{"id":10307,"date":"2011-03-02T20:00:00","date_gmt":"2011-03-02T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-02T20:00:00","modified_gmt":"2011-03-02T20:00:00","slug":"protiniai-dantys-rauti-ar","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/protiniai-dantys-rauti-ar\/10307\/","title":{"rendered":"Protiniai dantys: rauti ar..?"},"content":{"rendered":"
\n
Gra\u017ei \u0161ypsena yra ne tik puikios sveikatos po\u017eymis, bet ir s\u0117km\u0117s garantas. Ta\u010diau ta s\u0117km\u0117 tokiu atveju labai jau brangiai kainuoja, nes niekas nesuteikia mums tiek kan\u010di\u0173 kiek dantys. Ir ypa\u010d protiniai. Protiniai dantys – „a\u0161tuntukai“, kaip juos vadina odontologai, – tai dideli kr\u016bminiai dantys, paskutiniai kr\u016bmini\u0173 dant\u0173 eil\u0117je. Prasikala jie da\u017eniausiai sulaukus tik 18–25 met\u0173, ta\u010diau gali ir visi\u0161kai nepasirodyti – niekada gyvenime.<\/div>\n
 <\/div>\n
Pa\u017eink savo prie\u0161\u0105<\/strong>
\nVisa esm\u0117 ta, kad „a\u0161tuntukai“, skirtingai nei kiti dantys, neturi toki\u0173 palanki\u0173 s\u0105lyg\u0173 prasikalti, nes daro tai, kai visi likusieji dantys jau b\u016bna suformav\u0119 eil\u0119. Jiems tiesiog nebelieka vietos. O vietos stygi\u0173 \u017eandikaulyje lengvai paai\u0161kina… evoliucija. Jos eigoje \u017emoni\u0173 maistas dar\u0117si vis mink\u0161tesnis, dantims tenkantis kr\u016bvis vis ma\u017e\u0117jo, tad \u017eandikaulis vis trump\u0117jo. Taip, palyginti su prot\u0117viais, m\u016bs\u0173 \u017eandikauliai yra 10–12 mm ma\u017eesni. Dant\u0173 kiekis gi liko toks pat. Protini\u0173 dant\u0173 atsiradim\u0105 komplikuoja ir faktas, kad jie neturi pirmtak\u0173 – t. y. pienini\u0173 dant\u0173, kurie b\u016bt\u0173 paruo\u0161\u0119 keli\u0105 nuolatiniams dantims. Be to, nugyvenus 18–20 met\u0173, \u017eandikaulio kaulas jau b\u016bna gana tvirtas. Taigi \u012fveik\u0119 \u012fvairias kli\u016btis, protiniai dantys da\u017enai i\u0161dygsta i\u0161sikraip\u0119 \u012f \u012fvairias puses – tai vadinama distopija. Kai dantys apskritai „\u012fstringa“ \u017eandikaulyje ir neprasikala pro dantenas, jie vadinami retinuotais, o kai tiesiog v\u0117luoja prasikalti, \u0161is procesas vadinamas retencija. Pastaroji pastebima 25 procentams vis\u0173 \u017emoni\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n
Be sunkum\u0173 – niekaip<\/strong>
\nTarsi v\u0117lyvo dant\u0173 kalimosi b\u016bt\u0173 negana, protini\u0173 dant\u0173 dygim\u0105 labai da\u017enai dar lydi ir visokios komplikacijos. Aplinkini\u0173 audini\u0173 u\u017edegimas. Tai viena labiausiai paplitusi\u0173 patologij\u0173. Augimo procese protini\u0173 dant\u0173 g\u016bbriai lieka pridengti gleivin\u0117s – taip susidaro vadinamasis gobtuvas. Jis nuolat traumuojamas, o burnos ertm\u0117je nei\u0161vengiamai gausu mikrob\u0173, tad anks\u010diau ar v\u0117liau prasideda u\u017edegimas. Po „gobtuvu“ patenka maisto liku\u010diai, i\u0161valyti juos dant\u0173 \u0161epet\u0117liu nepavyksta, ir jie tampa puikia mitybos terpe mikroflorai. Tada prasideda p\u016blingas u\u017edegimas, kuris jau klasifikuojamas kaip tikra liga – perikoronaritas. Pagrindiniai jos simptomai yra vis intensyv\u0117jantis skausmas, galintis apimti smilkin\u012f, aus\u012f, paa\u0161tr\u0117ti ryjant ar tiesiog prasi\u017eiojant, nes u\u017edegimas apima ir raumenis bei limfmazgius. Nieko nuostabaus, kad visas lik\u0119s organizmas irgi sureaguoja: gali prasid\u0117ti kar\u0161\u010diavimas, bendras negalavimas, kamuoti galvos skausmai. Nei\u0161dygus\u012f protin\u012f dant\u012f dengianti gleivin\u0117 b\u016bna skausminga, i\u0161 po jos gali skverbtis p\u016bliai. Taigi bet kurie anks\u010diau min\u0117ti simptomai, vos jiems pasirei\u0161kus, reikalauja skubaus chirurgo odontologo \u012fsiki\u0161imo, nes u\u017edegimas gali persimesti \u012f kaulo audinius. O kol sulauksite vizito pas gydytoj\u0105, b\u016btina i\u0161gerti vaist\u0173 nuo skausmo ir skalauti burn\u0105 druskos ir sodos tirpalu (po \u0161auk\u0161tel\u012f vienos ir kitos stiklinei kambario temperat\u016bros vandens). Prasid\u0117jusio u\u017edegimo jokiu b\u016bdu negalima savaranki\u0161kai gydyti \u0161ildomaisiais kompresais – nuo j\u0173 procesas tik dar labiau pa\u016bm\u0117s, taip pat ant paburkusios gleivin\u0117s d\u0117ti skausm\u0105 mal\u0161inan\u010di\u0173 table\u010di\u0173 (skausmas neatl\u0117gs, tik u\u017esidirbsite op\u0105).
\nPerikoronarito gydymas – ne i\u0161 maloni\u0173j\u0173. Pirmiausia d\u0117l to, kad b\u016btina i\u0161operuoti gleivin\u0117s „gobtuv\u0105“. Taip pat specialistas gali skirti gydym\u0105 nuo u\u017edegimo ir vaist\u0173 nuo skausmo. O jeigu u\u017edegimas kartosis, nieko nepadarysi – problemin\u012f dant\u012f teks i\u0161traukti.
\n\u0116duonis. Jis atsiranda d\u0117l to, kad protiniai dantys da\u017enai b\u016bna sunkiai pasiekiami ir net kruop\u0161ti kasdien\u0117 burnos higiena nepadeda pa\u0161alinti mikrob\u0173 apna\u0161\u0173. Net ir tuomet, kai protiniai dantys s\u0117kmingai i\u0161dygsta, jie da\u017enai b\u016bna jau pa\u017eeistu emaliu. Kadangi protiniai dantys b\u016bna labai artimi kitiems kr\u016bminiams dantims, \u0117duonis gali pa\u017eeisti ir juos. Laiku nei\u0161gydytas \u0117duonis gali virsti danties nervo u\u017edegimu – pulpitu.
\nAnk\u0161ta kaimynyst\u0117. Nereti atvejai, kai protinis dantis ima remtis \u012f \u0161alia esant\u012f. Toks „susistumdymas“ sukelia neai\u0161kius simptomus, kuriuos paprastai labai sunku nupasakoti gydytojui: kamuoja neai\u0161k\u016bs periodi\u0161ki arba nuolatiniai skausmai, radijuojantys \u012f smilkin\u012f, aus\u012f ar apatin\u012f \u017eandikaul\u012f, diskomforto poj\u016btis.
\nTa\u010diau gali b\u016bti ir blogiau: stumdami savo kaimynus, protiniai dantys gali pakeisti s\u0105kand\u012f (da\u017eniausiai priekini\u0173 dant\u0173). Tokios b\u016bkl\u0117s diagnostikai b\u016btina padaryti rentgeno nuotrauk\u0105.
\nTri\u0161akio nervo u\u017edegimas. Tai taip pat galima komplikacija dygstant protiniams dantims. Be to, labai skausminga – stipr\u016bs skausmai gali apimti net vis\u0105 galvos pus\u0119.
\n\u017dandikaulio cista. Jos kaltininkais irgi b\u016bna protiniai dantys. Kartais \u0161is negalavimas b\u016bna visai be simptom\u0173 ir pastebimas atsitiktinai – pavyzd\u017eiui, padarius gretim\u0173 dant\u0173 rentgeno nuotrauk\u0105.Deja, cistos yra linkusios augti, nes jose kaupiasi skystis. Did\u0117janti cista spaud\u017eia kaul\u0105, ir tas pama\u017e\u0117le irsta.Dar cistos gali sup\u016bliuoti – tokiu atveju prasideda labai rimtas u\u017edegimas.
\nSkruosto traumos. Netaisyklingai i\u0161aug\u0119 protiniai dantys kramtant maist\u0105 gali nuolat traumuoti skruost\u0173 gleivin\u0119 – ir taip smarkiai, kad joje gali atsiverti traumin\u0117s opos. Tada savo juod\u0105 darb\u0105 ima dirbti mikrobai, tad tokias opeles labai sunku u\u017egydyti, o u\u017egijus susiformuoja randinis audinys, kuris ir v\u0117l traumuojamas. Nuolatin\u0117s gleivin\u0117s traumos yra nepaprastai pavojingos – tokiomis aplinkyb\u0117mis neretai pradeda formuotis \u012fvair\u016bs dariniai.<\/div>\n
 <\/div>\n
Tai vis d\u0117lto rauti?<\/strong>
\nTarp u\u017esienio odontolog\u0173 jau seniai vyrauja nuomon\u0117, kad laikyti burnoje protinius dantis n\u0117ra jokios prasm\u0117s – jie nereikalingi, o j\u0173 keliama rizika pernelyg didel\u0117. Ta\u010diau vyraujanti nuomon\u0117 tokia, kad traukti der\u0117t\u0173 \u0117duonies arba jo komplikacij\u0173 pa\u017eeistus dantis, ir tai tik tuomet, kai ne\u012fmanomas veiksmingas gydymas.
\nTaip pat \u0161alinami dantys, kuri\u0173 \u0161akn\u0173 sandara neleid\u017eia j\u0173 kokybi\u0161kai u\u017eplombuoti.
\nB\u016btina i\u0161rauti i\u0161 dalies prasikalusius protinius dantis, jeigu jie sukelia pasikartojan\u010dius mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 u\u017edegimus – perikoronarit\u0105. B\u016bna atvej\u0173, kai protiniai dantys pradeda augti, ta\u010diau taip ir neprasikala. Jie gali sukelti neurologinius veido skausmus, pa\u017eeisti gretim\u0173 dant\u0173 \u0161aknis, deformuoti juos. I\u0161eitis i\u0161 tokios situacijos, suprantama, irgi tik viena – probleminio danties pa\u0161alinimas. T\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie kreivus protinius dantis, kramtant \u017eeid\u017eian\u010dius gleivin\u0119.<\/div>\n
 <\/div>\n
Ir tai dar ne viskas<\/strong>
\nDeja, ir protini\u0173 dant\u0173 chirurginis pa\u0161alimas gali tapti pakankamai traumuojan\u010dia proced\u016bra, tod\u0117l pooperacin\u0117s komplikacijos n\u0117ra retenyb\u0117. I\u0161rovus protin\u012f dant\u012f, \u017eaizdel\u0117 ne visada u\u017egyja greitai. O kuo l\u0117\u010diau ji gyja, tuo didesn\u0117 b\u016bna alveolito – duobut\u0117s \u017eandikaulyje, kurioje augo dantis, – u\u017edegimo rizika. Paprastai tu\u0161\u010di\u0105 likusi\u0105 duobut\u0119 u\u017epildo kraujo kre\u0161ulys, apsaugantis j\u0105 nuo mikrob\u0173 ir padedantis \u017eaizdelei grei\u010diau u\u017esitraukti. Ta\u010diau jeigu kre\u0161ulys nesusidaro arba pasi\u0161alina, duobut\u0117 i\u0161saus\u0117ja, tad tenka v\u0117l \u012fsiki\u0161ti chirurgui – b\u016btina duobut\u0119 i\u0161valyti ir apdoroti kaulines jos sieneles, u\u017ed\u0117ti vaist\u0173 nuo u\u017edegimo. Po pakartotin\u0117s operacijos tenka laikytis speciali\u0173 higienos rekomendacij\u0173. Daugelis pacient\u0173, netekusi\u0173 protini\u0173 dant\u0173, padaro lemting\u0105 klaid\u0105 – i\u0161kart po danties rovimo pradeda intensyviai skalauti burn\u0105 ir taip sukelia alveolit\u0105. T\u0105 daryti kategori\u0161kai draud\u017eiama!<\/p>\n

Kai kuriais atvejais pa\u0161alinus dant\u012f apatiniame \u017eandikaulyje gali u\u017etirpti l\u016bpa, smakras, lie\u017euvis – ir ne trumpam, o kelioms dienoms. Jeigu jautrumas negr\u012f\u017eta ir po keli\u0173 dien\u0173, tenka kreiptis \u012f gydytoj\u0105. Reabilitacijos procesas u\u017etrunka gana ilgai.
\nJeigu tenka \u0161alinti visi\u0161kai \u017eandikaulio kaule pasisl\u0117pus\u012f dant\u012f, chirurgui reikia atidengti gleivin\u0119, pa\u0161alinti dal\u012f dant\u012f dengian\u010dio kaulo ir tik tuomet – pat\u012f dant\u012f. Kartais dalimis. Paskui duobut\u0117 u\u017edengiama specialiais preparatais, o gleivin\u0117 v\u0117l u\u017esiuvama. Atminkite: kuo anks\u010diau pasikonsultuosite su odontologu, k\u0105 daryti su protiniais dantimis, tuo grei\u010diau sulauksite pagalbos ir i\u0161vengsite komplikacij\u0173. Bet kokios ligos visada lengviau i\u0161vengti nei paskui j\u0105 gydyti.<\/div>\n

 <\/div>\n
iMed<\/div>\n<\/div>\n

Danties skausmo mal\u0161inimas<\/a><\/p>\n

Da\u017eniausios dant\u0173 skausmo prie\u017eastys<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Visa esm\u0117 ta, kad „a\u0161tuntukai“, skirtingai nei kiti dantys, neturi toki\u0173 palanki\u0173 s\u0105lyg\u0173 prasikalti, nes daro tai, kai visi likusieji dantys jau b\u016bna suformav\u0119 eil\u0119. Jiems tiesiog nebelieka vietos. O vietos stygi\u0173 \u017eandikaulyje lengvai paai\u0161kina… evoliucija. Jos eigoje \u017emoni\u0173 maistas dar\u0117si vis mink\u0161tesnis, dantims tenkantis kr\u016bvis vis ma\u017e\u0117jo, tad \u017eandikaulis vis trump\u0117jo. Taip, palyginti su prot\u0117viais, m\u016bs\u0173 \u017eandikauliai yra 10–12 mm ma\u017eesni. Dant\u0173 kiekis gi liko toks pat. Protini\u0173 dant\u0173 atsiradim\u0105 komplikuoja ir faktas, kad jie neturi pirmtak\u0173 – t. y. pienini\u0173 dant\u0173, kurie b\u016bt\u0173 paruo\u0161\u0119 keli\u0105 nuolatiniams dantims.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[455,424,398,399,1915,1034,2898,154,75,2897],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10307","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-cista","tag-cistos","tag-dantis","tag-dantys","tag-eduonis","tag-komplikacijos","tag-kresulys","tag-protiniai-dantys","tag-traumos","tag-zandikaulyje"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10307","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10307"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10307\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10307"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10307"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10307"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10307"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10307"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}