{"id":10051,"date":"2011-05-31T18:00:00","date_gmt":"2011-05-31T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-05-31T18:00:00","modified_gmt":"2011-05-31T18:00:00","slug":"kaip-istarti-ne-infarktui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kaip-istarti-ne-infarktui\/10051\/","title":{"rendered":"Kaip i\u0161tarti \u201ene\u201c infarktui"},"content":{"rendered":"

Lietuvoje mirtys nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 <\/a>sudaro apie 55 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173. ES valstyb\u0117se senbuv\u0117se \u0161is skai\u010dius vidutini\u0161kai apie 40 proc. (naujosiose \u2013 apie 50 proc.). Kod\u0117l sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis tiek daug? Kod\u0117l jos prilyginamos epidemijai? Kod\u0117l sergamumu jomis Lietuva pirmauja Europoje? Apie tai kalbam\u0117s su Lietuvos \u0160irdies asociacijos prezidentu Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus ved\u0117ju doc. Pranu \u0160erpy\u010diu.<\/p>\n

Skub\u0117jimo, \u012ftampos ir komforto rezultatai<\/strong> <\/p>\n

Pasak \u0160irdies asociacijos prezidento, civilizuotuose kra\u0161tuose \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos yra labai da\u017enos, nes gyvename \u012ftampos, skub\u0117jimo am\u017eiuje. Nerim\u0105 kelia prognoz\u0117s, kad pastaraisiais metais daugelyje pasaulio \u0161ali\u0173 j\u0173 gali dar padaug\u0117ti, o ligoni\u0173 am\u017eius \u2013 jaun\u0117ti. <\/p>\n

\u201eGyvenime informatikos, kompiuterijos am\u017eiuje, m\u016bs\u0173 gyvenimo tempas vis greitesnis, \u012f buit\u012f ateina vis daugiau komforto. Jei anks\u010diau \u017emon\u0117s da\u017eniau dirbo su kastuvais, dabar vis daugiau protinio darbo. Anks\u010diau \u012f bibliotek\u0105 eidavome atsine\u0161ti knygos, \u012f pa\u0161t\u0105 \u2013 i\u0161si\u0173sti lai\u0161ko, atsine\u0161ti siuntinio, dabar jud\u0117jim\u0105 suma\u017eino kompiuteris, mobilusis telefonas. Fizin\u012f darb\u0105 kei\u010dia s\u0117dimas, jud\u0117jim\u0105 \u2013 pasyvus poilsis, \u012fprast\u0105 bendravim\u0105 akis \u012f ak\u012f \u2013 virtualus. Tai kelia pavoj\u0173 sveikatai, didina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. Dar nemokame valdyti tik vieno i\u0161 pagrindini\u0173 rizikos veiksni\u0173 \u2013 paveldimumo, ta\u010diau kitus galima efektyviai ma\u017einti\u201c, \u2013 akcentavo doc. P.\u0160erpytis. <\/p>\n

Teturime vien\u0105 i\u0161eit\u012f \u2013 suprat\u0119, kad prigimtis nori naudotis komfortu, s\u0105moningai neleisti sau aptingti, daugiau jud\u0117ti, skirti laiko fiziniam aktyvumui. <\/p>\n

\u201eDaug kam b\u016btina keisti \u012fpro\u010dius: laisvalaik\u012f leisti judriai gamtoje, \u017ei\u016br\u0117ti, k\u0105 valgo, ar pakankamai ilsisi, moka atsipalaiduoti. Antsvorio ir arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio ir gliukoz\u0117s kiekio kraujyje ma\u017einimas \u0161imtams tautie\u010di\u0173 leist\u0173 i\u0161vengti sunki\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Sveiki \u012fpro\u010diai tur\u0117t\u0173 formuotis nuo ma\u017eens \u0161eimoje\u201c,\u2013 sako \u0160irdies asociacijos vadovas, kurio gyvenimas atiduotas infarkt\u0173 gydymui. <\/p>\n

Pirmasis pavojus \u2013 padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas <\/span><\/p>\n

<\/strong>Svarbiausias \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 kvieslys, pasak doc.P.\u0160erpy\u010dio, yra padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas. Jeigu kraujo spaudimas b\u016bt\u0173 normalus, rizika sirgti insultu suma\u017e\u0117t\u0173 apie 10 kart\u0173, miokardo infarktu \u2013 6 kartus. O jeigu kraujo spaudimas b\u016bt\u0173 normalus nuo jaunyst\u0117s, \u2013 rizika sirgti \u0161iomis ligomis suma\u017e\u0117t\u0173 net keliolika kart\u0173. <\/p>\n

\u201ePadid\u0117jus arteriniam kraujo spaudimui, pradin\u0117se ligos stadijose \u017emon\u0117s jau\u010diasi puikiai. Tik v\u0117liau atsiranda sunki\u0173 sutrikim\u0173, tad daug \u017emoni\u0173 \u012f medikus kreipiasi tik tada, kai jau atsiranda organ\u0173 taikini\u0173 \u2013\u2013 \u0161irdies, inkst\u0173, smegen\u0173 \u2013 pa\u017eeidim\u0173 simptom\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 docentas. <\/p>\n

Kiti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis lig\u0173 \u0161aukliai \u2013 padid\u0117j\u0119s cholesterolio ir gliukoz\u0117s kiekis kraujyje ir antsvoris, patiriami stresai. Tad su\u017einojus, kad padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas ar cholesterolio kiekis kraujyje, b\u016btina rinktis liesesnius produktus, gyvulinius produktus keisti augaliniais, valgyti daugiau dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173, riboti druskos kiek\u012f maiste ir daugiau jud\u0117ti. <\/p>\n

Pasak pa\u0161nekovo, rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis apytikriai nusako jau k\u016bno apimtys, ypa\u010d talija. Nereikalingi riebalai, ypa\u010d pilvinis nutukimas<\/a>\/4355″>nutukimas, vadinamieji vyr\u0173 \u201ealaus raumenys\u201c rodo galimas greitas koronarini\u0173 \u0161irdies ligas. <\/p>\n

\u017dvilgsnis i\u0161 kardiologijos reanimacijos palatos<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Doc P.\u0160erpytis pasteb\u0117jo, kad nuo 2000-\u0173j\u0173 met\u0173 Lietuvoje labai augo darbingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 mir\u010di\u0173 nuo miokardo infarkto <\/a>skai\u010dius. Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, kuriam vadovauja pa\u0161nekovas, da\u017eniausiai gydomi \u016bmin\u012f miokardo infarkt\u0105 patyr\u0119 \u017emon\u0117s. Nors \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos vyrams gr\u016bmoti paprastai pradeda prad\u0117jus penkt\u0105 gyvenimo de\u0161imtmet\u012f, moterims \u2013 de\u0161imtme\u010diu v\u0117liau, dauguma ligoni\u0173 n\u0117ra pensinio am\u017eiaus. Skyriuje docentui neretai tenka gydyti u\u017e save jaunesnius ligonius, ne kart\u0105 \u2013 ir 30-me\u010dius. <\/p>\n

\u201eLabai svarbu \u012fvertinti paveldimus faktoriu. Jei t\u0117vai sirgo insultu ir miokardo infarktu, i\u0161emine \u0161irdies liga, tai ir vaikams yra didesn\u0117 rizika sirgti \u0161iomis ligomis, juolab \u0161iandien visi gyvename daug intensyviau, patiriame daugiau stres\u0173 negu m\u016bs\u0173 t\u0117vai ir seneliai. Jeigu jaunas \u017emogus nebrangina savo sveikatos, daug r\u016bko, \u012ftemptai dirba be poilsio, valgo riebiai ir s\u016briai, esant nepalankiam genetiniam fonui, infarktas gali j\u012f i\u0161tikti anksti\u201c, \u2013 sak\u0117 doc. P. \u0160erpytis, pasteb\u0117damas, kad net du tre\u010ddaliai ligoni\u0173 tokiais atvejais \u012f medikus kreipiasi pav\u0117luota. O pirmos susirgimo valandos \u2013 auksin\u0117s: galima i\u0161gelb\u0117t daug gyvybi\u0173, suma\u017einti invalidumo rizik\u0105. <\/p>\n

Keletas svarbi\u0173 \u201ekod\u0117l?\u201c<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Lietuvoje sergamumas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, kaip min\u0117ta, vienas did\u017eiausi\u0173 Europoje. Kitose ES \u0161alyse jis ma\u017e\u0117ja, o Lietuvoje \u2013 ne. Estijoje situacija kiek geresn\u0117, broliai latviai \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis serga pana\u0161iai kaip lietuviai ir rumunai. Kas tai lemia? <\/p>\n

\u201eLietuvoje per v\u0117lai prad\u0117ta prevencijos programa. \u017dmon\u0117s nepakankamai d\u0117mesio skiria savo sveikatai, nelaiko jos did\u017eiausia vertybe. Vyrauja nuostatos: \u201ePirma nudirbsiu visus darbus, tada pasimatuosiu kraujo spaudim\u0105, nueisiu pasitikrinti sveikat\u0105\u201c. <\/p>\n

Didel\u0117 b\u0117da \u2013 formal\u016bs profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Dirbantis \u017emogus paprastai nori gauti pa\u017eym\u0105, o ne pasitikrinti sveikat\u0105, tod\u0117l da\u017enai pra\u0161o: \u201eTik para\u0161ykit pa\u017eym\u0105, gydytis ateisiu v\u0117liau\u201c. Tas metas da\u017enai ateina negreitai. Didelis darbas tenka \u0161eimos gydytojams ir visiems specialistams, kurie tur\u0117t\u0173 b\u016bti tarsi sveikatos advokatai, padeda kiekvienam pacientui \u012fvertinti, kiek jo gyvensena skatina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ar kitas ligas, patarti, kaip \u012fveikti blogus \u012fpro\u010dius ir prad\u0117ti gyventi sveikiau. <\/p>\n

\u201eSituacija pana\u0161i visose pokomunistin\u0117se \u0161alyse, kuriose prevencijos programos prad\u0117tos v\u0117liau. Suomiai Karelijos projekt\u0105 vykdo jau beveik du de\u0161imtme\u010dius, tas jau dav\u0117 ai\u0161ki\u0173 rezultat\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 P.\u0160erpytis, pasteb\u0117damas, kad labiau i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s daugiau d\u0117mesio skiria savo sveikatai. Tautie\u010di\u0173 po\u017ei\u016bris \u0161iuo klausimu kei\u010diasi, bet pakeisti m\u0105stym\u0105 sunku. Tai \u012fmanoma tik vieningomis ir didel\u0117mis visuomenini\u0173 organizacij\u0173, medik\u0173, pedagog\u0173, sveikos gyvensenos specialist\u0173 ir visos valstyb\u0117s pastangomis. Bet daugiausia gali ne kas kita, o ma\u017eiausia visuomen\u0117s l\u0105stel\u0117 \u2013 \u0161eima. <\/p>\n

Docent\u0105 da\u017enai stebina, kad daug tautie\u010di\u0173 automobiliui skiria daugiau d\u0117mesio negu savo pa\u010di\u0173 sveikatai: jei automobiliui tinka 95 mark\u0117s benzinas, tai 92 nepirks, o pats maitinasi bet kuo, nepaiso sveikos mitybos. Kai u\u017esidega raudona lempel\u0117 automobilio skydelyje, sustoja ir puola ai\u0161kintis, kas nutiko, k\u0105 reikia padaryti, o savo sveikatos skydelio SOS \u2013 savijautos \u2013da\u017enai nepaiso, numoja ranka \u2013 v\u0117liau. <\/p>\n

Asmenin\u0117 patirtis<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Paklaustas, k\u0105 pats daro, kad i\u0161vengt\u0173 \u0161i\u0173 lig\u0173, pa\u0161nekovas tur\u0117jo daug k\u0105 papasakoti. Kadangi \u012ftemptai dirba, anksti \u012fsitikino, kad fizinis jud\u0117jimas suteikia daug \u017evalumo, atsipalaidavim\u0105, tod\u0117l kiekvien\u0105 savait\u0119 nueina \u012f sporto sal\u0119. Ta\u010diau nereikia galvoti, kad fizinis aktyvumas \u2013 tai tik sporto sal\u0117s ir svars\u010di\u0173 kilnojimas. Doc. P.\u0160erpytis daug juda tarsi nepastebimai: u\u017euot va\u017eiav\u0119s liftu, lipa laiptais, namuose nesamdo talkinink\u0173, m\u0117gsta pats sugr\u0117bti lapus, nu\u0161luoti gatv\u0119, sutvarkyti kiem\u0105 \u2013 tai fizinis jud\u0117jimas ir geros emocijos, d\u0117mesio nami\u0161kiams ir namams i\u0161rai\u0161ka. <\/p>\n

Sveikatos ir teigiam\u0173 emocij\u0173 teikia pom\u0117giai: slidin\u0117jimas, va\u017ein\u0117jimas dvira\u010diu, pastaraisiais metais \u2013 ir lauko tenisas. Dar knygos, spektakliai, augintin\u0117 taks\u0117 Berta. <\/p>\n

\u201eNesu tas sektinas pavyzdys \u2013 valgau t\u0105, kas yra, bet stengiuosi s\u0105moningai rinktis ma\u017eiau rieb\u0173, s\u016br\u0173 maist\u0105. Jei nusi\u017eengiau sveikos mitybos principams, suvalgau cepelin\u0173, \u017einau, kad t\u0105dien turiu daugiau pajud\u0117ti. Vengiu neigiam\u0173 emocij\u0173 (ir taip daug j\u0173 matau), tod\u0117l nenoriu film\u0173, televizijos laid\u0173, kuriose daug smurto, prievartos. Stengiuosi kontroliuoti savo svor\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 docentas. <\/p>\n

Jis sp\u0117ja, kad lietuvius sargdina ir neigiamos emocijos: pyktis, pagie\u017ea, pavydas, sukeliantys nema\u017e\u0105 stres\u0105, padeda vystytis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms. Ne\u012fvertinama \u0161eimos \u012ftaka sveikatai. Juk nustatyta, kad vieni\u0161i \u017emon\u0117s patiria daugiau stres\u0173, gyvena vidutini\u0161kai trumpiau. Gyvenimas \u0161eimoje ir santarv\u0117je gerina sveikat\u0105, didina ilgaam\u017ei\u0161kumo galimybes. <\/p>\n

Ar pastar\u0173j\u0173 met\u0173 ni\u016brios kriz\u0117s nuotaikos neur\u0117jo \u012ftakos \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 gaus\u0117jimui? Docentas tuo abejoja \u2013 pasteb\u0117ta, kad kriz\u0117s metais \u017emon\u0117s paprastai suima save \u012f rankas ir serga net ma\u017eiau, o streso p\u0117dsakai rezultat\u0173 duoda v\u0117liau. <\/p>\n

***<\/strong> <\/p>\n

Europos kardiolog\u0173 prevencijos programa nusako, koks \u017emogaus gali tik\u0117tis b\u016bti sveikas. <\/p>\n

I\u0161vengti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 gali tik\u0117tis tie, kurie ner\u016bko, neturi antsvorio, kasdien p\u0117s\u010diomis nueina ne ma\u017eiau negu 3 kilometrus arba 30 min. dirba vidutinio intensyvumo fizin\u012f darb\u0105, suvalgo kasdien bent 5 porcijas dar\u017eovi\u0173, kuri\u0173 sistolinis kraujo spaudimas nesiekia 140 mm Hg, bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje yra ne didesnis kaip 5 mmol\/l, o ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 cholesterolis ne didesnis kaip 3 mmol\/l.<\/p>\n

Daiva \u010cervokien\u0117<\/div>\n

\"Kaip<\/p>\n

Ateroskleroz\u0117<\/a><\/p>\n

Arterin\u0117 hipertenzija<\/a><\/p>\n

Arterin\u0117 hipertenzija – Video reporta\u017eas<\/a><\/p>\n

<\/a>Testas<\/a> – k\u0105 \u017einote apie arterin\u0119 hipertenzij\u0105?<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvoje mirtys nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 <\/a>sudaro apie 55 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173. ES valstyb\u0117se senbuv\u0117se \u0161is skai\u010dius vidutini\u0161kai apie 40 proc. (naujosiose – apie 50 proc.). Kod\u0117l sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis tiek daug? Kod\u0117l jos prilyginamos epidemijai? Kod\u0117l sergamumu jomis Lietuva pirmauja Europoje? Apie tai kalbam\u0117s su Lietuvos \u0160irdies asociacijos prezidentu Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus ved\u0117ju doc. Pranu \u0160erpy\u010diu.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[3026,2033,2135,1474,431,93,2920,360,825,157,3027,470],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10051","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-angiologijos","tag-cholesterolio-kiekis","tag-cholesterolio-kiekis-kraujyje","tag-gyvenimas","tag-hipertenzija","tag-infarktas","tag-judejimas","tag-kardiologijos","tag-kraujo-spaudimas","tag-nutukimas","tag-padidejes-kraujo-spaudimas","tag-terapijos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10051","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10051"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10051\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10051"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10051"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10051"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10051"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10051"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}