{"id":10058,"date":"2011-06-18T18:00:00","date_gmt":"2011-06-18T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-06-18T18:00:00","modified_gmt":"2011-06-18T18:00:00","slug":"sveikos-mitybos-rekomendacijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/sveikos-mitybos-rekomendacijos\/10058\/","title":{"rendered":"Sveikos mitybos rekomendacijos"},"content":{"rendered":"

2010 metais Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras su Vilniaus universiteto Medicinos fa­kultetu bei Kauno medicinos universitetu pareng\u0117 „Sveikos mitybos rekomendacijas“. Metodin\u0117s re­komendacijos skiriamos sveikatos prie\u017ei\u016bros ir slaugos specialistams, visuomen\u0117s sveikatos ir medici­nos studij\u0173 programos studentams ir gydytojams rezidentams, ugdymo \u012fstaig\u0173 specialistams, ta\u010diau su jomis susipa\u017einti ir vadovautis b\u016bt\u0173 naudinga ir pla\u010diajai Lietuvos visuomenei.<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160ias rekomendacijas pareng\u0117 Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras (dr. Roma Bartkevi\u010di\u016bt\u0117, Albertas Barzda), Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas (prof., dr. Rimantas Stukas, prof. dr. Algis Abaravi\u010dius), Kauno medicinos universitetas (prof., dr. Janina Petkevi\u010dien\u0117, prof., dr. J\u016brat\u0117 Klumbien\u0117). <\/o:p><\/span><\/p>\n

Recenzavo VU MF Visuomen\u0117s sveikatos instituto docent\u0117 Gen\u0117 \u0160urkien\u0117<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012evadas<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, m\u016bs\u0173 sveikata did\u017ei\u0105ja dalimi priklauso nuo gy­vensenos ir mitybos. Ta\u010diau pastaraisiais de\u0161im­tme\u010diais Europos \u0161alyse atlikt\u0173 gyventoj\u0173 mitybos tyrim\u0173 duomenys rodo blog\u0117jan\u010di\u0105 mitybos b\u016bkl\u0119, kuri lemia reik\u0161ming\u0105 nutukimo, kraujotakos siste­mos lig\u0173, cukrinio diabeto, onkologini\u0173 lig\u0173 papli­timo did\u0117jim\u0105 (1, 2). Gyventojai da\u017enai renkasi pi­gesnius, biologi\u0161kai ne tokius vertingus, greitai pa­ruo\u0161iamus maisto produktus, o tai daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 j\u0173 sveikatai. Tod\u0117l Pasaulio sveikatos organi­zacijos priimtoje Pasaulin\u0117je strategijoje d\u0117l dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos valstyb\u0117s nar\u0117s ska­tinamos imtis vis\u0173 priemoni\u0173, kad visuomen\u0117 svei­kai maitint\u0173si ir suma\u017e\u0117t\u0173 l\u0117tini\u0173 neinfekcini\u0173 lig\u0173 bei j\u0173 rizikos veiksni\u0173 plitimas. (3, 4) B\u016btent sveika ir tinkama mityba gali apr\u016bpinti \u017emog\u0173 energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maisti­n\u0117mis med\u017eiagomis, u\u017etikrinti normal\u0173 vystym\u0105si, nuolatin\u012f k\u016bno l\u0105steli\u0173 atsinaujinim\u0105, teikti veikli\u0105­sias med\u017eiagas. Neatitinkanti fiziologini\u0173 organiz­mo poreiki\u0173 mityba gali b\u016bti antsvorio ir nutukimo prie\u017eastis, nulemti \u012fvairias ligas, vis\u0173 pirma krau­jotakos sistemos, v\u0117\u017e\u012f. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Sveikos mitybos rekomendacijos parengtos api­bendrinus mokslinius duomenis apie mitybos ir svei­katos ry\u0161\u012f. Rekomendacij\u0173 tikslas – skatinti visuo­men\u0119 sveikai maitintis ir pad\u0117ti rinktis maisto pro­duktus, kad su jais b\u016bt\u0173 gaunamas reikiamas vis\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis ir i\u0161laikomas rekomen­duojamas maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 santykis, kad b\u016bt\u0173 i\u0161­vengta l\u0117tini\u0173 lig\u0173, gyventojai b\u016bt\u0173 darbingi ir gerai jaust\u0173si. Jeigu \u017emogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, bus paremta sveikos mity­bos principais ir pagrindin\u0117mis taisykl\u0117mis, jei bus laikomasi mitybos re\u017eimo, ji bus ne tik sveika, bet ir sveikatinanti: pad\u0117s ne tik i\u0161saugoti sveikat\u0105, bet ir j\u0105 stiprinti. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Sveikos mitybos rekomendacijos suteiks moks­li\u0161kai pagr\u012fst\u0173 \u017eini\u0173 apie mityb\u0105 ir sveikat\u0105, pad\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros ir slaugos bei ugdymo \u012fstaig\u0173 specialistams rasti tinkam\u0105 patarim\u0105 kiekvienam \u017emogui, bus naudingos rengiant mokymo priemo­nes, paskaitas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Mitybos ir sveikatos problemos <\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160iandien sukaupta pakankamai mokslini\u0173 \u012frody­m\u0173, kad nesveika, netinkama mityba daro prielai­das susirgti l\u0117tin\u0117mis neinfekcin\u0117mis ligomis, ypa\u010d kraujotakos sistemos ir onkologin\u0117mis, kurios lemia did\u017eiausi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 mirtingumo dal\u012f. Mi­tyba vis da\u017eniau pripa\u017e\u012fstama \u012fprastu \u0161i\u0173 lig\u0173 rizi­kos faktoriumi (4, 5, 6). \u012erodyta, kad gausus so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 vartojimas gali b\u016bti kraujotakos sis­temos lig\u0173 rizikos veiksnys, o atitinkanti rekomen­duojamas paros maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir energijos nor­mas mityba, kaip ir tinkam\u0173 bei palanki\u0173 sveikatai maisto produkt\u0173 gamyba ir vartojimas, gali pad\u0117­ti i\u0161vengti kai kuri\u0173 l\u0117tini\u0173 neinfekcini\u0173 lig\u0173. Ski­riami trys pagrindiniai rizikos veiksniai, su kuriais siejamos kraujotakos sistemos ligos: auk\u0161tas krau­josp\u016bdis, cholesterolio kiekis ir r\u016bkymas. Maistas, kuriame yra daug so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, transmo­noneso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, cholesterolio, didina ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio koncentra­cij\u0105 kraujyje ir skatina i\u0161emin\u0119 \u0161irdies lig\u0105. Auga­liniuose aliejuose esan\u010dios polineso\u010diosios ir mo­noneso\u010diosios riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys ma\u017eina cholesterolio koncentracij\u0105 kraujyje. Omega-3 polineso\u010diosios r\u016bg\u0161tys, kuri\u0173 yra j\u016br\u0173 \u017euv\u0173 riebaluose, ma\u017eina tri­glicerid\u0173 koncentracij\u0105 kraujyje, kre\u0161umo sistemos aktyvum\u0105, tod\u0117l apsaugo nuo ateroskleroz\u0117s. Cho­lesterolio koncentracij\u0105 ma\u017einan\u010diu poveikiu pasi­\u017eymi tirpiosios maistin\u0117s skaidulos. Nustatyta, kad arterinis kraujosp\u016bdis da\u017eniau padid\u0117ja nutukusiems \u017emon\u0117ms. Hipertenzijos rizik\u0105 taip pat didina dide­lis valgomosios druskos kiekis maiste. <\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Moksliniais tyrimais nustatytas ry\u0161ys tarp kai kuri\u0173 antioksidacin\u0117mis savyb\u0117mis pasi\u017eymin\u010di\u0173 vitamin\u0173 (pavyzd\u017eiui, vitamin\u0173 E, C, \u03b2 karoten\u0173) tr\u016bkumo maiste bei padid\u0117jusios rizikos susirgti kraujotakos sistemos ir onkologin\u0117mis ligomis (7, 8). Antioksidatoriai, kurie gaunami su augaliniais maisto produktais, saugo ma\u017eo tankio lipoproteinus nuo oksidacijos ir stabdo ateroskleroz\u0117s progresa­vim\u0105. Folatai ma\u017eina homocisteino, kuris laikomas vienu i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos rizikos veiksni\u0173, kon­centracij\u0105 kraujyje. <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012erodyta, kad i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 nuo piktybini\u0173 navik\u0173 20–50 proc. le­mia mitybos ypatumai. Maistas, kuriame daug so\u010di\u0173­j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, skatina storosios \u017earnos, kr\u016bties, prostatos v\u0117\u017eio rizik\u0105. Kai kurie tyrimai nustat\u0117, kad dideli\u0173 kieki\u0173 raudonosios m\u0117sos (jautienos, kiau­lienos, avienos) vartojimas taip pat gali skatinti sto­rosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f, o s\u016bdytas, r\u016bkytas, konservuotas maistas gali b\u016bti skrand\u017eio v\u0117\u017eio rizikos veiksnys. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Dar\u017eov\u0117se ir vaisiuose yra daug med\u017eiag\u0173, ap­saugan\u010di\u0173 nuo v\u0117\u017eio, nes juose yra vitamin\u0173, mikro­element\u0173. Gausiai valgant dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173, galima i\u0161vengti daugiau nei de\u0161imties lokalizacij\u0173 (burnos, stempl\u0117s, skrand\u017eio, storosios ir tiesiosios \u017earnos, plau\u010di\u0173, gerkl\u0173, kr\u016bties ir kt.) v\u0117\u017eio (9). Da\u017enas ir gausus cukraus vartojimas, ypa\u010d esant blogai burnos ertm\u0117s higienai, skatina dant\u0173 \u0117duon\u012f. Per didelis ir per ma\u017eas fluoro kiekis maiste taip pat kenkia dan­tims. D\u0117l jodo tr\u016bkumo did\u0117ja skydliauk\u0117, gali suma­\u017e\u0117ti darbingumas, protiniai geb\u0117jimai. Ypa\u010d pavojin­ga, kai jodo tr\u016bksta n\u0117\u0161\u010dioms moterims ir vaikams. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Lietuvos gyventoj\u0173 faktin\u0117s mitybos tyrim\u0173, atlikt\u0173 Respublikinio mitybos centro (nuo 2010 m. baland\u017eio 1 d. – Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras) 1997 m., 2002 m. ir 2007 m. duomenimis, Lietuvos gyven­toj\u0173 mityba n\u0117ra sveika. Nustatyta, kad per ma\u017ea dalis \u017emoni\u0173 renkasi maist\u0105 sveikatai gerinti (lig\u0173 profilak­tikai: 2007 m. – 18,9 proc., 1997 m. – 8,1 proc.). Be to, Lietuvos gyventojai nepakankamai da\u017enai vartoja \u0161vie­\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173, gr\u016bdini\u0173 produkt\u0173. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Lietuvos gyventoj\u0173 maisto racione pastebimas riebal\u0173 perteklius (riebalin\u0117s kilm\u0117s kalorijos suda­ro net 43,2 proc. paros raciono energin\u0117s vert\u0117s) ir angliavandeni\u0173 tr\u016bkumas (angliavandeni\u0173 kilm\u0117s kalorijos sudaro tik 41,1 proc. raciono energin\u0117s vert\u0117s); ma\u017eiau, negu rekomenduojama, su mais­tu gaunama skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir per daug cho­lesterolio bei natrio. Tokios tendencijos, kaip ir per didelis m\u0117sos bei jos produkt\u0173 vartojimas, i\u0161lieka vis\u0105 pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f. Kartu pastebimos kai ku­rios mitybos ger\u0117jimo tendencijos: Lietuvos suaugu­si\u0173 gyventoj\u0173 vidutin\u0117 paros raciono energin\u0117 vert\u0117 per de\u0161imtmet\u012f ne\u017eymiai suma\u017e\u0117jo; nedaug ma\u017e\u0117jo cukraus bei cukraus produkt\u0173, atskir\u0173 riebal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vartojimas; ne\u017eymiai did\u0117jo \u017euvies ir jos produkt\u0173, gr\u016bd\u0173 bei gr\u016bdini\u0173 produkt\u0173 vartojimas, bet ma\u017e\u0117jo vaisi\u0173, bulvi\u0173, pieno ir jo produkt\u0173 vartojimas, nors ne visose gyventoj\u0173 grup\u0117se. 2007 m. ma\u017eiau, negu rekomenduojama, buvo gaunama kai kuri\u0173 vitamin\u0173 (B1, B12, niacino, folat\u0173) bei mineralini\u0173 med\u017eia­g\u0173 (kalcio, jodo, cinko, vario) ir ne\u017eymiai daugiau vitamin\u0173 E, B6 bei fosforo. Per de\u0161imtmet\u012f daug\u0117­jo gyventoj\u0173, vartojan\u010di\u0173 maisto papildus: 2007 m. 37,8 proc. respondent\u0173 atsak\u0117, kad niekada nevartojo maisto papild\u0173; kasdien j\u0173 vartojo 8,5 proc. 1997 m. toki\u0173 buvo atitinkamai 57,3 proc. ir 4,4 proc. (10). <\/o:p><\/span><\/p>\n

Nutukimas<\/a> tampa vis svarbesne sveikatos proble­ma, nes jo paplitimas nuolat did\u0117ja ir per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius i\u0161augo tris kartus. Daugiau negu pus\u0117 suaugusi\u0173 gyventoj\u0173 daugelyje Europos \u0161ali\u0173 turi ants­vorio, o ketvirtis – nutuk\u0119. \u0160iuo metu manoma, kad pa­saulyje 300 milijon\u0173 \u017emoni\u0173 yra nutuk\u0119, 750 milijon\u0173 turi antsvorio, o tai vir\u0161ija skai\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, stokojan­\u010di\u0173 maisto ir turin\u010di\u0173 ma\u017eesn\u012f nei normalus k\u016bno svo­r\u012f (11). Europos kovos su nutukimu chartija pabr\u0117\u017eia, kad antsvoris ir nutukimas<\/a> sudaro vien\u0105 i\u0161 rim\u010diausi\u0173 XXI am\u017eiaus i\u0161\u0161\u016bki\u0173 visuomen\u0117s sveikatai PSO Eu­ropos regione (12). Tai pasiek\u0117 epidemin\u012f lyg\u012f d\u0117l kin­tan\u010dios socialin\u0117s ir ekonomin\u0117s aplinkos, kuri suk\u0117­l\u0117 energijos disbalans\u0105, smarkiai suma\u017e\u0117jus fiziniam aktyvumui, didel\u0117s energijos maisto ir g\u0117rim\u0173 prieina­mumui, pasikeitus maitinimosi \u012fpro\u010diams ir gyvenimo b\u016bdui. Vien genetinis polinkis, kur\u012f turi tam tikra gy­ventoj\u0173 dalis, be socialini\u0173 veiksni\u0173, epidemijos ne­sukelt\u0173. Antsvoris, nutukimas<\/a> bei susijusios ligos jau neb\u0117ra tik pasiturin\u010dios visuomen\u0117s sindromas, tai do­minuoja tiek besivystan\u010diose, tiek pereinamojo laiko­tarpio \u0161alyse, be to, labiausiai veikia \u017eemesnes socia­lines ir ekonomines grupes, lemia didesn\u0119 socialin\u0119 ir ekonomin\u0119 nelygyb\u0119. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Nutukimas<\/a> turi didel\u0119 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 gyvenimo trukmei bei kokybei, \u012fskaitant psichin\u0119 gerov\u0119. Jei­gu tendencijos i\u0161liks, 2010 metais Europos regione<\/o:p><\/span> bus 150 milijon\u0173 nutukusi\u0173 suaugusi\u0173j\u0173, o gyveni­mo trukm\u0117s deficitas d\u0117l nutukimo iki 2050 met\u0173 gali i\u0161augti nuo 2 iki 6 met\u0173.<\/o:p><\/span> Kai kurie medicininiai \u0161io rei\u0161kinio padariniai \u017ei­nomi jau dabar, o kai kurie paai\u0161k\u0117s v\u0117liau, ta\u010diau ir visuomenei, ir valstybei jie \u017ealingi (4, 5). <\/o:p><\/span><\/p>\n

Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau energijos, negu jos i\u0161eikvojama. Fizinio aktyvumo stoka taip pat skatina nutukim\u0105. Nutukimo da\u017enis didelis Ryt\u0173 Europoje, ypa\u010d Baltijos \u0161alyse, tarp j\u0173 ir Lietuvoje.<\/span>  Gyventoj\u0173 faktin\u0117s mitybos tyrim\u0173 duomenys parod\u0117, kad Lietuvoje per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f pas­tebima nedidel\u0117 nutukimo ma\u017e\u0117jimo tendencija, ta­\u010diau dar yra gana daug nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173: 11,3 proc. vyr\u0173 ir 15,2 proc. moter\u0173. 2007 m., palyginti su 2002 m. ir 1997 m. tyrim\u0173 duomenimis, suma\u017e\u0117jo nor­malaus k\u016bno svorio vyr\u0173 ir akivaizd\u017eiai padaug\u0117­jo turin\u010di\u0173 antsvorio, o ne\u017eymiai nutukusi\u0173 asme­n\u0173 suma\u017e\u0117jo. Pastebimos ne\u017eymios moter\u0173 antsvo­rio ir nutukimo ma\u017e\u0117jimo tendencijos, kasmet did\u0117­ja normalaus k\u016bno svorio moter\u0173. Per pastar\u0105j\u012f de­\u0161imtmet\u012f visose vyr\u0173 am\u017eiaus grup\u0117se, ypa\u010d per 35 m., pastebimai suma\u017e\u0117jo normalaus svorio asmen\u0173 ir padid\u0117jo turin\u010di\u0173 antsvorio; did\u0117jant am\u017eiui, nu­tukusi\u0173 vyr\u0173 daug\u0117ja. Lyginant 2007 m. ir 2002 m. 50–64 m. moter\u0173 tyrimo duomenis, paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161ios am\u017eiaus grup\u0117s nutukusi\u0173 moter\u0173 padaug\u0117jo 5,8 proc., o 19–34 m. am\u017eiaus grup\u0117s nutukusi\u0173j\u0173 smarkiai suma\u017e\u0117jo: nuo 6,5 proc. 2002 m. iki 2,1 proc. 2007 m., bet \u0161iek tiek padaug\u0117jo turin\u010di\u0173 ants­vorio. 2007 m. tyrim\u0173 duomenimis, kaime nutuku­si\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 yra daugiau negu mieste, nors, palyginti su 2002 m., nutukusi\u0173j\u0173 procentas ma\u017ees­nis. 2007 m. nutukusi\u0173 respondent\u0173 vyr\u0173 ir mote­r\u0173 Lietuvoje buvo ma\u017eiau negu daugelyje Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 (13). <\/o:p><\/span><\/p>\n

Taigi, Lietuvos, kaip ir daugelio Europos \u0161ali\u0173, gyventoj\u0173 mityba palanki l\u0117tin\u0117ms ligoms, tod\u0117l b\u016b­tina j\u0105 keisti mokant ir skatinant visuomen\u0119 ugdyti sveikos ir tinkamos mitybos \u012fpro\u010dius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Pagrindin\u0117s sveikos mitybos taisykl\u0117s <\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Kad mityba b\u016bt\u0173 ne tik sveika, bet ir sveikati­nanti, b\u016btina: <\/o:p><\/span><\/p>\n

1. Valgyti maisting\u0105, \u012fvair\u0173, da\u017eniau augalin\u0117s nei gyvulin\u0117s kilm\u0117s maist\u0105. <\/o:p><\/span><\/p>\n

2. Kelis kartus per dien\u0105 valgyti gr\u016bdini\u0173 produk­t\u0173 ar bulvi\u0173. <\/o:p><\/span><\/p>\n

3. Kelis kartus per dien\u0105 valgyti \u012fvairi\u0173, da\u017eniau \u0161vie\u017ei\u0173, vietini\u0173 dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173 (nors 400 g per dien\u0105). <\/o:p><\/span><\/p>\n

4. I\u0161laikyti normal\u0173 k\u016bno svor\u012f (k\u016bno mas\u0117s indek­sas 18,5–25). <\/o:p><\/span><\/p>\n

5. Ma\u017einti riebal\u0173 vartojim\u0105: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, keisti augaliniais aliejais ir mink\u0161taisiais margarinais, turin\u010diais neso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

6. Riebi\u0105 m\u0117s\u0105 ir m\u0117sos produktus keisti ank\u0161ti­n\u0117mis dar\u017eov\u0117mis, \u017euvimi, pauk\u0161tiena ar liesa m\u0117sa. <\/o:p><\/span><\/p>\n

7. Vartoti lies\u0105 pien\u0105, liesus ir nes\u016brius pieno pro­duktus (r\u016bgpien\u012f, kefyr\u0105, jogurt\u0105, var\u0161k\u0119, s\u016br\u012f). <\/o:p><\/span><\/p>\n

8. Rinktis maisto produktus, turin\u010dius ma\u017eai cu­kraus. Re\u010diau vartoti rafinuoto cukraus, sald\u017ei\u0173­j\u0173 g\u0117rim\u0173, saldumyn\u0173. <\/o:p><\/span><\/p>\n

9. Valgyti nes\u016br\u0173 maist\u0105. Druskos kiekis, \u012fskaitant gaunam\u0105 su r\u016bkytais, s\u016bdytais, konservuotais produktais, duona, per par\u0105 neturi vir\u0161yti arba­tinio \u0161auk\u0161telio (5 g). Vartoti joduot\u0105 drusk\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

10. Riboti alkoholio vartojim\u0105. <\/o:p><\/span><\/p>\n

11. Skatinti k\u016bdikius \u017eindyti iki 6 m\u0117n., o tinkamai ir saugiai papildomai maitinant – iki 2 m. ir il­giau.<\/o:p><\/span><\/p>\n

12. Valgyti reguliariai. <\/o:p><\/span><\/p>\n

13. Gerti pakankamai skys\u010di\u0173, ypa\u010d vandens. <\/o:p><\/span><\/p>\n

14. Kasdien aktyviai jud\u0117ti. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Labai svarbu laikytis ne vienos ar keli\u0173 taisykli\u0173, o atsi\u017evelgti \u012f visas. Patariame perskaityti kiekvie­nos taisykl\u0117s paai\u0161kinim\u0105, kad geriau suprastum\u0117t, kod\u0117l b\u016btina laikytis vis\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Valgykite maisting\u0105, \u012fvair\u0173, da\u017eniau augalin\u0117s nei gyvulin\u0117s kilm\u0117s maist\u0105<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Kasdien \u017emogaus organizmas turi gauti apie 40 pavadinim\u0173 maisto med\u017eiag\u0173: baltym\u0173, riebal\u0173, an­gliavandeni\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, vitamin\u0173. N\u0117 vienas maisto produktas, i\u0161skyrus motinos pien\u0105 pirm\u0173 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikiui, neturi reikiamo vis\u0173 me­d\u017eiag\u0173 kiekio. Pavyzd\u017eiui, bulv\u0117s turi vitamino C, bet jose n\u0117ra gele\u017eies; gr\u016bduose yra gele\u017eies, bet n\u0117ra vitamino C. Kai valgomas \u012fvairus maistas, la­biau tik\u0117tina, kad organizmo poreikiai bus paten­kinti. Sveikos mitybos piramid\u0117 (1 pav.<\/i>) iliustruoja maisto \u012fvairov\u0119 ir rodo paros maisto produkt\u0173 gru­pi\u0173 santyk\u012f, kad mityba b\u016bt\u0173 sveika.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Maisto produkt\u0173 grupi\u0173 porcij\u0173 skai\u010dius priklau­so nuo fizinio aktyvumo. Kuo \u017emogus fizi\u0161kai ak­tyvesnis darbe ar poilsio metu, tuo daugiau porcij\u0173 turi suvalgyti, kad gaut\u0173 pakankamai energijos ir b\u016btin\u0173 maisto med\u017eiag\u0173. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Patariama per par\u0105 suvartoti 5–11 standartini\u0173 gr\u016bdini\u0173 produkt\u0173 ar bulvi\u0173 porcij\u0173. Kasdien rei­k\u0117t\u0173 suvalgyti bent 400 g dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173: reko­<\/o:p><\/span>menduojamos 3–5 standar­tin\u0117s dar\u017eovi\u0173 ir 2–4 vaisi\u0173 porcijos. Patariama valgyti kuo \u012fvairesni\u0173 dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173, nes j\u0173 sud\u0117tis labai skiriasi. Geriausia – \u0161vie­\u017eios, Lietuvoje i\u0161augintos dar\u017eov\u0117s. Kai tr\u016bksta \u0161vie­\u017ei\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, gali­ma valgyti \u0161aldytas ar d\u017eio­vintas, taip pat konservuo­tas, jeigu jos nelabai s\u016br<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, m\u016bs\u0173 sveikata did\u017ei\u0105ja dalimi priklauso nuo gy­vensenos ir mitybos. Ta\u010diau pastaraisiais de\u0161im­tme\u010diais Europos \u0161alyse atlikt\u0173 gyventoj\u0173 mitybos tyrim\u0173 duomenys rodo blog\u0117jan\u010di\u0105 mitybos b\u016bkl\u0119, kuri lemia reik\u0161ming\u0105 nutukimo, kraujotakos siste­mos lig\u0173, cukrinio diabeto, onkologini\u0173 lig\u0173 papli­timo did\u0117jim\u0105 (1, 2). Gyventojai da\u017enai renkasi pi­gesnius, biologi\u0161kai ne tokius vertingus, greitai pa­ruo\u0161iamus maisto produktus, o tai daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 j\u0173 sveikatai.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[723,290,141,1098,51,430,513,743,52,184,791,157,49,269,1175,24,195,567,1217,125,426,443,1041,403,182,36,55],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10058","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-arterines","tag-geriamasis","tag-insultas","tag-isemines-sirdies-ligos","tag-jausmas","tag-kraujospudis","tag-kudikis","tag-ligu-rizikos","tag-maistas","tag-maiste","tag-mases","tag-nutukimas","tag-omega","tag-patariama","tag-pienas","tag-profilaktikai","tag-raumenys","tag-riebalai","tag-rizikos-veiksnys","tag-rukymas","tag-sirdies-ligos","tag-specialistams","tag-svoris","tag-vaisius","tag-valgant","tag-vanduo","tag-virskinimo"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10058","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10058"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10058\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10058"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10058"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10058"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10058"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10058"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}