{"id":10325,"date":"2011-02-22T20:00:00","date_gmt":"2011-02-22T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-02-22T20:00:00","modified_gmt":"2011-02-22T20:00:00","slug":"kur-veda-zavejimasis-cepelinais-ir-spirguciais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kur-veda-zavejimasis-cepelinais-ir-spirguciais\/10325\/","title":{"rendered":"Kur veda \u017eav\u0117jimasis cepelinais ir spirgu\u010diais?"},"content":{"rendered":"

 <\/p>\n

<\/p>\n

Ar ilgai liksime \u0161irdies lig\u0173… \u010dempionais?<\/span><\/b><\/p>\n

 <\/span><\/b>

\n<\/span><\/b><\/p>\n

Lietuvoje kasdien per 70 \u017emoni\u0173 mir\u0161ta nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173: koronarin\u0117s \u0161irdies ligos, insulto, infarkto. Nors per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f \u012fvyko labai daug teigiam\u0173 poky\u010di\u0173 kardiochirurgijoje, gydant \u016bmin\u012f miokardo infarkt\u0105 ligonin\u0117se, ta\u010diau mir\u010di\u0173 nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 skai\u010dius Lietuvoje keliskart didesnis negu i\u0161sivys\u010diusiose pasaulio \u0161alyse. <\/span><\/b><\/p>\n

Pagal \u0161iuos rodiklius netgi tarp Baltijos \u0161ali\u0173 Lietuva yra paskutin\u0117je vietoje. Estai, kaip \u012fprasta, sekdami suomi\u0173 pavyzd\u017eiu, s\u0117kmingai vykdo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos program\u0105, o pas mus ilgokai i\u0161lieka neigiama situacija…<\/span><\/b><\/p>\n

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 susirgimais m\u016bs\u0173 \u0161alyje serga vis jaunesni, taigi, mirtis nusine\u0161a pernelyg daug darbingo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 gyvybi\u0173, lyginant su tokiomis \u0161alimis kaip \u0160vedija, Suomija, \u0160veicarija, JAV, kuriose d\u0117l s\u0117kmingai vykdom\u0173 pirmin\u0117s ir antrin\u0117s prevencijos program\u0173 \u0161ie skai\u010diai ma\u017e\u0117ja.  <\/span><\/b><\/p>\n

S\u0117kmingo visuomen\u0117s sveikatinimo ir kovos su \u0161iomis ligomis pavyzdys yra \u0160iaur\u0117s Karelija (Suomija), prie\u0161 por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 prad\u0117jusi \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos program\u0105 ir \u017eymiai pakeitusi situacij\u0105, kuri tuomet buvo pana\u0161i kaip ir pas mus. <\/span><\/b><\/p>\n

 <\/span><\/b><\/p>\n

 <\/span><\/p>\n

Kur veda \u017eav\u0117jimasis cepelinais ir spirgu\u010diais?<\/span><\/b><\/p>\n

Li\u016bdniausia, kad keli\u0105 \u012f lig\u0105 nusigrind\u017eiame mes patys. Neretai – kasdieniais stalo \u012frankiais – peiliu ir \u0161akute… Kaip gyvename, k\u0105 valgome, kiek judame ir kaip gebame atsispirti kasdieniam stresui turi didel\u0117s reik\u0161m\u0117s m\u016bs\u0173 sveikatai. Kalbant apie \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos susirgimus,  \u0161ie dalykai gerokai \u012ftakoja m\u016bs\u0173 kraujosp\u016bd\u012f ir kraujo sud\u0117t\u012f. <\/span><\/p>\n

„N\u0117 viena epidemiologin\u0117 studija neapima tokio skai\u010diaus \u017emoni\u0173, koki\u0105 apima m\u016bs\u0173 programa,“ – sako prof. A. Laucevi\u010dius. Akivaizdu, jog viena i\u0161 pagrindini\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 – arterin\u0117 hipertenzija. Ja serga per 50 proc. \u017emoni\u0173. Klaidinga manyti, kad vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 kraujosp\u016bdis gali b\u016bti auk\u0161tesnis negu 120\/80 mmHg. Auk\u0161\u010diausia leistina riba – 140 mmHg. Tyrimai rodo, kad jeigu b\u016bt\u0173 norminamas 30 – 50 met\u0173 am\u017eiaus \u017emoni\u0173 kraujosp\u016bdis, tai leist\u0173 iki 20 kart\u0173 suma\u017einti sunki\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 komplikacij\u0173. \u012esp\u016bdingas \u0160iaur\u0117s Karelijos pasiekimas. Suma\u017einus pagrindinius rizikos veiksnius: arterin\u0119 hipertenzij\u0105, dislipidemij\u0105 ir r\u016bkym\u0105, mir\u010di\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 tarp vidutinio am\u017eiaus vyr\u0173 suma\u017e\u0117jo net 75 proc. <\/span><\/p>\n

Kardiologus d\u017eiugina ir Lietuv\u0105 pasiekian\u010dios pasaulin\u0117s tendencijos – \u0161iek tiek ma\u017e\u0117jantis r\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius. Matyt, \u012ftakos tur\u0117jo ir r\u016bkymo ribojimai kavin\u0117se, vie\u0161ose vietose. <\/span><\/p>\n

Lietuvos gyventojams prieinami naujausi ir kokybi\u0161kiausia vaistai nuo arterin\u0117s hipertenzijos, ta\u010diau programos vadovams iki \u0161iol tenka dirbti ir su visuomene, ir su medikais kei\u010diant de\u0161imtme\u010diais gyvavusius stereotipus.<\/span><\/p>\n

„Sovietiniais laikais gydytojai persp\u0117davo pacientus, kad jie vaist\u0173 nuo arterin\u0117s hipertenzijos nuolat negert\u0173, nes „nuo t\u0173 chemikal\u0173“ gali b\u016bti tik blogiau. Dabar tokios fraz\u0117s atrodo ne tik juokingai, bet ir neprofesionaliai. Sergant arterine hipertenzija vaistus reikia vartoti nuolat. Suradus tinkamiausi\u0105 konkre\u010diam ligoniui gydymo schem\u0105, gali pakakti ne trij\u0173, o vieno vaisto, ta\u010diau arterin\u0117 hipertenzija yra liga, kuri labai retai kada regresuoja, tod\u0117l gydyti j\u0105 reikia vis\u0105 gyvenim\u0105. Lietuvoje yra kokybi\u0161k\u0173 vaist\u0173, ir j\u0173 kompensavimo tvarka nebloga, ta\u010diau ilg\u0105 laik\u0105 arterin\u0117s hipertenzijos gydymo rezultatais negal\u0117jome pasigirti – jie siek\u0117 tik apie 10 proc. Tuo tarpu kitose Vakar\u0173 \u0161alyse – 50 proc. Ap\u017evelgdami 2010 met\u0173 duomenis, jau matome ger\u0173 poky\u010di\u0173 – programos dalyvi\u0173 arterin\u0117s hipertenzijos gydymo efektyvumas – apie 30 proc., o tai jau neblogai, rodo geresn\u012f gydytoj\u0173 ir pacient\u0173 susikalb\u0117jim\u0105,“ – sako prof. A. Laucevi\u010dius. teigia prof. A. Laucevi\u010dius. <\/span><\/p>\n

„Mane labiausiai \u0161okiruoja, kad per 60 proc. programoje dalyvaujan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 diagnozuotos dislipidemijos. Pagal riebal\u0173 koncentracij\u0105 kraujyje pirmaujame Europoje. N\u0117 vienos ES \u0161alies gyventojai tokio lygio nepasiekia,“ – teigia profesorius. <\/span><\/p>\n

Prie to, be abejo, prisideda ir m\u016bs\u0173 \u017eav\u0117jimasis riebiais lietuvi\u0161kais patiekalais: cepelinais su spirgu\u010di\u0173 pada\u017eu, kiaulienos karbonadais, u\u017egeriamais alumi. Lietuvoje beveik pus\u0117 – 44 proc. – tirt\u0173 \u017emoni\u0173 yra nutuk\u0119, m\u0117gsta pernelyg s\u016br\u0173 maist\u0105. Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 Europos kardiolog\u0173 draugija inicijavo trij\u0173 lygi\u0173 epidemiologin\u012f EUROASPIRE tyrim\u0105, kuriame dalyvavo 22 Europos \u0161alys, taip pat ir Rusija. Lietuva u\u017e\u0117m\u0117 paskutin\u0119 viet\u0105 net ir pagal pastangas tvarkyti kraujo riebalus – lipidus, cholesterol\u012f, trigliceridus ir kt. Tirtos pacient\u0173 grup\u0117s cholesterolio kiekio kraujyje vidurkis – 6 mmol\/l., o jis netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti 5,2 mmol\/l. Jeigu \u017emogus jau serga i\u0161emine \u0161irdies liga, \u0161is skai\u010dius netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti 4,5 mmol\/l. „Dislipidemij\u0105 b\u016btina gydyti,“ – sako profesorius. – „Lietuvos gyventojams prieinami kokybi\u0161ki prie\u0161lipideminiai vaistai – statinai. Vakar\u0173 Europos \u0161alyse milijonai \u017emoni\u0173, siekdami i\u0161vengti sunki\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 susirgim\u0173, kasdien vartoja statinus. Mes vis dar susiduriame su paradoksalia situacija: dar ir tarp medik\u0173 gajus \u012fsitikinimas, jog statinus vartoti reikia tik tam tikr\u0105 laik\u0105, o pager\u0117jus situacijai, vartojim\u0105 nutraukti. Tai neteisinga. Kraujo riebal\u0173, kaip ir kraujosp\u016bd\u017eio norminimas – tai n\u0117ra \u017eaidimas su maisto papildais. Tai yra rimti dalykai, padedantys i\u0161vengti toki\u0173 sunki\u0173 pasekmi\u0173 kaip infarktai, insultai. Statinus, kaip ir vaistus nuo arterin\u0117s hipertenzijos, b\u016btina vartoti vis\u0105 gyvenim\u0105, kaip elgiasi milijonai \u017emoni\u0173 visame pasaulyje.“ <\/span><\/p>\n

 <\/span><\/b><\/p>\n

Privalome susitelkti<\/span><\/b><\/p>\n

„B\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f metabolin\u012f sindrom\u0105, \u012f kur\u012f mes prad\u0117jome atsi\u017evelgti tik pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f,“ – sako profesorius. – „ Jis diagnozuojamas pacientui, turin\u010diam auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f, nutukim\u0105 su atsiki\u0161usiu pilvu, beprasidedant\u012f diabet\u0105 ir dislipidemij\u0105. Tokie pacientai priskirtini rimtos rizikos grupei, nes visi min\u0117tieji rodikliai, nors dar n\u0117ra labai \u017eenkl\u016bs, vienas kit\u0105 sustiprina ir labai padidina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos rizik\u0105. II tipo diabet\u0105 galima prilyginti infarktui. Tod\u0117l b\u016btinos aktyvesn\u0117s diabeto prevencijos ir savalaikio gydymo priemon\u0117s.“ <\/span><\/p>\n

Analizuodamas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 susirgim\u0173 prevencijos programos vyksm\u0105, prof. A. Laucevi\u010dius pasid\u017eiaug\u0117, jog 2010 metais jau atsirado mir\u010di\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ma\u017e\u0117jimo tendencija, \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo stacionare nuo hipertenzin\u0117s ligos ir arterin\u0117s hipertenzijos gydom\u0173 pacient\u0173, dvigubai i\u0161augo kraujo riebal\u0173 ir gliukoz\u0117s kiekio tyrim\u0173 paklausa. „Tai rodo, kad \u017eingsnis po \u017eingsnio judame teisinga kryptimi. \u017dmon\u0117s jau pradeda labiau r\u016bpintis savo sveikata. Ir u\u017e t\u0105 darb\u0105 labai nor\u0117\u010diau pad\u0117koti \u0161eimos gydytojams, kurie yra ar\u010diausiai paciento ir j\u0173 \u017eod\u017eiai, j\u0173 tik\u0117jimas yra labai svarb\u016bs.“<\/span><\/p>\n

Profesorius akcentuoja, jog, siekiant pagrindinio programos tikslo – suma\u017einti koronarin\u0117s \u0161irdies ligos, infarkto ir insulto rizik\u0105, b\u016btina kuo anks\u010diau i\u0161ai\u0161kinti \u017emones, kurie dar neserga \u0161iomis ligomis, ta\u010diau turi daug rizikos veiksni\u0173 arba serga tik pradin\u0117mis j\u0173 formomis. Norint to pasiekti, reikia dar labai daug nuveikti kei\u010diant m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s gyvenimo b\u016bd\u0105 \u012f labiau aktyv\u0173, koreguojant mitybos \u012fpro\u010dius – renkantis liesesnius maisto produktus, atsisakant didelio druskos kiekio, skatinant \u017emones r\u016bpintis savo sveikata: pasirinkti tinkam\u0105 darbo ir poilsio re\u017eim\u0105, reguliuoti kraujosp\u016bd\u012f ir kraujo riebalus saugiais ir kokybi\u0161kais medikamentais, persp\u0117ti diabeto i\u0161sivystym\u0105 ir pozityviau \u017evelgti \u012f gyvenim\u0105. <\/span><\/p>\n

„M\u016bs\u0173 mokytojas profesorius Rimgaudas Nemickas yra sak\u0119s, kad negalime visko nor\u0117ti i\u0161 karto, ta\u010diau to gero ir pozityvaus, ko siekiame, b\u016btinai pasieksime, jeigu stengsim\u0117s ir tik\u0117sime,“ – sako prof. A. Laucevi\u010dius. – Nei tarp koleg\u0173, nei tarp politik\u0173, nei tarp pacient\u0173 nesutikau nei vieno, kuris abejot\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos programos tikslingumu. Belieka tik susitelkti ir j\u0105 vykdyti.“ <\/span><\/p>\n

 <\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

 <\/p>\n

<\/p>\n

Prof. A. Laucevi\u010dius: „Programos tikslas – ne tik darbingo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms nustatyti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 susirgim\u0173 gr\u0117smes, bet ir bendromis \u0161eimos gydytoj\u0173, kardiolog\u0173 ir svarbiausia – pa\u010di\u0173 pacient\u0173 pastangomis jas \u012fveikti.“ <\/span><\/b>

\n<\/span><\/b><\/p>\n

 <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[723,431,2886,319,430,317,712,352,2890,426,2888,2889,2885,138,2887],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10325","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-arterines","tag-hipertenzija","tag-judame","tag-kraujagysliu-ligu-prevencijos","tag-kraujospudis","tag-ligu-prevencijos","tag-mmhg","tag-profesorius","tag-sirdies-kraujagysliu-susirgimu","tag-sirdies-ligos","tag-sunkiu-sirdies","tag-sunkiu-sirdies-kraujagysliu","tag-suomija","tag-vaistai","tag-zmoniu-kraujospudis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10325","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10325"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10325\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10325"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10325"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10325"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10325"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10325"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}