesiekt\u0173 grind\u0173 \u2013 tada \u012f\u0117jimo plok\u0161tumos matmuo padid\u0117ja apie 0,5 cm. I\u0161\u0117jimo plok\u0161tumos matmuo gali padid\u0117ti, kai gimdyv\u0117 sulenkia kojas per kelio ir dubens s\u0105narius bei prispaud\u017eia \u0161launis prie pilvo. Iki XVII a. vidurio moterys buvo skatinamos gimdyti sta\u010diomis, v\u0117liau Franko Maurieceau (1637\u20131709) pasi\u016bl\u0117 gulim\u0105 pad\u0117t\u012f (horizontali\u0105),\u00a0tvirtindamas, kad tokia pad\u0117tis patogi ir motinai, ir gimdymo pri\u0117m\u0117jai. Visos pad\u0117tys, ir vertikalios, ir tupimos, ir gulimos, turi savo privalum\u0173 ir tr\u016bkum\u0173. Dabar priimtiniausia gimdyti yra gulima (horizontali)\u00a0ar pusiau s\u0117dima pad\u0117tis. Pirmuoju gimdymo laikotarpiu stacionare gimdyv\u0117 gali naudotis dideliais kamuoliais, pagalv\u0117mis, griki\u0173 luk\u0161t\u0173 mai\u0161ais, vonia su vandeniu, kopet\u0117l\u0117mis ir kt., taip ji kei\u010dia pad\u0117t\u012f ir suma\u017eina s\u0105r\u0117mio skausm\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><b>Gimdymo laikotarpiai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Atsidarymo laikotarpis<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atsidarymo laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais (s\u0105r\u0117miai kartojasi kas 10\u201315 min., trunka 15\u201320 sek.) ir baigiasi, kai visi\u0161kai atsidaro gimdos kaklelis (10\u201312 cm). Atsidarymo laikotarpis trunka: pirmakart\u0117ms \u2013 10\u201312 val., kartotinai gimdan\u010dioms \u2013 6\u20138 val. Kadangi dabar vis da\u017eniau vartojami\u00a0skausm\u0105 mal\u0161inantys vaistai (epidurin\u0117 nejautra), atsidarymo laikotarpio trukm\u0117 gali b\u016bti dar trumpesn\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klasikin\u0119 atsidarymo laikotarpio schem\u0105 1967 m. pasi\u016bl\u0117 E. Friedmann. \u0160i kreiv\u0117 sukurta analizuojant spontaninius pirmakar\u010di\u0173 gimdyvi\u0173 gimdymus (2.58 pav.). Skiriamos dvi atsidarymo laikotarpio faz\u0117s:<\/p>\n<ul style=\"list-style-type: disc;\">\n<li><span style=\"line-height: 1.5;\">latentin\u0117 \u2013 nuo reguliari\u0173 gimdymo s\u0105r\u0117mi\u0173 iki 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"line-height: 1.5;\">aktyvi \u2013 nuo 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo iki visi\u0161ko gimdos kaklelio atsidarymo. Normaliai gimdos kaklelis atsidaro pirm\u0105 kart\u0105 gimdan\u010dioms \u2013 apie 1,2 cm per valand\u0105, kartotinai gimdan\u010dioms \u2013 apie 1,5 cm per valand\u0105.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gimdyv\u0117s prie\u017ei\u016bra atsidarymo laikotarpiu.<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Idealu, jei \u0161iuo laikotarpiu gimdyv\u0117 gal\u0117t\u0173 b\u016bti gimdymo stacionaro vienviet\u0117je gimdykloje kartu su savo \u0161eimos nariais. Pri\u017ei\u016brinti gimdyv\u0119 aku\u0161er\u0117 stebi moters b\u016bkl\u0119, vertina puls\u0105, pamatuoja arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, temperat\u016br\u0105. Jei \u0161ie rodikliai normal\u016bs, juos kartotinai \u012fvertinti galima i\u0161varymo laikotarpiu arba po gimdymo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei bevandenis periodas ilgesnis kaip 12 val. ar moteris kar\u0161\u010diuoja, temperat\u016bra matuojama kas 2 val. Gimdymo veiklos dinamikai vertinti naudojami kardiotokografai. Svarbu registruoti (nuolat ar protarpiais) vaisiaus \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f ir gimdos susitraukim\u0173 periodi\u0161kum\u0105, da\u017en\u012f, trukm\u0119 ir j\u0117g\u0105. Be to, b\u016btina\u00a0steb\u0117ti gimdos form\u0105 ir konsistencij\u0105 s\u0105r\u0117mi\u0173 metu ir tarp j\u0173, kontrakcinio \u017eiedo b\u016bkl\u0119. Svarbu patikslinti vaisiaus pad\u0117t\u012f, pozicij\u0105, pirmeig\u0117s dalies santyk\u012f su kauliniu dubeniu (Leopoldo griebsenos). Gimdymo eigai vertinti nepakanka vien i\u0161orinio tyrimo duomen\u0173. Mak\u0161tinis tyrimas atliekamas esant indikacij\u0173, ta\u010diau visada:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>atvykus pacientei \u012f gimdykl\u0105,<\/li>\n<li>nutek\u0117jus vaisiaus vandenims,<\/li>\n<li>visi\u0161kai atsidarius gimdos kakleliui.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mak\u0161tinio tyrimo metu \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti tu\u0161\u010dia (leisti gimdyvei pasi\u0161lapinti ar \u0161lapim\u0105 nuleisti kateteriu). Atsidarymo laikotarpiu (da\u017eniausiai aktyvios faz\u0117s metu) taikomos skausm\u0105 mal\u0161inan\u010dios ir atpalaiduojan\u010dios priemon\u0117s (taisyklingas kv\u0117pavimas, vonia, muzika, aromoterapija, masa\u017eas, akupunkt\u016bra \u2013 jei gimdyv\u0117 pageidauja ir yra s\u0105lygos), skausm\u0105 mal\u0161inantys vaistai ir epidurin\u0117 nejautra. Vaistai, kurie gali b\u016bti skiriami gimdymo skausmui mal\u0161inti: centriniai analgetikai (fentanilis, petidinas <i>(Dolsin), <\/i>morfinas ir kt.), barbit\u016bratai (droperidolis ir kt.), benzodiazepinai (diazepamas <i>(Valium, Apaurin), <\/i>ir kt.), parasimpatikolitikai<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>(Buscopan, Atropin <\/i>ir kt.), vietiniai (lidokainas, bupivakainas, ropivakainas ir kt.) ir intraveniniai (ketaminas) anestetikai. Jei nustatoma kardiotokogramos poky\u010di\u0173, turi b\u016bti atliekami tam tikri veiksmai: reikia pakeisti<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">gimdyv\u0117s pad\u0117t\u012f, tiekti deguon\u012f pro kauk\u0119, atlikti mak\u0161tin\u012f tyrim\u0105, didinti intravenini\u0173 skys\u010di\u0173 kiek\u012f, ma\u017einti ar nutraukti oksitocino infuzij\u0105. Prad\u0117ti intrauterin\u0119 vaisiaus reanimacij\u0105 \u2013 gali b\u016bti vartojama tokolitik\u0173 <i>(Partusisten,<\/i> <i>Gynipral <\/i>\u012f ven\u0105). Prad\u0117ti taikyti vidin\u0119 kardiotokogram\u0105, imti kraujo i\u0161 pirmaujan\u010dios vaisiaus dalies ir tirti jo pH, prad\u0117ti taikyti pulsoksimetrij\u0105, rengtis skubiai u\u017ebaigti gimdym\u0105 (cezario pj\u016bvio operacija).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>I\u0161st\u016bmimo (i\u0161varymo) laikotarpis<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161varymo laikotarpis trunka nuo visi\u0161ko gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmakart\u0117ms atsidarymo laikotarpis gali trukti iki 2 val., kartotinai gimdan\u010dioms iki \u2013 1 val., nors \u012fprastai trunka apie 20 min.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gimdyv\u0117s prie\u017ei\u016bra i\u0161st\u016bmimo laikotarpiu.<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gimdymo pad\u0117t\u012f (ant nugaros, \u0161ono ir kt.) rekomenduojama pasirinkti pa\u010diai gimdyvei. \u0160iuo laikotarpiu rekomenduojama nepertraukiamai registruoti kardiotokogram\u0105 (kartu registruojamos vaisiaus \u0161irdies susitraukim\u0173 ir s\u0105r\u0117mi\u0173 kreiv\u0117s). Mak\u0161tinis tyrimas atliekamas esant indikacij\u0173 \u2013 kai reikia \u012fvertinti galvut\u0117s slinkimo dinamik\u0105, prasid\u0117jus \u016bminei hipoksijai, pasirod\u017eius kraujing\u0173 i\u0161skyr\u0173 ir kt. Jei i\u0161tinka \u016bmin\u0117 vaisiaus hipoksija, rengiamasi u\u017ebaigti gimdym\u0105 pagal aku\u0161erin\u0119 situacij\u0105 (vakuumin\u0117 ekstrakcija, repl\u0117s, cezario pj\u016bvio operacija). Rankin\u0119 gimdymo pagalb\u0105 gimstant naujagimio galvutei suteikia aku\u0161er\u0117 (jei gimdymas normalus, pirmeiga galvin\u0117). I\u0161varymo laikotarpio pabaigoje moters lyties organai, tarpviet\u0117, vidiniai \u0161laun\u0173 pavir\u0161iai nuplaunami.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aku\u0161er\u0117, pri\u017ei\u016brinti gimdyv\u0119, apsirengia \u0161variu chalatu (kepurait\u0117, kauk\u0117 neb\u016btinai), nusiplauna rankas ir u\u017esimauna sterilias gumines pir\u0161tines. U\u017egimstant vaisiaus galvai, aku\u0161er\u0117, stov\u0117dama i\u0161 \u0161ono prie gimdyv\u0117s koj\u0173, pradeda teikti pagalb\u0105 rankomis: palaiko galvos palinkim\u0105 \u2013 kol nesusiformuoja atramos ta\u0161kas, neleid\u017eia jai prie\u0161 laik\u0105 atsilo\u0161ti, pauz\u0117je tarp s\u0105r\u0117mi\u0173ple\u010dia vulvos \u017eied\u0105, prilaiko stang\u0173 metu tarpviet\u0119, reguliuoja stangas ver\u017eiantis galvai. Jei, u\u017egimus galvai, stebimi \u017eali vaisiaus vandenys, b\u016btina atsiurbti gleives i\u0161 naujagimio burnos ir nosies (mekonijaus aspiracijos sindromo profilaktikai). Kitos stangos metu i\u0161or\u0117je pasisuka galva, o viduje \u2013 pe\u010diai. Galva suimama abiem rankomis ir lengvai palenkiama, kol po s\u0105var\u017ea pasirodo priekinio peties vir\u0161utinis tre\u010ddalis. Susidarius atramos ta\u0161kui, galva truput\u012f pakeliama \u012f priek\u012f, kad gimt\u0173 u\u017epakalinis petys, atsargiai \u201enusmaukiama\u201c tarpviet\u0117. Gimus pe\u010di\u0173 juostai, i\u0161 nugaros pus\u0117s smiliais u\u017ekabinama u\u017e pa\u017east\u0173 ir, keliant \u012f priek\u012f, padedama u\u017egimti k\u016bnui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Virk\u0161tel\u0117 perkerpama per pirm\u0105j\u0105 minut\u0119 (kai motinos Rh(-), virk\u0161tel\u0117 perspaud\u017eiama tuoj pat po gimimo). Naujagimis pridedamas motinai prie kr\u016bties kuo grei\u010diau po gimimo. Labai svarbu neper\u0161aldyti gimusio naujagimio, tod\u0117l gimdykloje tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161ilta (26\u201328\u00b0C), i\u0161 anksto tur\u0117t\u0173 b\u016bti pa\u0161ildytas ir vystymo stalas, kur atliekamas pirmasis naujagimio tualetas (virk\u0161tel\u0117s tvarkymas, gonoblenor\u0117jos profilaktika, sv\u0117rimas, \u016bgio matavimas, neonatologo ap\u017ei\u016bra ir kt.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Placentinis laikotarpis<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Placentinis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus u\u017egimimo ir trunka iki placentos gimimo. Paprastai jis trunka iki 15 min. (95 proc. vis\u0173 gimdym\u0173). Pirmakart\u0117ms gali trukti iki 1 val., kartotinai gimdan\u010dioms \u2013 iki 30 min. Placentinis laikotarpis pavojingas d\u0117l galimo kraujavimo i\u0161 gimdos, taip vadinamo pogimdyminio kraujavimo galimyb\u0117s. Da\u017eniausios pogimdyminio kraujavimo prie\u017eastys yra gimdos atonija (iki 50 proc. atvej\u0173), placentos liku\u010diai gimdoje po gimdymo, gimdos tak\u0173 ply\u0161imai, kraujo kre\u0161\u0117jimo sutrikimai ir kt. Literat\u016bros duomenimis, gimdos atonijos prie\u017easties numatyti ne\u012fmanoma iki 30 proc. atvej\u0173. Gimdymo prie\u017ei\u016bra placentiniu laikotarpiu gali b\u016bti konservatyvi ir aktyvi. Ta\u010diau pastaruosius penkerius metus visuose gimdymo pagalb\u0105 teikian\u010diuose gimdymo skyriuose rekomenduojam laikytis aktyvios placentinio laikotarpio taktikos, nes moksliniais tyrimais \u012frodyta, kad aktyvus placentinis laikotarpis suma\u017eina pogimdyminio kraujavimo rizik\u0105 iki 60 proc., suma\u017e\u0117ja gimdymo metu netenkamo kraujo kiekis, re\u010diau atliekamos chirurgin\u0117s intervencijos ir eritrocit\u0173 mas\u0117s transfuzijos po gimdymo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Aktyvi placentinio laikotarpio prie\u017ei\u016bra. <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aktyvi placentinio laikotarpio prie\u017ei\u016bra prasideda gimstant vaisiaus pe\u010di\u0173 lankui, t. y., u\u017egimus priekiniam vaisiaus petukui \u012f gimdyv\u0117s ven\u0105 (arba nesant la\u0161in\u0117s sistemos, \u012f raumenis) suleid\u017eiama 5\u201310 VV oksitocino (leid\u017eiant neskiest\u0105, gali sukelti ry\u0161ki\u0105 hipotenzij\u0105). U\u017egimus vaisiui, taikomas ankstyvas virk\u0161tel\u0117s perkirpimas (1\u20132 min.) ir ranka kontroliuojamas virk\u0161tel\u0117s traukimas, papra\u0161ant gimdyv\u0119 pasistanginti. U\u017egimus placentai, rekomenduojamas gimdos masa\u017eas per pilvo sien\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Konservatyvi gimdymo prie\u017ei\u016bra placentiniu laikotarpiu. <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nepavyko<b> <\/b>laiku suleisti oksitocino (neatlikta aktyvi placentinio<b> <\/b>laikotarpio prie\u017ei\u016bra), tuomet taikoma<b> <\/b>konservatyvi (pasyvi) placentinio laikotarpio<b>\u00a0 <\/b>taktika.<b> <\/b>U\u017egimus naujagimiui, reikia ramiai (nemasa\u017euojant<b> <\/b>ir nepalpuojant gimdos) laukti ir steb\u0117ti<b> <\/b>moters b\u016bkl\u0119. Silpni placentos s\u0105r\u0117miai netrukdo<b> <\/b>gimdyvei, juos da\u017eniau jau\u010dia kartotinai<b> <\/b>gimdan\u010dios moterys. Jei moteriai i\u0161 gimdos nekraujuoja<b> <\/b>ir ji jau\u010diasi gerai, laukiama<b> <\/b>placentos<b> <\/b>atsiskyrimo po\u017eymi\u0173:<b><\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>\u0160rederio \u2013 gimda sukiet\u0117ja, gimdos dugnas pakyla vir\u0161 bambos ir nusvyra \u012f de\u0161in\u012fj\u012f \u0161on\u0105;<\/li>\n<li>Alfeldo \u2013 spaustukas, kuriuo perspausta virk\u0161tel\u0117 netoli mak\u0161ties prieangio <i>(introitus<\/i> <i>vaginae), <\/i>nusileid\u017eia \u017eemyn (1\u20132 cm);<\/li>\n<li>Kleino \u2013 gimdyvei pasistanginus, stangos pabaigoje virk\u0161tel\u0117 nebe\u012ftraukiama gilyn \u012f mak\u0161t\u012f;<\/li>\n<li>Dov\u017eenkos \u2013 gimdyvei giliai \u012fkv\u0117pus, paskui giliai i\u0161kv\u0117pus, virk\u0161tel\u0117 lieka nejudri (ne\u012ftraukiama gilyn \u012f mak\u0161t\u012f);<\/li>\n<li>\u0160trasmano \u2013 \u0161velniai pastuksenus \u012f gimdos dugn\u0105, o kitoje rankoje laikant virk\u0161tel\u0119, kraujo banga nepersiduoda;<\/li>\n<li>Kiustnerio \u2013 delno \u0161oniniu pavir\u0161iumi vir\u0161s\u0105var\u017eos paspaudus gimd\u0105, virk\u0161tel\u0117 nejuda (ne\u012ftraukiama gilyn \u012f mak\u0161t\u012f).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei yra nors vienas placentos atsiskyrimo po\u017eymis, galima leisti placentai gimti. Gimdyv\u0117 pasistangina, placenta lengvai bei neskausmingai gimsta pati. Jei atsiskyrusi\u0105 placent\u0105 pa\u010diai gimdyvei pagimdyti nepavyksta, gydytojas tam tikrais b\u016bdais padeda placentai u\u017egimti. U\u017egimusi\u0105 placent\u0105 ir pl\u0117ves b\u016btina ap\u017ei\u016br\u0117ti, \u012fvertinti j\u0173 vientisum\u0105. Tada ap\u017ei\u016brimi gimdymo takai ir susiuvami ply\u0161\u0119 audiniai ar epiziotomijos \u017eaizda. Vaist\u0173 (da\u017eniausiai oksitocino, prostaglandino) vartojama pagal indikacijas, prasid\u0117jus kraujavimui. Gimdymo kambaryje moteris po gimdymo stebima 2 valandas: kraujavimas i\u0161 gimdos (rekomenduojama\u00a0cikli\u0161kai, kas 15\u201320 min. per pilvo sien\u0105 atlikti gimdos masa\u017e\u0105, kad ji b\u016bt\u0173 susitraukusi), pulsas, arterinis kraujosp\u016bdis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Patikrinama, ar nekraujuoja perspausta naujagimio virk\u0161tel\u0117s big\u0117 ties bamba. \u0160iuo laikotarpiu motina b\u016bna kartu su naujagimiu, j\u012f maitina, aku\u0161er\u0117 atsako \u012f klausimus, pamokina taisyklingai maitinti naujagim\u012f kr\u016btimi.<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Skiriami trys gimdymo laikotarpiai: atsidarymo (nuo reguliari\u0173 gimdymo s\u0105r\u0117mi\u0173 iki visi\u0161ko gimdos kaklelio atsidarymo); i\u0161varymo (nuo visi\u0161ko gimdos kaklelio atsidarymo iki naujagimio gimimo); placentinis (nuo naujagimio gimimo iki placentos gimimo).<\/li>\n<li>Komplikacij\u0173 gali kilti bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, tod\u0117l b\u016btina i\u0161 anksto \u012fvertinti motinos ir naujagimio rizik\u0105.<\/li>\n<li>Pirm\u0105 kart\u0105 gimdan\u010di\u0173 moter\u0173 gimdymo trukm\u0117 beveik du kartus ilgesn\u0117 negu kartotinai gimdan\u010di\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u2022 Tinkama gimdyv\u0117s prie\u017ei\u016bra apsaugo nuo galim\u0173 komplikacij\u0173 ir u\u017etikrina ger\u0105 motinos ir vaiko sveikat\u0105<\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u00a0Normalaus gimdymo biomechanizmas Normalus gimdymas \u2013 kai pirmeiga pakau\u0161io, vaizdas priekinis, pozicija pirmoji. Skiriami gimdymo biomechanizmo momentai: Galvos nusileidimas. Vaisiaus galva yra nusileidusi \u012f duben\u012f, kai jos diameter biparietalis yra \u017eemiau \u012feigos plok\u0161tumos. Str\u0117lin\u0117 si\u016bl\u0117 atsiduria viduryje tarp gaktin\u0117s s\u0105var\u017eos ir kry\u017ekaulio ky\u0161ulio. Tai sinkliti\u0161kas galvos statymasis \u012f duben\u012f. Galvos palinkimas, flexio capitis. Vaisiaus stuburo&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":44524,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"tags":[10257,1730,10045,6985,10252,10258,10255,10256,73,10253,247,10251,10259,841,10254,9967,8105,138,4051],"class_list":["post-44569","page","type-page","status-publish","hentry","tag-aktyvi","tag-akusere","tag-dazniausiai","tag-galva","tag-gimdyves","tag-konservatyvi","tag-laikotarpiai","tag-laikotarpis","tag-masazas","tag-nuolat","tag-operacija","tag-pasisukimas","tag-perspausta","tag-raumenis","tag-saremiai","tag-stangos","tag-tarpviete","tag-vaistai","tag-virkstele"],"acf":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44569","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44569"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44569\/revisions"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/44524"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44569"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44569"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}