{"id":10218,"date":"2011-03-30T18:00:00","date_gmt":"2011-03-30T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-30T18:00:00","modified_gmt":"2011-03-30T18:00:00","slug":"tinginyste-ar-tikrai-blogai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/tinginyste-ar-tikrai-blogai\/10218\/","title":{"rendered":"Tinginyst\u0117: ar tikrai blogai?"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Vyras, pamat\u0119s, kad nebesugeba nudirbti vis\u0173 darb\u0173 namuose, susir\u016bpin\u0119s savo sveikata, skund\u017eiasi gydytojui: \u201eSakykite, gydytojau, tiesiai, nieko nesl\u0117pdamas, kas gi man yra?\u201c\u201eK\u0105 gi, \u2013 po i\u0161samios ap\u017ei\u016bros sako gydytojas, \u2013 tiesiai, tai tiesiai. J\u016bs tiesiog esate tinginys.\u201c <\/p>\n<p>Taigi, kas ta tinginyst\u0117 ir koks jos ry\u0161ys su sveikata?<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><strong><span class=\"pastraipa\">Tingumo pliusai<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Tingumas apib\u016bdinamas noro veikti stoka, ta\u010diau ting\u0117jimo supratimas priklauso nuo kult\u016bros ir socialini\u0173 aplinkybi\u0173. Tiesa, paprastai jis vertinamas neigiamai, \u0161tai ir lietuviai turi posak\u012f: \u201eDarbas maitina, tinginyst\u0117 \u2013 gadina\u201c. Ta\u010diau yra ir kontroversi\u0161k\u0173 nuomoni\u0173 po\u017ei\u016brio \u012f ting\u0117jim\u0105 klausimu. <\/p>\n<p>\u0160iandien, jei nedirbi keliose vietose, po darbo nesistengi papildomai u\u017esidirbti ar u\u017esiimti kokia nors veikla, gali b\u016bti pavadintas tinginiu. Ta\u010diau \u017emogus, kuris, \u0161i\u0173 dien\u0173 apib\u016bdinimu, gali b\u016bti tinginys, moka taupyti savo energij\u0105, taip ilgam sustabdydamas biologinio laikrod\u017eio rodykl\u0119. J\u012f ma\u017eiau kamuoja stresai, l\u0117tinis nuovargis ir <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/depresija\/4455\">depresija<\/a>, tod\u0117l toks \u017emogus ma\u017eiau serga vir\u0161kinamojo trakto ligomis, j\u012f ma\u017eiau vargina nerv\u0173 sistemos sutrikimai. <\/p>\n<p>Dar XVIII am\u017eiuje mokslininkai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad greiti gyv\u016bnai gyvena trumpiau u\u017e l\u0117tus. O ai\u0161kinti tok\u012f fakt\u0105 pirmasis 1908 metais \u0117m\u0117si vokie\u010di\u0173 fiziologas Maksas Rubneris. Jis i\u0161leido knyg\u0105 \u201eGyvenimo trukm\u0117s problema ir jo priklausomyb\u0117 nuo augimo ir mitybos\u201c. Joje mokslininkas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad vis\u0173 gyvybini\u0173 proces\u0173 matas yra energija. Jo nuomone: \u201eVisi gyv\u016bnai pasiekia vystymosi faz\u0117s pabaig\u0105, kai sunaudoja vienod\u0105 energijos kiek\u012f j\u0173 mas\u0117s kilogramui\u201c. V\u0117liau vokie\u010di\u0173 fiziologas Rolandas Pritzingeris i\u0161 Frankfurto universiteto daug met\u0173 trukusiais tyrimais pagrind\u0117 \u0161ios teorijos teisingum\u0105. I\u0161nagrin\u0117j\u0119s per 900 r\u016b\u0161i\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 gyvenim\u0105, jis padar\u0117 intriguojam\u0105 i\u0161vad\u0105: kuo l\u0117tesn\u0117 med\u017eiag\u0173 apykaita, tuo l\u0117\u010diau ateina senatv\u0117. <\/p>\n<p>Beje, \u012fdomu, kad per 4 savo gyvenimo metus \u017evirblini\u0173 b\u016brio pauk\u0161telis karetait\u0117 sudegina tiek pat energijos, kaip pilkoji pap\u016bga per 80 gyvenimo met\u0173. \u0160is energetinis d\u0117snis galioja visoms gyvoms b\u016btyb\u0117ms. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">K\u0105 sako teorijos?<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Pavyzd\u017eiui, organ\u0173 teorija tvirtina, kad m\u016bs\u0173 sen\u0117jimas priklauso nuo to, kokiu grei\u010diu silpniausias m\u016bs\u0173 organas praranda savo paj\u0117gum\u0105. Programos teorija organizmo susid\u0117v\u0117jim\u0105 ai\u0161kina geneti\u0161kai u\u017eprogramuotu vystymusi. Telomer\u0173 teorija remiasi tuo, kad l\u0105stel\u0117s praranda sugeb\u0117jim\u0105 dalytis, kai telomerai (tam tikros chromosom\u0173 strukt\u016bros) pasiekia savo kritin\u012f ilg\u012f. Kai kurie gerontologijos specialistai kalt\u0119 d\u0117l sen\u0117jimo ver\u010dia laisviesiems radikalams. <\/p>\n<p>Kai kuri\u0173 mokslinink\u0173 nuomone, mes turime ribot\u0105 kiek\u012f vadinamosios gyvenimo energijos, ir greitis, kuriuo tai sunaikinama, nustato gyvenimo trukm\u0119. Taigi didel\u0117s energijos s\u0105naud\u0173 reikalaujantys veiksmai, tokie kaip intensyvus sportas, greitina sen\u0117jimo proces\u0105 ir daro k\u016bn\u0105 imlesn\u012f ligai. Be to, aktyvesnis k\u016bnas gamina daugiau laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 \u2013 nestabili\u0173 deguonies molekuli\u0173, kurios, kaip manoma, pagreitina sen\u0117jimo proces\u0105. (Beje, galima prisiminti ne vien\u0105 atvej\u012f, kai geri sportininkai mir\u0117 palyginti jauno am\u017eiaus.) <\/p>\n<p>Mokslinink\u0173 nuomone, tinginyst\u0117 yra gerai smegenims. \u0160\u012f teigin\u012f jie grind\u017eia tuo, kad \u012ftampa gali priversti k\u016bn\u0105 pagaminti hormon\u0105 kortizol\u012f, kuris gali pa\u017eeisti smegen\u0173 l\u0105steles ir privesti prie atminties praradimo ir pirmalaik\u0117s senatv\u0117s. <\/p>\n<p>Be abejo, darbas yra svarbi gyvenimo dalis, bet poilsis ir atsipalaidavimas neturi b\u016bti ne\u012fvertinti. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Prie\u017eastys \u012fvairios<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Visiems b\u016bna ger\u0173 ir blog\u0173 dien\u0173, kai nieko nesinori daryti, bet l\u0117tin\u0117 tinginyst\u0117 pasirei\u0161kia ma\u017eu energijos lygiu, nuoboduliu, socialine ir asmenine izoliacija, inercija. Kartais tokiais atvejais reikia rimtos gydytojo pagalbos. <\/p>\n<p>Tinginyst\u0117 daugeliu atvej\u0173 vertinama neigiamai. Ta\u010diau kartais po vadinamuoju tinginiavimu \u017emon\u0117s gali sl\u0117ptis ir d\u0117l nusivylimo. Asmuo, kuris bijo kit\u0173 \u017emoni\u0173 ar socialini\u0173 situacij\u0173, gali pasirinkti pasyv\u0173 metod\u0105, kad gal\u0117t\u0173 neprisiimti jokios rizikos. Moksleivis gali nor\u0117ti atrodyti tingus, manydamas: jei a\u0161 nepadarysiu darbo apskritai, niekas nekritikuos, kad blogai padariau. <\/p>\n<p>Ta\u010diau daug \u017emoni\u0173 ken\u010dia nuo somatini\u0173 lig\u0173, kurios gali atimti i\u0161 j\u0173 energij\u0105. Tai gali b\u016bti <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/laimo-liga\/55855\">Laimo liga<\/a>, gele\u017eies stoka, l\u0117tin\u0117s ligos. \u0160itos problemos yra ypa\u010d varginan\u010dios, jei liga nediagnozuota, kadangi, ne\u017einant prie\u017easties, negalima jos ir pa\u0161alinti. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Ar tai nuod\u0117m\u0117?<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Teigiama, kad tinginyst\u0117 yra viena i\u0161 septyni\u0173 mirtin\u0173 nuod\u0117mi\u0173. Ar toks pasakymas turi pagrindo? <\/p>\n<p>Kartais nenoras k\u0105 nors daryti b\u016bna fizin\u0117s ar protin\u0117s perkrovos padarinys. Tas, kuris ilgai dirba, vien\u0105 kart\u0105 pritr\u016bksta elementari\u0173 j\u0117g\u0173 \u2013 organizmas tiesiog atsisako jam paklusti. Tai \u0161iandien, deja, da\u017enas rei\u0161kinys. Staiga vidury \u012ftemptos darbo dienos siaubingai u\u017esimanoma pasivolioti ant sofos su knyga, paplep\u0117ti su draugais telefonu ar tiesiog pamiegoti. <\/p>\n<p>Tokia \u201etinginyste\u201c da\u017eniausiai suserga vadinamieji darboholikai \u2013 j\u0173 organizmas ima vengti intensyvios veiklos, reikalaudamas b\u016btinos pertraukos. <\/p>\n<p>Vaikai, dienos metu s\u0117dintys vienoje vietoje ar gulintys ant sofos, yra laikomi ligoniais arba tinginiais. Priimta manyti, kad normalus sveikas vaikas turi arba \u017eaisti, arba sportuoti, arba mokytis. O normalus suaug\u0119s \u2013 arba dirbti, arba ka\u017ek\u0105 naudinga veikti. <\/p>\n<p>Be abejo, negalima manyti, kad, nieko neveikiant, tik gulint ant mink\u0161tos sofut\u0117s, galima i\u0161vengti lig\u0173. M\u0117gstan\u010dius patinginiauti kamuoja apatija, nevisaverti\u0161kumo kompleksas. Geriausia, matyt, yra rasti aukso vidur\u012f ir netapti nei nepataisomu tinginiu, nei per dideliu darboholiku. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Tinginyst\u0117 gali b\u016bti \u012fgimta<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 padar\u0117 Naujosios Zelandijos mokslininkai, atlik\u0119 tyrim\u0105 su \u017eiurk\u0117mis. J\u0173 nuomone, tinginyst\u0117 gali b\u016bti nulemta iki gimimo. Pasirod\u0117, kad ne tik n\u0117\u0161\u010dios motinos persivalgymas (kaip parod\u0117 ankstesni tyrimai), bet ir nepakankama mityba turi tam \u012ftakos. Jei taip, tai gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti, kad motinos mityba n\u0117\u0161tumo metu gali tur\u0117ti \u012ftak\u0105 jos palikuoni\u0173 elgesiui. \u201eMes manome, kad tinginyst\u0117 nulemta to, kad gyv\u016bnai neeikvot\u0173 energijos. Taigi prastos mitybos n\u0117\u0161\u010di\u0173 \u017eiurki\u0173 palikuoniai, galima sakyti, u\u017eprogramuoti stengtis \u0161ios energijos neeikvoti,\u201c \u2013 konstatavo tyr\u0117jai. Taip pat pasteb\u0117ta, kad \u0161i\u0173 gyv\u016bn\u0173 buvo sutrikusi nutukimo hormono leptino, kuris kontroliuoja riebal\u0173 degim\u0105, veikla. \u0160itie gyv\u016bnai kaupia riebalus, j\u0173 nedegindami. <\/p>\n<p>Tiesa, su \u017emon\u0117mis toki\u0173 tyrim\u0173 dar n\u0117ra, bet teigiami toki\u0173 tyrim\u0173 rezultatai gal\u0117t\u0173 pasufleruoti pasiteisinim\u0105 pritingintiems. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Ar esame ting\u016bs?<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>\u0160tai Bit\u0173 Sveikatos organizacijos Nuffield Health iniciatyva buvo atliktas tyrimas, apklausos b\u016bdu bandant i\u0161siai\u0161kinti, ar britai turi polink\u012f \u012f ting\u0117jim\u0105. Duomenys gerokai nustebino. <span class=\"pastraipa\">Pasirod\u0117, kad:<\/span> <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0daugiau nei pus\u0117 (59 proc.) brit\u0173 visada renkasi lift\u0105, nors ir reikt\u0173 palipti vien\u0105 auk\u0161t\u0105; <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0vienas i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 (15 proc.) teig\u0117, kad, sugedus nuotolinio valdymo pulteliui, ne\u017ei\u016bri televizoriaus; <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0trys ketvirtadaliai (73 proc.) por\u0173 nuolat pritr\u016bksta energijos dienos pabaigoje ir nebelieka noro praleisti aistring\u0105 nakt\u012f su savo partneriu; <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0du tre\u010ddaliai (64 proc.) t\u0117v\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad visada yra pernelyg pavarg\u0119 \u017eaisti su savo vaikais. <br \/>\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0ir galiausiai, nepaisant brit\u0173, kaip savo \u0161un\u0173 myl\u0117toj\u0173, tautos reputacijos, tyrimas atskleid\u017eia, kad pus\u0117 (52 proc.) apklaust\u0173 savinink\u0173 vakarais nebenori i\u0161vesti savo \u0161un\u0173 pasivaik\u0161\u010dioti. <\/p>\n<p>Pabandykime ir mes (tik atvirai) atsakyti, ar mums netinka nors vienas teiginys (nebent d\u0117l \u0161un\u0173, jeigu j\u0173 neturime). Ir tada gal\u0117sime nustatyti, m\u0117gstame ar ne pating\u0117ti.<\/p>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">Pareng\u0117 Sigita Norkut\u0117 <br \/>\nKonsultavo psicholog\u0117 Goda Ruk\u0161ait\u0117<\/div>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 91px; height: 54px\" width=\"585\" height=\"243\" alt=\"Tinginyst\u0117: ar tikrai blogai?\" src=\"\"><\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/5;system;23\">Psichin\u0117 sveikata<\/a><\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">\u0160iandien, jei nedirbi keliose vietose, po darbo nesistengi papildomai u\u017esidirbti ar u\u017esiimti kokia nors veikla, gali b\u016bti pavadintas tinginiu. Ta\u010diau \u017emogus, kuris, \u0161i\u0173 dien\u0173 apib\u016bdinimu, gali b\u016bti tinginys, moka taupyti savo energij\u0105, taip ilgam sustabdydamas biologinio laikrod\u017eio rodykl\u0119. J\u012f ma\u017eiau kamuoja stresai, l\u0117tinis nuovargis ir depresija, tod\u0117l toks \u017emogus ma\u017eiau serga vir\u0161kinamojo trakto ligomis, j\u012f ma\u017eiau vargina nerv\u0173 sistemos sutrikimai. <\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[2937,376],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10218","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-fiziologas","tag-gyvunai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10218","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10218"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10218\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10218"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10218"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10218"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10218"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10218"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}