{"id":10164,"date":"2011-05-28T18:00:00","date_gmt":"2011-05-28T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-11-03T10:11:40","modified_gmt":"2017-11-03T10:11:40","slug":"storosios-zarnos-vezys-svarbiausia-neuzdelsti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/storosios-zarnos-vezys-svarbiausia-neuzdelsti\/10164\/","title":{"rendered":"Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys: svarbiausia \u2013 neu\u017edelsti"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\">Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 nauj\u0173\u00a0<a href=\"http:\/\/www.gastroklinika.lt\/paslaugos\/onkologines-operacijos\/\" target=\"_blank\">storosios \u017earnos v\u0117\u017eio<\/a> atvej\u0173. Beveik 1000 \u017emoni\u0173 nuo \u0161ios ligos mir\u0161ta. Kaip ir kitose Europos \u0161alyse, \u0161is piktybinis navikas u\u017eima antr\u0105 viet\u0105 tarp moter\u0173 ir tre\u010di\u0105 viet\u0105 tarp vyr\u0173 piktybini\u0173 lig\u0173. Lietuvoje per pastaruosius trisde\u0161imt met\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio atvej\u0173 padaug\u0117jo beveik du kartus.<\/p>\n<p class=\"tekstas\">Pasteb\u0117ta, kad storosios \u017earnos v\u0117\u017eys yra glaud\u017eiai susij\u0119s su socialiniais-ekonominiais veiksniais. Juo da\u017eniau sergama i\u0161sivys\u010diusiose Vakar\u0173 valstyb\u0117se, \u0161i liga da\u017enesn\u0117 ir toje pat populiacijoje tarp auk\u0161tesnio socialinio sluoksnio \u017emoni\u0173. Deja, i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse sergamumas storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu did\u0117ja. Vien JAV kas devynias minutes nuo storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu mir\u0161ta vienas asmuo ir kasmet diagnozuojama ma\u017edaug 150 000 nauj\u0173 ligos atvej\u0173. Neraminanti statistika ir Lietuvoje. <\/p>\n<p> Padid\u0117jus\u012f sergamum\u0105 storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu lemia chemijos skverbimasis \u012f buit\u012f, did\u0117janti nervin\u0117 \u012ftampa, riebaus ir kaloringo maisto vartojimas, vis labiau plintantis antsvoris, r\u016bkymas, neaktyvus gyvenimo b\u016bdas. <\/p>\n<p> Tod\u0117l \u0161iai aktualiai problemai nagrin\u0117ti kovo m\u0117nes\u012f, kuris paskelbtas pasauliniu kolorektalinio v\u0117\u017eio \u017einomumo m\u0117nesiu, buvo surengta spaudos konferencija. Jos metu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkochirurgijos centro vadovas prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavi\u010dius ir onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117 Edita Baltru\u0161kevi\u010dien\u0117 supa\u017eindino su storosios \u017earnos v\u0117\u017eio ankstyvosios diagnostikos programa ir gydymo galimyb\u0117mis. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Svarbiausia \u2013 anksti diagnozuoti<\/span> <br \/><\/strong><br \/> Ankstyva storosios \u017earnos, kaip ir kit\u0173 organ\u0173 v\u0117\u017eio, diagnostika yra svarbi tuo, kad gydymo efektyvumas priklauso nuo stadijos. Aptikus ir pa\u0161alinus gerybinius pakitimus jiems dar nesp\u0117jus supiktyb\u0117ti ar esant ankstyvoms v\u0117\u017eio stadijoms, tikimyb\u0117 visi\u0161kai pasveikti yra didel\u0117. Anksti prad\u0117jus tinkamai gydyti did\u017eioji dalis pacient\u0173 pasveiksta visi\u0161kai ir kokybi\u0161kai gyvena daug met\u0173. Deja, daugeliu atvej\u0173 pastebim\u0173 simptom\u0173 neb\u016bna. <\/p>\n<p> Kaip pastebi prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavi\u010dius, kolorektaliniai navikai laikomi vienais i\u0161 s\u0117kmingiausiai gydom\u0173 vir\u0161kinamojo trakto navik\u0173. Deja, Lietuvoje \u0161iandien 25 procentai sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161ia liga ie\u0161ko medik\u0173 pagalbos tik tada, kai liga jau b\u016bna smarkiai progresavusi ir nustatoma ketvirta stadija. <\/p>\n<p> \u201eDid\u017eiausia problema yra ta, kad sergantieji paprastai nejau\u010dia ankstyv\u0173j\u0173 ligos po\u017eymi\u0173, taigi liga progresuoja, ir paprastai storosios \u017earnos v\u0117\u017eys diagnozuojamas v\u0117lyv\u0173j\u0173 stadij\u0173, o I\u2013II stadijos \u2013 tik apie 40 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173\u201c, \u2013 li\u016bdna statistika dalijasi profesorius. <\/p>\n<p> Kita vertus, neretai ligoniai imasi savigydos. Dauguma j\u0173, pajut\u0119 \u0161ios srities negalavimus, jau\u010diasi nepatogiai ir nenori apie tai kalb\u0117ti net su artimaisiais. Taigi paprastai ne kreipiasi \u012f gydytoj\u0105, o pirmiausia perka \u017evakutes ir gydosi patys, \u0161itaip u\u017eleisdami lig\u0105 ir pablogindami b\u016bkl\u0119. <\/p>\n<p> Kaip pabr\u0117\u017eia prof. N. E. Samalavi\u010dius, pagrindinis tikslas \u2013 diagnozuoti lig\u0105 kaip galima anks\u010diau. O dar geriau nustatyti ikiv\u0117\u017einius pakitimus ir juos laiku gydyti. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Svarbi prevencin\u0117 programa<\/span> <br \/><\/strong><br \/> Anksti diagnozuoti storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f gali pad\u0117ti prevencin\u0117 valstyb\u0117s finansuojama patikros programa, t.y. slapto kraujo i\u0161matose nustatymas, kolonoskopinis i\u0161tyrimas ir, jeigu reikia, biopsijos pa\u0117mimas. Tokia storosios \u017earnos v\u0117\u017eio ankstyvosios diagnostikos programa jau antrus metus vykdoma Vilniaus ir Kauno apskrityse. Joje dalyvauja 50\u201374 met\u0173 am\u017eiaus asmenys, tarp j\u0173 tokie, kurie jau\u010diasi visi\u0161kai sveiki ir kuri\u0173 \u0161eimoje nebuvo sirgusi\u0173j\u0173 \u0161ia liga, tod\u0117l net ne\u012ftaria, kad gal\u0117t\u0173 b\u016bti rizika susirgti ja. <\/p>\n<p> 2011 m. vasar\u0105 planuojama visapusi\u0161kai \u012fvertinti \u0161ios programos rezultatus ir j\u0105 prad\u0117ti vykdyti visoje \u0161alyje. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Nesud\u0117tingas, bet informatyvus tyrimas<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>\u0160ios programos esm\u0117 yra labai paprasta: 50\u201374 met\u0173 am\u017eiaus asmenims yra si\u016bloma kart\u0105 per dvejus metus atlikti slapto kraujo i\u0161matose test\u0105. \u0160i\u0105 program\u0105 vykdo \u0161eimos gydytojai. Jie asmen\u012f gali pakviesti dalyvauti programoje arba \u017emogus gali pats kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105. Gydytojas jam paai\u0161kina apie program\u0105, i\u0161ai\u0161kina jos esm\u0119. Pacientui duodamas nemokamas slapto kraujo i\u0161matose <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/vaistai\/testas\/5228\">testas<\/a>. \u0160\u012f test\u0105 jis atlieka pats. <\/p>\n<p> Kalb\u0117damas apie savaranki\u0161k\u0105 testo atlikim\u0105, profesorius nuramina, kad j\u012f atlikti visi\u0161kai nesud\u0117tinga, pana\u0161iai kaip moterims n\u0117\u0161tumo test\u0105. Taigi nereikia nerimauti, kad kas nors nepavyks. <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/vaistai\/testas\/5228\">Testas<\/a> yra paprastas, jo rezultatai yra ai\u0161k\u016bs. <\/p>\n<p> Jeigu jie teigiami, tai rodo, kad ka\u017ekur storojoje \u017earnoje patenka kraujas. Tada pacientui yra b\u016btina atlikti kolonoskopij\u0105. Jei pacientas dalyvauja programoje, \u0161i jam atliekama nemokamai. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Programa pasiteisino<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Per pirmuosius metus, t.y. nuo 2009-\u0173j\u0173 iki 2010-\u0173j\u0173 rugs\u0117jo, programoje Vilniaus ir Kauno apskrityse dalyvavo apie 130 000 min\u0117tos am\u017eiaus grup\u0117s gyventoj\u0173, buvo atlikta beveik 5000 kolonoskopij\u0173. <\/p>\n<p> \u201eAnalizuodami Vilniaus universiteto Onkologijos institute atlikt\u0173 kolonoskopij\u0173 rezultatus, mes pasteb\u0117jome, jog prakti\u0161kai 40 procent\u0173 \u0161i\u0173 asmen\u0173 reik\u0117jo imti biopsij\u0105. Daugumai i\u0161 j\u0173 buvo storosios \u017earnos polipas, adenoma, tai yra ikiv\u0117\u017ein\u0117 liga\u201c, \u2013 sako profesorius. <\/p>\n<p> Nustatyti polipai pacientams buvo \u0161alinami ir taip vykdoma storosios \u017earnos v\u0117\u017eio prevencija. Penktadalis pacient\u0173, kuriems kolonoskopijos metu imta biopsija ir diagnozuotas storosios \u017earnos v\u0117\u017eys, buvo pasi\u0173sti gydytis. <\/p>\n<p> Naujausi \u017earnyno gydymo b\u016bdai \u2013 ir Lietuvos pacientams <br \/> \u017darnyno v\u0117\u017eio gydymo b\u016bdas parenkamas atsi\u017evelgiant \u012f ligos i\u0161plitim\u0105. Pagrindinis\u00a0<a href=\"http:\/\/www.gastroklinika.lt\/paslaugos\/\" target=\"_blank\">storosios \u017earnos v\u0117\u017eio gydymo b\u016bdas<\/a> \u2013 chirurginis. Esant reikalui, skiriama chemoterapija. Pastaruoju metu ji s\u0117kmingai derinama su nauj\u0105ja biologine terapija Vienas i\u0161 biologin\u0117s terapijos metod\u0173, jau prad\u0117t\u0173 taikyti praktikoje, yra angiogenez\u0117s inhibicija. <\/p>\n<p> Deja, bet vaistai nuo v\u0117\u017eio turi savo \u0161alutinius poveikius, jie veikia ne tik v\u0117\u017eines l\u0105steles, bet ir kaul\u0173 \u010diulpus. Tai nulemia kraujo rodikli\u0173 pakitimus, gali sukelti viduriavim\u0105, pykinim\u0105. <\/p>\n<p> \u201eD\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 mokslininkai nenuleido rank\u0173, siekdami sukurti vaistus, kurie veikt\u0173 tik navikin\u0119 l\u0105stel\u0119 \u2013 sako onkolog\u0117-chemoterapeut\u0117 Edita Baltu\u0161kevi\u010dien\u0117. \u2013 Taip prasid\u0117jo taikini\u0173 terapijos era.\u201c <\/p>\n<p> \u0160iuo metu storosios \u017earnos v\u0117\u017eiui gydyti yra trys biologiniai preparatai, kuri\u0173 poveikis pasirei\u0161kia nauj\u0173 navik\u0173 kraujagysli\u0173 susidarymo slopinimu. Taip pat jie normalizuoja navike esant\u012f kraujagysli\u0173 tinkl\u0105, ir taip pagerinamas vaist\u0173 patekimas \u012f navik\u0105. Kiti preparatai veikia blokuodami navikin\u0117s l\u0105stel\u0117s pavir\u0161iuje esan\u010dius receptorius. Prisijungdami prie t\u0173 receptori\u0173, jie sustabdo signalo keli\u0105 branduolio link, taip stabdydami l\u0105stel\u0117s dalijim\u0105si, augim\u0105 ir ligos progresavim\u0105.\u201c <\/p>\n<p> Taigi, gydant i\u0161plitus\u012f \u017earnyno v\u0117\u017e\u012f \u0161iandien geriausi\u0173 rezultat\u0173 pasiekiama biologin\u0119 terapij\u0105 derinant su chemoterapija. Taip pacientai gydomi Amerikoje, taip \u0161i liga gydoma Europoje. Reikia pasid\u017eiaugti, kad \u0161iuolaikiniai efektyv\u016bs gydymo metodai prieinami ir m\u016bs\u0173 \u0161alies ligoniams.<\/p>\n<p>Pareng\u0117 Jurgita Pranskien\u0117<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 111px; height: 61px;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/SZNlogo.jpg\" alt=\"Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys: svarbiausia \u2013 neu\u017edelsti\" width=\"585\" height=\"243\"><\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/5;system;9\">Vir\u0161kinimo trakto ligos<\/a><\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/organai-pilvas\/39875\">Anatomija &#8211; vir\u0161kinimo sistema<\/a><\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/skrandzio-vezys\/4498\">\u00a0Skrand\u017eio v\u0117\u017eys<\/a><\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\">Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 nauj\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio atvej\u0173. Beveik 1000 \u017emoni\u0173 nuo \u0161ios ligos mir\u0161ta. Kaip ir kitose Europos \u0161alyse, \u0161is piktybinis navikas u\u017eima antr\u0105 viet\u0105 tarp moter\u0173 ir tre\u010di\u0105 viet\u0105 tarp vyr\u0173 piktybini\u0173 lig\u0173. Lietuvoje per pastaruosius trisde\u0161imt met\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio atvej\u0173 padaug\u0117jo beveik du kartus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[259,125,138,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10164","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-preparatai","tag-rukymas","tag-vaistai","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10164","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10164"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10164\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10164"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10164"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10164"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10164"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10164"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}