<\/strong>
\nDa\u017eniausiai moterys, kurios kreipiasi \u012f onkolog\u0105, skund\u017eiasi kr\u016bt\u0173 skausmu, tempimu, pakitusia j\u0173 forma, dyd\u017eiu, odos pakitimais, \u012fvairiais sukiet\u0117jimais, i\u0161skyromis i\u0161 spenelio. Visa tai smarkiai jas g\u0105sdina, o pirma mintis, kuri ateina \u012f galv\u0105, \u2013 v\u0117\u017eys. Tuo tarpu onkolog\u0117s B.Gustien\u0117s patirtis rodo, kad per m\u0117nes\u012f nustatoma 10\u201315 gerybini\u0173 patologij\u0173 ir tik 1 ar 2 piktybin\u0117s. <\/p>\n
Gerybiniai dariniai \u2013 nev\u0117\u017einiai, vadinasi, jie negali plisti \u012f kitas k\u016bno vietas. Da\u017eniausiai diagnozuojami gerybiniai kr\u016bt\u0173 patikimai yra cistos, fibroadenomos, makrokalcinatai, kr\u016bties lokal\u016bs u\u017edegimai, lipomos. Negimd\u017eiusioms iki 30-ies met\u0173 moterims da\u017eniau aptinkama fibroadenom\u0173, o nuo 30-ies ir iki menopauz\u0117s \u2013 da\u017eniau randama cist\u0173. Art\u0117jant klimaksui, cistos nyksta, fibroadenomos kalk\u0117ja. <\/p>\n
Jeigu \u012ftartin\u0105 guziuk\u0105 u\u017e\u010diuops jauna iki 30-ies met\u0173 moteris, pirmiausia bus \u012ftariama, kad tai nepiktybinis darinys. Ta\u010diau jeigu moteris vyresn\u0117 negu 40-ies met\u0173, tikimyb\u0117, kad darinys gali b\u016bti piktybinis, daug didesn\u0117. Metams b\u0117gant v\u0117\u017eio rizika did\u0117ja. <\/p>\n
Kokie dariniai gerybiniai?<\/span> <\/p>\n <\/strong>Da\u017eniausiai gerybini\u0173 kr\u016bt\u0173 pakitim\u0173 atsiranda moterims, kurioms yra hormonini\u0173 sutrikim\u0173, lytini\u0173 liauk\u0173, antinks\u010di\u0173, skydliauk\u0117s. Joms da\u017enesni mastopatiniai kr\u016bt\u0173 poky\u010diai. <\/p>\n Fibroadenoma \u2013 tai neskausmingas apvalus elastingas lygiu pavir\u0161iumi paslankus darinys. Fibroadenoma \u2013 normalus kr\u016bties formavimosi padarinys, cistos \u2013 involiucini\u0173 proces\u0173 kr\u016btyse pasekm\u0117. Involiuciniai procesai kr\u016btyse prasideda jau nuo 30 met\u0173, kai ima formuotis fibroz\u0117s \u017eidiniai, mikrocistos, padid\u0117ja liaukos element\u0173, o liaukin\u012f audin\u012f ima keisti riebalinis. Taigi cistos \u2013 tai i\u0161sitempusios involiucin\u0117s skiltel\u0117s. <\/p>\n Ginekomastija yra vyr\u0173 kr\u016bt\u0173 liaukinio audinio i\u0161bujojimas, paprastai greitai pajuntamas skausmingumas \u010diuopiant, ir tai juos priver\u010dia kreiptis \u012f specialist\u0105 ilgai nelaukiant. Vyrai taip pat serga kr\u016bties v\u0117\u017eiu, bet labai retai. <\/p>\n Savityros svarba<\/span> Tokioms moterims specialistai rekomenduoja kart\u0105 per metus apsilankyti pas gydytoj\u0105 onkolog\u0105. Kita problema, kad gana da\u017enai moterys nemoka taisyklingai atlikti kr\u016bt\u0173 savityros. Tod\u0117l v\u0117lgi rekomenduojama apsilankyti pas specialist\u0105, jis parodys, kaip taisyklingai tai daryti. Antraip savikontrol\u0117 neturi prasm\u0117s, nes, atliekant j\u0105 netinkamai, galima nepasteb\u0117ti rimtos ligos. <\/p>\n Taigi kr\u016bt\u0173 savityra b\u016btina, ta\u010diau niekada neatstos specialisto konsultacijos ir tyrim\u0173. Gydytojas gali rasti daug ma\u017eesni\u0173 darini\u0173, objektyviau \u012fvertinti, ar n\u0117ra kit\u0173 antrini\u0173 v\u0117\u017eio po\u017eymi\u0173 (odos paburkimo, padid\u0117jusi\u0173 limfmazgi\u0173 pa\u017eastyse). <\/p>\n Diagnostikos ypatumai<\/span> <\/p>\n <\/strong>Nei savityra, nei klinikiniu tyrimu tiksliai \u012fvertinti gili\u0173j\u0173 kr\u016bties liaukos viet\u0173 ne\u012fmanoma. Tam skirti radiologiniai tyrimai \u2013 mamografija, magnetinis rezonansas, ultragarsas. Jaunos pacient\u0117s, kuri\u0173 kr\u016bt\u0173 liaukinis audinys tankus, tiriamos ultragarsu. Vyresn\u0117ms moterims kr\u016btyse liaukinio audinio ma\u017eiau, tod\u0117l mamografu galima geriau \u012f\u017evelgti darin\u012f. Kita vertus, vyresni\u0173 moter\u0173 kr\u016bt\u0173 liaukos tankumas gali b\u016bti \u012fvairus, tod\u0117l joms gali b\u016bti atliekama ir mamografija, ir ultragarsinis tyrimas. Vyresn\u0117s, 50\u201369 met\u0173, moterys tiriamos mamografu. <\/p>\n Ultragarsinis tyrimas n\u0117ra kenksmingas, tod\u0117l j\u012f galima atlikti da\u017eniau nei mamografij\u0105, steb\u0117ti pacientes, taip pat tirti n\u0117\u0161\u010di\u0105sias. <\/p>\n Be to, rekomenduojama atlikti ir skydliauk\u0117s ultragarsin\u012f tyrim\u0105, nes, jeigu skydliauk\u0117je yra mazg\u0173, cist\u0173, tikimyb\u0117, kad j\u0173 bus ir kr\u016btyse, gana didel\u0117. <\/p>\n Skausmas \u2013 neb\u016btinai v\u0117\u017eys<\/span> Skausmingiausia kr\u016bt\u0173 lig\u0173 \u2013 mastopatija. Kr\u016bt\u0173 skausm\u0105 jau\u010dia net iki 70 proc. darbingo am\u017eiaus moter\u0173. Vienoms \u0161is skausmas susij\u0119s su premenstruaciniu sindromu. Kitoms j\u012f sukelia kitos, nesusijusios su kr\u016btimis, ligos (neuralgija, \u0161irdies, plau\u010di\u0173, stuburo ligos ir t.t.). Visais atvejais reikia i\u0161siai\u0161kinti, kas kelia kr\u016bt\u0173 skausm\u0105 ir ar tai n\u0117ra v\u0117\u017eio po\u017eymis. <\/p>\n B.Gustien\u0117s nuomone, pavojingesnis u\u017e skausm\u0105 simptomas, d\u0117l kurio moteris tur\u0117t\u0173 labiausiai sunerimti, \u2013 sustand\u0117jimas. Tod\u0117l, medik\u0117s \u012fsitikinimu, jau nuo 18 m. kiekviena moteris profilakti\u0161kai tur\u0117t\u0173 atlikti kr\u016bt\u0173 echoskopij\u0105. Juolab jeigu ruo\u0161iasi pastoti. <\/p>\n Gerybiniai dariniai i\u0161gydomi?<\/span> Ma\u017eos cistos gali i\u0161nykti, didesn\u0117s \u2013 stebimos, punktuojamos. Jeigu po \u0161ios proced\u016bros cista nesunyksta, darinys lieka kietas, atliekama mamograma. Jeigu cistos viduje atsiranda i\u0161aug\u0173, o pati cista yra neovali, asimetri\u0161ka, taip pat jeigu citologinio tyrimo metu nustatoma atipini\u0173 l\u0105steli\u0173, cistos greitai atsinaujina, tai rodo didesn\u0119 v\u0117\u017eio rizik\u0105. <\/p>\n Pana\u0161i gydymo taktika ir esant fibroadenomai: ma\u017eos stebimos, o didesn\u0117s arba turin\u010dios kraujotak\u0105, operuojamos. Fibroadenom\u0173 gydymas priklauso ir nuo pacient\u0117s am\u017eiaus. Jeigu moteris jauna, fibroadenoma nedidel\u0117 ir neturi kraujotakos, moteris nesiruo\u0161ia gimdyti, skiriamas mastopatinis gydymas ir vykdomas steb\u0117jimas. Jeigu moteris ruo\u0161iasi gimdyti, geriau, kad joki\u0173, net ir gerybini\u0173 darini\u0173, neb\u016bt\u0173. <\/p>\n Vyresn\u0117ms negu 40-ies met\u0173 moterims fibroadenomas geriau \u0161alinti. \u201eDid\u017eiausia punktuota cista \u2013 apie 20 ml, did\u017eiausia pa\u0161alinta fibroadenoma \u2013 apie 10 cm\u201c, \u2013 sako onkolog\u0117. <\/p>\n Specialaus medikamentinio gerybini\u0173 darini\u0173 gydymo n\u0117ra. Visais atvejais si\u016blomas prie\u0161mastopatinis gydymas, t.y. augaliniai preparatai (tikr\u0173j\u0173 skaistmeni\u0173, nakvi\u0161os, jodo, j\u016bros dumbli\u0173 ir kt.). Augalinio preparato pasirinkimas priklauso nuo to, koks kr\u016bt\u0173 darinyje audinys vyrauja. Pieno liauk\u0105 veikian\u010dio ir jos augim\u0105 skatinan\u010dio hormono prolaktino sekrecij\u0105 slopinantis preparatas bromokriptinas dabar vartojamas retai. Fizioterapijos proced\u016bros ar masa\u017eai gerybiniam dariniams gydyti neskiriami. Gimdymas taip pat nepadeda atsikratyti cist\u0173 ar fibroadenom\u0173. <\/p>\n Koks darinys pavojingesnis?<\/span> <\/p>\n <\/strong>Cistos piktyb\u0117ja tik 1\u20133 proc. ligos atvej\u0173. Fibromos, firboademonos irgi neb\u016btinai turi supiktyb\u0117ti. Kol kas n\u0117ra paai\u0161kinimo, kada ir kod\u0117l gerybiniai dariniai virsta piktybiniais.<\/p>\n testas<\/a>-apie-krutu-sveikata\/61038″>Testas<\/a> apie kr\u016bt\u0173 sveikat\u0105<\/p>\n testas<\/a>-apie-vezinius-susirgimus\/53826″>Testas<\/a> apie v\u0117\u017einius susirgimus<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Jei kr\u016btyje aptikote ne\u012fprast\u0105 darin\u012f, neskub\u0117kite diagnozuoti v\u0117\u017eio, nepulkite \u012f panik\u0105. Praktika rodo, kad net 9 i\u0161 10 darini\u0173 b\u016bna gerybiniai. Kita vertus, nors ir ne kiekvienas darinukas kr\u016btyje yra piktybinis ar gali juo virsti, kiekvien\u0105 j\u0173 b\u016btina tirti, ar tai n\u0117ra v\u0117\u017eio po\u017eymis. <\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[455,424,279,243,2970,1452,569,922,2971,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10175","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-cista","tag-cistos","tag-liaukos","tag-ligonines","tag-mamografija","tag-menopauzes","tag-proceduros","tag-ultragarsinis","tag-vezio-pozymis","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10175","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10175"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10175\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10175"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10175"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10175"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10175"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10175"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
<\/strong>
\nKr\u016bt\u0173 savityr\u0105 reikia prad\u0117ti jaunyst\u0117je ir t\u0119sti vis\u0105 gyvenim\u0105. Jos tikslas \u2013 mok\u0117ti atpa\u017einti kintamas vietas, besiformuojan\u010dius darinius. Vaisingo am\u017eiaus moteris kr\u016bt\u0173 ap\u010diuop\u0105 tur\u0117t\u0173 atlikti kelios dienos (iki savait\u0117s) po m\u0117nesini\u0173, menopauz\u0117s poeriodu \u2013 kas m\u0117nes\u012f bet kuri\u0105 dien\u0105. Ta\u010diau, gydytojos B.Gustien\u0117s teigimu, dalis moter\u0173 i\u0161vis bijo save \u010diupin\u0117ti, nes nenori aptikti tai, ko kr\u016btyse b\u016bti netur\u0117t\u0173. <\/p>\n
<\/strong>
\nKr\u016bt\u0173 skausmas (mastalgija) \u2013 viena da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l ko moterys kreipiasi \u012f onkologus, manydamos, kad tai rimtos ligos simptomas. Ta\u010diau fibroadenom\u0173 neskauda, o cistos, jeigu greitai did\u0117ja, sukelia savoti\u0161k\u0105 buk\u0105 skausm\u0105. B\u016btent staigus cist\u0173 augimas neretai sukelia nerimo moterims. Ta\u010diau at\u0117jusios pas onkolog\u0105 jos nusiramina, nes da\u017eniausiai diagnozuojamas gerybinis darinys. <\/p>\n
<\/strong>
\n\u201eKiekvien\u0105 darin\u012f, kuris netur\u0117t\u0173 b\u016bti kr\u016btyje, reikia steb\u0117ti, o jeigu jis kelia \u012ftarim\u0173 \u2013 geriau pa\u0161alinti\u201c, \u2013 gydymo esm\u0119 komentuoja B.Gustien\u0117. <\/p>\n<\/p>\n