{"id":10314,"date":"2011-02-28T20:00:00","date_gmt":"2011-02-28T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-02-28T20:00:00","modified_gmt":"2011-02-28T20:00:00","slug":"pilnejame-del-streso","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/pilnejame-del-streso\/10314\/","title":{"rendered":"Piln\u0117jame d\u0117l streso?"},"content":{"rendered":"

Greitas gyvenimo tempas ver\u010dia suktis super greitu ritmu \u2013 darbai, projektai, mokslai, vis did\u0117jantys reikalavimai ir galyb\u0117 kit\u0173 veikl\u0173 neleid\u017eia atsikv\u0117pti. Nuolatinis skub\u0117jimas, da\u017enai j\u012f lydintis stresas, kad ir smulkios nes\u0117km\u0117s tarsi pa\u010dios tiesia rank\u0105 maisto link. Ir tada jau prasideda… Nor\u0117dami numal\u0161inti nemalonius jausmus net nepastebime, kaip kalnas sumu\u0161tinuk\u0173, geras puskilogramis saldaini\u0173 ar m\u0117gstam\u0173 led\u0173 (bijau net garsiai pasakyti \u2013 litras) lengvai \u201enugula\u201c skrandin.<\/p>\n

Bet ar tikrai stresas gali \u012ftakoti \u201eapsivalgym\u0105\u201c? <\/p>\n

U\u017e <\/p>\n

<\/strong>Mitybos specialistai teigia, kad ma\u017edaug kas antras \u017emogus yra i\u0161siugd\u0119s stipr\u0173 potrauk\u012f valgyti \u201epaguodos\u201d maist\u0105 \u2013 jo griebiasi patirdami stres\u0105. <\/p>\n

Mokslininkai \u012frod\u0117, jog tarp vir\u0161kinimo sistemos nerv\u0173 ir galvos smegen\u0173 egzistuoja glaudus ry\u0161ys. Nerimas, susierzinimas ar prisl\u0117gta nuotaika sukelia nemalonumus, maud\u017eiant\u012f nerim\u0105 skrandyje, kuriuos laikome alkio jausmu (\u0161ie poj\u016b\u010diai i\u0161ties labai pana\u0161\u016bs). Tereikia praryti gard\u0173 k\u0105snel\u012f, ir \u0161is poj\u016btis i\u0161nyksta. <\/p>\n

Stipri\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 metu \u012f m\u016bs\u0173 krauj\u0105 patenka du pagrindiniai streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Pirmasis hormonas padeda mums grei\u010diau m\u0105styti ir jud\u0117ti, pasitenkinti trumpalaikiu miegu, nubusti budriems ir aktyviems. Jis sudegina riebal\u0173 atsargas, jo padedami, nugalime sunkumus arba bent nepametame galvos ir nenuleid\u017eiame rank\u0173. <\/p>\n

Tuo tarpu kortizolis susilpnina imunitet\u0105, nor\u0117damas prislopinti lig\u0173 simptomus, tod\u0117l papras\u010diausia persi\u0161aldymo b\u016bsena ar gripas<\/a> t\u0119siasi ilgai. Be to, kraujyje padid\u0117ja gliukoz\u0117s kiekis. Jos gauname su maistu, kurio suvalgome kur kas daugiau nei \u012fprastai. Taigi kortizolis tiesiog privalo d\u0117l visa ko sukaupti solid\u017eias riebal\u0173 atsargas, b\u016btinas hormonams gaminti ir nervin\u0117ms l\u0105stel\u0117ms stiprinti. \u0160tai d\u0117l ko labai greitai piln\u0117jame. <\/p>\n

Vadinamuoju adrenalininiu streso laikotarpiu paprastai prarandame svorio, o kai tik problema \u012fgauna chroni\u0161k\u0105 pob\u016bd\u012f – pradedame piln\u0117ti. <\/p>\n

Bet koks d\u017eiaugsmas ar li\u016bdesys su\u017eadina adrenalino, o ilgalaikiai smulk\u016bs nemalonumai, nerimas bei miego stoka padidina kortizolio gamyb\u0105. Sulies\u0117ti po \u201ekortizolinio\u201c streso – gana sunku, nes hormonin\u0117 sistema tvirtai ketina prilaikyti riebal\u0173 atsargas iki kit\u0173 nemalonum\u0173. <\/p>\n

Prie\u0161 <\/p>\n

<\/strong>Yra nema\u017ea dalis \u017emoni\u0173, kurie patirdami \u012ftamp\u0105, valgo normaliai ar net ma\u017eiau. <\/p>\n

Be to, kalt\u0119 d\u0117l nekontroliuojamo valgymo kartais galima suversti ne tik stresui, bet ir hormon\u0173 pusiausvyros sutrikimui. <\/p>\n

Vokie\u010di\u0173 gydytojas Achimas Petersas i\u0161 Liubeko universiteto pateik\u0117 \u201eegoistini\u0173 smegen\u0173\u201d teorij\u0105. Kaip \u017einoma, streso metu jos sunaudoja daugiau gliukoz\u0117s. <\/p>\n

Jeigu sutrinka ry\u0161ys tarp smegen\u0173 ir energijos rezerv\u0173, smegenys ima reikalauti maisto net ir tuomet, kai dar yra sukaupta pakankamai energijos. <\/p>\n

Bet tokie atvejai \u2013 daug retesni. <\/p>\n

Apk\u016bnumas tik atspindi m\u016bs\u0173 vidaus problemas. Mes ne visada sugebame pa\u0161alinti streso prie\u017east\u012f, ta\u010diau galime i\u0161mokti laiku atsipalaiduoti ir teisingai \u201eperskaityti\u201c savo organizmo signalus. <\/p>\n

K\u016bnas, i\u0161laisvintas i\u0161 \u012fvairi\u0173 psichologini\u0173 gnybt\u0173, pats pasakys, ar j\u016bs i\u0161ties tokie alkani, ar tiesiog susijaudin\u0119, nuli\u016bd\u0119 arba i\u0161sigand\u0119. Deja, raumen\u0173 spazmus sukelia ne tik stresas. Visi mes nuolat, net miegodami, esame apimti \u012ftampos, tai jau tapo \u012fprasta b\u016bsena. Norint i\u0161mokti atskirti tikr\u0105 alkio jausm\u0105 nuo \u201epilvo smegen\u0173\u201c reakcijos \u012f stres\u0105, reikia i\u0161mokti elementari\u0173 atsipalaidavimo b\u016bd\u0173 ir jiems skirti 10-15 minu\u010di\u0173.
\n\u00a0<\/p>\n

\"Piln\u0117jame
\n\u00a0<\/p>\n

nutukimas<\/a>\/4355″>Nutukimas<\/p>\n

Sveikos mitybos testai<\/a><\/p>\n

Dietos<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Greitas gyvenimo tempas ver\u010dia suktis super greitu ritmu – darbai, projektai, mokslai, vis did\u0117jantys reikalavimai ir galyb\u0117 kit\u0173 veikl\u0173 neleid\u017eia atsikv\u0117pti. Nuolatinis skub\u0117jimas, da\u017enai j\u012f lydintis stresas, kad ir smulkios nes\u0117km\u0117s tarsi pa\u010dios tiesia rank\u0105 maisto link. Ir tada jau prasideda… Nor\u0117dami numal\u0161inti nemalonius jausmus net nepastebime, kaip kalnas sumu\u0161tinuk\u0173, geras puskilogramis saldaini\u0173 ar m\u0117gstam\u0173 led\u0173 (bijau net garsiai pasakyti – litras) lengvai „nugula“ skrandin.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[108,157,991],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10314","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-nerimas","tag-nutukimas","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10314","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10314"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10314\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10314"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10314"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10314"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10314"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10314"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}