{"id":10173,"date":"2011-05-25T18:00:00","date_gmt":"2011-05-25T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-24T18:23:04","modified_gmt":"2016-03-24T18:23:04","slug":"depresija-ligu-priezastis-ar-pasekme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/depresija-ligu-priezastis-ar-pasekme\/10173\/","title":{"rendered":"Depresija \u2013 lig\u0173 prie\u017eastis ar pasekm\u0117?"},"content":{"rendered":"

Depresijos prie\u017eastys vis dar n\u0117ra iki galo ai\u0161kios, o kartais pastebimos prie\u017easties gali ir neb\u016bti. Manoma, kad kai kurie \u017emon\u0117s jau gimsta tur\u0117dami polink\u012f susirgti depresija<\/a>. Kitiems tam tikr\u0173 med\u017eiag\u0173 disbalans\u0105 smegenyse ir depresij\u0105 gali sukelti sukre\u010diantys \u012fvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni i\u0161 toki\u0173 reik\u0161ming\u0173 veiksni\u0173 yra l\u0117tin\u0117s somatin\u0117s ligos, tokios kaip diabetas,<\/a> v\u0117\u017eys, artritas, \u0161irdies yda, \u017dIV ar l\u0117tinis skausmas ir kt. Kartais depresija<\/a>, bevilti\u0161kumo jausmas ir neviltis priver\u010dia sergan\u010diuosius depresija<\/a> galvoti apie gyvenimo nutraukim\u0105. Tod\u0117l j\u0105 pasteb\u0117ti b\u016btina.<\/p>\n

Dvi ligas sunkiau gydyti<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Dvi ligos, pasireik\u0161damos kartu, komplikuoja viena kitos gydym\u0105 ir eig\u0105. Tai gali b\u016bti tiek blogo gydymo rekomendacij\u0173 laikymosi, tiek abiej\u0173 lig\u0173 blogesni\u0173 baig\u010di\u0173 prie\u017eastis. Problema ta, kad depresij\u0105 diagnozuoti tokiais atvejais gana sunku, nes dauguma ligoni\u0173 niekuomet nesikreipia \u012f psichikos sveikatos specialistus, did\u017eioji dalis sergan\u010di\u0173j\u0173 somatin\u0117mis ligomis skund\u017eiasi vien somatiniais negalavimais, depresijos da\u017eniausiai b\u016bna u\u017emaskuotos. <\/p>\n

Tyrim\u0173 duomenimis, depresija<\/a> gali suma\u017einti sergan\u010di\u0173j\u0173 ankstyv\u0173 stadij\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eiu i\u0161gyvenamum\u0105. Hjerl K. ir bendraautoriai, tirdami ry\u0161\u012f tarp depresijos ir mir\u0161tamumo sergant kr\u016bties v\u0117\u017eiu, nustat\u0117, kad depresija<\/a> prie\u0161 operacij\u0105 padidina mir\u0161tamumo rizik\u0105 v\u0117lyv\u0173 stadij\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eiu sergan\u010dioms moterims. Be to, tyrimai rodo, kad, kai depresija<\/a> ir rimta liga egzistuoja kartu, abiej\u0173 simptomai yra sunkesni negu tada, kai \u0161ios ligos pasirei\u0161kia atskirai. <\/p>\n

Kita vertus, ne tik pati onkologin\u0117 liga, kaip stiprus stresogeninis veiksnys, gali b\u016bti kartu pasirei\u0161kian\u010dios depresijos prie\u017eastis. Daugelis vaist\u0173, skiriam\u0173 gydant onkologines ligas, gali taip pat sukelti depresijos simptomus. <\/p>\n

Depresija<\/a> gali pabloginti ir kitas b\u016bkles, tokias kaip alkoholizmas<\/a>, piktnaud\u017eiavimas narkotin\u0117mis med\u017eiagomis, taip pat valgymo sutrikimai. \u0160tai valgymo sutrikimai, tokie kaip bulimija ir anoreksija<\/a>, kartu su depresija<\/a> pasirei\u0161kia nuo 50 iki 75 proc. atvej\u0173. G\u0117dos, kalt\u0117s ir savivert\u0117s tr\u016bkumo jausmai, kurie b\u016bdingi toki\u0173 sutrikim\u0173 turintiems \u017emon\u0117ms, yra ir bendri depresijos simptomai. Tokiu atveju, kai \u017emogus piktnaud\u017eiauja alkoholiu, narkotikais ar j\u012f vargina valgymo sutrikimai, sunku pasakyti, kas yra prie\u017eastis, o kas \u2013 pasekm\u0117. <\/p>\n

Depresijos gydymas turi teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 siekiant suma\u017einti kit\u0173 kartu pasirei\u0161kian\u010di\u0173 lig\u0173 ar sutrikim\u0173 simptomams, ir, atvirk\u0161\u010diai \u2013 depresijos simptomai da\u017enai ma\u017e\u0117ja, kai tinkamai gydomi kiti negalavimai. <\/p>\n

Depresija<\/a> ir sunkios ligos<\/span> <\/p>\n

<\/strong>\u017dinia apie numatom\u0105 chirurgin\u0119 operacij\u0105, ypa\u010d jei ji sud\u0117tingesn\u0117, paprastai bet kuriam \u017emogui sukelia nerim\u0105 ir baim\u0119. O jei asmuo dar serga depresija<\/a>, tai gali sutrukdyti priimti tinkamus sprendimus ir kartais net pabloginti gydym\u0105, ypa\u010d kai nesilaikoma gydytoj\u0173 nurodym\u0173. <\/p>\n

Be abejo, kaip buvo min\u0117ta, \u012ftampa, taip pat ir tokia, kaip numatoma operacija, gali sukelti depresij\u0105. O tiems \u017emon\u0117ms, kurie sirgo depresija<\/a> ar turi polink\u012f ja sirgti, taip pat tiems, kurie turi \u0161ia liga sirgusi\u0173 ar sergan\u010di\u0173 artim\u0173 giminai\u010di\u0173, yra dar didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad depresija<\/a> i\u0161vystys \u012ftampos ar ligos metu.. <\/p>\n

Kaip rodo tyrimai ir klinikin\u0117 patirtis, net nedidelio laipsnio depresija<\/a> padidina koronarini\u0173 sindrom\u0173 pasikartojimo da\u017en\u012f, taip pat ir sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdies ligomis mir\u0161tamum\u0105. Tyrimais \u012frodytas ry\u0161ys tarp depresijos ir sergamumo bei mir\u0161tamumo nuo \u0161irdies infarkto. Kaip rodo patirtis, 15\u201320 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdies ligomis b\u016bkl\u0117 atitinka sunkios depresijos diagnoz\u0117s reikalavimus ir dar daugelis ken\u010dia nuo \u0161velnesni\u0173 depresijos form\u0173. <\/p>\n

Manoma, kad nuo 10 iki 30 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 v\u0117\u017eiu serga ir depresija<\/a>. Pasteb\u0117ta, kad sergan\u010di\u0173j\u0173 v\u0117\u017eiu sergamumas depresija<\/a> priklauso ir nuo am\u017eiaus bei v\u0117\u017eio b\u016bkl\u0117s. Ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad dauguma \u0161i\u0173 ligoni\u0173 nesako savo onkologams apie depresij\u0105. Da\u017eniausiai jie nenori trukdyti gydytojui, kad susitelkt\u0173 prie v\u0117\u017eio gydymo. Kita vertus, jie patys \u012f depresij\u0105 \u017ei\u016bri kaip \u012f psichikos lig\u0105 ir jau\u010dia d\u0117l to g\u0117d\u0105. <\/p>\n

Tuo tarpu \u012f sergan\u010di\u0173j\u0173 onkologin\u0117mis ligomis depresij\u0105 reik\u0117t\u0173 atkreipti ypa\u010d didel\u012f d\u0117mes\u012f, kadangi tokiais atvejais depresijos simptomus labai sunku \u012fvertinti, nes energijos stoka, silpnumas (ypa\u010d pirmoje dienos pus\u0117je, rytais), judesi\u0173 sul\u0117t\u0117jimas, miego sutrikimai<\/a> (b\u016bdinga, kad pabundama anksti ryte ir nebeu\u017emiegama ar miegama labai ilgai), apetito poky\u010diai, \u012fvairi\u0173 k\u016bno viet\u0173 skausmai gali atsirasti ir nuo gydymo, kai skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas ar operacija. <\/p>\n

Depresija<\/a> skatina lig\u0173 pasikartojim\u0105<\/strong> <\/p>\n

Dar viena problema, kylanti gydant asmenis, kuriems i\u0161sivysto depresija<\/a>, yra ligos recidyvai bei \u016bminis skausmas. Kaip nustat\u0117 tyrim\u0105 atlik\u0119 Johns Hopkins ligonin\u0117s Baltimor\u0117je mokslininkai, labiau tik\u0117tina, kad pacientams, kuriems pasirei\u0161kia depresija<\/a> pra\u0117jus m\u0117nesiui po vainikini\u0173 arterij\u0173 operacijos, metams per 5 metus po operacijos v\u0117l atsiraskr\u016btin\u0117s skausmas ir kiti \u0161irdies negalavimai, ir tai labiau b\u016bdinga vyrams nei moterims. Kaip teigia autoriai, jau anks\u010diau nustatyta, kad depresija<\/a> priveda prie blogesni\u0173 gydymo rezultat\u0173. Ta\u010diau paai\u0161k\u0117jo, kad depresija<\/a>, nei\u0161nykstanti pra\u0117jus m\u0117nesiui po vainikini\u0173 arterij\u0173 operacijos, yra svarbus v\u0117lesni\u0173 \u0161irdies lig\u0173, ypa\u010d anginos, rizikos veiksnys. <\/p>\n

Tod\u0117l tyr\u0117jai si\u016blo \u012fvertinti pacient\u0173, kuriems atliekamos \u0161irdies operacijos, b\u016bkl\u0119, ar nesivysto depresija<\/a> pra\u0117jus m\u0117nesiui po operacijos ir, jei reikia, depresij\u0105 gydyti.
Tyrimo metu 172 pacient\u0173 buvo klausiama apie j\u0173 psichikos b\u016bsen\u0105 prie\u0161 operacij\u0105 ir pra\u0117jus m\u0117nesiui ir penkeriems metams po operacijos. Kiekvien\u0105 kart\u0105 buvo tikrinami medicinos duomenys. Rezultatai parod\u0117, kad 32 proc. pacient\u0173 buvo prisl\u0117gti prie\u0161 chirurgin\u0119 operacij\u0105, 28 proc. prisl\u0117gta nuotaika nei\u0161nyko pra\u0117jus m\u0117nesiui po operacijos, 21 proc. i\u0161liko vienerius metus ir 16 proc. nuotaika nepager\u0117jo pra\u0117jus penkeriems metams. Nustatyta, kad stipriausias ry\u0161ys buvo vien\u0105 m\u0117nes\u012f po chirurgin\u0117s operacijos. <\/p>\n

Veiksmingas b\u016bdas \u2013 kalb\u0117jimo terapija <\/span><\/p>\n

<\/strong>Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai paskelb\u0117 tyrimo rezultatus, kad bendravimas su sergan\u010diaisiais depresija<\/a> po koronarini\u0173 arterij\u0173 operacijos gali pagerinti toki\u0173 pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119. Nors vainikini\u0173 arterij\u0173 operacija pagerina sergan\u010di\u0173j\u0173 b\u016bkl\u0119, ta\u010diau 20\u201325 proc. pacient\u0173 po \u0161ios operacijos pasirei\u0161kia depresija<\/a>. Be to, sergantiesiems depresija<\/a> b\u016bna blogesni ir klinikiniai rezultatai, tarp j\u0173 ilgalaikiaikr\u016btin\u0117s skausmai ir didesnis pakartotinio hospitalizavimo ir mirties pavojus. <\/p>\n

Tyrimo metu slaugytojos telefonu bendravo su pacientais po koronarini\u0173 arterij\u0173 operacijos ir derino savo veiksmus su klinikine komanda, sudaryta i\u0161 psichiatro, psichologo ir terapeuto. <\/p>\n

Tyrimas atliktas su 453 pacientais i\u0161 septyni\u0173 Pitsburgo rajono ligonini\u0173, nuo 2004 iki 2007. I\u0161 j\u0173 302 sirgo depresija<\/a> ir atsitiktiniu b\u016bdu buvo atrinkti bendrauti a\u0161tuonis m\u0117nesius telefonu ar \u012f paprasto depresijos gydymo grup\u0119. 151 pacientas depresija<\/a> nesirgo. Buvo stebima \u012f tyrim\u0105 atrinkt\u0173 pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0117, fizinis funkcionavimas, nuotaikos simptomai, pakartotinis hospitalizavimas, sveikatos prie\u017ei\u016bros kainos ir mirties atvejai. <\/p>\n

Paai\u0161k\u0117jo, kad 50 proc. asmen\u0173, su kuriais bendravo slaugytojos, suma\u017e\u0117jo depresin\u0117 nuotaika, palyginti su 29,6 proc., kai pacientai gydyti \u012fprastu b\u016bdu. Beje, vyrams tokia gydymo taktika dav\u0117 daugiau naudos nei moterims. <\/p>\n

Ta\u010diau, kaip pa\u017eym\u0117jo tyrimo vadovas Bruce L. Rollman, t\u0173 asmen\u0173, kurie depresija<\/a> nesirgo, tiek fizinis funkcionavimas, tiek gyvenimo kokyb\u0117 buvo geresn\u0117 nei bet kurios i\u0161 depresija<\/a> sirgusi\u0173 pacient\u0173 grupi\u0173. <\/p>\n

****<\/strong>
\u2022\u00a0\u00a0\u00a010 iki 27 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdies ligomis pasirei\u0161kia depresija<\/a>.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a025 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 v\u0117\u017eiu nustatomi depresijos simptomai.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Depresij\u0105 patiria 50 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 Parkinsono liga<\/a>. <\/a>
\u2022\u00a0\u00a0\u00a027 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 diabetu taip pat nustatoma depresija<\/a>.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Tre\u010ddalis patyrusi\u0173j\u0173 infarkt\u0105 suserga depresija<\/a>.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Vienas tre\u010ddalis pacient\u0173, u\u017esikr\u0117tusi\u0173 \u017dIV, serga klini\u0161kai ry\u0161kia depresija<\/a>.<\/p>\n

Pareng\u0117 Jurgita Prunskien\u0117
Konsultavo psichiatr\u0117-psichoterapeut\u0117 Zita Alseikien\u0117
\u201eNeuromeda\u201c<\/p>\n

\"Depresija<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Depresijos prie\u017eastys vis dar n\u0117ra iki galo ai\u0161kios, o kartais pastebimos prie\u017easties gali ir neb\u016bti. Manoma, kad kai kurie \u017emon\u0117s jau gimsta tur\u0117dami polink\u012f susirgti depresija. Kitiems tam tikr\u0173 med\u017eiag\u0173 disbalans\u0105 smegenyse ir depresij\u0105 gali sukelti sukre\u010diantys \u012fvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni i\u0161 toki\u0173 reik\u0161ming\u0173 veiksni\u0173 yra l\u0117tin\u0117s somatin\u0117s ligos, tokios kaip diabetas, v\u0117\u017eys, artritas, \u0161irdies yda, \u017dIV ar l\u0117tinis skausmas ir kt. Kartais depresija, bevilti\u0161kumo jausmas ir neviltis priver\u010dia sergan\u010diuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukim\u0105. Tod\u0117l j\u0105 pasteb\u0117ti b\u016btina.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[109,63,247,20,138,95,132],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10173","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-depresija","tag-negalavimai","tag-operacija","tag-psichikos","tag-vaistai","tag-vezys","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10173","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10173"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10173\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10173"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10173"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10173"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10173"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10173"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}