{"id":10297,"date":"2011-03-06T20:00:00","date_gmt":"2011-03-06T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-06T20:00:00","modified_gmt":"2011-03-06T20:00:00","slug":"vezys-nemegsta-laukti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/vezys-nemegsta-laukti\/10297\/","title":{"rendered":"V\u0117\u017eys nem\u0117gsta laukti"},"content":{"rendered":"
Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys — tokia diagnoz\u0117 \u0161iandien n\u0117ra reta. Daugiamet\u0119 darbo patirt\u012f turintis \u0160iauli\u0173 ligonin\u0117s gydytojas endoskopuotojas Vytautas METRIKIS, su onkologin\u0117mis ligomis susiduriantis kas dien\u0105, pastebi, kad da\u017enas \u017emogus \u012f medikus kreipiasi tik ligai pa\u017eengus, nes ne\u012fsiklauso \u012f organizmo siun\u010diamus signalus.<\/p>\n

Laukti negalima, tikrintis<\/strong>
\n— Galb\u016bt organizmo siun\u010diam\u0173 signal\u0173 nei\u0161girstame, nes visk\u0105, k\u0105 jau\u010diame: nuovarg\u012f, svaigul\u012f ar bendr\u0105 organizmo silpnum\u0105 siejame su poilsio stygiumi, tempu, nervine \u012ftampa?
\n— Judame tikrai dideliu grei\u010diu, ir sustoti neretai n\u0117ra kada. Ta\u010diau tai nepasiteisinimas kalbant apie sveikat\u0105. Nevalia \u012f organizmo siun\u010diam\u0105 SOS numoti ranka, nes ir nedidelis signaliukas gali b\u016bti labai rimtas \u012fsp\u0117jimas, jog k\u016bnui reikia remonto. Atvirauti apie liaudies vadinam\u0105 „antr\u0105 gal\u0105“ i\u0161vis nesame link\u0119. Ir kuris jau labai i\u0161gyvena d\u0117l to, jog retai “kakoja“. Kas keturias dienas, savait\u0119 — na ir kas! Ar da\u017enam \u012fdomu, jog reguliarus tu\u0161tinimasis — kartas ar dukart per dien\u0105 — itin svarbus viso organizmo savijautos kriterijus. Jei re\u010diau — signalas, kad organizme ne viskas yra gerai. O kitas nepastebi savo i\u0161matose kraujo, nepasi\u017ei\u016bri. Paspaud\u017eia vandens bakelio mygtuk\u0105 at\u017eagaria ranka ir skuba i\u0161 tualeto. I\u0161 gamtos reikia mokytis. Ar mat\u0117t, kaip katinas kakoja: ateina, i\u0161kasa duob\u0119, atsitupia, padaro, ap\u017ei\u016bri, apuosto ir u\u017ekasa. \u017dmogus turi apsi\u017ei\u016br\u0117ti. Jis turi matyti, kad su i\u0161matomis yra gleivi\u0173, kraujo.Nekreipiama d\u0117mesio ir \u012f nedidelius skausmus, viduri\u0173 parai\u017eymus.<\/p>\n

— Norite pasakyti, kad \u017emon\u0117s patys kalti d\u0117l to, jog serga?
\n— \u017dmon\u0117s neretai u\u017eleid\u017eia v\u0117\u017e\u012f. Jei vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo u\u017ekiet\u0117j\u0119 viduriai, tai nesistebima, kad ir sulaukus 50-ies jie u\u017ekiet\u0117j\u0119. O i\u0161 ties\u0173 numoti ranka negalima.
\nNelaukit. Ypa\u010d jei su\u0117jo penkiasde\u0161imt met\u0173, tai pasi\u017ei\u016br\u0117ti, k\u0105 turi organizme tiesiog b\u016btina. Neb\u016btinai turi v\u0117\u017e\u012f. Randama ir gerybini\u0173 dalyk\u0173, kurie, negydyti b\u0117gant metams, gali suv\u0117\u017e\u0117ti. \u0160tai polipin\u0117s l\u0105stel\u0117s ima ir pasuka \u012f onkologin\u012f vystymosi keli\u0105, o pasteb\u0117tos laiku, jos nugnybiamos.<\/p>\n

— Kitas gal pastebi ka\u017ek\u0105 esant ne taip, bet bijo kreiptis \u012f medikus. Teko gird\u0117ti, jog \u017earnyno tyrimas — itin nemaloni proced\u016bra.
\n— Proced\u016bra — ne i\u0161 linksm\u0173j\u0173, ta\u010diau \u017emon\u0117s turi i\u0161mokti pasakyti sau „reikia“. Jei mokiniai mai\u0161o \u017eod\u017eius teis\u0117 ir pareiga, ir da\u017eniau \u017eino tik teises, tai suaugusieji nelabai pripa\u017e\u012fsta \u017eod\u012f “reikia“. Reikia — nereikia, noriu — nenoriu, kokios \u010dia diskusijos. At\u0117jo pas mane \u017emogus, kurio i\u0161matose jau pusmetis pasitu\u0161tinus pasirodo kraujas. Tai kod\u0117l neat\u0117jo anks\u010diau, sako — bijojau. Betgi kraujas su i\u0161matomis — gr\u0117smingas simptomas! Yra \u017eodis „reikia“, ir nedera filosofuoti. Ir kod\u0117l kartais ne\u012fvertinama kraujavimo pavojaus. Vienok, pama\u010dius krauj\u0105, nereikia skub\u0117ti ra\u0161yti testament\u0105, nes kraujas — neb\u016btinai v\u0117\u017eys. Kraujavimas<\/a> gali b\u016bti u\u017edegimo arba nespecifinio opinio kolito, arba Krono ligos simptomas. Ta\u010diau tai signalas, jog laukti negalima.<\/p>\n

— Laukim\u0105 galb\u016bt galima pateisinti. Psichologi\u0161kai jis tarsi nuosprend\u017eio atitolinimas.
\n— Per metus Lietuvoje diagnozuojama per 17 t\u016bkstan\u010di\u0173 nauj\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173. Nauj\u0173 storosios \u017earnos susirgim\u0173 \u0161alyje kiekvienais metais u\u017eregistruojama per pusantro t\u016bkstan\u010dio. Laukimas, o ne i\u0161girsta diagnoz\u0117, gali virsti nuosprend\u017eiu.
\nJei diagnozuojamas pirmosios stadijos storosios \u017earnos v\u0117\u017eys, jei laiku i\u0161operuojama, pasveikimas garantuotas \u0161imtu procentu. Jei antra stadija — pasveikimas sudaro 80— 90 procent\u0173, esant tre\u010di\u0105jai stadijai — pasveikstan\u010di\u0173j\u0173 tre\u010ddalis, o ketvirtoji stadija — toli i\u0161sis\u0117j\u0119s v\u0117\u017eys. Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys, ai\u0161ku, priklausomai nuo mikroskopin\u0117s strukt\u016bros, v\u0117lai metastazuoja.<\/p>\n

Paveldimumas — rimtas signalas<\/strong>
\n— Galb\u016bt liga kartais pa\u017eengia d\u0117l to, jog nejau\u010diama joki\u0173 simptom\u0173?
\n— Deja, sergant pirmos— tre\u010dios stadijos v\u0117\u017eiu joki\u0173 simptom\u0173 gali ir neb\u016bti, ypa\u010d suv\u0117\u017e\u0117jimui esant de\u0161iniojoje \u017earnyno pus\u0117je. Kolonofibroskopijos metu kartais randamas did\u017eiulis supiktyb\u0117j\u0119s gumbas, kuris vien savo dyd\u017eiu prilyginamas tre\u010diajai stadijai, o pacientas joki\u0173 simptom\u0173 nejuto. Kalbant apie storosios \u017earnos onkosusirgimus, negalima numoti ranka \u012f paveldimum\u0105. Jei yra ry\u0161ys su onkologija, b\u016btini reguliar\u016bs tikrinimai, o nuo 35 met\u0173 — kart\u0105 per metus b\u016btinai. Tik taip \u012fmanoma „pagauti“ v\u0117\u017e\u012f ankstyvoje stadijoje. Per mano praktik\u0105 b\u016bta atvejo, kai at\u0117jusi pacient\u0117 ai\u0161kino, kad jos mama mir\u0117 nuo storosios \u017earnos v\u0117\u017eio, o sesuo operuota d\u0117l tos pa\u010dios ligos. Moteris skund\u0117si nedideliais negalavimais — viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimu, nereguliariu tu\u0161tinimusi. Po tyrimo paai\u0161k\u0117jo, kad jai — storosios \u017earnos v\u0117\u017eys.<\/p>\n

— Per daugel\u012f praktikos grei\u010diausiai retai apsirinkate pamat\u0119s tiriam\u0105 audin\u012f kolonofibroskopo ekrane?
\n— Apsirinku labai retai — patyrusi\u0105 ak\u012f sunku apgauti. Ta\u010diau kartais liga b\u016bna labai apgaulinga. \u017di\u016br\u0117k, nugnybi nedidel\u012f polipuk\u0105, o \u010dia tauk\u0161t: v\u0117\u017eys. Retai, bet toki\u0173 atvej\u0173 pasitaiko. Tod\u0117l pacientui, kol neatliktas mikroskopinis audinio tyrimas, \u0161imtu procent\u0173 nesakau \u012ftarimo. Kartais ir mikroskopija b\u016bna neigiama, o akis vis tiek liudija kitk\u0105. Tokiais atvejais ver\u010diau nerizikuoti ir pasikliauti akimi. Juk tyrimui gabal\u0117lis paimamas ma\u017eiukas, jame gali ir neb\u016bti onkoproceso.<\/p>\n

Svarbu — jud\u0117jimas<\/strong>
\n— Pakalb\u0117kime apie v\u0117\u017eio profilaktik\u0105.
\n— Atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f tai, k\u0105 valgote. Riebus maistas mums — ne pakeliui. Kaip ir visokie „e“. Kaip ir vir\u0161svoris. R\u016bkymas. Gerkite vanden\u012f — per dien\u0105 ne ma\u017eiau trij\u0173 litr\u0173. Energiniams g\u0117rimams — ne. Jie veikia nerv\u0173 sistem\u0105. Arba „Coca cola“ — ji gera priemon\u0117 nuvalyti \u017eidini\u0173 stiklus, bet ne produktas organizmui. Jud\u0117jimas. \u017dmogui per dien\u0105 reikia bent penkis kilometrus sukursuoti. Tai vienas i\u0161 prie\u0161nuod\u017ei\u0173 onkologiniams susirgimams. Va\u017ein\u0117kite dvira\u010diu, vaik\u0161\u010diokite, b\u0117giokite. Atsipl\u0117\u0161kite nuo \u017eem\u0117s ir su kiekvienu judesiu padau\u017eykit kulnu ar p\u0117da \u012f \u017eem\u0119 — pajusite kaip juda \u017earnynas. Jokio stebuklo — judesys \u017eadina peristaltik\u0105. Ir jei \u017emogus nesitu\u0161tina po keturias dienas, pab\u0117gioj\u0119s aplink nam\u0105 jis ims tu\u0161tintis kasdien.<\/div>\n

 <\/div>\n
iMed<\/div>\n

Vir\u0161kinimo ligos<\/a><\/p>\n

\u017darnyno nepraeinamumas<\/a><\/p>\n

Mityba sergant v\u0117\u017eiu<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys — tokia diagnoz\u0117 \u0161iandien n\u0117ra reta. Daugiamet\u0119 darbo patirt\u012f turintis \u0160iauli\u0173 ligonin\u0117s gydytojas endoskopuotojas Vytautas METRIKIS, su onkologin\u0117mis ligomis susiduriantis kas dien\u0105, pastebi, kad da\u017enas \u017emogus \u012f medikus kreipiasi tik ligai pa\u017eengus, nes ne\u012fsiklauso \u012f organizmo siun\u010diamus signalus.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[275,2920,346,652,125,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10297","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnoze","tag-judejimas","tag-kraujas","tag-ranka","tag-rukymas","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10297","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10297"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10297\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10297"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10297"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10297"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10297"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10297"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}