{"id":10202,"date":"2011-04-04T18:00:00","date_gmt":"2011-04-04T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-12-18T14:11:42","modified_gmt":"2015-12-18T14:11:42","slug":"autizmo-diena-pasaulis-pasitinka-melynai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/autizmo-diena-pasaulis-pasitinka-melynai\/10202\/","title":{"rendered":"Autizmo dien\u0105 pasaulis pasitinka m\u0117lynai"},"content":{"rendered":"

Autizmas<\/a>\u00a0\u2013 tai \u012fvairiapusis raidos sutrikimas<\/strong>, pasirei\u0161kiantis netolygia raida nuo ankstyvosios vaikyst\u0117s, vyraujan\u010diais socialinio bendravimo ir kalbos sutrikimais, elgesio bei interes\u0173 ypatumais. Aspergerio sindromas<\/a> laikomas lengva autizmo pasirei\u0161kimo forma, kai n\u0117ra bendro kalbos ar pa\u017einimo sul\u0117t\u0117jimo arba atsilikimo, ta\u010diau yra ry\u0161kus socialinio bendravimo sutrikimas. Autizmo sutrikim\u0173 spektras labai platus \u2013 nuo atitolusi\u0173, savo u\u017edarame pasaulyje gyvenan\u010di\u0173 asmen\u0173 iki ypating\u0173 geb\u0117jim\u0173 ir talenting\u0173 asmen\u0173, toki\u0173 kaip 2002 m. Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Vernonas Smitas, kuriam diagnozuotas Aspergerio sindromas<\/a> bei \u017eurnalo \u201cThe Times\u201d pripa\u017einta vienu \u012ftakingiausi\u0173 pasaulio asmen\u0173 Kolorado universiteto profesor\u0117 Temple Grandin, kuriai diagnozuotas autizmas. I. Niutonas, A. Ein\u0161teinas ir V. A. Mocartas taip pat tur\u0117jo autizmo bruo\u017e\u0173.<\/p>\n

Europos autizmo asociacijos duomenimis autizmo spektro sutrikimai nustatomi vienam i\u0161 167 vaik\u0173, Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 Lig\u0173 kontrol\u0117s ir profilaktikos centro duomenimis – vienam i\u0161 110 vaik\u0173.<\/p>\n

I\u0161sami\u0173 duomen\u0173 apie tai, koks \u0161io sutrikimo atvej\u0173 paplitimas Lietuvos vaik\u0173 tarpe, n\u0117ra, ta\u010diau Privalomojo sveikatos draudimo informacin\u0117s sistemos SVEIDRA duomenimis, vaik\u0173, kurie d\u0117l \u012fvairiapusi\u0173 raidos sutrikim\u0173 (\u0161iems priskiriamas vaikyst\u0117s autizmas bei Aspergerio sindromas<\/a>) grup\u0117s diagnozi\u0173 lank\u0117si pas gydytoj\u0105, skai\u010dius nuo 2003 m. i\u0161augo beveik trigubai ir 2010 m. sudar\u0117 10,1 \/ 10 t\u016bkst. vaik\u0173. D\u0117l vaikyst\u0117s autizmo diagnoz\u0117s kreip\u0117si 3 vaikai i\u0161 10 t\u016bkst. (berniuk\u0173 3,5 karto daugiau nei mergai\u010di\u0173), Aspergerio sindromo \u2013 vienas i\u0161 10 t\u016bkst. (berniuk\u0173 net 6,2 karto daugiau). Pasak Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Profilaktin\u0117s medicinos katedros docent\u0117s dr. Liudvikos Starkien\u0117s<\/strong>, vienintelis autizmo paplitimo tyrimas buvo atliktas Vilniaus universiteto Vaik\u0173 psichiatrijos ir socialin\u0117s pediatrijos centre prie\u0161 daugiau nei de\u0161imtmet\u012f<\/strong>. Jis parod\u0117, jog vaikyst\u0117s autizmo sutrikim\u0105 tur\u0117jo 12 vaik\u0173 i\u0161 10 t\u016bkst., o Aspergerio sindrom\u0105 – net 59 vaikai i\u0161 10 t\u016bkst. Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad autizmo sutrikimas buvo nepakankamai i\u0161ai\u0161kinamas ir diagnozuojamas \u2013 beveik 80 proc. vaikyst\u0117s autizmo atvej\u0173 ir net 97 proc. Aspergerio sindromo atvej\u0173 diagnoz\u0117 pirm\u0105 kart\u0105 buvo nustatyta tik tyrimo metu. \u201eSiekiant \u012fvertinti, kaip pasikeit\u0117 situacija per de\u0161imtmet\u012f, b\u016btina atlikti nauj\u0105 autizmo spektro sutrikim\u0173 paplitimo tyrim\u0105, o idealiu atveju – sukurti autizmo spektro sutrikim\u0173 registr\u0105\u201c \u2013 teigia dr. Liudvika Starkien\u0117.<\/p>\n

Pirmuosius autizmo po\u017eymius t\u0117vai gali pasteb\u0117ti jau 1 m. am\u017eiuje \u2013 vaikas ne\u010diau\u0161ka, neatsako \u0161ypsena \u012f \u0161ypsen\u0105, menkai reaguoja \u012f vard\u0105, kartais atrodo, kad vaikas neprigirdi, aki\u0173 kontaktas keistas arba jo n\u0117ra, savoti\u0161kas dom\u0117jimasis \u017eaislais, j\u0173 dalimis (pvz. ma\u0161inos rato sukimas, \u017eaisl\u0173 rikiavimas \u012f eil\u0119 ar d\u0117liojimas tam tikra tvarka), padid\u0117j\u0119s ar suma\u017e\u0117j\u0119s jautrumas aplinkos dirgikliams (garsui, \u0161viesai). Antraisiais metais i\u0161ry\u0161k\u0117ja noro dalytis bendra veikla ir d\u0117mesiu su kitais stoka, atsilieka kalbos raida, b\u016bdingi smark\u016bs \u012fnir\u0161io priepuoliai, pasirei\u0161kia prisiri\u0161imas prie ritual\u0173 (pvz. visuomet turi eiti \u012f parduotuv\u0119 tuo pa\u010diu keliu ir t.t.), i\u0161rankumas maistui ir nenoras i\u0161bandyti nauj\u0173 patiekal\u0173 (pvz. m\u0117gsta tik kop\u016bst\u0173 sriub\u0105), pastebimi keisti, stereotipiniai judesiai (plasnojimas, lingavimas).<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Kontaktinis asmuo:
<\/strong>Dr. Liudvika Starkien\u0117
Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto
Visuomen\u0117s sveikatos fakulteto
Profilaktin\u0117s medicinos katedros docent\u0117
Eiveni\u0173 g. 4, LT-50009 Kaunas
El. pa\u0161tas: Liudvika.Starkiene@kmu.lt<\/a><\/p>\n

\"Autizmo<\/p>\n

Vaik\u0173 ligos<\/a><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Autizmas \u2013 tai \u012fvairiapusis raidos sutrikimas<\/strong>, pasirei\u0161kiantis netolygia raida nuo ankstyvosios vaikyst\u0117s, vyraujan\u010diais socialinio bendravimo ir kalbos sutrikimais, elgesio bei interes\u0173 ypatumais. Aspergerio sindromas laikomas lengva autizmo pasirei\u0161kimo forma, kai n\u0117ra bendro kalbos ar pa\u017einimo sul\u0117t\u0117jimo arba atsilikimo, ta\u010diau yra ry\u0161kus socialinio bendravimo sutrikimas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[21],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10202","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-sindromas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10202","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10202"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10202\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10202"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10202"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10202"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10202"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10202"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}