\u012evadas <\/b><\/p>\n
\u0160irdies nepakankamumas (\u0160N) d\u0117l spartaus paplitimo, blogos pacient\u0173 prognoz\u0117s ir didel\u0117s ekonomin\u0117s na\u0161tos vadinamas \u0161i\u0173 laik\u0173 epide\u00admija. Ligai b\u016bdingi pa\u016bm\u0117jimo epizodai ir da\u017e\u00adnos pakartotin\u0173 hospitalizavim\u0173 tikimyb\u0117s, kurios didina pacient\u0173 mir\u0161tamum\u0105. Skubiai atvykstan\u00adtys pacientai da\u017enai skund\u017eiasi dusuliu, ta\u010diau tai itin nespecifinis simptomas, kur\u012f reikia skirti nuo keli\u0173 patologij\u0173 \u2013 \u016bminio \u0160N, l\u0117tin\u0117s obstrukci\u00adn\u0117s plau\u010di\u0173 ligos pa\u016bm\u0117jimo, plau\u010di\u0173 u\u017edegimo, plau\u010di\u0173 embolijos ir kit\u0173. U\u017esit\u0119sus diagnostikos procesui, ilg\u0117ja hospitalizacijos trukm\u0117, did\u0117ja komplikacij\u0173 ir mir\u010di\u0173 skai\u010dius. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u00ad\u010di\u0173 diagnozuoti \u0160N, parinkti pacientams gydym\u0105, nustatyti prognoz\u0119 \u2013 sunki u\u017eduotis.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Pagrindiniai bio\u017eymenys <\/b><\/p>\n
\u0160ioms problemoms spr\u0119sti vis da\u017eniau pasitel\u00adkiami kraujo bio\u017eymenys. Remiantis pasaulio eks\u00adpert\u0173 nuomone, yra daugyb\u0117 svarbi\u0173 klinikini\u0173 klau\u00adsim\u0173, kuriems atsakymus surasti gali pad\u0117ti infor\u00admatyv\u016bs modern\u016bs bio\u017eymenys (1): 1. Kaip dusuliu besiskund\u017eiantiems pacientams patvirtinti \u0160N diagnoz\u0119? 2. Kok\u012f gydym\u0105 galima saugiai prad\u0117ti ligonin\u0117je, jei liga pa\u016bm\u0117ja? 3. Kada yra tinkamas laikas i\u0161leisti pacient\u0105 namo? 4. Kurie pacientai turi didel\u0119 ankstyvosios pakarto\u00adtin\u0117s hospitalizacijos rizik\u0105 ir kaip u\u017ekirsti tam keli\u0105? 5. Kaip parinkti tinkamas vaist\u0173 dozes pacientui gydyti ligonin\u0117je? 6. Kaip nustatyti, ar nauji \u0160N gydyti skirti vaistai ir prietaisai yra tinkami, turi palank\u0173 kainos ir naudos (angl. cost effective<\/i>) santyk\u012f konkre\u010diam pacientui?<\/p>\n
Pagrindiniai \u0160N bio\u017eymenys yra prie\u0161ird\u017ei\u0173 ir skilveli\u0173 natriuretiniai peptidai (NP), kurie suk\u0117l\u0117 revoliucij\u0105 \u0160N diagnostikoje. Tiek BNP, tiek NT-proBNP yra naudingi patvirtinant ir at\u00admetant \u0160N diagnoz\u0119, gali b\u016bti naudojami ri\u00adzikos stratifikacijai. Kadangi didelis NP kie\u00adkis gerai koreliuoja su padid\u0117jusiu organizmo skys\u010di\u0173 t\u016briu, jie naudojami diuretik\u0173 dozei ir vartojimo intensyvumui nustatyti (1). NP tin\u00adkami ir pacient\u0173 prognozei nustatyti. Vadina\u00adsi, jie atsako \u012f daugum\u0105 prie\u0161 tai i\u0161kelt\u0173 klau\u00adsim\u0173. Deja, NP turi nema\u017eai tr\u016bkum\u0173. J\u0173 kiek\u012f veikia pacient\u0173 gretutin\u0117s ligos. O \u0160N sergan\u00adtys pacientai paprastai serga ne viena gretutine liga \u2013 tai ir l\u0117tin\u0117 inkst\u0173 liga, nutukimas, prie\u00ad\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas, anemija ir kitos, NP kiekis did\u0117ja sergant plautine hipertenzija, de\u0161iniojo skilvelio nepakankamumu. NP tyrimas negali b\u016bti naudojamas kaip savaranki\u0161kas ir vienin\u00adtelis testas \u2013 jis turi b\u016bti derinamas su kliniki\u00adniu i\u0161tyrimu ir kitais diagnostiniais testais. I\u0161\u00adleid\u017eiant pacientus i\u0161 ligonin\u0117s, sunku numa\u00adtyti, kuri\u0173 pacient\u0173 b\u016bkl\u0117 ger\u0117s, kurie pacien\u00adtai bus pakartotinai hospitalizuoti per 30 dien\u0173 (vadinamasis pa\u017eeid\u017eiamasis laikotarpis (angl. Vulnerable Phase<\/i>)) ir kurie turi didel\u0119 mirties rizik\u0105. Taigi reikalingi nauji bio\u017eymenys, kuri\u0173 neveikt\u0173 min\u0117tos prie\u017eastys ir kurie tiksliau ga\u00adl\u0117t\u0173 \u012fvertinti pacient\u0173 prognoz\u0119, atsi\u017evelgiant ir \u012f gretutines b\u016bkles, pad\u0117t\u0173 parinkti jiems tinka\u00adm\u0105 gydym\u0105. Vienas nauj\u0173j\u0173 bio\u017eymen\u0173 \u2013 sST2 (tirpusis, angl. Soluble<\/i>, ST2).<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
ST2 \u2013 naujas \u0160N kontrol\u0117s ir prognoz\u0117s \u017eymuo <\/b><\/p>\n
ST2 (angl. Suppression of Tumorigenicity 2<\/i>) \u2013 yra interleukino 1 (IL-1) receptori\u0173 \u0161eimos narys, taip pat \u017einomas kaip IL-1RL-1 (angl. Interleukin 1 receptor-like 1<\/i>) (2, 3). Jis atrastas 1989 me\u00adtais (3), bet tik 2002-aisiais, literat\u016broje pasiro\u00add\u017eius duomenims, kad \u0161irdies miocit\u0173, fibroblas\u00adt\u0173 ir endotelio l\u0105steli\u0173 sST2 receptori\u0173 ekspresija yra veikiama biomechaninio streso, suaktyv\u0117jo \u0161io bio\u017eymens kardiovaskulin\u0117je sistemoje tyri\u00admai (4). ST2 yra IL-33, kur\u012f organizmo l\u0105stel\u0117s sekretuoja pa\u017eeidimo metu, receptorius, turintis 2 izoformas \u2013 l\u0105stelin\u0119, arba transmembranin\u0119 (ST2L), ir tirpi\u0105, arba cirkuliuojan\u010di\u0105 (sST2) (4). Konstruojant eksperimentinius modelius, nustatyta, kad ST2L ir IL-33 s\u0105veika yra kar\u00addioprotekcin\u0117, suma\u017einanti miokardo fibroz\u0119, kardiomiocit\u0173 hipertrofij\u0105 ir apoptoz\u0119. Tuo tar\u00adpu sST2, i\u0161siskiriantis \u0161irdies pa\u017eeidimo metu, kaip tam tikri sp\u0105stai sujungia IL-33, suma\u017ein\u00addamas jo kiek\u012f, prieinam\u0105 ST2L ir taip panai\u00adkindamas kardioprotekcin\u0119 ST2L ir IL-33 s\u0105\u00adveik\u0105. Padid\u0117j\u0119s sST2 kiekis skatina miokardo fibroz\u0119, \u0161irdies remodeliacij\u0105 ir skilveli\u0173 dis\u00adfunkcij\u0105 ir yra asocijuojama su blogesn\u0117mis pa\u00adcient\u0173 i\u0161eitimis (5).<\/p>\n
Kaip min\u0117ta, NP kiekis koreliuoja su skys\u010di\u0173 t\u016briu organizme, o sST2 leid\u017eia nustatyti subti\u00adlesnius \u0160N b\u016bdingus patogenetinius poky\u010dius \u2013 jis reaguoja \u012f \u0161irdies sienel\u0117s \u012ftamp\u0105, u\u017edegim\u0105, makrofag\u0173 aktyvacij\u0105 (susijusi\u0105 su fibroze) ir \u012f ki\u00adtus stimulus (1). sST2 vadinamas potencialiu \u0160N HbA1c, nes vis daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad lygiai taip kaip ma\u017eesnis glikozilinto hemoglobino kiekis at\u00adspindi geresn\u0119 ilgalaik\u0119 gliukoz\u0117s kontrol\u0119 ir cu\u00adkrinio diabeto pacient\u0173 prognoz\u0119, taip ir ma\u017ees\u00adn\u0117s sST2 tyrimo vert\u0117s atspindi geresn\u0119 \u0160N kon\u00adtrol\u0119 ir prognoz\u0119 (1).<\/p>\n
Sergant \u016bminiu \u0160N (\u016a\u0160N), padid\u0117j\u0119s sST2 kiekis suteikia svarbios prognostin\u0117s informa\u00adcijos. PRIDE tyrimas (6), kuris vertino 593 pa\u00adcient\u0173, atvykusi\u0173 \u012f pri\u0117mimo skyri\u0173 su \u016bminiu dusuliu, sST2 kiek\u012f, nustat\u0117, kad pacientai, ser\u00adgantys \u016a\u0160N, tur\u0117jo didesn\u012f sST2 kiek\u012f, paly\u00adginti su tais, kuriems dusul\u012f suk\u0117l\u0117 kitos prie\u00ad\u017eastys. Taip pat sST2 kiekis buvo didesnis pa\u00adcientams, kuri\u0173 simptomai pagal Niujorko \u0161ir\u00addies asociacijos klasifikacij\u0105 buvo sunkesni. Pacientams, kuri\u0173 tiek NT-proBNP, tiek sST2 kiekis buvo padid\u0117j\u0119s, vien\u0173 met\u0173 mir\u0161tamu\u00admas siek\u0117 beveik 40 proc. Net ir esant ma\u017eam NT-proBNP kiekiui, padid\u0117j\u0119s sST2 kiekis pa\u00adtikimai prognozavo pacient\u0173 mir\u0161tamum\u0105. Tai\u00adgi sST2 derinant su NP, pacient\u0173 prognoz\u0119 ga\u00adlima nustatyti patikimiau, negu vertinant tik NP kiek\u012f (6). Prat\u0119sus pacient\u0173 steb\u0117jim\u0105 iki 4 met\u0173, sST2 i\u0161liko labai stiprus mir\u0161tamumo prognostinis veiksnys (7). GREAT (angl. Glo\u00adbal Research on Acute Conditions Team<\/i>) tinklo atliktame 5 306 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 pa\u016bm\u0117jusiu l\u0117tiniu \u0160N, tyrime tarp \u012fvairi\u0173 bio\u017eymen\u0173 sST2 i\u0161siskyr\u0117 kaip geriausias tiek 30 dien\u0173 (pa\u017eei\u00add\u017eiamojo laikotarpio), tiek vien\u0173 met\u0173 mir\u0161ta\u00admumo rodiklis (8). 2015 metais publikuotoje studijoje (9) pacient\u0173, hospitalizuot\u0173 d\u0117l pa\u016b\u00adm\u0117jusio l\u0117tinio \u0160N, sST2 kiekis buvo matuoja\u00admas ligonin\u0117je kiekvien\u0105 dien\u0105. Nustatyta, kad \u0161is bio\u017eymuo greitai sureaguoja \u012f efektyv\u0173 gy\u00addym\u0105. Tiesa, jeigu jo vert\u0117 nesuma\u017e\u0117ja arba net padid\u0117ja, gerokai padid\u0117ja mir\u0161tamumo per ar\u00adtimiausius 6 m\u0117nesius rizika (9). Tarp pacien\u00adt\u0173, sergan\u010di\u0173 l\u0117tiniu pa\u016bm\u0117jusiu \u0160N, padid\u0117j\u0119s sST2 kiekis geba i\u0161skirti ypa\u010d sunki\u0173 pacien\u00adt\u0173 subgrup\u0119, net jeigu j\u0173 NP kiekis nepadid\u0117j\u0119s arba suma\u017e\u0117ja po gydymo (1).<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Prognostin\u0117 sST2 galia <\/b><\/p>\n
L\u0117tinio \u0160N atveju sST2 taip pat pasi\u017eymi stipriomis prognostin\u0117mis savyb\u0117mis. 2012 met\u0173 studija parod\u0117, kad naudojant sST2 su nustatytais \u0160N mir\u0161tamumo rizikos veiksniais (am\u017eius, lytis, i\u0161emin\u0117 \u0160N etiologija, kairiojo skilvelio i\u0161st\u016bmimo frakcija, glomerul\u0173 filtra\u00adcijos greitis ir kiti) ir NP kiekiu, reik\u0161mingai pager\u0117ja pacient\u0173 skirstymas \u012f rizikos grupes (10). Kitos studijos atskleid\u0117, kad sST2 kiekis yra susij\u0119s su funkciniu paj\u0117gumu (11), hospi\u00adtalizacij\u0173 d\u0117l \u0160N ar d\u0117l bet kokios kitos kardio\u00advaskulin\u0117s prie\u017easties (12) da\u017eniu ir su staigia kardialine mirtimi (13).<\/p>\n
Prognostin\u0117 sST2 galia buvo palyginta su kitu fibroz\u0117s bio\u017eymeniu galektinu 3 (Gal-3) ir kitais \u0160N rizikos veiksniais, tarp j\u0173 ir NT-proBNP, nustatant ilgalaik\u0119 \u0160N sergan\u010di\u0173 pa\u00adcient\u0173 rizik\u0105 (14). Nors tiek sST2, tiek Gal-3 buvo nepriklausomi mir\u0161tamumo nuo bet ko\u00adkios prie\u017easties rizikos veiksniai, tik sST2 sta\u00adtisti\u0161kai patikimai prognozavo kardiovaskuli\u00adnes mirtis. Taip pat nustatyta, kad stratifikuo\u00adjant pacient\u0173 rizik\u0105, sST2 yra prana\u0161esnis negu Gal-3. Kiekvienas sST2 kiekio padid\u0117jimas per 10 ng\/ml santykin\u0119 pacient\u0173 mir\u0161tamumo rizi\u00adk\u0105 padidino apie 20 proc.<\/p>\n
Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie individualizuot\u0105 gydym\u0105, kaip vien\u0105 svarbiausi\u0173 \u00a0medicinos tiksl\u0173, ir ie\u0161koma \u012fvairi\u0173 priemoni\u0173 jam pasiekti. Ne i\u0161imtis \u2013 l\u0117tinio \u0160N pacient\u0173 gydymas, kur bio\u017eymen\u0173 taikymas gal\u0117t\u0173 sva\u00adriai prisid\u0117ti prie individualios rizikos strati\u00adfikacijos. Idealus bio\u017eymuo tur\u0117t\u0173 pasi\u017eym\u0117ti \u017eema biologine variacija. 2013 metais atlikta studija, matavusi biologin\u0119 \u012fvairi\u0173 kardiovas\u00adkulini\u0173 bio\u017eymen\u0173 variacij\u0105 tarp sveik\u0173 sava\u00adnori\u0173, nustat\u0117, kad ilgalaiki\u0173 pakartotin\u0173 sST2 tyrim\u0173 metu to paties \u017emogaus rezultatai svy\u00adravo tik 11 proc. \u2013 gerokai ma\u017eiau u\u017e NP, ku\u00adri\u0173 rezultatai ilgalaikio matavimo metu skyr\u0117si nuo 33 proc. iki 50 proc. (15). \u0160is po\u017eymis lei\u00add\u017eia manyti, kad sST2 gali b\u016bti naudingas bio\u00ad\u017eymuo ilgalaikio \u0160N gydymo metu, leid\u017eian\u00adtis tiek \u012fvertinti gydymo efektyvum\u0105, tiek pa\u00adrinkti efektyvesn\u012f gydym\u0105 individualiam pa\u00adcientui. \u012evairiuose tyrimuose nustatyta sST2 slenkstin\u0117 vert\u0117, kurios tikslinga siekti gydant l\u0117tiniu \u0160N sergan\u010dius pacientus, yra 35 ng\/ml. Ji patikimai atskiria didel\u0117s ir ma\u017eos rizikos pacientus (1). Taikant efektyv\u0173 gydym\u0105, sST2 kiekis ma\u017e\u0117ja, o pasiekus slenkstin\u012f kiek\u012f, arba >50 proc. kiekio suma\u017e\u0117jim\u0105 nuo pradinio, g\u0117\u00adr\u0117ja pacient\u0173 prognoz\u0117, tod\u0117l \u0161is bio\u017eymuo tei\u00adkia vil\u010di\u0173 kaip viena priemoni\u0173, siekiant indi\u00advidualizuoto gydymo (1).<\/p>\n
Kol kas nenustatyta, kad sST2 kiek\u012f reik\u0161\u00admingai veikt\u0173 paciento am\u017eius, lytis, k\u016bno mas\u0117s indeksas, \u0160N etiologija, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas, anemija (1). Skirtingai nuo beveik vis\u0173 \u0161irdini\u0173 bio\u017eymen\u0173, jo kiekio neveikia inkst\u0173 funkcija. \u012edomu tai, kad naudojant sST2 kaip prognos\u00adtin\u012f \u017eymen\u012f su kitais bio\u017eymenimis, galutin\u0117s stadijos l\u0117tine inkst\u0173 liga sergantiems pacien\u00adtams prognoz\u0117 nustatoma net geriau negu vi\u00adsoje populiacijoje (16). Gali b\u016bti, kad sST2 ar\u00adtimiausioje ateityje taps pagrindiniu bio\u017eyme\u00adniu pacientams, sergantiems \u0160N ir inkst\u0173 funk\u00adcijos pa\u017eeidimu.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Apibendrinimas <\/b><\/p>\n
Taigi sST2 \u2013 naujas, daug \u017eadantis \u0160N bio\u00ad\u017eymuo, kuriam klinikin\u0117je praktikoje prana\u0161au\u00adjama svarbi vieta. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad jis yra itin stiprus mir\u0161tamumo rizikos veiksnys, galb\u016bt ateityje b\u016btent pagal jo kiek\u012f gydytojai spr\u0119s apie \u016bmin\u0117s b\u016bkl\u0117s paciento gydymo intensyvum\u0105, im\u00adplantuojam\u0173j\u0173 prietais\u0173 reikalingum\u0105, bus ie\u0161ko\u00adma vaist\u0173, kurie ma\u017eint\u0173 \u0161io bio\u017eymens kiek\u012f, pa\u00adgal j\u012f bus parenkamos ir titruojamos medikamen\u00adt\u0173 doz\u0117s. Individualizuojant \u0160N sergan\u010di\u0173j\u0173 gy\u00addym\u0105, ma\u017e\u0117s \u0160N sukeliama ekonomin\u0117 na\u0161ta ir ger\u0117s pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0117.<\/p>\n
\u00a0<\/i><\/p>\n
Pareng\u0117: Kamil\u0117 \u010cerlinskait\u0117, prof. Jelena \u010celutkien\u0117<\/i><\/p>\n
\u201eInternistas\u201c, Nr.3, 2017m.<\/i><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u012evadas \u0160irdies nepakankamumas (\u0160N) d\u0117l spartaus paplitimo, blogos pacient\u0173 prognoz\u0117s ir didel\u0117s ekonomin\u0117s na\u0161tos vadinamas \u0161i\u0173 laik\u0173 epide\u00admija. Ligai b\u016bdingi pa\u016bm\u0117jimo epizodai ir da\u017e\u00adnos pakartotin\u0173 hospitalizavim\u0173 tikimyb\u0117s, kurios didina pacient\u0173 mir\u0161tamum\u0105. Skubiai atvykstan\u00adtys pacientai da\u017enai skund\u017eiasi dusuliu, ta\u010diau tai itin nespecifinis simptomas, kur\u012f reikia skirti nuo keli\u0173 patologij\u0173 \u2013 \u016bminio \u0160N, l\u0117tin\u0117s obstrukci\u00adn\u0117s plau\u010di\u0173 ligos…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1036,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25704,25702,25703,157,25175,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-1035","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-biozymens","tag-biozymenys","tag-geres","tag-nutukimas","tag-probnp","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1035","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1035"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1035\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1036"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1035"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1035"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1035"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1035"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1035"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}