{"id":10145,"date":"2011-04-26T18:00:00","date_gmt":"2011-04-26T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-04-26T18:00:00","modified_gmt":"2011-04-26T18:00:00","slug":"pirmosios-erkiu-aukos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/pirmosios-erkiu-aukos\/10145\/","title":{"rendered":"Pirmosios erki\u0173 aukos"},"content":{"rendered":"

Kauno visuomen\u0117s sveikatos centras informuoja, kad \u0161iais metais Kauno apskrityje pirmoji erki\u0173 auka tapo moteris – Laimo liga<\/a> diagnozuota 54 met\u0173 kaunietei, rinkusiai \u017eibutes Kleboni\u0161kio mi\u0161ko parke. Pernai Laimo liga<\/a> sirgo 595 Kauno apskrities gyventojai, erkinis encefalitas<\/a> diagnozuotas 164 Kauno apskrities gyventojams. Daugiausiai susirgim\u0173 erkiniu encefalitu <\/a>buvo u\u017eregistruota spalio m\u0117nes\u012f,  did\u017eiausias sergamumas Laimo liga<\/a>  <\/a>– rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f.<\/p>\n

\n <\/div>\n
Erki\u0173 platinamomis ligomis susirgti galima tiek \u012fkandus suaugusiai 3-4 mm dyd\u017eio erkei, tiek erki\u0173 lervoms bei nimfoms, kuri\u0173 dydis siekia nuo keli\u0173 de\u0161imt\u0173j\u0173 milimetro iki 1-2 mm. Taigi, jei \u017emogui \u012fkando erk\u0117s lerva ar nimfa, jis gali jos net nepasteb\u0117ti. Erkiniu encefalitu galima u\u017esikr\u0117sti ir kitu keliu – vartojant nepasterizuot\u0105, virusu infekuot\u0105 o\u017ek\u0173 ir karvi\u0173 pien\u0105 bei jo produktus.<\/div>\n
 <\/div>\n
 <\/div>\n
Kauno visuomen\u0117s sveikatos centro vyriausioji specialist\u0117 Irina Bulsien\u0117 primena, kad nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugos skiepai. Patikimiausi\u0105 ir ilgiausi\u0105 apsaug\u0105 garantuoja 3 skiep\u0173 doz\u0117s: apie 99 proc. paskiepyt\u0173j\u0173 \u012fgyja atsparum\u0105 erkiniam encefalitui 3-5 metams. Nuo Laimo ligos vakcinos dar n\u0117ra – belieka saugotis erk\u0117s \u012fsisiurbimo.<\/div>\n
 <\/div>\n
 <\/div>\n
Kaip i\u0161vengti erk\u0117s \u012fsisiurbimo?
\n<\/em><\/b>• Dirbdami sode ar planuodami i\u0161vyk\u0105 \u012f gamt\u0105, tinkamai  apsirenkite – d\u0117v\u0117kite \u0161viesius drabu\u017eius, pasi\u016btus i\u0161 lygaus audinio. Apykakl\u0117 ir rankogaliai turi b\u016bti priglud\u0119 prie k\u016bno, keln\u0117s \u012fki\u0161tos \u012f batus ar kojines. Drabu\u017eius ir atviras k\u016bno vietas rekomenduojama apipurk\u0161ti repelentais – skys\u010diais, atbaidan\u010diais erkes.
\n• Kas 1–2 valandas ap\u017ei\u016br\u0117kite drabu\u017eius – ar jais neropoja erk\u0117, ir k\u016bn\u0105 – gal erk\u0117 jau \u012fsisiurb\u0117?
\n• Poilsiui ir ap\u017ei\u016br\u0117jimui pasirinkite atvir\u0105, saul\u0117t\u0105 aik\u0161tel\u0119, kurioje neve\u0161i \u017eol\u0117. Erk\u0117s da\u017eniausiai \u012fsisiurbia  poilsiaujant. Judant raumenims joms sunkiau tai padaryti, tod\u0117l gul\u0117ti \u017eol\u0117je ar s\u0117d\u0117ti ant kelm\u0173 nepatartina.
\n• Gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 mi\u0161ko, sodo ar pasivaik\u0161\u010diojimo gamtoje, drabu\u017eius, kuriais vilk\u0117jote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saul\u0117toje vietoje. Pakabinus drabu\u017eius kambaryje, juose pasilikusios erk\u0117s gali \u012fsisiurbti kitiems \u0161eimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Dar kart\u0105 ap\u017ei\u016br\u0117kite savo k\u016bn\u0105, r\u016bpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirk\u0161nis, pa\u017eastis, sprand\u0105 – \u012f \u0161ias vietas erk\u0117s labai m\u0117gsta \u012fsisiurbti. Gerai i\u0161\u0161ukuokite plaukus, i\u0161simaudykite.<\/div>\n
 <\/div>\n
SAM<\/div>\n

testas<\/a>-apie-infekcines-ligas\/52814″>Testas<\/a> apie infekcines ligas<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Erki\u0173 platinamomis ligomis susirgti galima tiek \u012fkandus suaugusiai 3-4 mm dyd\u017eio erkei, tiek erki\u0173 lervoms bei nimfoms, kuri\u0173 dydis siekia nuo keli\u0173 de\u0161imt\u0173j\u0173 milimetro iki 1-2 mm. Taigi, jei \u017emogui \u012fkando erk\u0117s lerva ar nimfa, jis gali jos net nepasteb\u0117ti. Erkiniu encefalitu galima u\u017esikr\u0117sti ir kitu keliu – vartojant nepasterizuot\u0105, virusu infekuot\u0105 o\u017ek\u0173 ir karvi\u0173 pien\u0105 bei jo produktus.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[11,369],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10145","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-erkes","tag-laimo"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10145","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10145"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10145\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10145"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10145"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10145"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10145"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10145"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}