{"id":10168,"date":"2011-04-17T18:00:00","date_gmt":"2011-04-17T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-04-17T18:00:00","modified_gmt":"2011-04-17T18:00:00","slug":"nusilpes-kraujas-ne-vien-sunkmecio-problema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/nusilpes-kraujas-ne-vien-sunkmecio-problema\/10168\/","title":{"rendered":"Nusilp\u0119s kraujas \u2013 ne vien sunkme\u010dio problema"},"content":{"rendered":"
„Man silpna, norisi tik gul\u0117ti, niekas nedomina, pablog\u0117jo atmintis, slenka plaukai – nejaugi senatv\u0117?“ – su tokiais jaun\u0173 ar vidutinio am\u017eiaus pacien\u010di\u0173 skundais da\u017enai susiduria medikai. Kraujo tyrimas patvirtina numanom\u0105 klasting\u0105 lig\u0105 – gele\u017eies stokos anemij\u0105 (ma\u017eakraujyst\u0119). Pasveikusios moterys ai\u0161kiai pasikei\u010dia: jos v\u0117l b\u016bna kupinos gyvybin\u0117s energijos ir juokauja, kad net nam\u0173 ruo\u0161a suteikia d\u017eiaugsmo.<\/div>\n
 Apie ma\u017eakraujyst\u0117s sukeliamas problemas ir profilaktikos galimybes kalb\u0117jom\u0117s su Panev\u0117\u017eio ligonin\u0117s gydytoja hematologe J\u016aRATE DAUBARIENE.<\/p>\n

Gele\u017eies stokos anemija <\/a>– \u012fprasta pavasario palydov\u0117. Kok\u012f pavoj\u0173 ji sukelia \u017emon\u0117ms? 
\n<\/strong>Ma\u017eakraujyste susergama, kai kraujyje pradeda tr\u016bkti deguon\u012f ne\u0161an\u010di\u0173 eritrocit\u0173 ir hemoglobino. Tuomet alinamas visas organizmas. Negydoma anemija gali privesti iki mirties. Art\u0117janti anemija ilgai neparodo joki\u0173 akivaizd\u017ei\u0173 \u017eenkl\u0173. \u017dmogus gali grei\u010diau pavargti, b\u016bti dirglesnis, \u0161iek tiek bly\u0161kesnis. Prie ma\u017eakraujyst\u0117s ilg\u0105 laik\u0105 organizmas sugeba prisitaikyti. Dirbti dar \u012fstengiama turint tik tre\u010ddal\u012f reikiamos kokyb\u0117s kraujo, bet stipresnis fizinis kr\u016bvis i\u0161veda i\u0161 pusiausvyros, sutrinka \u0161irdies ritmas, endokrinini\u0173 liauk\u0173 veikla, vir\u0161kinimas, nerv\u0173 sistema. Gele\u017eies stokos ma\u017eakraujyst\u0117 – viena lengviausiai diagnozuojam\u0173 lig\u0173, jei tik laiku \u012fvertinama galima susirgimo gr\u0117sm\u0117. Ta\u010diau reikia \u017einoti, kad bendrasis kraujo tyrimas atskleid\u017eia tik \u012fsisen\u0117jusi\u0105 anemij\u0105. Ankstyvoji jos forma da\u017eniausiai neturi ai\u0161ki\u0173 po\u017eymi\u0173. Geriausia atlikti feritino tyrim\u0105, kuris tiksliai parodo organizmo gele\u017eies atsarg\u0173 kiek\u012f. Jei jis ma\u017e\u0117ja, galima \u012ftarti progresuojan\u010di\u0105 lig\u0105.<\/p>\n

Tvirtinama, kad ma\u017eakraujyst\u0117s atvej\u0173 suma\u017e\u0117t\u0173 bent du kartus, jei gal\u0117tume tinkamai maitintis. Apklausa parod\u0117, kad sunkme\u010diu beveik 70 proc. m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 taup\u0117 maisto s\u0105skaita. Ar m\u016bs\u0173 laukia anemijos augimo \u0161uolis?<\/strong>
\nSkurdus maistas gali auginti anemij\u0105, nes \u017emogui pritr\u016bksta gele\u017eies, vitamin\u0173. Pasteb\u0117jau, kad sergamumas ma\u017eakraujyste palaipsniui auga pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius. Ta\u010diau ir storesn\u0117 pinigin\u0117 neapsaugo nuo gele\u017eies stokos ma\u017eakraujyst\u0117s, kai vartojami pusfabrika\u010diai ar kitokie menkaver\u010diai produktai. Krauj\u0105 silpnina ne tik mitybos problemos, bet ir ilgalaikis stresas, naktinis darbas, l\u0117tin\u0117s ligos ir kt. Lengviausiai anemija pa\u017eeid\u017eia vaikus, nes greitai augant padid\u0117ja gele\u017eies poreikis, ir moteris – d\u0117l n\u0117\u0161tumo, gimdymo ir gausaus ciklinio kraujavimo. Vyresniojo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms rizika susirgti did\u0117ja d\u0117l vir\u0161kinimo sutrikim\u0173, blogos kokyb\u0117s dant\u0173 protez\u0173. Atidesni tur\u0117t\u0173 b\u016bti ir aktyviai sportuojantys vyrai. Sergamum\u0105 gali didinti ir vegetarizmas. Prad\u0117j\u0119 maitinti vien augalin\u0117s kilm\u0117s maistu \u017emon\u0117s po 3-4 met\u0173 neretai ie\u0161ko gydytojo pagalbos. Vegetarai gali i\u0161vengti anemijos, jei susidaro tinkam\u0105 valgiara\u0161t\u012f ir sugeba gerai \u012fsisavinti esan\u010di\u0105 augaluose gele\u017e\u012f. Geriausia d\u0117l tokios mitybos konsultuotis su profesionalais. Gele\u017eis i\u0161 m\u0117sos produkt\u0173 \u012fsisavinama kelet\u0105 kart\u0173 geriau nei i\u0161 augalin\u0117s kilm\u0117s maisto. Ta\u010diau dar reikia atsi\u017evelgti ir \u012f maisto suderinamum\u0105. Pavyzd\u017eiui, papildyti gele\u017eies atsargas trukdo kartu su m\u0117sa vartojami pienas ir jo produktai. Ypa\u010d \u012f tai tur\u0117t\u0173 atkreipti savo k\u016bdikiams maist\u0105 gaminan\u010dios mamos. Kartu su m\u0117sa valgomi dar\u017eov\u0117s, vitaminas C labai pagerina gele\u017eies \u012fsisavinim\u0105.<\/p>\n

Manoma, kad \u017emoni\u0173, kuriems pradeda tr\u016bkti gele\u017eies, yra 2 – 3 kartus daugiau nei sergan\u010di\u0173 i\u0161ry\u0161k\u0117jusia anemija. M\u016bs\u0173 \u0161eimos gydytoj\u0173 galimybes atskleisti dar tik prasidedan\u010di\u0105 lig\u0105 apriboja kraujo tyrimams skiriamos l\u0117\u0161os. Ar ankstyva anemijos diagnoz\u0117 neliko tik paties \u017emogaus r\u016bpes\u010diu?  <\/strong>
\nI\u0161 ties\u0173 pirminiame lygyje kompleksinio anemijos tyrimo valstyb\u0117 nekompensuoja. \u0160eimos gydytojams da\u017eniausia tenka skirti bendr\u0105j\u012f kraujo tyrim\u0105, kuris gele\u017eies atsarg\u0173 ma\u017e\u0117jimo prad\u017eios neparodo. Tod\u0117l pacientui pasi\u016bloma atlikti feritino tyrim\u0105 u\u017e savo pinigus. Be abejo, ligai u\u017ekirsti keli\u0105 pigiau pa\u010dioje jos prad\u017eioje. Tam reikalingos anemijos prevencin\u0117s priemon\u0117s, kokias turi i\u0161sivys\u010diusios valstyb\u0117s. D\u017eiaugiuosi, kad patys \u017emon\u0117s vis labiau suvokia gele\u017eies stokos anemijos pavoj\u0173, jos po\u017eymius, pradeda skirti i\u0161tyrimo b\u016bdus. Anemijos profilaktikos srityje pastebima priva\u010di\u0173 iniciatyv\u0173 svarba. I\u0161siskiriantis pavyzdys – Medicina practica laboratorijos<\/em> jau kelerius metus pavasar\u012f rengiama akcija „Nusimesk anemijos kilp\u0105!“, prie kurios prisijungia \u012fvairios valstybin\u0117s ir priva\u010dios gydymo \u012fstaigos. Labai svarbu, kad jos metu \u017emon\u0117s ne tik gauna \u017eini\u0173 apie \u0161ios ligos prevencij\u0105, bet ir gali su nuolaida atlikti anemijos tyrimus.<\/p>\n

Kuo skiriasi<\/strong> dar tik br\u0119stan\u010dios ir \u012fsisen\u0117jusios anemijos gydymas?<\/strong>
\nJei feritino tyrimas rodo, kad gele\u017eies ma\u017e\u0117jimo procesas dar tik prasid\u0117jo, galima bandyti i\u0161gydyti vien pakeitus mityb\u0105. Jei art\u0117janti anemija i\u0161tiriama laiku, kraujas sustiprinamas per vien\u0105 ar du m\u0117nesius.Ta\u010diau noriu atkreipti d\u0117mes\u012f, kad tyrimo rezultatus turi vertinti tik specialistas, nes kartais gele\u017eies atsargos padid\u0117ja vykstant kai kuriems u\u017edegiminiams procesams. Pilnai anemijos diagnostikai atliekami kompleksinis – <\/strong>bendrasis kraujo, gele\u017eies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimai. \u012esib\u0117g\u0117jusi\u0105 lig\u0105 tenka gydyti ir iki pus\u0117s met\u0173. Pacientui reikia pakeisti mitybos \u012fpro\u010dius, mokytis valdyti stres\u0105, per\u017ei\u016br\u0117ti dienotvark\u0119 ir vartoti gele\u017eies preparatus. Jei diagnozuota anemija sunkiai gydoma, gydytojai turi ie\u0161koti ir kit\u0173 lig\u0173.<\/p>\n

 A\u010di\u016b u\u017e pokalb\u012f<\/strong>! <\/p>\n

<\/strong>Kalb\u0117josi Ovidijus Aleksas
\n<\/em><\/div>\n

iMed
\n <\/p>\n

Kraujo ligos<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ma\u017eakraujyste susergama, kai kraujyje pradeda tr\u016bkti deguon\u012f ne\u0161an\u010di\u0173 eritrocit\u0173 ir hemoglobino. Tuomet alinamas visas organizmas. Negydoma anemija gali privesti iki mirties. Art\u0117janti anemija ilgai neparodo joki\u0173 akivaizd\u017ei\u0173 \u017eenkl\u0173. \u017dmogus gali grei\u010diau pavargti, b\u016bti dirglesnis, \u0161iek tiek bly\u0161kesnis. Prie ma\u017eakraujyst\u0117s ilg\u0105 laik\u0105 organizmas sugeba prisitaikyti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[2977,173],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10168","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-artejanti-anemija","tag-plaukai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10168","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10168"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10168\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10168"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10168"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10168"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10168"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10168"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}