{"id":10146,"date":"2011-04-26T18:00:00","date_gmt":"2011-04-26T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-04-26T18:00:00","modified_gmt":"2011-04-26T18:00:00","slug":"viliojantys-saules-spinduliai-gali-skaudziai-nubausti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/viliojantys-saules-spinduliai-gali-skaudziai-nubausti\/10146\/","title":{"rendered":"Viliojantys saul\u0117s spinduliai gali skaud\u017eiai nubausti"},"content":{"rendered":"

Kasdien skais\u010diau su\u0161vintanti saulut\u0117 vis \u0161iltesniais spinduliais maloniai glosto m\u016bs\u0173 saul\u0117s i\u0161siilgusius k\u016bnus. O per suplanuotas atostogas sve\u010diuose kra\u0161tuose i\u0161vis u\u017emir\u0161tame visk\u0105 ir m\u0117gaujam\u0117s \u0161iluma bei poilsiu. Ta\u010diau, specialistai \u012fsp\u0117ja, kad \u0161tai tada iki nelaim\u0117s – vienas \u017eingsnis.<\/p>\n

Per atostogas visk\u0105 pamir\u0161ta<\/strong>
\n„Art\u0117ja vasaros atostogos – metas, kai norisi atsipalaiduoti ir pails\u0117ti. Tuomet da\u017eniausiai ir pamir\u0161tama pasir\u016bpinti savo oda“, – sak\u0117 Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Dermatovenerologinio centro direktor\u0117, Euromelanomos komiteto koordinator\u0117, Lietuvos dermatovenerolog\u0173 draugijos prezident\u0117 doc. Matilda Bylait\u0117. 
\nAnot jos, ypa\u010d budr\u016bs tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161viesaus gymio \u017emon\u0117s, m\u0117lynakiai, \u0161viesiaplaukiai, \u0161lakuoti (I-II odos fototipas), kuri\u0173 oda saul\u0117je raudonuoja ir retai \u012fdega, praeityje tur\u0117j\u0119 stipri\u0173 nudegim\u0173, da\u017enai b\u016bnantys saul\u0117je, m\u0117gstantys lankytis soliariumuose, patys sirg\u0119 ar turintys giminai\u010di\u0173, kuriems buvo nustatyti melanomos ar odos v\u0117\u017eio atvejai, imunosupresuoti asmenys.
\nAtostog\u0173 metu da\u017eniau b\u016bnant saul\u0117je galingi saul\u0117s spinduliai turi didesn\u0119 rizik\u0105 sukelti odos nudegimus su p\u016bsl\u0117mis arba be j\u0173.
\n„Saul\u0117 skatina ne tik ankstyv\u0105 odos sen\u0117jim\u0105 bei pigmentacijos poky\u010dius, bet sukelia ir ilgalaik\u012f pavoj\u0173 odai, \u012f kur\u012f mes kreipiame per ma\u017eai d\u0117mesio. Odos v\u0117\u017eio rizika did\u0117ja priklausomai nuo to, kiek ilgai b\u016bname saul\u0117je ir, kaip da\u017enai oda nudega saul\u0117je. Tod\u0117l labai svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f ir b\u016bti atsargiems, \u017einoti kaip apsisaugoti nuo \u017ealing\u0173 ultravioletini\u0173 spinduli\u0173, ypa\u010d vykstant ils\u0117tis \u012f \u0161iltus kra\u0161tus“, – sak\u0117 M.Bylait\u0117.
\nLietuviams tr\u016bksta \u017eini\u0173
\nJei lietuviams dar tr\u016bksta \u017eini\u0173, kaip saugotis nuo pikt\u0173 saul\u0117s spinduli\u0173, Australija ir Naujoji Zelandija savo pilie\u010diams po\u017ei\u016br\u012f, kaip reikt\u0173 pasir\u016bpinti savo oda, diegti prad\u0117jo jau prie\u0161 de\u0161imt met\u0173. \u0160iandien ten net dar\u017eelinukas \u017eino, kad einant \u012f saul\u0119 b\u016btina u\u017esid\u0117ti kepur\u0119, apsirengti mar\u0161kin\u0117lius ir pasitepti apsauginiu kremu nuo saul\u0117s.
\nTuo tarpu lietuviai, anot medik\u0173, nepakankamai tepasi apsauginiu kremu nuo saul\u0117s arba tai daro netinkamai – tepasi lopais, i\u0161sitep\u0119 vien\u0105 kart\u0105 deginasi vis\u0105 dien\u0105, kai vis\u0105 k\u016bn\u0105 i\u0161tepti kremu reik\u0117t\u0173 i\u0161kart, i\u0161einant i\u0161 nam\u0173 ir pakartoti tai kas dvi valandas.
\n„Ypa\u010d tuo pasir\u016bpinti tur\u0117t\u0173 j\u016breiviai, laukuose ir statybose plu\u0161antys vyrai, paprastai dirbantys apsinuogin\u0119 iki pus\u0117s. Jei daugiau, negu valand\u0105 b\u016bni saul\u0117je, b\u016btina pasitepti kremu nuo saul\u0117s. Tai galioja ir saul\u0117t\u0105 dien\u0105 sportuojan\u010dius \u017emones. Darosi nejauku pa\u017evelgus \u012f j\u0173 iki raudonumo nudegusias nugaras“, – kalb\u0117jo M.Bylait\u0117.
\nBe to, visiems atostogaujantiems medikai nerekomenduoja b\u016bti saul\u0117je nuo 11 iki 15 valandos, kai ji – intensyviausia ir gali labiausiai pa\u017eeisti od\u0105.  <\/p>\n

Vitamino D pakanka<\/strong>
\nJau daugel\u012f met\u0173 nerimsta diskusijos, jog Skandinavijos \u0161ali\u0173 gyventojams tr\u016bksta vitamino D. Ta\u010diau M.Bylait\u0117 pa\u017eym\u0117jo, jog jis \u017emogaus odoje gaminasi nat\u016braliai ir tam u\u017etenka, kiek saul\u0117s gauna m\u016bs\u0173 atviros k\u016bno vietos – veidas ir rankos.
\nJi patikino, jog jau dabar pakanka saul\u0117s, kad m\u016bs\u0173 organizme gamint\u0173si vitaminas D.
\n„Jo pasigamina pakankamai i\u0161\u0117jus \u012f lauk\u0105, kol einame iki automobilio. Be to, kiekviename organizme vitamino D gamyba – individuali. Vienam jo reikia ma\u017eiau, kitam – daugiau“, – sak\u0117 M.Bylait\u0117.
\nTikrintis – bent kart\u0105 per metus
\nLietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173 gydytoja dermatovenerolog\u0117 doc. Daiva Jasaitien\u0117 pa\u017eym\u0117jo, kad viena ar kita v\u0117\u017eio r\u016b\u0161is nustatoma apie 20-30 proc. vis\u0173 apsilankiusi\u0173 pacient\u0173. Tod\u0117l ji patar\u0117 nedelsti.
\n„Ateiti pasitikrinti galima ir kitais metais, ta\u010diau, jeigu pasteb\u0117jote \u012ftarim\u0105 kelian\u010di\u0173 po\u017eymi\u0173 – eikite kuo grei\u010diau“.
\nPatiems save apsi\u017ei\u016br\u0117ti specialistai patar\u0117 bent kart\u0105 per m\u0117nes\u012f.
\n„Ta\u010diau paprastai m\u016bs\u0173 \u017emon\u0117s, kol jiems nieko neskauda, nenie\u017eti, neina tikrintis“, – konstatavo Vilniaus lazerin\u0117s dermatologijos centro gydytojas dermatologas, medicinos moksl\u0173 daktaras Viktoras Sidorovas.
\nGalima nusistatyti patiems
\nMedikas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, jog odos v\u0117\u017e\u012f galima nusistatyti ir patiems pagal labai paprastus kriterijus – asimetrij\u0105, kra\u0161tus, spalv\u0105, diametr\u0105 bei tendencij\u0105 keistis.
\nJei ant savo k\u016bno pasteb\u0117jote nors vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 kriterij\u0173 – b\u016btina skub\u0117ti pas gydytoj\u0105.
\n„Be to, da\u017eniau tokie dariniai b\u016bna rausvos spalvos, paprastai did\u0117janti, nenunykstanti d\u0117m\u0117 ar mazgas, pama\u017eu virstantis \u012f \u017eaizd\u0105. Nors kartais pasitaiko vadinam\u0173j\u0173 atipini\u0173 melanom\u0173, kuri\u0105 atpa\u017einti sunku ir ekspertams“, – pa\u017eym\u0117jo V.Sidorovas.
\nTod\u0117l prie\u0161 \u0161alinant apgam\u0105, jis patar\u0117 b\u016btinai pasikonsultuoti su specialistu. Netinkamai pa\u0161alintas jis gali pridaryti dar daugiau problem\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Faktai:<\/strong><\/u>
\n Specialistai teigia, kad melanomos atvej\u0173 kasmet daug\u0117ja, ta\u010diau ramina, jog anksti atpa\u017einus \u0161i\u0105 lig\u0105, \u017emon\u0117ms galima pad\u0117ti ir juos i\u0161gelb\u0117ti.
\n Iki de\u0161imties met\u0173 i\u0161gyvena 97 proc. t\u0173, kuriems buvo diagnozuota 1 mm melanoma<\/a> ir 34 proc. t\u0173, kuriems buvo diagnozuota 4 mm melanoma<\/a>.
\n Melanoma<\/a> gali formuotis ir i\u0161 jau esamo, ir i\u0161 naujai atsiradusio apgamo. Procesas gali vykti ir l\u0117tai (galima su tokiu apgamu pragyventi 5-10 met\u0173 nieko ne\u012ftariant), ir labai greitai. 
\n  <\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n

Odos ligos<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kasdien skais\u010diau su\u0161vintanti saulut\u0117 vis \u0161iltesniais spinduliais maloniai glosto m\u016bs\u0173 saul\u0117s i\u0161siilgusius k\u016bnus. O per suplanuotas atostogas sve\u010diuose kra\u0161tuose i\u0161vis u\u017emir\u0161tame visk\u0105 ir m\u0117gaujam\u0117s \u0161iluma bei poilsiu. Ta\u010diau, specialistai \u012fsp\u0117ja, kad \u0161tai tada iki nelaim\u0117s – vienas \u017eingsnis.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[267,243],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10146","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-diagnozuota","tag-ligonines"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10146","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10146"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10146\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10146"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10146"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10146"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10146"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10146"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}