{"id":10139,"date":"2011-05-01T18:00:00","date_gmt":"2011-05-01T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-05-01T18:00:00","modified_gmt":"2011-05-01T18:00:00","slug":"melanoma-antra-jaunu-moteru-mirties-priezastis-po-kruties-vezio","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/melanoma-antra-jaunu-moteru-mirties-priezastis-po-kruties-vezio\/10139\/","title":{"rendered":"Melanoma \u2013 antra jaun\u0173 moter\u0173 mirties prie\u017eastis po kr\u016bties v\u0117\u017eio"},"content":{"rendered":"

Daug\u0117ja odos v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 jaun\u0173 \u017emoni\u0173<\/span><\/strong><\/font><\/p>\n

Medikai pastebi, kad moterims rizika susirgti odos v\u0117\u017eiu yra du kartus didesn\u0117 nei vyrams. Galb\u016bt tai susij\u0119 ir su moter\u0173 pom\u0117giu ilgiau lepintis saule. Nors melanoma<\/a> sudaro vos 5 proc. vis\u0173 odos v\u0117\u017eio atvej\u0173, mirtys nuo melanomos sudaro 71 proc. mir\u010di\u0173 nuo vis\u0173 odos navik\u0173. Tarp 30-35 met\u0173 am\u017eiaus moter\u0173 tai antras pagal da\u017enum\u0105 mirt\u012f suk\u0117l\u0119s v\u0117\u017eys po kr\u016bties v\u0117\u017eio<\/a>.Rizikos grup\u0117je taip pat atsiduria \u0161viesios, greitai nudegan\u010dios odos savininkai, raudonplaukiai, m\u0117lynakiai, turintys daugiau nei 100 apgam\u0173, m\u0117gstantys atostogauti \u0161iltuose kra\u0161tuose ne sezono metu, smarkiai nudeg\u0119 saul\u0117je, ypa\u010d vaikyst\u0117je, turintys giminai\u010di\u0173, kurie sirgo odos v\u0117\u017eiu, pagyven\u0119 \u017emon\u0117s.Pasak VUL Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Dermatovenerologinio centro direktor\u0117s, Euromelanomos komiteto koordinator\u0117s, Lietuvos dermatovenerolog\u0173 draugijos prezident\u0117s doc. Matildos Bylait\u0117s, saul\u0117 sukelia ir ilgalaik\u012f pavoj\u0173 odai, \u012f kur\u012f mes kreipiame per ma\u017eai d\u0117mesio. Odos v\u0117\u017eio rizika did\u0117ja priklausomai nuo to, kiek ilgai b\u016bname saul\u0117je ir, kaip da\u017enai oda nudega saul\u0117je. Tod\u0117l labai svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f ir b\u016bti atsargiems, \u017einoti kaip apsisaugoti nuo \u017ealing\u0173 ultravioletini\u0173 spinduli\u0173, ypa\u010d vykstant ils\u0117tis \u012f \u0161iltus kra\u0161tus.Kauno klinik\u0173 doc. Daivos Jasaitien\u0117s teigimu, 20-30 proc. pacient\u0173, kurie apsilanko pas dermatologus, yra onkologiniai, t. y. ant odos turi vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 darini\u0173. Kasmet nustatoma apie 2 t\u016bkst. odos v\u0117\u017eio bei apie 200 melanom\u0173 \u2013 pavojingiausios odos v\u0117\u017eio r\u016b\u0161ies \u2013 atvej\u0173. Nors apie 80 proc. odos v\u0117\u017ei\u0173 i\u0161gydoma, visgi kasmet nuo \u0161ios ligos mir\u0161ta apie 150 \u017emoni\u0173 \u2013 apie 100 nuo melanom\u0173, o lik\u0119 \u2013 nuo kit\u0173 odos v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173. Taigi nors melanoma<\/a> odos v\u0117\u017ei\u0173 statistikoje u\u017eima ne pa\u010di\u0105 auk\u0161\u010diausi\u0105 viet\u0105, mirtingumas nuo jos yra itin didelis, o per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius melanom\u0173 susirgim\u0173 skai\u010dius i\u0161augo net du kartus. Ypa\u010d spar\u010diai jis auga tarp jaun\u0173 \u017emoni\u0173.Pasak statistikos, 75 proc. atvej\u0173 melanoma<\/a> yra mirtina liga, ta\u010diau jei ji laiku diagnozuojama, pagydoma net 97 proc. atvej\u0173. Jei melanoma<\/a> diagnozuojama nepasiekusi 1 mm gylio, kaip teig\u0117 VU onkologijos instituto medikas dr. Viktoras Sidorovas, 94 proc. pacient\u0173 i\u0161gyvena iki 10 met\u0173. Aptikus gilesn\u0119 melanom\u0105 i\u0161gyvenamumas suma\u017e\u0117ja iki 35 proc. Kaip atrodo pavojingi apgamai, medikai \u017eino: pavyzd\u017eiui, apgamas yra asimetri\u0161kas, nelygi\u0173 kra\u0161t\u0173, netolygi jo spalva, jis nepana\u0161us \u012f visus kitus. Ta\u010diau gydytojas pastebi, kad daug\u0117ja netipini\u0173 melanom\u0173, kai plika akimi apgamas atrodo visi\u0161kai normalus ir nepavojingas. \u201eB\u016btent tod\u0117l, prie\u0161 \u0161alinant apgam\u0105 d\u0117l kosmetini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, b\u016btina pasitarti su specialistais. Mat netinkamai pa\u0161alintas pavojingas apgamas v\u0117liau gali pridaryti rimt\u0173 b\u0117d\u0173\u201c, – \u012fsp\u0117jo pa\u0161nekovas.<\/span><\/font><\/p>\n

K\u016bnui reikia golfo kamuoliuko dyd\u017eio kremo kiekio<\/span><\/strong><\/span><\/font><\/p>\n

Paprastas odos v\u0117\u017eys<\/a> paprastai atsiranda atvirose k\u016bno vietose, net 80 proc. atvej\u0173 \u2013 ant veido ir kaklo. Paprastai tai did\u0117janti rausva d\u0117mel\u0117, galinti tapti opa. Jei \u017eaizdel\u0117 neu\u017esitraukia apie 2 m\u0117nesius, b\u016btina kreiptis \u012f specialistus. Melanoma<\/a> gali atsirasti bet kur, kadangi jos atsiradimui daug \u012ftakos turi ir genai. \u201eMelonoma gali vystytis tiek i\u0161 sen\u0173, tiek i\u0161 nauj\u0173 apgam\u0173, tod\u0117l ji ir yra tokia klastinga. Kartais ji gali i\u0161sivystyti per kelis m\u0117nesius, ta\u010diau da\u017eniausiai \u017emon\u0117s j\u0105 ant savo k\u016bno ne\u0161iojasi 5-8 metus. Odos v\u0117\u017eys<\/a> neskauda, o sukelia tik vizualinius pakitimus, d\u0117l kuri\u0173 \u017emon\u0117s neskuba pas gydytoj\u0105. B\u016btent tod\u0117l turime daug u\u017eleist\u0173 atvej\u0173. Kartais \u017emon\u0117s vis dar klaidingai \u012fsitikin\u0119, kad apgamo geriau nejudinti, tod\u0117l nesikreipia \u012f specialistus. Tai mitas. \u0160iandien, esant modernioms diagnostikos priemon\u0117ms, nusikaltimas sirgti odos v\u0117\u017eiu\u201c, – sak\u0117 M. Bylait\u0117.Dermatolog\u0117 teigia nedraud\u017eianti b\u016bti saul\u0117je ir negadinti sau atostog\u0173, visgi pataria vengti saul\u0117s bent jau nuo 11 iki 15 val., kai ji pavojingiausia. Taip pat specialist\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad veiksmingiausia apsaugos priemon\u0117, kad ir kokios diskusijos vykt\u0173, i\u0161lieka ta pati \u2013 kremai nuo saul\u0117s.\u201eD\u0117l \u0161i\u0173 krem\u0173 nuolat verda diskusijos. Teigiama, kad jie patys sukelia v\u0117\u017e\u012f. Ta\u010diau dabar, kai aparat\u016bros d\u0117ka galima nustatyti, kaip \u017emon\u0117s jais tepasi, i\u0161siai\u0161kinta, kad nei\u0161tepamas visas k\u016bnas. Kremai tepami lopais, tod\u0117l ir apsauga abejotina. Dar vienas svarbus pasteb\u0117jimas, kad jais tepamasi per retai \u2013 tik einant \u012f papl\u016bdim\u012f\u201c, – ai\u0161kino M. Bylait\u0117.\u201eK\u016bnui reikia ma\u017edaug golfo kamuoliuko dyd\u017eio kremo kiekio. Jei \u017emogus jo u\u017esitepa ma\u017eiau, atitinkamai ma\u017e\u0117ja apsauginis sluoksnis bei laikas, kur\u012f galima saul\u0117je praleisti saugiai\u201c, – antrino V. Sidorovas.Taip pat kremo veiksmingumas ma\u017e\u0117ja, jei da\u017enai maudom\u0117s, voliojam\u0117s sm\u0117lyje ir pan. Atsi\u017evelgdami \u012f tai, kad \u017emon\u0117s kremo tepasi nepakankamai, dermatologai Lietuvos klimato s\u0105lygomis rekomenduoja veidui ne ma\u017eesnio kaip 50 SPF (apsaugos nuo saul\u0117s faktoriaus) krem\u0105, k\u016bnui \u2013 20-25. \u0160iltuosiuose kra\u0161tuose k\u016bnui reik\u0117t\u0173 kur kas stipresnio kremo. Norint su\u017einoti, kiek laiko kremas veiks, SPF skai\u010di\u0173 reikia padauginti i\u0161 10 ir i\u0161 gauto laiko atmesti ma\u017edaug 30-50 proc. – kremo naudojimo klaidoms (kai jis tepamas jau papl\u016bdimyje, o ne prie\u0161 pusvaland\u012f, u\u017esitepamas per plonas sluoksnis ir pan.). Anot mediko, reik\u0117t\u0173 rinktis kremus tik su fizikiniais filtrais. Paprastai tai b\u016bna cinko oksidas arba titano dioksidas. Pastarieji, skirtingai nuo chemini\u0173 filtr\u0173, labai retai sukelia alergij\u0105, nepraeina pro odos epiderm\u012f, tod\u0117l neturi odai biologinio poveikio. Anks\u010diau \u0161ie kremai ant odos palikdavo balk\u0161v\u0105 atspalv\u012f, ta\u010diau \u0161iuolaikin\u0117s technologijos padar\u0117 juos patogesnius.D\u0117mesys bus skiriamas \u0161ilt\u0173j\u0173 kar\u0161t\u0173 m\u0117g\u0117jams<\/span><\/strong>Per tris pirm\u0105sias Euromelanomos dienos akcijas Lietuvoje buvo patikrinti 3827 pacientai, i\u0161 kuri\u0173 apie 100 \u017emoni\u0173 \u012ftarta odos melanoma<\/a>, apie 150 pacient\u0173 \u2013 odos v\u0117\u017eys<\/a> (plok\u0161\u010dial\u0105stelinis ir bazalini\u0173 l\u0105steli\u0173), beveik 300 aptikti atipiniai apgamai, kuriuos patarta \u0161alinti.I\u0161ankstin\u0117 registracija \u012f \u0161iuometin\u0119 akcij\u0105 vyks gegu\u017e\u0117s 2 \u2013 3 d. nuo 9 val. iki 16 val. tel.: 8 800 200 65; 8 800 200 66. Pati akcija vyks gegu\u017e\u0117s 9 d. Jos \u0161\u016bkis \u2013 \u201eSOS: Saugok od\u0105 saul\u0117je! \u2013 skirtas \u017emon\u0117ms, vykstantiems atostogauti \u012f \u0161iltuosius kra\u0161tus.\u201eDeja, kol kas yra taip, kaip yra. Turime tik dvi linijas, tod\u0117l visi tikrai neprisiskambins. Patirtis rodo, kad vienu metu skambina net 16 \u017emoni\u0173. Ta\u010diau mes visada sakome, kad \u0161i akcija prevencin\u0117, o pasitikrinti apgam\u0173 nemokamai ir be gydytojo siuntimo pas dermatolog\u0105 galima visus metus. Taigi per vien\u0105 dien\u0105 vis\u0173 norin\u010di\u0173j\u0173 tikrai nesp\u0117sime patikrinti, ta\u010diau galima u\u017esiregistruoti ir kitu metu. Mes bangas keliame pavasar\u012f tod\u0117l, kad od\u0105 apsi\u017ei\u016br\u0117ti geriausia prie\u0161 atostogas ir po j\u0173, o vasara, \u017einia, yra atostog\u0173 metas\u201c, – kviet\u0117 M. Bylait\u0117.\u0160iais metais Euromelanomos dienos labdaringoje akcijoje sutiko dalyvauti apie 50 vie\u0161\u0173j\u0173 ir priva\u010di\u0173 gydymo \u012fstaig\u0173 \u012fvairiose Lietuvos vietose. U\u017esiregistravusiems \u017emon\u0117s bus parinkta \u012fstaiga, esanti ar\u010diausiai j\u0173 gyvenamosios vietos.<\/span><\/font><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Melanoma<\/p>\n

Odos ligos<\/a><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Medikai pastebi, kad moterims rizika susirgti odos v\u0117\u017eiu yra du kartus didesn\u0117 nei vyrams. Galb\u016bt tai susij\u0119 ir su moter\u0173 pom\u0117giu ilgiau lepintis saule. Nors melanoma sudaro vos 5 proc. vis\u0173 odos v\u0117\u017eio atvej\u0173, mirtys nuo melanomos sudaro 71 proc. mir\u010di\u0173 nuo vis\u0173 odos navik\u0173.<\/font><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[263,1962,224,1883,95],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10139","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-akcija","tag-apgamai","tag-diskusijos","tag-odos-vezys","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10139","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10139"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10139\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10139"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10139"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10139"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10139"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10139"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}