{"id":1007,"date":"2017-06-07T14:22:38","date_gmt":"2017-06-07T14:22:38","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-06-07T14:23:20","modified_gmt":"2017-06-07T14:23:20","slug":"galvos-skausmo-priezasciu-apzvalga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/galvos-skausmo-priezasciu-apzvalga\/1007\/","title":{"rendered":"Galvos skausmo  prie\u017eas\u010di\u0173 ap\u017evalga"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galvos skausmas yra viena da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 \u017emon\u0117s kreipiasi medicinin\u0117s pagalbos. \u0160io skausmo diagnostika ir gydymas gali b\u016bti sud\u0117tingi net ir labiausiai patyrusiems gydytojams. Prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti daugyb\u0117, tad neteisingas j\u0173 nustatymas ir gydymas yra gana da\u017enas. Pa\u00adcientui skund\u017eiantis galvos skausmu, da\u017eniausiai pagalvo\u00adjama apie pirmin\u012f galvos skausm\u0105 \u2013 \u012ftampos tipo galvos skausm\u0105, migren\u0105, ta\u010diau nevert\u0117t\u0173 pamir\u0161ti ir skausmini\u0173 kranijini\u0173 neuropatij\u0173, kit\u0173 galvos skausmo prie\u017eas\u010di\u0173, ku\u00adrias \u0161iame straipsnyje trumpai ir ap\u017evelgsime.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Galvos skausmo klasifikacija <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagal Tarptautin\u0119 galvos skausmo klasifikacij\u0105 (angl. <i>In\u00adternational Classification of Headache Disorders 3rd edi\u00adtion \u2013 <\/i>ICHD-3), galvos skausmas skirstomas \u012f 3 dideles grupes: pirmin\u012f galvos skausm\u0105, antrin\u012f galvos skausm\u0105 ir skausmines kranijines neuropatijas, kit\u0105 galvos bei veido skausm\u0105.<b> <br \/><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Galvos skausmo \u012fvertinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip ir kiekvieno skausminio sindromo metu, taip ir skau\u00addant galvai, svarbu i\u0161siai\u0161kinti skausmo pob\u016bd\u012f, intensyvum\u0105, lokalizacij\u0105, su\u017einoti, kas palengvina ir pasunkina skausm\u0105, taip pat provokuojamuosius veiksnius. I\u0161sami anamnez\u0117 apie galvos skausm\u0105 da\u017eniau padeda nustatyti diagnoz\u0119 nei fizinis i\u0161tyrimas ar vaizdinimo tyrimai. Nusta\u010dius skausmo pob\u016bd\u012f, kuris gali b\u016bti apib\u016bdinamas labai \u012fvairiai (spaud\u017eiantis, a\u0161\u00adtrus, duriantis, pulsuojantis ir t. t.), jau galima \u012ftarti kai ku\u00ad<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">rias galvos skausmo prie\u017eastis (pvz., pulsuojantis skausmas b\u016bdingas migrenai). Skausmo intensyvumas gali priklausyti nuo \u012fvairi\u0173 veiksni\u0173: paciento \u012fsitikinim\u0173, emocin\u0117s b\u016bsenos, skausmo trukm\u0117s, tad vieni pacientai gali jo tinkamai ne\u012fver\u00adtinti, o kiti \u2013 sureik\u0161minti. Tad da\u017eniausiai apie skausmo in\u00adtensyvum\u0105 klinikin\u0117je praktikoje sprend\u017eiama i\u0161 to, kiek jis sutrikdo kasdien\u0119 paciento veikl\u0105 ar sukelia \u012fvairi\u0173 miego problem\u0173. Skausmo lokalizacija da\u017eniausiai yra informaty\u00advesnis rodiklis, pavyzd\u017eiui, 2\/3 migrenos priepuoli\u0173 galvos skausmas yra vienpusis ir susij\u0119s su pykinimu, v\u0117mimu ir jautrumu \u0161viesai, garsams, kvapams; ekstrakranijini\u0173 krauja\u00adgysli\u0173 u\u017edegimo metu skausmas lokalizuotas \u0161i\u0173 kraujagys\u00adli\u0173 srityse; prienosini\u0173 an\u010di\u0173, dant\u0173 ar aki\u0173 pa\u017eeidimo sri\u010di\u0173 skausmas taip pat neretai b\u016bna gerai lokalizuotas (pvz., kak\u00adtoje, vir\u0161utinio \u017eandikaulio projekcijoje, aplink akis). Infor\u00admacija apie galvos skausmo eig\u0105 ir trukm\u0119 taip pat naudin\u00adga, pavyzd\u017eiui, subarachnoidin\u0117s hemoragijos metu (ply\u0161us aneurizmai) skausmas i\u0161sivysto labai staiga, intensyvumas pik\u0105 pasiekia per kelias sekundes ar minutes; sergant menin\u00adgitu galvos skausmas gali pasireik\u0161ti palaipsniui per kelias valandas ar dienas [2].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012evertinant skausm\u0105, svarbu atsi\u017evelgti \u012f \u0161iuos po\u017ey\u00admius, kurie gali b\u016bti \u012fsp\u0117jamieji pavojing\u0173 ne pirmin\u012f gal\u00advos skausm\u0105 sukelian\u010di\u0173 lig\u0173 \u017eenklai [3]:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>intensyv\u0117jantis, progresuojantis galvos skausmas;<\/li>\n<li>naujai atsirad\u0119s ar ne\u012fprastas galvos skausmas;<\/li>\n<li>bet koks skausmas, kuris prad\u017eioje yra intensyviausias;<\/li>\n<li>naujas skausmas pacientams, vyresniems nei 50 met\u0173;<\/li>\n<li>kiti simptomai (kar\u0161\u010diavimas, mialgija, hipertenzija, svorio kritimas);<\/li>\n<li>neurologiniai deficitai;<\/li>\n<li>traukuliai.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Neuralgijos ir neuropatijos <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skausmas d\u0117l neuralgijos i\u0161sivysto, kai tam tikro nervo ar nerv\u0173 funkcijos j\u0173 inervuojamose zonose n\u0117ra sutriku\u00adsios, o neuropatijos metu nervo ar nerv\u0173 funkcijos yra su\u00adtrikusios arba matomi j\u0173 patologiniai pakitimai. Neuropa\u00adtinis skausmas gali b\u016bti centrinis (centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos pa\u017eeidimas) arba periferinis (periferin\u0117s nerv\u0173 sistemos pa\u00ad\u017eeidimas). Galvos ir kaklo skausmas perduodamas tri\u0161akio (lot. <i>n. trigeminus)<\/i>, tarpinio (lot. <i>n. intermedius<\/i>), lie\u017euvinio rykl\u0117s (lot. <i>n. glossopharyngeus)<\/i>, klajoklio (lot. <i>n. vagus<\/i>) nerv\u0173 ir vir\u0161utini\u0173 nugaros smegen\u0173 \u0161akneli\u0173 sensorin\u0117mis skaidulomis. Neuralginis skausmas da\u017eniausiai b\u016bna parok\u00adsizminis, apib\u016bdinamas kaip veriantis, duriantis ir intensy\u00adviausias prad\u017eioje. Tokiais atvejais gali b\u016bti vienas staigus a\u0161traus skausmo epizodas ar keli\u0173 toki\u0173 epizod\u0173 seka. Taip pat b\u016bdingas refrakterinis periodas po skausmo, kurio metu nauj\u0173 epizod\u0173 nekyla. Kai kurios neuralgijos turi provokuo\u00adjam\u0105sias trigerines zonas (zon\u0173 stimuliavimas gali i\u0161provo\u00adkuoti nauj\u0105 skausmo epizod\u0105) arba pa\u010dius trigerius (\u012fvair\u016bs dirgikliai, provokuojantys skausm\u0105). I\u0161sami anamnez\u0117 da\u017e\u00adnai atskleid\u017eia neparoksizmines skausmo r\u016b\u0161is, pavyzd\u017eiui, nuolatin\u012f skausm\u0105, deginim\u0105, pulsuojant\u012f skausm\u0105. Svarbu paklausti apie visus poj\u016b\u010dius ir skundus, nes kai kurie pa\u00adcientai nurodo tik sunkiausius pa\u016bm\u0117jimus. Atsakas \u012f gy\u00addym\u0105 gali suteikti diagnoz\u0117s u\u017euomin\u0173, ta\u010diau taip pat gali b\u016bti klaidinantis, nes neuropatinio skausmo patogeneziniai mechanizmai yra sud\u0117tingi [2, 4].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117l \u012fvairiausi\u0173 mechanizm\u0173 (u\u017edegimo, nociceptori\u0173 aktyvacijos, audini\u0173 pa\u017eeidimo) pirmin\u0117s aferentin\u0117s skai\u00addulos ir centrin\u0117s strukt\u016bros tampa \u012fjautrintos. Normalio\u00admis s\u0105lygomis \u0161ie procesai nurimsta sugijus audiniams ir suma\u017e\u0117jus u\u017edegimui. Ta\u010diau tai gali ir t\u0119stis, jeigu ser\u00adgant pirmini\u0173 aferentini\u0173 skaidul\u0173 funkcija pakinta. Ne\u00adgr\u012f\u017etamas pirmini\u0173 aferentini\u0173 skaidul\u0173 pa\u017eeidimas ar pra\u00adradimas sukelia periferin\u012f neuropatin\u012f skausm\u0105, tiesioginis centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos strukt\u016br\u0173 pa\u017eeidimas sukelia cen\u00adtrin\u012f skausm\u0105 [2, 4].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Tri\u0161akio nervo neuralgijos <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Klasikin\u0117 tri\u0161akio nervo neuralgija <\/b>\u2013 tai veido skausmo sindromas, kuriam b\u016bdinga paroksizminiai ir prad\u017eioje intensyviausi priepuoliai tri\u0161akio nervo iner\u00advuojamose zonose. Tai yra da\u017eniausia veido skausmo prie\u017eastis, kurios da\u017enis \u2013 12,6\u201327 atvejai 100 t\u016bkst. gy\u00adventoj\u0173 per metus. Tai retas sindromas pacientams iki 40 met\u0173, o su am\u017eiumi ligos da\u017enis did\u0117ja. Pacientai skaus\u00adm\u0105 apib\u016bdina kaip duriant\u012f ar pana\u0161\u0173 \u012f elektros \u0161ok\u0105. Neu\u00adralgija vadinama klasikine, kai nenustatoma joki\u0173 kit\u0173 galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 (i\u0161skyrus neurovaskulin\u0119 kompresi\u00adj\u0105) [4, 5]. Pagal ICHD-3 [1] klasifikacij\u0105, klasikin\u0117 tri\u00adgeminalin\u0117 neuralgija diagnozuojama esant visiems to\u00adliau pateiktiems kriterijams:<\/p>\n<ol style=\"text-align: justify;\">\n<li>Bent 3 vienpusio veido skausmo priepuoliai, atitinkan\u00adtys B ir C kriterijus.<\/li>\n<li>Lokalizuoti tik tri\u0161akio nervo inervuojamose zonose.<\/li>\n<li>Skausmas, kuriam b\u016bdingos bent 3 toliau pateiktos sa\u00advyb\u0117s:<\/li>\n<li>pasikartojantis paroksizmais, trunkan\u010diais nuo 1 sek. dalies iki 2 min.;<\/li>\n<li>didelio intensyvumo;<\/li>\n<li>elektros \u0161oko, \u0161audan\u010dio, durian\u010dio, a\u0161traus pob\u016bd\u017eio;<\/li>\n<li>i\u0161provokuotas neskausmingo dirgiklio.<\/li>\n<li>N\u0117ra neurologinio deficito.<\/li>\n<li>Geriau neatitinka kitos ICHD-3 diagnoz\u0117s.<\/li>\n<\/ol>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Skausmin\u0117s trigeminalin\u0117s neuropatijos <\/b>(angl. <i>Pain\u00adful Trigeminal Neuropathy<\/i>), prie\u0161ingai nei klasikin\u0117 trigemi\u00adnalin\u0117 neuralgija, yra apib\u016bdinamos kaip galvos ir \/ ar veido skausmas, lokalizuotas vienos ar keli\u0173 \u0161io nervo \u0161ak\u0173 iner\u00advuojamoje zonoje ir sukeltas kit\u0173 lig\u0173, taip pat yra nervo pa\u017eeidim\u0173. Galimos prie\u017eastys yra juostin\u0117 p\u016bslelin\u0117 (po\u00adherpetin\u0117 neuralgija), trauma (skausmin\u0117 potraumin\u0117 neu\u00adropatija), trigeminalinis trofinis sindromas (angl. <i>Trigemi\u00adnal Trophic Syndrome<\/i>), i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117 ir kitos ligos [4, 5].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Poherpetin\u0117 neuralgija <\/b>\u2013 tai deginantis, nie\u017etintis skausmas, susij\u0119s su juostin\u0117s p\u016bslelin\u0117s (lot. <i>Herpes zos\u00adter<\/i>) sukeltu b\u0117rimu. Da\u017eniausiai, be \u0161io skausmo, pasirei\u0161\u00adkia parestezijos, hiperalgezijos, hiperestezijos, alodinijos. Poherpetinis skausmas da\u017eniausiai yra besit\u0119siantis juosti\u00adn\u0117s p\u016bslelin\u0117s metu atsirad\u0119s skausmas, ta\u010diau retais atve\u00adjais jis gali atsirasti ir pra\u0117jus m\u0117nesiams ar metams po u\u017egi\u00adjusi\u0173 pirmini\u0173 pa\u017eeidim\u0173. Poherpetin\u0117 neuralgija 50 proc. pa\u00adcient\u0173 t\u0119siasi pra\u0117jus metams nuo skausmo prad\u017eios [4, 5].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Skausmin\u0117 potraumin\u0117 tri\u0161akio nervo neuropatija <\/b>(anks\u010diau vartotas terminas <i>anesthesia dolorosa<\/i>) \u2013 tai vien\u00adpusis veido ar burnos ertm\u0117s skausmas, kylantis po traumi\u00adnio tri\u0161akio nervo pa\u017eeidimo, lydimas kit\u0173 \u0161io nervo pa\u017eei\u00addimo po\u017eymi\u0173. Da\u017eniausiai skausminis sindromas atsiranda per 3\u20136 m\u0117nesius po traumos. Esant \u0161iai b\u016bklei, pacientas praranda sensorines funkcijas, ta\u010diau tuo pa\u010diu metu jau\u010dia ir skausm\u0105. Su tuo susij\u0119 pacient\u0173 sunkumai apib\u016bdinant \u0161\u012f skausm\u0105. \u0160ios neuropatijos metu skausmas kyla toje veido zonoje, kurioje yra sutrik\u0119s jutimas. \u0160i\u0105 b\u016bkl\u0119 suk\u0117lusi trauma gali b\u016bti mechanin\u0117, chemi\u00adn\u0117, termin\u0117, radiacin\u0117 ar susijusi su chirurgin\u0117mis proce\u00add\u016bromis (rizotomijos, termokoaguliacijos komplikacijos). \u012evairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, skausmin\u0117 potraumin\u0117 tri\u0161akio nervo neuralgija nustatoma tik iki 2 proc. po chirurgini\u0173 gy\u00addymo proced\u016br\u0173, skirt\u0173 \u0161iai neuralgijai gydyti. Pirmo pasi\u00adrinkimo vaistai \u0161iai neuralgijai gydyti yra tricikliai antide\u00adpresantai. Jeigu jie kontraindikuotini arba prastai toleruo\u00adjami, galima skirti gabapentino ar pregabalino [4, 5].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Trigeminalinis trofinis sindromas <\/b>(angl. <i>Trigemi\u00adnal Trophic Syndrome<\/i>) \u2013 tai sindromas, kuriam b\u016bdin\u00adgas veido odos i\u0161op\u0117jimas ir dizestezija, susijusi su tri\u00ad\u0161akio nervo skaidul\u0173 pa\u017eeidimu, paveikian\u010diu arba pe\u00adriferines nervo dalis (nervo mazg\u0105, sensorin\u0119 \u0161aknel\u0119), arba tri\u0161akio nervo sensorin\u012f branduol\u012f. Klasikin\u0117 \u0161io sindromo triada yra trigeminalin\u0117 anestezija, veidin\u0117s parestezijos ir nosies sparneli\u0173 i\u0161op\u0117jimas. Kiti simpto\u00admai yra varginantis nie\u017e\u0117jimas, kutenimas, deginimas, \u00a0svetimk\u016bnio jausmas akyje ar obstrukcijos nosyje jaus\u00admas. Apie pus\u0119 \u0161iuo sindromu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 jau\u00ad\u010dia skausm\u0105. N\u0117ra jokio efektyvaus \u0161io sindromo gy\u00addymo b\u016bdo, nors gabapentinas ir karbamazepinas da\u017e \u00adnai padeda kontroliuoti neuropatinius simptomus [4, 5].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kitos kranijin\u0117s neuropatijos ir neuralgijos <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Lie\u017euvinio rykl\u0117s nervo neuralgija <\/b>\u2013 tai santykinai reta b\u016bkl\u0117, kuriai b\u016bdingi intensyv\u016bs, paroksizminiai du\u00adrian\u010dio, a\u0161traus skausmo, lokalizuoto i\u0161orin\u0117je klausomo\u00adjoje landoje, lie\u017euvio \u0161aknyje, tonzil\u0117se ar srityse, \u017eemiau apatinio \u017eandikaulio kampo, epizodai. Abipusis pa\u017eeidimas b\u016bdingas 12 proc. pacient\u0173. Tai yra gerokai retesn\u0117 b\u016bkl\u0117 negu tri\u0161akio nervo neuralgija, kurios da\u017enis yra apie 0,7 atvejo 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 per metus. Skausm\u0105 provokuo\u00adja kramtymas, rijimas, kos\u0117jimas, kalb\u0117jimas, \u017eiovavimas, tam tikri skoniai ar kaklo bei i\u0161orin\u0117s klausomosios landos lietimas. Plitimas da\u017eniausiai yra auk\u0161tyn nuo burnarykl\u0117s ausies link, bet gali b\u016bti ir atvirk\u0161\u010diai. Sunki\u0173 paroksizm\u0173 trukm\u0117 gali b\u016bti nuo keli\u0173 sekund\u017ei\u0173 iki 2 min. (vidutini\u0161kai apie 30 sek.), ta\u010diau tai gali b\u016bti ir nedidelis, nuolatinis, bu\u00adkas skausmas. Renkant anamnez\u0119, svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f provokuojamuosius veiksnius, naktinius prabudimus. Fi\u00adzinio i\u0161tyrimo metu lokalioms skausmo prie\u017eastims atmesti svarbu \u012fvertinti burnos ertm\u0119 ir kakl\u0105. Medikamentin\u0117 te\u00adrapija yra pana\u0161i kaip ir tri\u0161akio nervo neuralgijos atveju, o chirurginis gydymas reikalingas esant neefektyviam me\u00addikamentiniam gydymui [4, 6].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Tarpinio nervo neuralgija <\/b>\u2013 tai reta b\u016bkl\u0117, apib\u016bdina\u00adma trumpais skausmo paroksizmais, juntamais giliai klau\u00adsomojoje landoje. Klausomosios landos u\u017epakalin\u0117je srity\u00adje da\u017eniausiai b\u016bna skausmo trigerin\u0117 zona. D\u0117l anatomi\u00adnio artumo \u0161i\u0105 neuralgij\u0105 svarbu diferencijuoti nuo tempo\u00adromandibulinio s\u0105nario lig\u0173 [7].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Pakau\u0161io nervo neuralgija <\/b>gali b\u016bti pakau\u0161in\u0117s sri\u00adties skausmo prie\u017eastis. Nors pakau\u0161io srities skausmas yra da\u017enas pacientams, jau\u010diantiems galvos skausm\u0105, ta\u010diau pakau\u0161io nervo neuralgija yra reta jo prie\u017eastis. \u0160iai b\u016bklei b\u016bdingas duriantis skausmas did\u017eiojo, ma\u017eo\u00adjo ir \/ ar tre\u010diojo pakau\u0161io nervo inervuojamose zonose, kartu gali sutrikti pa\u017eeistos vietos jutimas ar i\u0161sivysty\u00adti dizestezija [8].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Regos nervo neuritas <\/b>\u2013 galvos skausmas d\u0117l regos ner\u00advo neurito, kuriam b\u016bdingas skausmo jutimas u\u017e akies. Jis da\u017eniausiai i\u0161sivysto d\u0117l regos nervo demielinizacijos (gali b\u016bti susij\u0119s su i\u0161s\u0117tine skleroze). Tai da\u017eniausia regos ner\u00advo neuropatija jauniems suaugusiesiems. Diferencijuojama nuo kit\u0173 regos nervo ir tinklain\u0117s lig\u0173 [9].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Galvos skausmas d\u0117l i\u0161eminio akies judinam\u0173j\u0173 ner\u00adv\u0173 paraly\u017eiaus <\/b>\u2013 tai galvos skausmas d\u0117l i\u0161eminio tos pa\u00ad\u010dios pus\u0117s III, IV ar VI galvini\u0173 nerv\u0173 pa\u017eeidimo. Jiems b\u016b\u00addingas vienpusis frontalinis ir \/ ar periorbitalinis skausmas su kitais i\u0161eminio okulomotorini\u0173 nerv\u0173 pa\u017eeidimo po\u017ey\u00admiais. Da\u017eniausiai i\u0161sivysto d\u0117l i\u0161eminio III galvinio nervo (lot. <i>n. oculomotorius<\/i>) pa\u017eeidimo. Dauguma okulomotori\u00adni\u0173 nerv\u0173 i\u0161emini\u0173 paraly\u017ei\u0173 yra skausmingi [10].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Tolosa-Hunto sindromas <\/b>\u2013 tai galvos skausmas, ku\u00adriam b\u016bdingas vienpusis akiduob\u0117s skausmas, susij\u0119s su vieno ar daugiau okulomotorini\u0173 (III, IV ar VI) nerv\u0173 pa\u00ad\u017eeidimu. Tai reta liga, b\u016bdinga 1 i\u0161 1 mln. gyventoj\u0173 per metus. Da\u017eniausiai pasirei\u0161kia skausmin\u0117s oftalmoplegi\u00adjos sindromu, kuri\u0105 gali sukelti idiopatinis granuliominis akytojo an\u010dio ir \/ ar vir\u0161utinio akiduob\u0117s ply\u0161io srities u\u017e\u00addegimas [11].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Paratrigeminalinis okulosimpatinis sindromas <\/b>(angl. <i>Paratrigeminal Oculosympathetic (Reeder) Syn\u00addrome<\/i>) \u2013 tai nuolatinis vienpusis skausmas tri\u0161akio ner\u00advo akin\u0117s \u0161akos (lot. <i>n. ophtalmicus<\/i>), kartais ir vir\u0161uti\u00adnio \u017eandikaulio \u0161akos (lot. <i>n. maxillaris<\/i>) inervuojamose zonose, lydimas ptoz\u0117s ar mioz\u0117s. Da\u017eniausiai skausm\u0105 pasunkina aki\u0173 judesiai. \u0160\u012f sindrom\u0105 sukelian\u010dios prie\u00ad\u017eastys gali b\u016bti pa\u017eeidimai vidurin\u0117je kaukol\u0117s duob\u0117je (lot. <i>fossa cranii media<\/i>) ar tos pa\u010dios pus\u0117s bendrojoje miego arterijoje [1].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Pasikartojanti skausmin\u0117 oftalmoplegin\u0117 neuropati\u00adja <\/b>\u2013 reta b\u016bkl\u0117, anks\u010diau vadinta oftalmoplegine migrena, da\u017eniausiai pasirei\u0161kianti vaikams ir jauniems suaugusie\u00adsiems. Ji apib\u016bdinama kaip pasikartojantys vieno ir daugiau akies judinam\u0173j\u0173 nerv\u0173 paraly\u017ei\u0173 priepuoliai (da\u017eniausiai III galvinio nervo) su tos pa\u010dios pus\u0117s galvos skausmu. D\u0117l III galvinio nervo pa\u017eeidimo gali pasireik\u0161ti midriaz\u0117 ir ptoz\u0117. Keletas tyrim\u0173 rodo, kad gydymas gliukokortikoidais gali b\u016bti naudingas [12].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Degan\u010dios burnos sindromas <\/b>(angl. <i>Burning Mouth Syndrome<\/i>) \u2013 tai sindromas, kuriam b\u016bdingas nuolatinis deginantis burnos skausmas. Jo metu n\u0117ra burnos gleivi\u00adn\u0117s pa\u017eeidim\u0173 ar kit\u0173 vietini\u0173 ir sistemini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, ga\u00adlin\u010di\u0173 sukelti \u0161\u012f poj\u016bt\u012f. Da\u017enai su deginimo poj\u016b\u010diu b\u016bna pakit\u0119 burnos jutimai. \u0160i reta b\u016bkl\u0117 da\u017eniausiai pasirei\u0161kia vidutinio ar vyresnio am\u017eiaus moterims po menopauz\u0117s; 30\u201350 proc. pacient\u0173 praeina spontani\u0161kai. Diagnozuojant degan\u010dios burnos sindrom\u0105, svarbu atmesti burnos gleivi\u00adn\u0119 pa\u017eeid\u017eian\u010dias ligas, pavyzd\u017eiui, <i>herpes simplex <\/i>viruso sukelt\u0105 infekcij\u0105, aftin\u012f stomatit\u0105, taip pat kitas ligas (kse\u00adrostomij\u0105, alergin\u012f kontaktin\u012f dermatit\u0105). \u0160iam sindromui gydyti da\u017eniausiai naudojami tricikliai antidepresantai, klo\u00adnazepamas ar gabapentinas [13].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Persistuojantis idiopatinis veido skausmas <\/b>\u2013 anks\u010diau vadintas atipiniu veido skausmu, yra b\u016bkl\u0117, kuriai b\u016bdingas nuolatinis ar epizodinis veido ir \/ ar burnos skausmas, kai n\u0117ra neurologini\u0173 deficit\u0173. Rizikos veiksniai yra moteri\u0161\u00adkoji lytis ir psichologinis distresas. Skausmo pob\u016bdis gali b\u016bti tiek a\u0161trus, tiek bukas, intensyvumas irgi gali b\u016bti \u012fvai\u00adrus. Da\u017eniausiai skausm\u0105 provokuoja stresas ir nuovargis, o poilsis yra b\u016bkl\u0119 palengvinantis veiksnys. Persistuojantis idiopatinis veido skausmas yra atmetimo diagnoz\u0117. \u0160i b\u016bkl\u0117 i\u0161 esm\u0117s yra veido skausmas be ai\u0161kios prie\u017easties. \u0160iam skausmui mal\u0161inti da\u017eniausiai skiriami tricikliai antidepre\u00adsantai. Kai jie yra kontraindikuotini ar prastai toleruojami, skiriamas gabapentinas ar pregabalinas [14].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Centrinis neuropatinis veido skausmas <\/b>\u2013 pagal api\u00adbr\u0117\u017eim\u0105, \u0161\u012f skausm\u0105 sukelia disfunkcija centrin\u0117je ner\u00adv\u0173 sistemoje. Pagal ICHD-3 klasifikacij\u0105, yra 2 centri\u00adnio veidinio skausmo prie\u017eastys \u2013 centrinis neuropatinis skausmas d\u0117l i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s ir centrinis skausmas po insulto [1].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kai kurios antrinio galvos skausmo prie\u017eastys <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Galvos skausmas d\u0117l smegen\u0173 augli\u0173. <\/b>30 proc. pacien\u00adt\u0173, turin\u010di\u0173 smegen\u0173 augli\u0173, pagrindinis skundas yra galvos skausmas, ta\u010diau tik 1 proc. j\u0173 tai yra vienintelis simptomas. Pacientai, patyr\u0119 pirmin\u012f galvos skausm\u0105, neretai pradeda jausti skausmo da\u017enio, intensyvumo ir trukm\u0117s pakitimus. Galvos skausmas, susij\u0119s su smegen\u0173 augliais, da\u017eniau gali padid\u0117ti nuo kr\u016bvio ar atliekant Valsalvos manevr\u0105, taip pat neretai pa\u017eadina pacient\u0105 i\u0161 miego [15].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Galvos skausmas d\u0117l cerebrovaskulini\u0173 lig\u0173<\/b>. Apie 27 proc. pacient\u0173 jau\u010dia galvos skausm\u0105 insulto prad\u017eioje, prie\u0161 atsirandant kit\u0173 simptom\u0173. Toks galvos skausmas yra susij\u0119s su anks\u010diau diagnozuotais pirminiais galvos skaus\u00admais, jaunesniu am\u017eiumi, moteri\u0161k\u0105ja lytimi ir ma\u017eu arte\u00adriniu kraujosp\u016bd\u017eiu. Subarachnoidin\u0117s hemoragijos metu, ply\u0161us aneurizmai, pacientai jau\u010dia staig\u0173, labai intensyv\u0173 skausm\u0105. \u0160is galvos skausmas b\u016bdingas 20\u201350 proc. pa\u00adcient\u0173, sergan\u010di\u0173 subarachnoidine hemoragija, ir greitas su\u00adreagavimas gali i\u0161gelb\u0117ti paciento gyvyb\u0119 [15].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Galvos skausmas d\u0117l infekcij\u0173. <\/b>Toks skausmas skirs\u00adtomas \u012f 4 kategorijas [15]:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>galvos skausmas d\u0117l intrakranijin\u0117s infekcijos (menin\u00adgitai, encefalitai, smegen\u0173 abscesai);<\/li>\n<li>galvos skausmas d\u0117l sistemin\u0117s infekcijos (sistemin\u0117s bakterin\u0117s ar virusin\u0117s infekcijos);<\/li>\n<li>galvos skausmas d\u0117l \u017dIV \/ AIDS (kriptokokinis menin\u00adgitas, p\u016bslelin\u0117s ar citomegaloviruso encefalitas, tokso\u00adplazmoz\u0117, centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos limfoma);<\/li>\n<li>l\u0117tinis poinfekcinis galvos skausmas (po bakterini\u0173, vi\u00adrusini\u0173 meningit\u0173).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gigantini\u0173 l\u0105steli\u0173 arteriitas <\/b>\u2013 tai l\u0117tinis stambi\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 vaskulitas. \u0160iam vaskulitui b\u016bdingas u\u017edegi\u00adminis galvini\u0173 aortos \u0161ak\u0173 pa\u017eeidimas. Apie 2\/3 pacient\u0173 b\u016bdingas galvos skausmas, lokalizuotas smilkiniuose, ta\u010diau gali b\u016bti ir frontalin\u0117je bei oksipitalin\u0117je srityse. Intensyvu\u00admas ir eiga gali b\u016bti \u012fvair\u016bs: tiek stipr\u0117jantis galvos skaus\u00admas, tiek savaime praeinantis [4].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Skausmas d\u0117l odontologini\u0173 lig\u0173 <\/b>yra da\u017ena veido skaus\u00admo prie\u017eastis. Diagnozei reikia anamnez\u0117s duomen\u0173 apie bu\u00advusias odontologines proced\u016bras. \u012etarim\u0105 gali sukelti skaus\u00admas, provokuojamas kramtymo, kar\u0161to ar \u0161alto maisto [4].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Potrauminis galvos skausmas <\/b>\u2013 tai heterogeni\u0161ka gal\u00advos skausmo po \u012fvairi\u0173 galvos traum\u0173 grup\u0117. Kaip ir dau\u00adgumoje kit\u0173 antrinio galvos skausmo r\u016b\u0161i\u0173, potrauminis skausmas da\u017eniau i\u0161sivysto pacientams, kuriems anks\u010diau buvo diagnozuotas pirminis galvos skausmas. \u012eprastai po\u00adtrauminis galvos skausmas praeina per 4 savaites nuo gal\u00advos traumos [15].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po galvos skausmu gali sl\u0117ptis \u012fvairiausios prie\u017eastys. Tai gali b\u016bti tiek pirminis, tiek antrinis, tiek kranijini\u0173 neu\u00adralgij\u0173 sukeltas galvos skausmas. Diagnostikai padeda ne tik kryptingas skausmo pob\u016bd\u017eio, lokalizacijos, intensyvu\u00admo nustatymas, bet ir galvini\u0173 nerv\u0173 eigos ir inervuojam\u0173 sri\u010di\u0173 \u017einojimas, \u012fvairi\u0173 lig\u0173, galin\u010di\u0173 sukelti antrin\u012f galvos skausm\u0105, i\u0161manymas. Tikslus galvos skausmo prie\u017eas\u010di\u0173 nustatymas lemia tinkamo gydymo skyrim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Autorius: Gyd. Mindaugas Petra\u0161i\u016bnas, <span>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinikos<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span>\u017durnalo INTERNISTAS priedas SKAUSMO MEDICINOS AKTUALIJOS<\/span><span>, 2017m.Nr.1<\/span><b><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Galvos skausmas yra viena da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 \u017emon\u0117s kreipiasi medicinin\u0117s pagalbos. \u0160io skausmo diagnostika ir gydymas gali b\u016bti sud\u0117tingi net ir labiausiai patyrusiems gydytojams. Prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti daugyb\u0117, tad neteisingas j\u0173 nustatymas ir gydymas yra gana da\u017enas. Pa\u00adcientui skund\u017eiantis galvos skausmu, da\u017eniausiai pagalvo\u00adjama apie pirmin\u012f galvos skausm\u0105 \u2013 \u012ftampos tipo galvos skausm\u0105, migren\u0105,&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1008,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[6767,2038,24477,9732,148,2187,1926,21,25742,24546,7652,25741,6100,25739,25740,138,132],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":{"0":"post-1007","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","6":"hentry","7":"category-gyvenimo-budas","8":"tag-bukle","9":"tag-gabapentinas","10":"tag-galvos","12":"tag-migrena","13":"tag-neuralgija","14":"tag-pulsuojantis","15":"tag-sindromas","16":"tag-sindromas-angl","17":"tag-skausmas","19":"tag-syndrome","20":"tag-trauma","21":"tag-trigeminal","22":"tag-trophic","23":"tag-vaistai","24":"tag-ziv"},"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1007","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1007"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1007\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1008"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1007"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1007"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1007"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1007"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1007"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}