Vaik\u0173 aritmijos retai kada sukelia pavoj\u0173 gyvybei, daugelis j\u0173 yra gerai toleruojamos. Da\u017eniausiai simptomai, pasirei\u0161kiantys esant aritmijoms, yra \u0161irdies permu\u0161imai, nuovargis, sinkop\u0117. Sinusin\u0117 tachikardija ir supraventrikulin\u0117 tachikardija yra da\u017eniausiai diagnozuojamos aritmijos. \u0160eimos gydytojai ir pediatrai turi b\u016bti pasiruo\u0161\u0119 diagnozuoti ir suteikti pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105 esant \u0161irdies ritmo sutrikimams vaikams, nuspr\u0119sti, ar reikalinga vaik\u0173 kardiologo konsultacija. Straipsnyje pateiksime vaik\u0173 aritmij\u0173 epidemiologij\u0105 ir ap\u017evelgsime pa\u010di\u0173 da\u017eniausi\u0173 aritmij\u0173 diagnostik\u0105 bei gydym\u0105.<\/p>\n
\u0160eimos gydytojai ir pediatrai yra pirmieji, kurie gali diagnozuoti ir gydyti daugel\u012f vaik\u0173 aritmij\u0173. Esant vaik\u0173 aritmijoms, simptomai pasirei\u0161kia labai skirtingai ir priklauso nuo vaiko am\u017eiaus. Daugelis vaik\u0173 aritmij\u0173 yra siejamos ir su \u012fgimtosiomis \u0161irdies patologijomis. \u012edomu tai, kad ap\u017ei\u016brint vaik\u0105, kuris serga \u012fgimt\u0105ja aritmija, galime nepasteb\u0117ti joki\u0173 po\u017eymi\u0173 ir simptom\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 diagnozuoti esan\u010di\u0105 lig\u0105. Vaikai, sergantys aritmijomis, gali tur\u0117ti \u012fvairi\u0173 nusiskundim\u0173, ta\u010diau t\u0117vus i\u0161g\u0105sdina ir priver\u010dia tuoj pat kreiptis \u012f sveikatos specialistus, jeigu vaikas patyr\u0117 sinkop\u0119, presinkop\u0119, j\u012f kamuoja dusulys ar \u0161irdies permu\u0161imai\u00a0[1]. Nustatyti aritmijos prie\u017east\u012f yra svarbu, kartais tai gali b\u016bti gyvyb\u0117s ar mirties klausimas. Da\u017eniausiai aritmijos diagnozuojamos surinktus kruop\u0161\u010di\u0105 anamnez\u0119, atlikus klinikin\u012f i\u0161tyrim\u0105 ir u\u017era\u0161ius elektrokardiogram\u0105 (EKG), ta\u010diau kartais gali prireikti ir vaik\u0173 kardiologo konsultacijos detalesniam i\u0161tyrimui ir tinkamiausiam gydymui parinkti.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Aritmij\u0173 epidemiologija<\/b><\/p>\n
Supraventrikulin\u0117 tachikardija (SVT) yra da\u017eniausiai EKG patvirtinama tachiaritmija vaikams\u00a0[1]. Tiksl\u016bs skai\u010diai n\u0117ra \u017einomi, ta\u010diau \u012fvairiuose literat\u016bros \u0161altiniuose nurodomas, kad SVT da\u017enis gali b\u016bti nuo 1 i\u0161 25\u00a0t\u016bkst. iki 1 i\u0161 250 atvej\u0173\u00a0[2]. Nustatyta, kad net 25\u00a0proc. SVT atvej\u0173 yra Wolffo-Parkinsono-White\u02bco (WPW) sindromas\u00a0[3]. Apskai\u010diuota, jog staigi\u0173 kardiologin\u0117s kilm\u0117s mir\u010di\u0173 atvej\u0173 skai\u010dius vaik\u0173 grup\u0117je siekia 0,5\u00a0proc., kurie serga WPW sindromu\u00a0[4]. Prie\u0161laikin\u0117 skilveli\u0173 depoliarizacija yra diagnozuojama vaikams, rutini\u0161kai u\u017era\u0161ant EKG, ma\u017edaug 0,8\u20132,2\u00a0proc. atvej\u0173, nesant jokios \u0161irdies patologijos, o atliekant 24\u00a0val. EKG steb\u0117jim\u0105 \u2013 net 18\u201350\u00a0proc. vis\u0173 naujagimi\u0173 ir paaugli\u0173\u00a0[5].<\/p>\n
Bradiaritmij\u0173 prie\u017eastis yra sinusinio mazgo funkcijos sutrikimas ir atrioventrikulinio (AV) mazgo disfunkcija. Sinusinio mazgo disfunkcija vaikams yra gan\u0117tinai reta patologija ir da\u017enai nepasirei\u0161kia jokiais simptomais\u00a0[1].<\/p>\n
Literat\u016bros duomenimis, tarp 1 i\u0161 15\u00a0t\u016bkst. ir 1 i\u0161 25\u00a0t\u016bkst. gimusi\u0173j\u0173 sirgs \u012fgimt\u0105ja visi\u0161ka AV mazgo blokada\u00a0[6]. \u012egimtojo ilgojo QT sindromo da\u017enis n\u0117ra apskai\u010diuotas\u00a0\u2013 sp\u0117jama, kad serga 1 i\u0161 5\u00a0t\u016bkst. gimusi\u0173j\u0173\u00a0[7]. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijoje \u0161is sindromas sukelia 1\u00a0t\u016bkst. mir\u010di\u0173 kiekvienais metais, dauguma mir\u010di\u0173 \u012fvyksta vaikams\u00a0[7]. Brugados sindromo daz\u030cnis bendrojoje populiacijoje yra 66 i\u0161 10\u00a0t\u016bkst. gyventoju\u0328\u00a0[8]. Deja, tikslus skai\u010dius n\u0117ra apskai\u010diuotas, nes Brudados sindromo atvejais da\u017enai eiga b\u016bna besimptom\u0117 arba EKG pokyc\u030ciai gali bu\u0304ti nepastovu\u0304s, tod\u0117l lankantis pas gydytoj\u0105 n\u0117ra u\u017efiksuojami. Kitos ventrikulin\u0117s tachikardijos yra labai retai nustatomos vaikams, nesergantiems jokia \u0161irdies patologija\u00a0[1].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
\u012egimtasis ilgojo QT sindromas, jo diagnostika ir gydymas<\/b><\/p>\n
Ilgojo QT sindromas yra paveldimoji genetin\u0117 patologija. Esant \u0161iam sindromui, sutrinka ir prailg\u0117ja skilveli\u0173 repoliarizacija, tod\u0117l kyla didel\u0117 rizika i\u0161sivystyti gyvybei pavojingoms ventrikulin\u0117ms aritmijoms. Naujausi molekuliniai genetiniai moksliniai tyrimai \u012frod\u0117, kad sutrinka kardiogenini\u0173 jon\u0173 kanal\u0173 u\u017ekodavimas tam tikruose genuose\u00a0[9]. \u0160i\u0173 jon\u0173 kanal\u0173 disfunkcija lemia veikimo potencialo prailg\u0117jim\u0105 ir nevientisum\u0105, tod\u0117l ir i\u0161sivysto aritmijos, padid\u0117ja jautrumas katecholaminams. \u012erodyta, kad 3, 4, 7, 11 ir 21 chromosomoje ma\u017eiausiai 5 genai yra atsakingi u\u017e \u0161io sindromo i\u0161sivystym\u0105\u00a0[9].<\/p>\n
Diagnozuojant ilgojo QT sindrom\u0105, svarbu i\u0161siklausti, ar \u0161eimoje nebuvo \u0161ios patologijos atvej\u0173 ir \u0161i\u0173 simptom\u0173: nepaai\u0161kinamos bradikardijos (ypa\u010d naujagimiui), sinkopi\u0173 (ypa\u010d susijusi\u0173 su stresogeniniais \u012fvykiais), epilepsijos, kuri yra nekontroliuojama medikamentais, \u0161irdies permu\u0161im\u0173, \u0161eimoje\u00a0\u2013 staigi\u0173 mirties atvej\u0173 d\u0117l \u0161irdies patologijos, staigios ku\u0304dikiu\u0328 mirties (angl. sudden infant death syndrome \u2013 <\/i>SIDS), depresijos simptom\u0173\u00a0[10, 11]. Vert\u0117t\u0173 atlikti biochemin\u012f kraujo tyrim\u0105 ir patikrinti elektrolit\u0173 koncentracij\u0105 kraujyje, taip galime atmesti elektrolit\u0173 sukeltus EKG poky\u010dius.<\/p>\n
EKG yra auksinis standartas diagnozuojant ilgojo QT sindrom\u0105\u00a0[7]. \u012erodyta, kad tikslingiausia matuoti QTc II derivacijoje ir V5 kr\u016btin\u0117s derivacijoje. \u012erodyta, kad pagal \u0161ias derivacijas ir QTc ilgum\u0105 galima suskirstyti pacientus \u012f rizikos grupes\u00a0[12]. Vaikui nusta\u010dius ilgojo QT sindrom\u0105, b\u016btina nuodugniai i\u0161tirti ir visus \u0161eimos narius. Net jeigu u\u017era\u0161ius EKG n\u0117ra nustatomas ilgojo QT sindromas, \u0161ios patologijos negalima paneigti. Tokiu atveju yra tikslingas ilgalaikis EKG steb\u0117jimas [7].<\/p>\n
Diagnozuojant ilgojo QT sindrom\u0105, rekomenduojame remtis \u0161iais diagnostiniais kriterijais\u00a0[13]:<\/p>\n
Surinkti daugiau negu 3 ta\u0161kai rodo didel\u0119 tikimyb\u0119 sirgti ilgojo QT sindromu.<\/p>\n
Prie\u0161 parenkant ilgojo QT sindromo gydym\u0105, reikia nustatyti staigios mirties rizik\u0105. J\u0105 didin\u0105 ilgesn\u0117 QT trukm\u0117, anamnez\u0117je buv\u0119 kardiogenin\u0117s kilm\u0117s \u012fvykiai, \u0161eimos anamnez\u0117je buv\u0119 staigios mirties atvejai\u00a0[7]. Trumpalaikis ilgojo QT sindromo gydymas yra taikomas norint i\u0161vengti Torsade de pointes<\/i> aritmij\u0173, tokiais atvejais skiriamos intravenin\u0117s magnio ir kalio infuzijos, koreguojamas elektrolit\u0173 balansas ir retai kada skiriamas intraveninis izoproterenolis. Ilgalaikis ilgojo QT sindromo gydymas taikomas norint suma\u017einti QT intervalo trukm\u0119 ir staigios mirties tikimyb\u0119\u00a0[7]. Beta\u00a0blokatoriai yra pirmojo pasirinkimo vaistai, o didel\u0117s rizikos pacientams yra implantuojami kardioverteriai defibriliatoriai\u00a0[14]. Labai svarbu, kad pacientai vengt\u0173 veiksni\u0173, kurie i\u0161provokuoja sinkopes, \u0161irdies permu\u0161imus. \u0160ie stresogeniniai veiksniai da\u017eniausiai yra susij\u0119 su fizine veikla (plaukimas, b\u0117gimas), dideliu i\u0161g\u0105s\u010diu. Neseniai atliktame moksliniame tyrime buvo \u012frodyta, kad parinkus tinkam\u0105 gydym\u0105 pacientai toliau t\u0119s\u0117 sportin\u0119 veikl\u0105, o kardiogenin\u0117s kilm\u0117s \u012fvyki\u0173 buvo u\u017efiksuota labai ma\u017eai\u00a0[15]. Mirtingumas siekia net 70\u00a0proc. per 15 met\u0173 nuo diagnoz\u0117s nustatymo, jeigu pacientas n\u0117ra gydomas\u00a0[9]. Pacientus, sergan\u010dius ilgojo QT sindromu, turi nuolat steb\u0117ti vaik\u0173 kardiologas.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
WPW sindromas, jo diagnostika ir gydymas<\/b><\/p>\n
WPW sindromas yra diagnozuojamas \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, ta\u010diau da\u017eniausiai vaikyst\u0117je, v\u0117liau\u00a0\u2013 paauglyst\u0117je\u00a0[16]. Molekulin\u0117s genetikos specialistai sieja WPW sindrom\u0105 ir su genetiniu paveld\u0117jimu. Teigiama, kad WPW sindromas yra perduodamas \u0161eimoje kaip dominantinis genas, taip pat vaikui kartu gali b\u016bti diagnozuojamas ir prie\u0161ird\u017ei\u0173 sienos defektas, \u0161eiminis hipokaleminis paraly\u017eius\u00a0[16]. Sergant WPW sindromu, skilveli\u0173 prie\u0161laikin\u012f sujaudinim\u0105 lemia papildomi AV takai, tod\u0117l pacient\u0105 da\u017enai vargina paroksizmin\u0117s tachikardijos (da\u017eniausiai supraventrikulin\u0117s), kartais prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo ar plazd\u0117jimo paroksizmai. D\u0117l \u0161i\u0173 aritmij\u0173 galima staigi kardiogenin\u0117s kilm\u0117s mirtis\u00a0[16].<\/p>\n
K\u016bdikis, sergantis WPW sindromu, gali b\u016bti labai neramus, netoleruoti maitinim\u0173, jeigu yra \u012fgimt\u0173j\u0173 \u0161irdies defekt\u0173\u00a0\u2013 i\u0161sivysto jiems b\u016bdingi simptomai. T\u0117vai da\u017eniausiai akcentuoja, kad vaikas jau\u010diasi nelabai gerai apie 1\u20132 dienas, o po to viskas praeina. Jau kalbantis vaikas, sergantis WPW sindromu, gali sk\u0173stis kr\u016btin\u0117s skausmu, pasunk\u0117jusiu kv\u0117pavimu, jausmu, lyg ka\u017ekas b\u0117giot\u0173 kr\u016btin\u0117je. Dauguma vaik\u0173 prie\u0161 tai n\u0117ra sirg\u0119, jaut\u0117si gerai ir tik ma\u017euma t\u0117v\u0173 pa\u017eymi, kad \u0161eimos gimin\u0117je yra sergan\u010di\u0173j\u0173 WPW sindromu. Dar vyresni vaikai ar paaugliai gali sk\u0173stis, kad \u0161irdis be jokios prie\u017eastis pradeda labai da\u017enai plakti, ne\u012fmanoma suskai\u010diuoti pulso da\u017enio, gali b\u016bti galvos svaigimas, i\u0161tikti sinkop\u0117. Da\u017enai \u0161i simptom\u0105 lydi pasikeitusi tolerancija fiziniam kr\u016bviui\u00a0[16]. Sergantiems WPW sindromu pacientams gali pasireik\u0161ti supraventrikulin\u0117 tachikardija, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas arba prie\u0161ird\u017ei\u0173 plazd\u0117jimas. Viename moksliniame tyrime buvo tiriami 212 pacient\u0173, kurie sirgo WPW sindromu: 64\u00a0proc. tiriam\u0173j\u0173 pasirei\u0161k\u0117 tik supraventrikulin\u0117 tachikardija, 20\u00a0proc.\u00a0\u2013 prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas, o supraventrikulin\u0117 tachikardija ir prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas kartu pasirei\u0161k\u0117 16\u00a0proc. tiriam\u0173j\u0173\u00a0[16].<\/p>\n
Daugumai pacient\u0173 atliekant kardiologin\u012f i\u0161tyrim\u0105 nustatomi normal\u016bs radiniai. Kartais galime nustatyti tachikardij\u0105 esant ramyb\u0117je, su permu\u0161imais, bendru silpnumu, galvos svaigimu. Jeigu pacient\u0105 tirtume supraventrikulin\u0117s tachikardijos metu, \u010diuoptume reguliar\u0173 nekintant\u012f puls\u0105, auskultuojant gird\u0117tume sustipr\u0117jus\u012f pirm\u0105j\u012f \u0161irdies ton\u0105, b\u016bt\u0173 padid\u0117j\u0119s jungo ven\u0173 spaudimas.<\/p>\n
K\u016bdikiui, kuriam nustatoma supraventrikulin\u0117 tachikardija, bus tachipn\u0117ja, jis bus neramus, odos spalva gali b\u016bti i\u0161bly\u0161kusi, pulsas \u010diuopiamas da\u017enas ir suma\u017e\u0117jusio prisipildymo. Skilveli\u0173 da\u017enis da\u017eniausiai b\u016bna tarp 200 ir 250 kart\u0173 per minut\u0119, suma\u017e\u0117ja arterinis kraujo spaudimas. Jeigu supraventrikulin\u0117 tachikardija yra nekoreguojama ir t\u0119siasi kelias valandas, pacientams suma\u017e\u0117j\u0119 perfuzija, i\u0161sivysto hepatomegalija. Vaikas da\u017eniausiai b\u016bna s\u0105moningas ir hemodinami\u0161kai stabilus. Pra\u0117jus supraventrikulinei tachikardijai, visi simptomai praeina ir radiniai v\u0117l atitinka norm\u0105 [16].<\/p>\n
Diagnozuojant WPW sindrom\u0105, auksinis standartas yra EKG. Tikslinga i\u0161tirti ir elektrolit\u0173 kiek\u012f kraujyje (kal\u012f, magn\u012f, kalc\u012f), skydliauk\u0117s hormon\u0173 kiek\u012f kraujyje, nes tai irgi gali tur\u0117ti \u012ftakos aritmij\u0173 i\u0161sivystymui. Wolffo, Parkinsono ir White\u02bco 1930 metais apra\u0161yti EKG pakitimai apib\u016bdinami \u0161ia triada: nustatomas sutrump\u0117j\u0119s PQ intervalas (<0,12\u00a0s), praplat\u0117j\u0119s QRS kompleksas, kurio pradin\u0117je dalyje registruojama deformacija, vadinama delta banga, rodanti \u0161irdies skilvelio ankstyv\u0105 sujaudinim\u0105 (preekscitacij\u0105), taip pat matomi antriniai ST segmento ir T dantelio poky\u010diai (ST segmento dislokacija ir T inversija)\u00a0[17]. Jeigu EKG fiksuojami \u0161ie poky\u010diai, ta\u010diau simptom\u0173 pacientas nejau\u010dia, diagnozuojamas WPW fenomenas, esant simptomams\u00a0\u2013 WPW sindromas\u00a0[17].<\/p>\n
WPW sindromo gydymas gali b\u016bti medikamentais arba atliekama radioda\u017enin\u0117 abliacija. Radioda\u017enin\u0117 abliacija yra pirmojo pasirinkimo metodas esant didelei staigios mirties rizikai. Radioda\u017enin\u0117 abliacija yra seniai pakeitusi kitus chirurginius gydymo metodus ir gydym\u0105 daugeliu medikament\u0173. \u0160is metodas taikomas kartu su krioabliacija, pa\u0161alinant prid\u0117tinius laidumo kelius skilveli\u0173 pertvaroje ir \u0161alia ma\u017e\u0173j\u0173 koronarini\u0173 arterij\u0173, apskai\u010diuotas ma\u017eos rizikos bei didelis s\u0117kming\u0173 gydymo atvej\u0173 skai\u010dius [18].<\/p>\n
Renkantis medikamentin\u012f gydym\u0105, da\u017eniausiai skiriami Ic klas\u0117s antiaritminiai vaistai (pvz., propafenonas), III klas\u0117s antiaritminiai vaistai (amiodaronas). Remiantis 2012 met\u0173 Pediatr\u0173 ir elektrofiziolog\u0173 asociacijos\u00a0\/\u00a0\u0160irdies ritmo asociacijos (angl. Pediatric and Congenital Electrophysiology Society (PACES)\u00a0\/\u00a0Heart Rhythm Society<\/i>) gair\u0117mis, ilgalaikiam WPW sindromo gydymui jokie vaistai n\u0117ra geras pasirinkimas.<\/p>\n
Pacientams, kuriems diagnozuojamas WPW fenomenas (EKG poky\u010diai be aritmij\u0173) ar WPW sindromas, leid\u017eiama u\u017esiimti sportu ir kita aktyvia veikla, ta\u010diau rekomenduojama vengti didel\u0117s rizikos specialybi\u0173 ir profesij\u0173 (pvz., pilotai) ir profesionaliaus sporto. Tais atvejais, kai atliekama radioda\u017enin\u0117 abliacija ir gydymas yra s\u0117kmingi, nesikartoja ritmo sutrikimai, joki\u0173 apribojim\u0173 n\u0117ra [16].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Apibendrinimas<\/b><\/p>\n
Vaik\u0173 aritmijos da\u017enai nesukelia joki\u0173 simptom\u0173, vaikai niekuo nesiskund\u017eia. \u012e sveikatos specialistus da\u017eniausiai kreipiasi t\u0117vai, jeigu vaikas patyr\u0117 sinkop\u0119, skund\u017eiasi kr\u016btin\u0117s skausmu ar permu\u0161imais. Da\u017enai u\u017efiksuoti sutrikim\u0105 EKG nepavyksta, nes ap\u017ei\u016brint pacient\u0105 n\u0117ra aritmijos epizodo. Diagnozuoti padeda kruop\u0161ti tiek ligos, tiek teigiama \u0161eimin\u0117 anamnez\u0117, o tinkamiausi\u0105 gydym\u0105 paskirti neretai turi ir vaik\u0173 kardiologas.<\/p>\n
STRAIPSNIO AUTOR\u0116 \u2013<\/strong>\u00a0Egl\u0117 Virbickait\u0117,\u00a0Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universitetas<\/b><\/p>\n <\/b><\/p>\n Literat\u016bra:<\/b><\/p>\n 1. John M. Miller, Douglas P. Zipes. Diagnosis of Cardiac Arrhythmias. In: Mann, Zipes, Libby, Bonow editors. Braunwald\u2019s Heart Disease. A textbook of Cardiovascular Medicine. 10th ed. Philadelphia: 2015:666. Vaik\u0173 aritmijos retai kada sukelia pavoj\u0173 gyvybei, daugelis j\u0173 yra gerai toleruojamos. Da\u017eniausiai simptomai, pasirei\u0161kiantys esant aritmijoms, yra \u0161irdies permu\u0161imai, nuovargis, sinkop\u0117. Sinusin\u0117 tachikardija ir supraventrikulin\u0117 tachikardija yra da\u017eniausiai diagnozuojamos aritmijos. \u0160eimos gydytojai ir pediatrai turi b\u016bti pasiruo\u0161\u0119 diagnozuoti ir suteikti pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105 esant \u0161irdies ritmo sutrikimams vaikams, nuspr\u0119sti, ar reikalinga vaik\u0173 kardiologo konsultacija.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":102,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[26258,8169,7567,26763,15635,13442,26818,26885,689,1012,26879,26887,26884,26876,26882,26881,6035,205,26871,26874,26875,26877,5972,3542,3291,22448,26888,26880,26883,653,21,26872,25872,26873,26886,138,26878],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-101","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-tukst","tag-abliacija","tag-aritmija","tag-arrhythmias","tag-block","tag-brugada","tag-congenital","tag-developed","tag-diagnostika","tag-disfunkcija","tag-editors","tag-editors-arrhythmias","tag-electrocardiographic","tag-electrophysiology","tag-garson","tag-gillette","tag-gydymas","tag-gydytojai","tag-igimtaja","tag-ivykio","tag-kardiologas","tag-paces","tag-pacientas","tag-parkinson","tag-pediatrai","tag-philadelphia","tag-philadelphia-saunders","tag-premkumar","tag-saunders","tag-siekia","tag-sindromas","tag-taskai","tag-taskas","tag-thoracic","tag-vaistai","tag-zipes"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=101"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/102"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=101"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=101"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=101"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=101"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=101"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
2. Sarala Premkumar, Premkumar Sundararajan, Thangavelu Sangaralingam. Clinical Profile of Cardiac Arrhythmias\u2028in Children Attending the Out Patient Department of a Tertiary Paediatric Care Centre in Chennai. DOI: 10.7860\/JCDR\/2016\/21751.8992.
3. VanHare GF. Supraventricular Tachycardia In: Gillette PC, Garson A, editors. Clinical paediatric arrhythmias. 2nd ed. Philadelphia: WB Saunders company,1999:97\u2013118.
4. O\u2019Connor BK. Arrhythmias in Long QT and WPW syndrome In: Gillette PC, Garson A, editors. Clinical paediatric arrhythmias. 2nd ed. Philadelphia: WB Saunders company, 1999:306\u201316.
5. Sillca MJ, Garson A. Ventricular arrhythmias. In: Gillette PC, Garson A, editors. Clinical paediatric arrhythmias. 2nd ed. Philadelphia: WB Saunders company, 1999:121\u201342.
6. Ross BA, Gillette PC. Atrioventricular Block and Bundle Branch Block. In: Gillette PC, Garson A, editors. Clinical paediatric arrhythmias. 2nd ed. Philadelphia: WB Saunders company, 1999:63\u201374.
7. Sreekanth S Raghavan. Pediatric Long QT Syndrome. Updated: Jun 26, 2014. Medscpae
8. Wilde AAm, Antzelevitch ch, borggrefe m, brugada J, benito b, brugada R, brugada P, et al. Proposed diagnostic criteria for the brugada syndrome. consensus report. circulation 2002; 106: 2514-19.
9. R Prem Sekar, MRCP. \u2028 Epidemiology of Arrhythmias in Children. Indian Pacing and Electrophysiology Journal (ISSN 0972-6292), 8(Suppl. 1): S8-S13 (2008)
10. Albertella L, Crawford J, Skinner JR. Presentation and outcome of water-related events in children with long QT syndrome.<\/span>Arch Dis Child<\/em>. 2011 Aug. 96(8):704-7.\u00a0<\/span>[Medline].
11. Hintsa T, Keltikangas-Jarvinen L, Puttonen S, et al. Depressive symptoms in the congenital long QT syndrome.\u00a0Ann Med. 2009 Jun 23. 1-6.\u00a0[Medline].
12. Monnig G, Eckardt L, Wedekind H, et al. Electrocardiographic risk stratification in families with congenital long QT syndrome.<\/span>Eur Heart J<\/em>. 2006 Sep. 27(17):2074-80.\u00a0<\/span>[Medline].
13. Schwartz PJ, Moss AJ, Vincent GM, Crampton RS. Diagnostic criteria for the long QT syndrome. An update.<\/span>Circulation<\/em>. 1993 Aug. 88(2):782-4.\u00a0<\/span>[Medline].
14. [Guideline] Epstein AE, DiMarco JP, Ellenbogen KA, et al. ACC\/AHA\/HRS 2008 Guidelines for Device-Based Therapy of Cardiac Rhythm Abnormalities: a report of the American College of Cardiology\/American Heart Association Task Force on Practice Guidelines (Writing Committee to Revise the ACC\/AHA\/NASPE 2002 Guideline Update for Implantation of Cardiac Pacemakers and Antiarrhythmia Devices) developed in collaboration with the American Association for Thoracic Surgery and Society of Thoracic Surgeons.\u00a0J Am Coll Cardiol. 2008 May 27. 51(21):e1-62.\u00a0[Medline].\u00a0[Full Text].
15. Johnson JN, Ackerman MJ. Return to play? Athletes with congenital long QT syndrome.<\/span>Br J Sports Med<\/em>. 2013 Jan. 47(1):28-33.\u00a0<\/span>[Medline].
16. Christopher R Ellis, MD. Wolff-Parkinson-White Syndrome. Jan 08, 2017. [Medscape]
17. http:\/\/ekg.lt\/index.php?id=8_3<\/a>
18. Cohen MI, Triedman JK, Cannon BC, et al. PACES\/HRS expert consensus statement on the management of the asymptomatic young patient with a Wolff-Parkinson-White (WPW, ventricular preexcitation) electrocardiographic pattern: developed in partnership between the Pediatric and Congenital Electrophysiology Society (PACES) and the Heart Rhythm Society (HRS). Endorsed by the governing bodies of PACES, HRS, the American College of Cardiology Foundation (ACCF), the American Heart Association (AHA), the American Academy of Pediatrics (AAP), an…\u00a0Heart Rhythm. 2012 Jun. 9 (6):1006-24.\u00a0[Medline].\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"