{"id":10049,"date":"2011-06-24T18:00:00","date_gmt":"2011-06-24T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-04-27T14:50:40","modified_gmt":"2016-04-27T14:50:40","slug":"menopauze-problemine-ar-nepastebima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/menopauze-problemine-ar-nepastebima\/10049\/","title":{"rendered":"Menopauz\u0117: problemin\u0117 ar nepastebima?"},"content":{"rendered":"

Moterys menopauze<\/a> tradici\u0161kai vadina vis\u0105 laikotarp\u012f, kuris prasideda prad\u0117jus trikti m\u0117nesini\u0173 ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos poky\u010diams. Medicinoje \u0161is laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas<\/a> \u2013 tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatv\u0117s prad\u017eios, apimantis ciklo sutrikim\u0173 prad\u017ei\u0105, menopauz\u0119<\/a>\u00a0ir pomenopauz\u0119. Ir nors \u017einoma, kad klimaksas<\/a> yra nat\u016bralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susij\u0119 organizmo poky\u010diai neretai sukelia nerimo. <\/p>\n

Atsakyti \u012f visus moterims r\u016bpimus klausimus sutiko LSMU Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Egl\u0117 Tvarijonavi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Apib\u016bdinkite menopauz\u0119, kas vyksta moters organizme?<\/strong> <\/p>\n

Menopauz\u0117<\/a> \u2013 tai laikotarpis, kai po paskutini\u0173 m\u0117nesini\u0173 praeina 12 m\u0117n. Pra\u0117jus metams po paskutini\u0173 m\u0117nesini\u0173 (menopauz\u0117s), prasideda pomenopauz\u0117, kuri trunka iki senatv\u0117s. Klimakso metu vyksta did\u017eiuliai poky\u010diai \u2013 nuo vaisingumo iki dalinio ar visi\u0161ko nevaisingumo, nuo reguliari\u0173 m\u0117nesini\u0173 iki visi\u0161ko j\u0173 i\u0161nykimo, nuo normalios kiau\u0161id\u017ei\u0173 veiklos iki visi\u0161ko j\u0173 neveiklumo. <\/p>\n

Nuo ko priklauso, kad vienom moterims menopauz\u0117<\/a> pasirei\u0161kia anks\u010diau, kitoms \u2013 v\u0117liau?<\/strong> <\/p>\n

Daugumai moter\u0173 nat\u016brali menopauz\u0117<\/a> b\u016bna 50\u201352 m. Ta\u010diau am\u017eius gali smarkiai svyruoti \u2013 39\u201359 m. O ir klimaksui b\u016bdingos problemos gali prasid\u0117ti gerokai anks\u010diau \u2013 ma\u017edaug 6\u20138 m. iki menopauz\u0117s. Jei m\u0117nesin\u0117s pasibaigia iki 40 m., menopauz\u0117<\/a> yra ankstyva (1 proc. moter\u0173). Nat\u016bralios menopauz\u0117s laik\u0105 lemia genetinis polinkis. Po kiau\u0161id\u017ei\u0173 chirurginio pa\u0161alinimo menopauz\u0117<\/a> vadinama dirbtine. <\/p>\n

Kokie pirmieji menopauz\u0117s po\u017eymiai, kokie reti ne\u012fprasti po\u017eymiai gali pasireik\u0161ti?<\/strong> <\/p>\n

Pirmieji menopauz\u0117s po\u017eymiai da\u017eniausiai siejami su ciklo poky\u010diais \u2013 m\u0117nesin\u0117s trump\u0117ja, ret\u0117ja, tampa nereguliarios. Kai kurias moteris vargina gaus\u016bs, nereguliar\u016bs, kartais \u2013 gerokai u\u017esit\u0119s\u0119 kraujavimai. D\u0117l kiau\u0161id\u0117se gaminam\u0173 hormon\u0173 estrogen\u0173 tr\u016bkumo atsiranda tokie ankstyvieji klimakso po\u017eymiai, kaip kar\u0161\u010dio pylimas, prakaitavimas, \u0161irdies plakimas, \u0161altkr\u0117tis. Neretai moterims sutrinka miegas, atsiranda ry\u0161ki nuotaik\u0173 kaita, i\u0161sibla\u0161kymas, silpn\u0117ja atmintis, ma\u017e\u0117ja lytinis potraukis. D\u0117l progresuojan\u010di\u0173 atrofini\u0173 poky\u010di\u0173 lyties ir \u0161lapimo organ\u0173 sistemose galimi \u0161lapinimosi sutrikimai \u2013 \u0161lapimo nelaikymas, nenumaldomas noras \u0161lapintis. Galimas i\u0161orini\u0173 lytini\u0173 organ\u0173 nie\u017eulys. <\/p>\n

V\u0117lyvieji simptomai (b\u016bdingi pomenopauzei) \u2013 tai odos poky\u010diai (sausumas, i\u0161plon\u0117jimas, rauk\u0161l\u0117jimasis), kaul\u0173, s\u0105nari\u0173, raumen\u0173 skausmai, kaul\u0173 ret\u0117jimas (osteoporoz\u0117<\/a>). Visus \u0161iuos poky\u010dius lemia min\u0117t\u0173 hormon\u0173 estrogen\u0173 stoka. \u0160iuo metu su estrogen\u0173 stoka siejamas ir \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymas, senatvin\u0117 silpnaprotyst\u0117. <\/p>\n

Jei m\u0117nesin\u0117s b\u016bna ne kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f \u2013 moteris i\u0161sig\u0105sta. Ar yra tam pagrindo? <\/strong><\/p>\n

Jei m\u0117nesini\u0173 reguliarumas dingsta sulaukus 44\u201345 met\u0173, \u2013 didesniam nerimui atsirasti n\u0117ra pagrindo. Tai gali b\u016bti siejama su kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcijos silpn\u0117jimu ir klimakterinio laikotarpio prad\u017eia. Kitas dalykas \u2013 jei m\u0117nesin\u0117s tampa labai gausios, u\u017esit\u0119susios, sukelian\u010dios ma\u017eakraujyst\u0119, skausmingos. Tokiu atveju der\u0117t\u0173 kreiptis \u012f gydytoj\u0105. <\/p>\n

Kitos moterys skund\u017eiasi, kad vos ne vis\u0105 m\u0117nes\u012f po truput\u012f kraujuoja. Ar tai normalu?<\/strong> <\/p>\n

Tai n\u0117ra normalu, reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f gydytoj\u0105. <\/p>\n

Jei kraujavimas<\/a> pasirei\u0161kia pra\u0117jus metams ar pusme\u010diui po paskutini\u0173j\u0173 m\u0117nesini\u0173. Kaip elgtis moteriai?<\/strong> <\/p>\n

Pasirei\u0161kus kraujavimui po menopauz\u0117s, t. y. pra\u0117jus metams po m\u0117nesini\u0173 pabaigos, reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f gydytoj\u0105. <\/p>\n

Kraujavimas<\/a> po menopauz\u0117s \u2013 vienas pirm\u0173j\u0173 gimdos gleivin\u0117s i\u0161ve\u0161\u0117jimo po\u017eymi\u0173. \u0160is po\u017eymis b\u016bdingas ir gimdos v\u0117\u017eiui, tod\u0117l svarbu \u0161i\u0105 lig\u0105 atmesti. Jei normalus kraujavimas<\/a> pasirei\u0161kia pusme\u010diui po m\u0117nesini\u0173 pabaigos \u2013 gal dar n\u0117ra tikrosios menopauz\u0117s? Nerimaujant b\u016bt\u0173 naudinga specialisto konsultacija. <\/p>\n

Kokie m\u0117nesini\u0173 sutrikimai premenopauz\u0117s am\u017eiaus moterims prane\u0161t\u0173 apie koki\u0105 nors lig\u0105, t.y. kokiais atvejais moteris tur\u0117t\u0173 nedelsdama eiti pas ginekolog\u0105?<\/strong> <\/p>\n

Moteris tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f ginekolog\u0105 esant bet kokio pob\u016bd\u017eio kraujavimui po menopauz\u0117s. Kaip jau min\u0117jau, tai gali b\u016bti vienas pirm\u0173j\u0173 gimdos v\u0117\u017eio po\u017eymi\u0173. Taip pat reik\u0117t\u0173 konsultuotis su gydytoju esant gausiam m\u0117nesini\u0173 kraujavimui, kuris sukelia ma\u017eakraujyst\u0119, \u2013 tai gali b\u016bti gimdos gleivin\u0117s i\u0161ve\u0161\u0117jimo rezultatas. Taip pat rekomenduojama kreiptis \u012f gydytoj\u0105, esant ciklo sutrikimams, kurie gali tur\u0117ti \u012ftakos gyvenimo kokybei (da\u017enos m\u0117nesin\u0117s, \u201etepimai\u201c). Skausmas kraujavimo metu gali b\u016bti gimdos miomos, endometrioz\u0117s po\u017eymis. Taip pat gydytojo patarimai b\u016bt\u0173 naudingi esant anks\u010diau min\u0117tiems kitiems nusiskundimams \u2013 kar\u010dio pylimui, prakaitavimui ir pan. <\/p>\n

Kokie dirbtin\u0117s menopauz\u0117s pavojai?<\/strong> <\/p>\n

Suk\u0117lus dirbtin\u0119 menopauz\u0119, organizmas visi\u0161kai negamina estrogen\u0173, ir d\u0117l to stipr\u0117ja lig\u0173, susijusi\u0173 su j\u0173 tr\u016bkumu (osteoporoz\u0117s, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, senatvin\u0117s silpnaprotyst\u0117s), rizika. Ta\u010diau \u0161ios ligos pavoj\u0173 kelia visoms moterims, o ne tik toms, kuri\u0173 menopauz\u0117<\/a> dirbtin\u0117, nes estrogen\u0173 tr\u016bkumas \u2013 nat\u016bralaus klimakso po\u017eymis. <\/p>\n

Statistika rodo, kad pirmaisiais metais po menopauz\u0117s prarandama apie 7 proc., o antraisiais \u2013 apie 5 proc. kaulinio audinio. B\u0117gant metams, \u0161is procesas progresuoja. Nustatyta, kad, pra\u0117jus 5\u20137 metams po menopauz\u0117s, daugeliui moter\u0173 i\u0161ry\u0161k\u0117ja osteoporoz\u0117s klinika ir d\u0117l to did\u0117ja stuburo, \u0161launikaulio kaklelio l\u016b\u017eio rizika. <\/p>\n

Pa\u0161alinus kiau\u0161ides, \u016bmiai pasirei\u0161kia ir ankstyvieji menopauz\u0117s po\u017eymiai \u2013 kar\u0161\u010dio pylimai, prakaitavimai, kt. <\/p>\n

Kada menopauz\u0117s simptomus reikia mal\u0161inti?<\/strong> <\/p>\n

Gydymas rekomenduojamas, kai yra medicinini\u0173 indikacij\u0173 (kar\u0161\u010dio pylimai, nuotaik\u0173 kaita, prakaitavimas, \u0161altkr\u0117tis, lytini\u0173 organ\u0173 atrofija ir pan.) ir kai pati moteris nori gydytis, t.y. gerinti savo gyvenimo kokyb\u0119. Vienas pagrindini\u0173 gydymo b\u016bd\u0173 \u2013 pakei\u010diamoji hormon\u0173 terapija. Prad\u0117ti \u0161i\u0105 terapij\u0105 niekada ne v\u0117lu, ta\u010diau vyresniems kaip 60-ies met\u0173 am\u017eiaus moterims ji jau nebeskiriama, o vyresn\u0117ms negu 70-ies \u2013 nebet\u0119siama. Tinkam\u0105 pakei\u010diam\u0105j\u0105 hormon\u0173 terapij\u0105 skiria specialistas, jei pacientei j\u0105 skirti gaklima. <\/p>\n

Simptomams slopinti galima vartoti ir fitoestrogen\u0173, t.y. augalini\u0173 preparat\u0173. Tiesa, j\u0173 estrogeninis poveikis yra labai silpnas ir sudaro 0,01\u20130,1 proc. estradiolio (tikrojo estrogeno, kur\u012f gamina kiau\u0161id\u0117s) veiksmingumo. Nepaisant to, \u0161ie preparatai yra m\u0117gstami. <\/p>\n

Vyrauja nuomon\u0117, kad pakei\u010diamoji hormon\u0173 terapija gali pakenkti, sukelti nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173?<\/strong> <\/p>\n

Labiausia bijoma v\u0117\u017eio. Ta\u010diau, atlikus reikiamus tyrimus ir specialistui kontroliuojant gydym\u0105, \u0161i rizika minimali. Be abejo, visada b\u016btina pasverti naudos ir galimos \u017ealos santyk\u012f. <\/p>\n

Estrogen\u0173 organai taikiniai \u2013 gimdos gleivin\u0117 ir kr\u016btis. Vartojant pakei\u010diamosios terapijos preparat\u0173, gimdos kaklelio ir kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eio rizika nedid\u0117ja, bet, vartojant gryn\u0105 estrogen\u0105, \u0161iek tiek i\u0161auga gimdos k\u016bno v\u0117\u017eio ir kr\u016bties v\u0117\u017eio rizika. Kita vertus, toki\u0173 preparat\u0173 (gryn\u0173 estrogen\u0173) ir neskiriame moterims, kurioms n\u0117ra pa\u0161alinta gimda. Joms skiriami kitokios sud\u0117ties vaistai. Pacient\u0117ms, kurios serga ar sirgo kr\u016bties v\u0117\u017eiu, pakei\u010diamosios hormon\u0173 terapijos preparat\u0173 neskiriama. <\/p>\n

Ar yra test\u0173, padedan\u010di\u0173 nustatyti menopauz\u0117s prad\u017ei\u0105?<\/strong> <\/p>\n

Menopauz\u0119 nustatantys hormon\u0173 testai \u0161iuo metu yra atliekami. Juos atliekame, kai negalime atskirti ciklo sutrikim\u0173 nuo kit\u0173 lig\u0173 ir ypa\u010d jauno am\u017eiaus moterims, kurioms menopauz\u0117s dar b\u016bti netur\u0117t\u0173. Art\u0117jant menopauzei, did\u0117ja folikulus stimuliuojan\u010dio ir liuteinizuojamojo hormon\u0173 koncentracijos, ma\u017e\u0117ja estrogen\u0173 koncentracija. <\/p>\n

Taigi d\u0117l ciklo sutrikim\u0173 hormon\u0173 tyrimai visada atliekami jaunoms moterims. Radus padid\u0117jus\u012f hormon\u0173 (folikul\u0105 stimuliuojan\u010dio ir liuteinizuojamojo) kiek\u012f, nustatome prie\u0161laikin\u0119 menopauz\u0119. Vyresn\u0117ms moterims d\u0117l da\u017eniausiai tipi\u0161kos klimakterinio laikotarpio klinikos hormon\u0173 tyrim\u0173 paprastai nereikia.<\/p>\n

Kalb\u0117josi Anastasija Aleksandrova<\/p>\n

\"Menopauz\u0117:<\/p>\n

Testas apie menopauz\u0119 <\/a><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Moterys menopauze tradici\u0161kai vadina vis\u0105 laikotarp\u012f, kuris prasideda prad\u0117jus trikti m\u0117nesini\u0173 ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos poky\u010diams. Medicinoje \u0161is laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas<\/a>\u00a0\u2013 tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatv\u0117s prad\u017eios, apimantis ciklo sutrikim\u0173 prad\u017ei\u0105, menopauz\u0119 ir pomenopauz\u0119. Ir nors \u017einoma, kad klimaksas<\/a>\u00a0yra nat\u016bralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susij\u0119 organizmo poky\u010diai neretai sukelia nerimo.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[2734,197,8095,1604,60,138],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10049","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-klimaksas","tag-kraujavimas","tag-menopauze","tag-prakaitavimas","tag-terapija","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10049","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10049"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10049\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10049"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10049"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10049"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10049"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10049"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}