<\/strong>Vienos Kauno bendrov\u0117s vadovas Valdemaras Filipavi\u010dius vis\u0105 gyvenim\u0105 prisimins ne tik savo gimimo dien\u0105, bet ir 2010 gegu\u017e\u0117s 17-\u0105j\u0105. Jos i\u0161vakar\u0117se vyri\u0161kis prastai jaut\u0117si, skaud\u0117jo ma\u017edaug tieskr\u016btin\u0117s duobute. Kadangi j\u012f neretai kamuodavo vir\u0161kinimo sutrikimai, vyri\u0161kis paman\u0117, kad tai d\u0117l skrand\u017eio, ir i\u0161g\u0117r\u0117 \u012fprast\u0173 vir\u0161kinim\u0105 gerinan\u010di\u0173 vaist\u0173. Laukiamo pager\u0117jimo nebuvo. <\/p>\n
Suabejoj\u0119s, ar blogos savijautos prie\u017eastis yra b\u016btent \u0161i, anksti ryte paskambino savo \u0161eimos gydytojai, pasitar\u0117, koki\u0173 tyrim\u0173 reik\u0117t\u0173, ir pasiry\u017eo t\u0105 pat dien\u0105 visus juos atlikti. Pirmiausia nuva\u017eiavo \u012f darb\u0105, kaip vadovas sutvark\u0117 kai kuriuos reikalus, tada pasuko \u012f poliklinik\u0105. Pakeliui u\u017eva\u017eiavo \u012f vaistin\u0119 nusipirkti nitroglicerino \u2013 tai padaryti patar\u0117 gydytoja. Ta\u010diau \u012fsigyti \u0161i\u0173 vaist\u0173 vyri\u0161kis nesp\u0117jo \u2013 staiga sukniubo gatv\u0117je prie vaistin\u0117s laipt\u0173. <\/p>\n
Gaivino atsitiktinis praeivis<\/span> <\/p>\n <\/strong>Tada viskas vyko kaip kokiame filme: ka\u017ekas i\u0161kviet\u0117 greit\u0105j\u0105 medicinos pagalb\u0105 ir ten pat, vietoje, prad\u0117jo j\u012f gaivinti. Greitosios medicinos pagalbos automobilis atvyko per 3\u20135 minutes. <\/p>\n V.Filipavi\u010dius sak\u0117, kad j\u012f saugojo apvaizda: jis sukniubo sankry\u017eoje, kuri nuo Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Kauno klinik\u0173 t\u0117ra ma\u017edaug u\u017e 3 kilometr\u0173, ka\u017ekas t\u0105 pat akimirk\u0105 prad\u0117jo j\u012f gaivinti. Labai greitai vyras pateko \u012f klinik\u0173 reanimacijos skyri\u0173. <\/p>\n Kone po pusmet\u012f trukusio gydymo ligonin\u0117je ir reabilitacijos vyri\u0161kis gr\u012f\u017eo \u012f darb\u0105. <\/p>\n \u201e\u012emon\u0117s vadov\u0173 darbas toks, kad negali leisti sau atsipalaiduoti. Kai kuriuos reikalus teko tvarkyti ir gydantis\u201c, \u2013 sak\u0117 36-metis. <\/p>\n K\u0105 liga pakeit\u0117 jo gyvenime? Kiek pasvarst\u0119s, Voldemaras i\u0161tar\u0117, kad tokia patirtis labai ai\u0161kiai parod\u0117, jog darbas n\u0117ra svarbiausia vertyb\u0117, nors jis da\u017enai nustumia \u0161alin kitus, svarbesnius dalykus. Reikia daugiau skirti d\u0117mesio savo sveikatai, artimiems \u017emon\u0117ms, draugams. <\/p>\n Laiming\u0173 sutapim\u0173 virtin\u0117<\/span> <\/p>\n <\/strong>Vyri\u0161kis nesitiki tokios optimistin\u0117s infarkto baigties, jeigu jis b\u016bt\u0173 i\u0161tik\u0119 namuose ar darbe, \u2013 jis gyvena miesto pakra\u0161tyje, greitoji taip greitai neb\u016bt\u0173 atl\u0117kusi, jo butas 8 auk\u0161te, pakilti ir nusileisti \u012f j\u012f u\u017etrunka pakankamai ilgai, su ne\u0161tuvais \u012f lift\u0105 \u017emogaus ne\u012fne\u0161i, be to, nami\u0161kiai nemoka gaivinti, atlikti dirbtinio kv\u0117pavimo ir i\u0161orinio \u0161irdies masa\u017eo. Darboviet\u0117je irgi kilt\u0173 pana\u0161i\u0173 keblum\u0173. Laiming\u0173 sutapim\u0173 virtin\u0117 ir judri sankry\u017ea t\u0105kart jam buvo did\u017eiausias \u0161ansas i\u0161gyventi ir \u012fveikti infarkt\u0105. <\/p>\n V.Filipavi\u010dius neabejojo, kad, i\u0161tikus infarktui prie vaistin\u0117s, j\u012f gaivinti puol\u0117si b\u016btent vaistinink\u0117s. Ta\u010diau, kai pasveikin\u0119s su g\u0117l\u0117mis rankose at\u0117jo \u012f vaistin\u0119 pad\u0117koti u\u017e skubiai suteikt\u0105 pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105, su\u017einojo, kad j\u012f gaivinti puol\u0117si ne jos, o ka\u017ekas i\u0161 atsitiktini\u0173 praeivi\u0173. Net neai\u0161ku, kas b\u016btent kas tai padar\u0117: atliko dirbtin\u012f kv\u0117pavim\u0105 ir i\u0161orin\u012f \u0161irdies masa\u017e\u0105, o, atva\u017eiavus greitajai medicinos pagalbai, tyliai nu\u0117jo \u012f \u0161al\u012f, smarkiai padidin\u0119s \u0161ans\u0105 \u017emogui i\u0161gyventi. <\/p>\n B\u016bna ir gaivinimo naujovi\u0173<\/span> <\/p>\n <\/strong>V.Filipavi\u010dius savo s\u0117kmingo gaivinimo istorij\u0105 papasakojo konferencijoje \u201eGaivinimo ir skubiosios medicinos naujov\u0117s \u2013 2010 m. rekomendacijos\u201c. Joje su daugiau kaip 1800 susirinkusi\u0173 \u012fvairi\u0173 specialybi\u0173 gydytoj\u0173, slaugytoj\u0173, susidurian\u010di\u0173 su gaivinimu savo darbe, aptartos skubiosios pagalbos rekomendacijos, kurias 2010 m. gruod\u012f pateik\u0117 Tarptautinis gaivinimo komitetas (ILCOR. J\u012f sudaro Amerikos \u0161irdies asociacija, Europos gaivinimo taryba ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 medik\u0173 organizacijos). <\/p>\n Kas penkerius metus jis atnaujina suaugusiojo, vaiko ir naujagimio gaivinimo standart\u0105, atsi\u017evelgdamas \u012f naujausi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenis. <\/p>\n Paklausti, kod\u0117l gaivinimo standartai atnaujinami kas 5 metus, nors \u017emogaus fiziologija nesikei\u010dia, garb\u016bs \u0161alies medikai nusi\u0161ypsoj\u0119 pasteb\u0117jo, kad dabartiniai rekomendacij\u0173 pakeitimai apima vis\u0173 pirma gaivinimo technikos naujoves, pavyzd\u017eiui, defibiliatori\u0173 naudojim\u0105 vie\u0161ose vietose, ir yra kiek palengvinti, skirti tam, kad kuo daugiau visuomen\u0117s nari\u0173 ry\u017et\u0173si teikti skubi\u0105 pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105. Itin daug mokslinio tyrimo rezultat\u0173 rodo, kad did\u017eiausia b\u0117da, i\u0161tikus nelaimei, yra pav\u0117luotai prad\u0117tas gaivinimas. <\/p>\n Esmin\u0117s naujienos ir skirtumai<\/span> <\/p>\n <\/strong>Lietuvoje kol kas oficialiai galioja 2000-\u0173j\u0173 tarptautinis gaivinimo standartas. Esmin\u0117 2010-\u0173j\u0173 naujov\u0117 yra ta, jog \u012fprast\u0105 gaivinimo sek\u0105: kv\u0117pavimo tak\u0173 atv\u0117rimas \u2013 oro \u012fp\u016btimas \u2013kr\u016btin\u0117s paspaudimai \u2013 kei\u010dia nauja, kur pirmoje vietoje yrakr\u016btin\u0117s paspaudimai. Teigiama, kad jei \u017emogus nemoka, negali ar nenori d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 atlikti oro \u012fp\u016btim\u0173, vienkr\u016btin\u0117s paspaudimai gali pad\u0117ti i\u0161saugoti gyvyb\u0119 iki atvyks greitoji medicinos pagalba. <\/p>\n Vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 gaivinimo principai skiriasi, mat, skirtingai nei suaugusiesiems, d\u0117l fiziologini\u0173 savybi\u0173 vaikams da\u017eniausiai pirma sustoja kv\u0117pavimas, ne \u0161irdis. Tod\u0117l ir vaiko gaivinimas pradedamas nuo kv\u0117pavimo tak\u0173 atv\u0117rimo ir oro \u012fp\u016btimo. Oro \u012fp\u016btus du kartus,kr\u016btin\u0117s l\u0105sta turi b\u016bti spaud\u017eiama 15 kart\u0173. <\/p>\n Pirm\u0173j\u0173 sekund\u017ei\u0173 svarba<\/span> <\/p>\n <\/strong>Kaip min\u0117ta, i\u0161tikus staigiai mir\u010diai, \u012fvykio liudininkams nedelsiant prad\u0117jus gaivinti \u017emog\u0173, jo \u0161ansai i\u0161gyventi padid\u0117ja 2\u20133 kartus. <\/p>\n \u201eI\u0161tikus nelaimei, greta esantis \u017emogaus gali i\u0161gelb\u0117ti gyvyb\u0119. Did\u017eiausia klaida yra nieko nedaryti ir pasyviai laukti medik\u0173 pagalbos\u201c, \u2013 akcentavo Lietuvos Skubiosios medicinos draugijos pirmininkas Dinas Vaitkaitis. <\/p>\n Lietuvos kardiologijos draugijos prezidentas Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto rektorius prof. Remigijus \u017dali\u016bnas teig\u0117, kad kraujagysli\u0173 ligos \u2013 vienos i\u0161 pagrindini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173. Europos S\u0105jungoje d\u0117l j\u0173 kasmet mir\u0161ta apie du milijonus \u017emoni\u0173. Neretai \u0161ios ligos prasideda staiga, mirtis paprastai i\u0161tinka per kelias valandas nuo simptom\u0173 prad\u017eios. Nustatyta, jog, i\u0161tikus staigiai mir\u010diai, 30 proc. atvej\u0173 greitoji medicinos pagalba yra sunkiai prieinama, geriausiai gali pad\u0117ti aplinkiniai. Lietuvoje, i\u0161tikus staigiai mir\u010diai, atgaivinama tik apie 5 proc. ligoni\u0173, \u0161is skai\u010dius gerokai padid\u0117t\u0173, jei visuomen\u0117 b\u016bt\u0173 pasirengusi suteikti pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105. <\/p>\n Lietuvos \u0161irdies asociacijos vadovas doc. dr. Pranas \u0160erpytis pasteb\u0117jo, kad Lietuvoje kasmet per t\u016bkstant\u012f \u017emoni\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 mir\u0161ta, net nepasiek\u0119 ligonini\u0173. Jei visuomen\u0117 b\u016bt\u0173 geriau pasirengusi suteikti skubi\u0105 pagalb\u0105, b\u016bt\u0173 atgaivinta gerokai daugiau nei 5 proc. ligoni\u0173. <\/p>\n P. \u0160erpy\u010dio nuomone, visose masinio \u017emoni\u0173 susid\u016brimo vietose, pavyzd\u017eiui, did\u017eiuosiuose prekybos centruose, sporto ir pramog\u0173 arenose tur\u0117t\u0173 b\u016bti defibriliatoriai, kaip \u012fprasta Vakar\u0173 \u0161alyse. \u201e\u017dinoma, ne visus \u017emones \u012fmanoma i\u0161gelb\u0117ti, bet tada gyvybi\u0173 b\u016bt\u0173 i\u0161saugota daug daugiau\u201c,\u2013 sak\u0117 Lietuvos \u0161irdies asociacijos vadovas. <\/p>\n Negalima delsti<\/span> <\/p>\n <\/strong>Medikai ir klinikin\u0119 mirt\u012f i\u0161gyven\u0119 \u017emon\u0117s, lik\u0119 gyvi tik d\u0117l laiku ir teisingai suteiktos skubiosios pagalbos, akcentuoja t\u0105 pat\u012f \u2013 rizikos susi\u017ealoti ar b\u016bti su\u017ealotam, susirgti ar patirti nelaiming\u0105 atsitikim\u0105 yra kasdien, o mok\u0117jimas suteikti pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105 gali i\u0161gelb\u0117ti gyvyb\u0119, suma\u017einti kan\u010dias. Tod\u0117l kiekvienas prival\u0117t\u0173 mok\u0117ti j\u0105 teikti. <\/p>\n Beje, pasteb\u0117ta ir tai, kad pirmosios medicinos pagalbos teikimo \u012fg\u016bd\u017eius b\u016btina atnaujinti kas dvejus trejus metus, antraip jie papras\u010diausiai primir\u0161tami. <\/p>\n Vis d\u0117lto kas lemia, kad vieni pirmosios medicinos pagalbos kursus i\u0161klaus\u0119 \u017emon\u0117s dr\u012fsta pad\u0117ti nelaim\u0117s i\u0161tiktam, o kiti \u2013 ne? Matyt, \u017emogaus charakteris, temperamentas, altruizmas, geb\u0117jimas \u012fveikti baim\u0119. Ta\u010diau, i\u0161tikus nelaimei, da\u017enai greta b\u016bna artim\u0173j\u0173, o prisi\u0161aukti medik\u0173 per kelias minutes papras\u010diausiai ne\u012fmanoma, tad nelieka ir tos galimyb\u0117s dvejoti, b\u016btina pad\u0117ti. Juk u\u017espringusiam \u017emogui b\u016btina pad\u0117ti per 3, klinikin\u0117s mirties i\u0161tiktam asmeniui \u2013 per 7 minutes. Tod\u0117l neprofesionalios pirmosios pagalbos suteikimas ypa\u010d svarbu. Pavyzd\u017eiui, Vokietijoje to mokyti pradedama jau ikimokyklin\u0117se \u012fstaigose.<\/p>\n<\/p>\n