{"id":10066,"date":"2011-05-26T18:00:00","date_gmt":"2011-05-26T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-05-26T18:00:00","modified_gmt":"2011-05-26T18:00:00","slug":"lietuvoje-auga-sergamumas-echinokokoze","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/lietuvoje-auga-sergamumas-echinokokoze\/10066\/","title":{"rendered":"Lietuvoje auga sergamumas echinokokoze"},"content":{"rendered":"
Lietuvoje stebimas ry\u0161kus sergamumo echinokokoze augimas, o gyventojams tr\u016bksta \u017eini\u0173 apie \u0161ios ligos profilaktik\u0105. U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje 2001–2010 m. u\u017eregistruoti 158 echinokokoz\u0117s atvejai. <\/p>\n

Jei 2001–2003 m. buvo registruojami tik pavieniai atvejai (2-4 atv. per metus), tai 2004–2010 m. atvej\u0173 skai\u010dius \u017eymiai i\u0161augo. 2009 m. u\u017eregistruoti 36 echinokokoz\u0117s atvejai. Sergamumo echinokokoze rodiklis i\u0161augo nuo 0,02 atvejo\/100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 iki 1,07\/100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 (2009 m.). <\/p>\n

"Didesnis sergamumo echinokokoze rodiklis registruojamas kaimo vietov\u0117se, nes pagrindiniai infekcijos platintojai yra rudosios lap\u0117s, \u0161unys, kat\u0117s", – sak\u0117 ULAC Epidemiologin\u0117s prie\u017ei\u016bros skyriaus gydytoja epidemiolog\u0117 Au\u0161ra Bartulien\u0117. Gydytoja pabr\u0117\u017e\u0117, kad u\u017esikr\u0117tim\u0105 itin da\u017enai lemia \u017emogaus elgesys. <\/p>\n

"Lap\u0117s m\u0117gsta \u017eym\u0117ti teritorijas i\u0161matomis, o echinokokoz\u0117s suk\u0117l\u0117jai i\u0161lieka gyvybingi net dvejus metus. Tod\u0117l negalima valgyti neplaut\u0173 bra\u0161ki\u0173 uogaujant lysv\u0117je, sode nuo \u017eem\u0117s pakelt\u0105 obuol\u012f reikia ne nusitrinti \u012f rankov\u0119, bet nusiplauti", – \u012fsp\u0117jo gydytoja A.Bartulien\u0117. <\/p>\n

Echinokokoz\u0117s inkubacinis periodas – ilgas. Liga gali progresuoti, ligoniui nejau\u010diant ligos simptom\u0173. Echinokokoze serga \u012fvairi\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 \u017emon\u0117s, ta\u010diau da\u017eniau – 45–60 met\u0173, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti 5-15 met\u0173. <\/p>\n

Ligos eiga – sunki, da\u017enos sunkios komplikacijos, didelis letali\u0161kumas. Ligos diagnostika – sud\u0117tinga. Echinokokoz\u0117 pasi\u017eymi dideliu mir\u0161tamumu sergant cistine echinokokoze, jis siekia 2–4 proc., o alveokokine echinokokoze negydom\u0173 ligoni\u0173 mir\u0161tamumas siekia daugiau kaip 90 proc. per 10 met\u0173 nuo klinikini\u0173 simptom\u0173 atsiradimo. <\/p>\n

Kad neu\u017esikr\u0117stume echinokokoze, b\u016btina:<\/p>\n

• Plauti rankas prie\u0161 valg\u012f, po bendravimo su \u0161unimis, po lauko darb\u0173.<\/p>\n

• Nevalgyti neplaut\u0173 uog\u0173, vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, negerti nevirinto vandens i\u0161 atvir\u0173 vandens \u0161altini\u0173. <\/p>\n

• Ne\u0161erti gyv\u016bn\u0173 (\u0161un\u0173, ka\u010di\u0173) termi\u0161kai neapdorotais paskerst\u0173 gyv\u016bn\u0173 vidaus organais (kepenimis, plau\u010diais ir kt.) bei virtuv\u0117s atliekomis, kurios gali b\u016bti u\u017ekr\u0117stos echinokokoze.<\/p>\n

• Neleisti \u0161unims ir kat\u0117ms lai\u017eyti veido, l\u0117k\u0161\u010di\u0173, i\u0161 kuri\u0173 valgo \u017emon\u0117s. \u0160iuos gyv\u016bnus \u0161erti tik jiems skirtuose duben\u0117liuose. <\/p>\n

• Kaimo vietov\u0117se \u0161unis laikyti priri\u0161tus ir reguliariai dehelmintizuoti. U\u017esikr\u0117tusi\u0173 echinokokoze \u0161un\u0173 i\u0161matas sudeginti arba saugiai tvarkyti kitu b\u016bdu.<\/p>\n

• Tikrinti namini\u0173 gyvuli\u0173 skerdien\u0105 ir saugiai pa\u0161alinti infekuot\u0173 gyvuli\u0173 vidaus organus (sudeginti, giliai u\u017ekasti ir kt.).
\n <\/div>\n

 <\/div>\n
iMed<\/div>\n

Infekcin\u0117s ligos<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Echinokokoz\u0117s inkubacinis periodas – ilgas. Liga gali progresuoti, ligoniui nejau\u010diant ligos simptom\u0173. Echinokokoze serga \u012fvairi\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 \u017emon\u0117s, ta\u010diau da\u017eniau – 45–60 met\u0173, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti 5-15 met\u0173. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[452,653],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10066","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-lapes","tag-siekia"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10066","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10066"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10066\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10066"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10066"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10066"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10066"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10066"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}