{"id":10267,"date":"2011-04-30T18:00:00","date_gmt":"2011-04-30T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-04-30T18:00:00","modified_gmt":"2011-04-30T18:00:00","slug":"pavojingi-ne-skaiciai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/pavojingi-ne-skaiciai\/10267\/","title":{"rendered":"Pavojingi ne skai\u010diai"},"content":{"rendered":"

Pastaruoju metu pasaulyje arterin\u0117 hipertenzija <\/a>(AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaik\u0117me. Kiekvien\u0105 dien\u0105 apie 20 \u017emoni\u0173 Lietuvoje i\u0161tinka miokardo infarktas<\/a>, kr\u016btin\u0117s angina<\/a> kasdien nustatoma kone 100 pacient\u0173, dar apie penket\u0105 ligoni\u0173 mir\u0161ta nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos. Tai daugiau negu \u017e\u016bsta avarijose. <\/p>\n

Ar m\u016bs\u0173 \u017emon\u0117s jau suvokia, kad sveikata \u2013 vertyb\u0117, kuria turi pasir\u016bpinti patys? Kaip jiems \u012fskiepyti mint\u012f, kad vaistus nuo padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio reik\u0117s vartoti vis\u0105 likus\u012f gyvenim\u0105? Kuo pavojingas vaist\u0173 vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbam\u0117s su Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto klinik\u0173 kardiologe doc. Audrone Statkevi\u010diene.<\/p>\n

Ken\u010dia gyvybi\u0161kai svarb\u016bs organai<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Pirmin\u0117 AH \u2013 tai liga, kuriai b\u016bdingas ne\u017einomos kilm\u0117s ilgalaikis arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas. Ta\u010diau did\u017eiausia problema sveikatai slypi ne padid\u0117jusio kraujo spaudimo skai\u010diuose. B\u0117da, kad \u0161is procesas pa\u017eeid\u017eia visus m\u016bs\u0173 organus. Jeigu kraujosp\u016bdis yra padid\u0117j\u0119s ilgesn\u012f laik\u0105, pa\u017eeid\u017eiama \u0161irdis, smegenys, inkstai bei visos organizmo kraujagysl\u0117s. <\/p>\n

AH dar pavojinga ir tuo, kad ligos prad\u017eioje \u017emogus padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio nejau\u010dia. Kai liga diagnozuojama, da\u017eniausiai jau b\u016bna pa\u017eeisti ir organai taikiniai. \u012e gydytoj\u0105 \u017emogus kreipiasi, kai jau\u010dia \u0161irdies arba galvos skausmus, arba d\u0117l inkst\u0173 pa\u017eeidimo ir \u0161lakini\u0173 med\u017eiag\u0173 susikaupimo j\u012f vargina pykinimas, v\u0117mimas. <\/p>\n

Deja, bet vis dar daug pacient\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad u\u017e j\u0173 sveikat\u0105 atsakingas medikas. Bet r\u016bpintis sveikata reikia ne tada, kai jau atsiranda rimt\u0173 problem\u0173. \u0160irdies ligos prasideda ne nuokr\u016btin\u0117s skausmo ar miokardo infarkto, o gerokai anks\u010diau \u2013 nuo \u017ealojan\u010dio poveikio kraujagysl\u0117s sienel\u0117s endoteliui. <\/p>\n

Pirmin\u0117s AH atsiradimui \u012ftakos turi daug veiksni\u0173: i\u0161oriniai, vidiniai, genetiniai. Ta\u010diau yra tik keli rizikos veiksniai, kuri\u0173 negalime keisti, \u2013 am\u017eius, lytis ir paveldimumas. Kitus galime valdyti. Tai \u2013 r\u016bkymas, antsvoris, nutukimas<\/a>\/4355″>nutukimas, gausus s\u016braus ir riebaus maisto vartojimas, alkoholis, nejudra, nervin\u0117 \u012ftampa. <\/p>\n

Kraujagysl\u0117s irgi sensta<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Ma\u017edaug apie 50-uosius gyvenimo metus ima kisti m\u016bs\u0173 kraujagysli\u0173 sienel\u0117s strukt\u016bra. Stambioji kraujagysl\u0117 aorta tampa neelastinga. Prad\u017eioje d\u0117l padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio periferin\u0117s kraujagysl\u0117s ima trauktis, kad paj\u0117gt\u0173 apr\u016bpinti visus organus krauju. D\u0117l to susidaro vadinamasis periferinis pasiprie\u0161inimas \u2013 kraujagysl\u0117s sienel\u0117 pakinta, joje gausiai kaupiasi druska, kuri savo ruo\u017etu siurbia vanden\u012f. D\u0117l to ligos prad\u017eioje kraujagysli\u0173 sienel\u0117s b\u016bna paburkusios, bet dar elastingos. V\u0117liau ligai progresuojant kraujagysli\u0173 sienel\u0117se ima kauptis daug kolageno ir jos tampa stand\u017eios. <\/p>\n

Taigi b\u0117gant metams ne tik \u017eyla plaukai ir ry\u0161k\u0117ja rauk\u0161l\u0117s, bet ir kraujagysli\u0173 sienel\u0117s praranda elastingum\u0105. \u0160irdis su didele j\u0117ga i\u0161stumia krauj\u0105, jis staiga patenka \u012f aort\u0105 \u2013 padid\u0117ja sistolinis (vir\u0161utinis) spaudimas. Ta\u010diau sustand\u0117jusios periferin\u0117s kraujagysl\u0117s nepaj\u0117gia palengva apr\u016bpinti krauju visus organus \u2013 suma\u017e\u0117ja diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas. Tai vadinama am\u017eine sistoline hipertenzija, kuri\u0105 reikia gydyti. <\/p>\n

Spaudimo kitimas per par\u0105<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Normalu, kad dien\u0105 kraujosp\u016bdis b\u016bna \u0161iek tiek didesnis. Arterinio kraujo spaudimo (AKS) norma \u2013 ne daugiau 140\/90 mmHg, sergant cukriniu diabetu \u2013 130\/80 mmHg. Tai leistinos ribos, kai organai nepa\u017eeid\u017eiami. Nakt\u012f d\u0117l tam tikr\u0173 organizmo savybi\u0173 AKS 10 proc. b\u016bna ma\u017eesnis. Ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad kai kuriems pacientams, vartojantiems vaistus ir s\u0117kmingai normalizuojantiems dienos AKS, ryte atsik\u0117lus, AKS b\u016bna padid\u0117j\u0119s. Ir tai juos g\u0105sdina. <\/p>\n

Padid\u0117j\u0119s rytinis AKS rodo kelis svarbius dalykus. Pirma, kad ne visai tiksliai laiko at\u017evilgiu i\u0161d\u0117stytas vaist\u0173 vartojimas, nes nakt\u012f jie nepakankamai veikia arba parinktos netinkamos vaist\u0173 grup\u0117s. \u0160i\u0105 problem\u0105 tur\u0117t\u0173 i\u0161spr\u0119sti medikas. Kita vertus, gali b\u016bti kaltas ir pacientas, nes vakare u\u017evalgo s\u016bresnio ar a\u0161tresnio maisto. D\u0117l to organizme cirkuliuojantis kraujo t\u016bris padid\u0117ja, ir tai lemia rytinio AKS \u0161oktel\u0117jim\u0105. <\/p>\n

Kita prie\u017eastis \u2013 kad inkst\u0173 kraujagysl\u0117se kaupiasi cholesterolis. D\u0117l to atsiranda aterosklerozini\u0173 plok\u0161teli\u0173, ir sutrinka inkst\u0173 kraujotaka. Inkstai i\u0161skiria labai daug AKS reguliuojan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173: tiek kraujagysles sutraukian\u010di\u0173, tiek i\u0161ple\u010dian\u010di\u0173, sutrinka \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 reguliacin\u0117 darna. Padid\u0117j\u0119s rytinis AKS rodo medikui, kad reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f paciento inkst\u0173 ir juos maitinan\u010di\u0173 kraujagysli\u0173 b\u016bkl\u0119, paai\u0161kinti skys\u010dio gavimo ir i\u0161skyrimo problem\u0105, koreguoti vaist\u0173 i\u0161g\u0117rimo laik\u0105. <\/p>\n

Auk\u0161tas rytinis kraujosp\u016bdis pavojingas tuo, kad paprastai prie\u0161 ryt\u0105 organizme suaktyv\u0117ja tam tikros med\u017eiagos, kurios lemia kraujagysli\u0173 spazm\u0173 aktyvum\u0105 bei didin\u0105 kre\u0161umo poky\u010di\u0173 rizik\u0105, tod\u0117l gali \u012fvykti \u016bminis miokardo infarktas<\/a>. Prie to prid\u0117j\u0119 padid\u0117jus\u012f AKS, gausime dar didesn\u0119 miokardo infarkto bei insulto rizik\u0105. Statistika byloja, kad daugiausia miokardo infarktu \u012fvyksta b\u016btent ankstyvomis ryto valandomis. <\/p>\n

Medikament\u0173 yra<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Medikament\u0173 AH gydyti Lietuvoje yra pakankamai. Svarbiausia, kad gydytojams pavykt\u0173 \u012fskiepyti pacientams mint\u012f, jog \u0161i\u0173 vaist\u0173 jiems reik\u0117s vartoti vis\u0105 likus\u012f gyvenim\u0105. Labai svarbu, kad pacientai \u017einot\u0173, jog negalima nutraukti vaist\u0173 vartojimo, ma\u017einti dozi\u0173 arba vartoti vaistus tik pagal poreik\u012f, t.y. tada, kai arterinis kraujosp\u016bdis padid\u0117ja. <\/p>\n

Kod\u0117l vaist\u0173 reikia vartoti vis\u0105 gyvenim\u0105? Jeigu medikai visai negydyt\u0173 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 AH, pus\u0117 sergan\u010di\u0173j\u0173 mirt\u0173 nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies <\/a>ligos (t.y. miokardo infarkto<\/a>, \u0161irdies nepakankamumo<\/a>), tre\u010ddalis \u2013 nuo insulto, ir apie 10\u201315 proc. \u2013 nuo inkst\u0173 funkcijos nepakankamumo. <\/p>\n

Yra \u0161e\u0161ios stambios vaist\u0173 grup\u0117s, skirtos AKS koreguoti. Kiekvienam \u017emogui gydymas parenkamas individualiai. Bendros taisykl\u0117s ar visiems vienod\u0173 vaist\u0173 sergant AH n\u0117ra. <\/p>\n

Renkantis vaist\u0105 reikia atsi\u017evelgti \u012f organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimus: ar pacientas serga sunkia \u0161irdies kraujagysli\u0173 liga, inkst\u0173 ligomis, taip pat ar n\u0117ra gretutini\u0173 lig\u0173, kurios gali apriboti vaisto vartojim\u0105. <\/p>\n

Pagrindinis AH gydymo tikslas \u2013 sureguliuoti AKS, kad suma\u017e\u0117t\u0173 organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimo galimyb\u0117. Da\u017eniausiai AH gydoma vaist\u0173 deriniais, vien monoterapijos neu\u017etenka, o vaistai parenkami tokie, kurie, be kraujosp\u016bd\u017eio ma\u017einimo, pasi\u017eymi ir \u0161ird\u012f apsaugan\u010diu poveikiu. <\/p>\n

Sergant AH rizikos veiksni\u0173 koregavimas \u2013 druskos vartojimo ma\u017einimas, ner\u016bkymas, fizinio aktyvumo didinimas bei antsvorio ma\u017einimas \u2013 jau normalizuoja AKS, o vaistai, vartojami \u0161eimos gydytoj\u0173 paskirtomis doz\u0117mis, koreguojant dozes pagal reikal\u0105, vartojami vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n

Denisa Juodinien\u0117<\/div>\n

\"Pavojingi<\/p>\n

\u0160irdies ligos <\/a><\/p>\n

Straipsniai apie arterin\u0119 hipertenzij\u0105<\/a><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n