Mokslininkai tiria, kaip loki\u0173 organizmas funkcionuoja jiems miegant \u017eiemos miegu. Manoma, kad \u0161ios \u017einios gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti traumas patyrusiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
„\u017diemos miegu miegantys lokiai funkcionuoja kaip u\u017edara sistema. Visa, ko jiems reikia, tai oras“, – teig\u0117 Aliaskos Fairbankso universiteto Arkties biologijos instituto mokslininkas Brianas Barnesas.<\/p>\n
Tyrin\u0117dami loki\u0173 sugeb\u0117jim\u0105 5–7 m\u0117nesiams sul\u0117tinti med\u017eiag\u0173 apytak\u0105, mokslininkai tikisi rasti b\u016bd\u0105, kaip i\u0161gelb\u0117ti sunkias medicinines traumas, tokias kaip \u0161irdies sm\u016bgis ar insultas, patyrusius pacientus, prane\u0161a naujien\u0173 agent\u016bra AFP.<\/p>\n
Tokios traumos, anot B. Barneso, sukuria „poreikio ir apr\u016bpinimo problem\u0105“. „Smegen\u0173 apr\u016bpinimas deguonies pripildytu krauju staigiai krenta, ta\u010diau poreikis vis dar lieka auk\u0161tas, tad pacient\u0105 reikia labai skubiai nugabenti \u012f ligonin\u0119“, – ai\u0161kino jis.<\/p>\n
„Jei atskleistume, kaip \u017eiemos miegu miegantys gyv\u016bnai suma\u017eina med\u017eiag\u0173 apytakos poreik\u012f, tuomet b\u016bt\u0173 galima svajoti apie terapij\u0105, leisian\u010di\u0105 suma\u017einti med\u017eiag\u0173 apytakos poreik\u012f iki suma\u017e\u0117jusio apr\u016bpinimo lygio“, – teig\u0117 mokslininkas ir prid\u016br\u0117, kad tokiu b\u016bd\u0173 pacientas atsidurt\u0173 „pusiausvyros b\u016bsenoje“.<\/p>\n
„Norime pasakyti, kad gal\u0117tume i\u0161pl\u0117sti laiming\u0105 valand\u0105, laikotarp\u012f, per kur\u012f suteikus medicinin\u0119 pagalb\u0105, nelieka joki\u0173 padarini\u0173, iki laimingos dienos ar savait\u0117s. B\u016btent tai demonstruoja \u0161ie gyv\u016bnai“, – kalb\u0117jo jis.<\/p>\n
B. Barnesas ir jo kolegos, vadovaujami tyr\u0117jo Oivindo Toieno, savo \u017eiemos miegu miegan\u010di\u0173 loki\u0173 tyrin\u0117jimus paskelb\u0117 \u017eurnale „Science“. Jie nustat\u0117, kad gyv\u016bn\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaita suma\u017e\u0117ja labiau, nei manyta iki \u0161iol – ma\u017edaug 75 proc.<\/p>\n
Ta\u010diau loki\u0173 k\u016bno temperat\u016bra nukrinta tik 5–6 laipsniais Celsijaus, o vienos palikuonio besilaukian\u010dios lok\u0117s temperat\u016bra \u017eiemos miego metu beveik visi\u0161kai nepakito.<\/p>\n
Tyrime dalyvavo 5 juodieji Amerikos lokiai, sugauti Aliaskoje, nes jie k\u0117l\u0117 nepatogumus \u017emon\u0117ms. Mokslininkai jiems padar\u0117 guolius, kokiuose jie praleid\u017eia \u017eiem\u0105, ir juose \u012freng\u0117 infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 kameras. Prie kiekvieno lokio taip pat pritaisytas radijo si\u0173stuvas, matuojantis raumen\u0173 veikl\u0105, pavyzd\u017eiui, drebul\u012f.<\/p>\n
Anot O. Toieno, \u017eiemos miego metu lokiai kv\u0117puoja 1–2 kartus per minut\u0119, o j\u0173 pulsas smarkiai suma\u017e\u0117ja. „Kartais du \u0161irdies d\u016b\u017eius skiria 20 sekund\u017ei\u0173“, – sak\u0117 jis.<\/p>\n
Lokiai taip pat beveik neprarado kaul\u0173 mas\u0117s, o raumen\u0173 mas\u0117 suma\u017e\u0117jo labai ne\u017eymiai.<\/p>\n
„Nors 5–6 m\u0117nesius jie beveik visi\u0161kai nejuda, jie geba ka\u017ekaip apgauti savo audinius, kaulus ir raumenis ir priversti juos dirbti“, – kalb\u0117jo B. Barnesas.<\/p>\n