depresijai<\/a>. Kai \u017emogus sk\u0119sta savo li\u016bdnose mintyse, jam viskas rodosi juoda, gyv\u016bn\u0117lis prabla\u0161ko, suteikia \u0161velnumo, atitraukia nuo blog\u0173 min\u010di\u0173. \u017dmon\u0117s patys d\u0117l depresijos paprastai atsiriboja, jiems nesinori bendrauti, nieko veikti, o gyv\u016bnas, kaip sako E.\u017daronaitien\u0117, tarsi priver\u010dia tur\u0117ti nors t\u0105 vien\u0105 kontakt\u0105, i\u0161eiti su juo pasivaik\u0161\u010dioti ar tiesiog pab\u016bti kartu. <\/p>\n\u201e\u017di\u016br\u0117kit, kiek daug pensinink\u0173 laiko \u0161unelius, \u2013 sako psicholog\u0117. \u2013 Jie ma\u017eina vieni\u0161umo jausm\u0105.\u201c <\/p>\n
Katinai nedemonstruoja tokios bes\u0105lygi\u0161kos meil\u0117s kaip \u0161unys, ne taip parodo savo d\u017eiaugsm\u0105, bet jie u\u017eburia \u0161velnumu, gra\u017eumu. Ir katinas, kai jam gera nuotaika ir jis patenkintas, savo u\u017eburian\u010diu murkimu gali atlikti terapin\u0119 funkcij\u0105, atitolinti nuo depresyvi\u0173 min\u010di\u0173. Jo \u0161velnus kailis, glaustymasis apie kojas sukuria teigiam\u0105 psichologin\u0119 atmosfer\u0105. Beje, katinai taip pat nepaprastai prierai\u0161\u016bs. B\u016bna, kad, kai \u0161eimininkai i\u0161va\u017eiuoja, katinus pri\u017ei\u016brintieji pastebi, kad gyv\u016bnas ne\u0117da, guli vienoje vietoje \u2013 li\u016bdi d\u0117l i\u0161va\u017eiavusi\u0173 \u0161eiminink\u0173. <\/p>\n
Perima \u0161eimininko \u012fpro\u010dius<\/span> <\/p>\n<\/strong>\u201eGyv\u016bn\u0117li\u0173 at\u017evilgiu egzistuoja ir su\u017emoginimo faktorius\u201c, \u2013 teigia E.\u017daronaitien\u0117. Nors \u0161unys ar katinai \u017emoni\u0173 kalba ne\u0161neka, bet kiek daug \u0161eiminink\u0173 \u0161nekina savo augintinius! Ir \u0161unys ar kat\u0117s per de\u0161imt ar daugiau met\u0173, \u201epagauna\u201c \u0161eimininko \u012fg\u016bd\u017eius ir netgi supranta kai kuriuos jo \u017eod\u017eius. Ir ne vien tik kalbos at\u017evilgiu \u0161uo gali \u201esu\u017emog\u0117ti\u201c \u2013galima pamatyti, kaip jis guli \u0161eimininko lovoje, galv\u0105 pad\u0117j\u0119s ant pagalv\u0117s ir atsivert\u0119s ant nugaros \u2013 tai irgi rodo, kad jis perima \u0161eimininko \u012fpro\u010dius. <\/p>\n
Ar skiriasi \u0161un\u0173 ir ka\u010di\u0173 myl\u0117tojai?<\/span> <\/p>\n<\/strong>Pasak psicholog\u0117s, yra atliktas tyrimas, kuriuo parodyta, kuo skiriasi ka\u010di\u0173 ir \u0161un\u0173 \u0161eimininkai. Buvo apklausta apie 4 t\u016bkstan\u010dius \u017emoni\u0173, suskirstyt\u0173 \u012f ka\u010di\u0173 ir \u0161un\u0173 myl\u0117toj\u0173 grupes. Kaip parod\u0117 rezultatai, ka\u010di\u0173 augintojai nuo \u0161un\u0173 skiriasi keliais aspektais. <\/p>\n
Ka\u010di\u0173 augintojai yra spontani\u0161kesni, impulsyvesni, nerimastingesni u\u017e \u0161un\u0173 myl\u0117tojus. Jie atviresni naujov\u0117ms, labiau m\u0117gsta netradicines id\u0117jas, yra lakesn\u0117s vaizduot\u0117s, smalsesni, labiau pasineria \u012f nuotykius, meni\u0161kesni. Dvigubai da\u017eniau gyvena bute, yra drovesni ir ne tokie agresyv\u016bs nei \u0161un\u0173 augintojai. <\/p>\n
Tuo tarpu \u0161un\u0173 augintojai yra socialesni, sukalbamesni, labiau link\u0119 leistis \u012f kompromisus nei ka\u010di\u0173 myl\u0117tojai. Jie labiau m\u0117gsta planuoti, pasi\u017eymi geresne savikontrole, konservatyvesni, puosel\u0117jantys tradicines vertybes. Didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad \u0161un\u0173 augintojai turi vaik\u0173 ir gyvena name, jie labiau u\u017esispyr\u0119, pasitikintys savimi, ma\u017eiau manipuliuoja kitais. <\/p>\n
\u012etraukiami \u012f \u012fvairias terapines sistemas<\/span> <\/p>\n<\/strong>Psicholog\u0117 pasakojo, kad naminiai gyv\u016bnai prad\u0117ti taikomi ir gydymo tikslams. Pasteb\u0117ta, kad jie yra puik\u016bs kompanionai ligoniams, ypa\u010d sergantiems l\u0117tin\u0117mis ligomis. Pirmoji prieglauda, kurioje gyv\u016bnai buvo naudojami terapijos tikslais, buvo Anglijoje. Joje buvo laikomi triu\u0161iai ir naminiai pauk\u0161\u010diai, kuriais r\u016bpinosi sergantieji psichin\u0117mis ligomis. <\/p>\n
Gyv\u016bnai neretai \u012ftraukiami \u012f \u012fvairias terapines sistemas. Pvz., hipoterapija, kitaip jodin\u0117jimas arkliais, da\u017eniausiai taikoma jud\u0117jimo sutrikimus turintiems asmenims, j\u0173 fizinei ir psichologinei b\u016bsenai paveikti. Nustatyta, kad \u017eirgas atkuria \u017emogaus eisenos judesius, didina j\u0173 amplitud\u0119, ma\u017eina funkcinius raumen\u0173 simetrinius pakitimus, \u017eadina teigiamas emocijas. <\/p>\n
Daug kur taikoma delfin\u0173 terapija. Nuo pat seniausi\u0173 laik\u0173 delfinai stebino ir \u017eav\u0117jo \u017emog\u0173. Pasteb\u0117ta, jog delfinai su suaugusiais bendrauja gana atsargiai, su vaikais \u2013 dr\u0105siai, o su ne\u012fgaliu ar sergan\u010diu vaiku \u2013 ypa\u010d d\u0117mesingai. \u201e\u0160ie gyv\u016bnai gydymo tiklais tinka dar ir d\u0117l to, kad j\u0173 skleid\u017eiamo ultragarso poveikis sukelia teigiamus \u017emogaus organizmo poky\u010dius,\u201c \u2013 teigia E. \u017daronaitien\u0117. Delfin\u0173 terapija taikoma esant vaik\u0173 smegen\u0173 paraly\u017eiui, vaik\u0173 autizmui, d\u0117mesio sutrikimams d\u0117l hiperaktyvumo, nedideliam protiniam atsilikimui, neprigird\u0117jimui, neuroz\u0117ms, atminties sutrikimams, mokymosi problemoms. Delfinai autizmu sergantiems vaikams padeda tapti atviresniais ir reaguojan\u010diais \u012f aplink\u0105. Jei terapijoje dalyvauja ir t\u0117vai, stiprina emocin\u012f t\u0117v\u0173 ir vaiko ry\u0161\u012f. <\/p>\n
\u0160unys s\u0117kmingai naudojami akl\u0173j\u0173, turin\u010di\u0173 klausos sutrikim\u0173 ir s\u0117din\u010di\u0173 invalido ve\u017eim\u0117lyje \u017emoni\u0173 gyvenime. Specialiai i\u0161mokyti jie suteikia \u0161iems ligoniams daugiau savaranki\u0161kumo ir jud\u0117jimo laisv\u0117s. J\u0173 laikymas pagerina ne\u012fgali\u0173 \u017emoni\u0173 d\u0117mesio kokyb\u0119. <\/p>\n
Deja, \u012f gyv\u016bn\u0173 terapij\u0105 da\u017enai \u017ei\u016brima su nepasitik\u0117jimu ir skepticizmu. Specialist\u0117s nuomone, daugelis tyrim\u0173 parodo, kad \u017emon\u0117s, kurie turi pozityv\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyv\u016bnus, tikrai gauna i\u0161 j\u0173 fiziologin\u0117s ir psichologin\u0117s naudos. Nors vienkartinis poveikis minimalus, bet da\u017enesnis gali virsti reik\u0161mingu gyvenimo kokybei gerinti ir stresin\u0117ms situacijoms apriboti.<\/p>\n
Pareng\u0117 Just\u0117 GAUDINSKAIT\u0116<\/div>\n
![\"Naminiai](\"\")
<\/p>\n
Psichin\u0117s sveikatos ligos<\/a><\/p>\n\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dauguma namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 \u017emog\u0173 veikia teigiamai. Ir ne tik \u0161unys ir katinai. Kai kam galb\u016bt labiau patinka \u017euvyt\u0117s d\u0117l raminan\u010dio j\u0173 povandeninio gyvenimo poveikio. Kitiems labiau imponuoja pap\u016bgos, tretiems reikia j\u016bros kiauly\u010di\u0173 ar triu\u0161i\u0173 – kiekvienam skirtingai. „Pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 gyv\u016bn\u0173, net j\u016br\u0173 v\u0117\u017eliuk\u0173, laikymas namuose rodo, kad \u017emogui reikalingas ry\u0161ys su gamta, tur\u0117jimas kuo pasid\u017eiaugti, r\u016bpintis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[2978,376,2979,2980,377,60],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10165","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-delfinai","tag-gyvunai","tag-kaciu-augintojai","tag-sunu-augintojai","tag-sunys","tag-terapija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10165","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10165"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10165\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10165"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10165"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10165"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10165"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10165"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}