{"id":10353,"date":"2011-03-08T20:00:00","date_gmt":"2011-03-08T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-08T20:00:00","modified_gmt":"2011-03-08T20:00:00","slug":"senatvine-demencija-ar-tai-neisvengiama","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/senatvine-demencija-ar-tai-neisvengiama\/10353\/","title":{"rendered":"Senatvin\u0117 demencija \u2013 ar tai nei\u0161vengiama?"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Mano mama visuomet buvo aktyvus \u017emogus, \u012fgijusi auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, dirbo vadovaujam\u0105 darb\u0105. Dabar ji sunyko, atsiribojo nuo pasaulio, nebesugeba savaranki\u0161kai tvarkytis. Jai 78 m. Gydytojas, \u012f kur\u012f kreipiausi, visus \u0161iuos simptomus pavadino senatvine demencija. Tai es\u0105 normalu ir n\u0117ra ko bla\u0161kytis. Nor\u0117jau pasiteirauti, ar i\u0161 ties\u0173 senatvin\u0117 demencija metams b\u0117gant nei\u0161vengiama? Daugiau teko gird\u0117ti apie <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a>. Kuo skiriasi senatvin\u0117 demencija nuo <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio ligos<\/a>? Ar ligoms atskirti riekia atlikti koki\u0173 papildom\u0173 tyrim\u0173? <br \/>\nVanda M. Ma\u017eeikiai<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><strong>Atsako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos docentas ir VUL Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos centro gydytojas neurologas Gintaras Kaubrys.<\/strong> <\/p>\n<p>Visuomen\u0117 sensta, o senatv\u0117je blog\u0117ja atmintis, orientacija, suvokimas. Blog\u0117janti atmintis gali b\u016bti pirmasis Alzheimerio ligos po\u017eymis. Ji yra da\u017eniausiai pasitaikantis silpnaprotyst\u0117s (demencijos) tipas ir sudaro apie 60 proc. vis\u0173 demencijos atvej\u0173. <\/p>\n<p>Kita stambi demencij\u0173 grup\u0117 \u2013 kraujagyslin\u0117s demencijos, kuri\u0173 da\u017eniausia prie\u017eastis \u2013 smegen\u0173 insultas. Ilg\u0117jant gyvenimo trukmei, sergan\u010di\u0173j\u0173 demencija skai\u010dius spar\u010diai did\u0117ja ir kas penkeri metai dvigub\u0117ja. <\/p>\n<p>Senatvin\u0117s demencija \u2013 n\u0117ra atskira liga kaip, pvz., <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a>, kraujagyslin\u0117 demencija ar Levi k\u016bneli\u0173 liga. Tai bendras sk\u0117tinis terminas, kuriuo apib\u016bdinamos visos demencijos, pasirei\u0161kian\u010dios vyresniame am\u017eiuje. <\/p>\n<p>I\u0161 ties\u0173, labai retai demencija pasirei\u0161kia jauname am\u017eiuje. Jaunam \u017emogui demencija gali vystytis sergant viena i\u0161 kempinligi\u0173, t.y. naujuoju spongiformin\u0117s encefalopatijos variantu (\u017emoni\u0173 spongin\u0117 encefalopatija \u017einoma kaip Creutzfeldto- Jakobo ligos naujasis variantas). Ta\u010diau tai yra be galo reta liga, ir Lietuvoje n\u0117ra \u017einoma n\u0117 vieno sergan\u010diojo tokia liga. <\/p>\n<p>Taip pat \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emon\u0117s gali susirgti alkoholine demencija. Ta\u010diau dauguma demencijos form\u0173 \u2013 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a>, kraujagyslin\u0117 demencija, Levi k\u016bneli\u0173 liga ir kt. \u2013 pasirei\u0161kia sulaukus 65-eri\u0173 ir vyresniems. <\/p>\n<p>Kartkart\u0117mis terminas \u201esenatvin\u0117 demencija\u201c vartojamas ir ligai pavadinti, nes dar yra preparat\u0173, kuri\u0173 indikacijose ra\u0161oma, jog jie skirti senatvinei demencijai gydyti. <\/p>\n<p>Kita vertus, gydytojas visuomet tur\u0117t\u0173 stengtis nustatyti konkretesn\u0119 demencijos form\u0105, nes nuo to priklausys ir koks gydymas bus parinktas. Juk vienaip gydysime Alzheimerio lig\u0105 ir visai kitaip kraujagyslin\u0119 ar kitoki\u0105 demencij\u0105. <\/p>\n<p>Taip pat noriu pabr\u0117\u017eti, kad vien d\u0117l pagyvenusio am\u017eiaus ar senatv\u0117s demencija neatsiranda. Ir jeigu vyresnio am\u017eiaus \u017emogus neserga jokia konkre\u010dia neurodegeneracine liga, galin\u010dia sukelti demencij\u0105, jam \u0161is sutrikimas ir nesivystys. Taigi senatv\u0117 \u2013 n\u0117ra demencijos prie\u017eastis. <\/p>\n<p>Be abejo, metams b\u0117gant kai kurios pa\u017eintin\u0117s funkcijos vis d\u0117lto truput\u0117l\u012f blog\u0117ja: sul\u0117t\u0117ja reakcija, galb\u016bt \u0161iek tiek silpn\u0117ja \u012fsiminimo galimyb\u0117s. Bet \u0161iaip normalus kognityvinis sen\u0117jimas n\u0117ra bloginantis pa\u017eintines funkcijas, o atmintis blog\u0117ja daugiau kiekyb\u0117s (ma\u017eesn\u0117s \u012fsiminimo apimtys), bet ne kokyb\u0117s prasme. Toks su am\u017eiumi susij\u0119s pablog\u0117jimas nerodo ligos. Beje, yra \u012fdomi\u0173 duomen\u0173, psicholog\u0173 atlikt\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173, kurie parodo, kad socialinis m\u0105stymas senatv\u0117je gali b\u016bti netgi geresnis negu jaunyst\u0117je. <\/p>\n<p>Taigi demencija \u2013 tai klinikinis sindromas, pasirei\u0161kiantis \u012fgytu pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimu, ta\u010diau pakankamai sunkiu ir giliu, kad sutrikdyt\u0173 kasdien\u0119 veikl\u0105. Tod\u0117l gydytojas tur\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar vargina tik vienas atminties sutrikimas, ar yra daugiau \u2013 atminties, skai\u010diavimo, d\u0117mesio, kalbos ir kit\u0173 kognityvini\u0173 sutrikim\u0173. Ir kiekvienu konkre\u010diu atveju atlikti vis\u0105 b\u016btin\u0105 diagnostik\u0105, kad b\u016bt\u0173 nustatyta konkreti liga, o ne ra\u0161yti vietoje diagnoz\u0117s bendr\u0105 pavadinim\u0105 \u2013 senatvin\u0117 demencija. <\/p>\n<p>Mano po\u017ei\u016briu, Lietuvoje per ma\u017eai d\u0117mesio skiriama demencijoms tiek kraujagyslin\u0117ms, tiek kitos kilm\u0117s. Jeigu pacientui, tarkim, paraly\u017eiuota ranka, tuomet kiekvienas medikas tai vertina kaip rimt\u0105 lig\u0105, kuri\u0105 b\u016btina diagnozuoti ir gydyti. Ta\u010diau jeigu sutrinka pa\u017eintin\u0117s funkcijos ar atmintis, \u0161ie negalavimai ka\u017ekod\u0117l nelaikomi svarbiais ir reikalaujan\u010diais gydymo ar prevencijos priemoni\u0173. <\/p>\n<p>\u0160eimos gydytojas pirmas pasitinka sunegalavus\u012f pacient\u0105. B\u016bt\u0173 idealu, jeigu \u0161eimos gydytojas nepraleist\u0173 paciento skund\u0173 d\u0117l pablog\u0117jusios atminties, d\u0117l kit\u0173 kognityvini\u0173 sutrikim\u0173 ir \u012ftart\u0173 demencij\u0105.<\/p>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">Denisa Juodinien\u0117<\/div>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 96px; height: 55px\" alt=\"Senatvin\u0117 demencija \u2013 ar tai nei\u0161vengiama?\" width=\"585\" height=\"243\" src=\"\"><\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/5;system;17\">Nerv\u0173 sistemos ligos<\/a><\/p>\n<p>\n\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">Mano mama visuomet buvo aktyvus \u017emogus, \u012fgijusi auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, dirbo vadovaujam\u0105 darb\u0105. Dabar ji sunyko, atsiribojo nuo pasaulio, nebesugeba savaranki\u0161kai tvarkytis. Jai 78 m. Gydytojas, \u012f kur\u012f kreipiausi, visus \u0161iuos simptomus pavadino senatvine demencija. Tai es\u0105 normalu ir n\u0117ra ko bla\u0161kytis. Nor\u0117jau pasiteirauti, ar i\u0161 ties\u0173 senatvin\u0117 demencija metams b\u0117gant nei\u0161vengiama? Daugiau teko gird\u0117ti apie Alzheimerio liga. Kuo skiriasi senatvin\u0117 demencija nuo Alzheimerio ligos? Ar ligoms atskirti riekia atlikti koki\u0173 papildom\u0173 tyrim\u0173? <br \/>\n&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[732,1214,141],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10353","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alzheimerio-ligos","tag-atmintis","tag-insultas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10353","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10353"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10353\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10353"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10353"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10353"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10353"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10353"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}