{"id":10354,"date":"2011-03-06T20:00:00","date_gmt":"2011-03-06T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-06T20:00:00","modified_gmt":"2011-03-06T20:00:00","slug":"moteru-sveikata-sirdies-ligu-ypatumai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/moteru-sveikata-sirdies-ligu-ypatumai\/10354\/","title":{"rendered":"Moter\u0173 sveikata: \u0161irdies lig\u0173 ypatumai"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Ar egzistuoja tokia sveikatos prie\u017ei\u016bros sritis \u2013 moter\u0173 sveikata? Ar sveikatos problemos n\u0117ra visiems vienodos? \u201eNe\u201c, \u2013 sako specialistai ir vardija skirtumus tarp moter\u0173 ir vyr\u0173 organizmo. <\/p>\n<p>Kaip pad\u0117ti moterims kuo ilgiau i\u0161likti sveikoms ir i\u0161vengti lig\u0173? Komentuoja Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Kardiologijos klinikos profesor\u0117 R\u016bta Babarskien\u0117.<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\">\u201eR\u016bpinam\u0117s savo vyrais, mylime juos, bet ateina laikas, kai vyras tur\u0117t\u0173 ateiti pas \u0161eimos gydytoj\u0105 ir pasidom\u0117ti, kaip kuo ilgiau \u0161iame gyvenimo kelyje i\u0161laikyti savo vaik\u0173 motin\u0105\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi prof. R.Babarskien\u0117. <\/p>\n<p>Europoje moterys gyvena vidutini\u0161kai 6 metais ilgiau nei vyrai, Lietuvoje \u2013 apie 11 met\u0173, ta\u010diau per tuos papildomus gyvenimo metus j\u0173 aktyvumas gana ribotas. Ypa\u010d blog\u0117ja moter\u0173 sveikata klimakteriniu periodu, j\u0173 sergamumas l\u0117tin\u0117mis ligomis ima spar\u010diai did\u0117ti ir pasiveja vyr\u0173. <\/p>\n<p>Europoje 55 proc. mir\u010di\u0173 nuo <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/5;system;7\">\u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 <\/a>i\u0161tinka moteris, o didesn\u0117 rizika sirgti pasirei\u0161kia vyresn\u0117ms kaip 50-ies met\u0173 moterims. Ta\u010diau tik tre\u010ddalis moter\u0173 \u017eino, kad \u0161irdies ligos did\u017eiausia j\u0173 sveikatos problema, ir dauguma i\u0161 j\u0173 nesieja \u0161ios sveikatos problemos su rizikos veiksniais, tokiais kaip cholesterolio ir arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas, su asmenine i\u0161emin\u0117s ligos i\u0161sivystymo rizika. <\/p>\n<p><span class=\"pastraipa\">\u201e<\/span><strong><span class=\"pastraipa\">Moteri\u0161kos\u201c lig\u0173 prie\u017eastys<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Kuo skiriam\u0117s nuo vyr\u0173? Turime anatomijos skirtum\u0173 \u2013 kairiojo skilvelio mas\u0117 10 proc. ma\u017eesn\u0117 negu vyr\u0173, siauresn\u0117s ir smulkesn\u0117s vainikin\u0117s arterijos. Skiriasi gyvenimo b\u016bdas, lig\u0173 simptomai, socialiniai ypatumai. Be to, skiriasi rizikos veiksni\u0173 \u012ftaka moteriai, palyginti su vyrais. Gyvenimo kelyje besikei\u010diantys hormoniniai poky\u010diai skatina tam tikr\u0173 specifini\u0173 lig\u0173 atsiradim\u0105. <\/p>\n<p>Rizikos sirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis (\u0160KL) veiksniai visiems \u017einomi, ta\u010diau moterims reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f sistolin\u012f kraujo spaudim\u0105, taip pat didesn\u0117 tikimyb\u0117 sirgti \u0161iomis ligomis yra sergan\u010diosioms <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/cukrinis-diabetas\/4406\">cukriniu diabetu <\/a>(CD), nustatytas ry\u0161ys tarp svorio poky\u010di\u0173 ir didelio tankio cholesterolio. Neu\u017etenka i\u0161tirti paprasto cholesterolio, reikia atlikti i\u0161sami\u0105 lipidogram\u0105 ir \u012fvertinti, kiek yra \u201egerojo\u201c didelio tankio cholesterolio. <\/p>\n<p>Sergan\u010dioms CD moterims mirties rizika padid\u0117ja daug daugiau negu vyrams. Jeigu <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/isemine-sirdies-liga\/4518\">i\u0161emine \u0161irdies liga <\/a>(I\u0160L) sergantiems vyrams mirties rizika did\u0117ja iki 3 kart\u0173, moterims \u2013 iki 7. Be to, persirgusiai miokardo infarktu (MI), insultu moteriai, kuriai diagnozuotas CD, pakartotinio \u012fvykio rizika padid\u0117ja 2 kartus. <\/p>\n<p>Apie r\u016bkymo \u017eal\u0105 kalbame daug: r\u016bkymas ir kontraceptikai moterims didina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Ligos iki menopauz\u0117s ir po<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Pomenopauz\u0117s periodu did\u0117ja <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/ateroskleroze\/4332\">ateroskleroz\u0117s<\/a> progresavimo, CD i\u0161sivystymo, arterin\u0117s hipertenzijos (AH) rizika, pradeda varginti s\u0105nari\u0173 skausmai, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/osteoporoze\/4312\">osteoporoz\u0117<\/a> ir kitos ligos. <\/p>\n<p>Endotelis \u2013 plonyt\u0117 pl\u0117vel\u0117, i\u0161klojanti \u0161irdies, kraujagysli\u0173, limfagysli\u0173 vidin\u012f pavir\u0161i\u0173. Endotelis i\u0161skiria med\u017eiagas, reguliuojan\u010dias kraujagysli\u0173 tonus\u0105 ir strukt\u016br\u0105. <\/p>\n<p>Atlikti tyrimai \u012frod\u0117, kad moterims, kurioms nustatyta endotelio disfunkcija ir kurioms dar nei\u0161sivyst\u0117 kraujagysli\u0173 stenoz\u0117 (susiaur\u0117jimas), did\u0117ja kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 tikimyb\u0117, da\u017eniau i\u0161sivysto CD, AH, padid\u0117ja kraujosp\u016bdis, kuris savo ruo\u017etu didina visas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 komplikacijas. Taigi endotelio disfunkcija yra labai svarbus klinikinis po\u017eymis, nes, kalbant apie moteris, da\u017enai tik endotelio disfunkcija galime paai\u0161kinti atsiradusius klinikinius i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos simptomus. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Gydyti gana sunku<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>D\u0117l skirting\u0173 patogenetini\u0173 i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos i\u0161sivystymo mechanizm\u0173 moteris neretai gydyti yra gana sunku, ir j\u0173 gydymo rezultatai n\u0117ra geri. 63 proc. staiga mirusi\u0173 nuo I\u0160L moter\u0173 prie\u0161 tai nebuvo klinikini\u0173 simptom\u0173, 42 proc. moter\u0173 ir 24 proc. vyr\u0173 po MI mir\u0161ta per pirmuosius metus. <\/p>\n<p>Susir\u016bpinim\u0105 kelia tai, kad apie 35 proc. i\u0161emini\u0173 sindrom\u0173 moterims b\u016bna neatpa\u017einti ar nedokumentuoti, nes pa\u010dios moterys ar jas gydantys gydytojai neteisingai vertina nusiskundimus. <\/p>\n<p>Kiekvienais metais turime t\u016bkstan\u010dius pacien\u010di\u0173, kurioms pasakome, kad joms n\u0117ra ry\u0161kios I\u0160L, ir negydome. Nors dabartiniai klinikiniai tyrimai rodo, kad ir nesant angiografini\u0173 matom\u0173 obstrukcini\u0173 vainikini\u0173 arterij\u0173 pa\u017eeidim\u0173, joms \u012fvyksta koronariniai \u012fvykiai. Tod\u0117l svarbu anksti diagnozuoti I\u0160L, aktyviai gydyti ir rekomenduoti antrin\u0117s profilaktikos priemones moterims. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Gydymo ypatumai<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>Moterys \u0161iek tiek kitaip reaguoja \u012f medikamentus, skiriasi nepageidaujami poveikiai ir rizikos da\u017enis joms siejasi su gydymu hormonais. Kod\u0117l taip svarbu, kad menopauz\u0117s periodu moterys b\u016bt\u0173 gydomos endotelio funkcij\u0105 gerinan\u010diu vaistu? Tod\u0117l, kad statistika byloja, jog pusei moter\u0173 anginini\u0173 skausm\u0173 prie\u017eastis gali b\u016bti endotelio disfunkcija. <\/p>\n<p>AH \u2013 dar viena moter\u0173 problema, kuriai didel\u0119 \u012ftak\u0105 daro endotelio funkcija. Dar viena AH i\u0161sivystymo prie\u017eastis moterims \u2013 l\u0117tinis simpatinis hiperaktyvumas, l\u0117tinis stresas. D\u0117l to vystosi kraujagysli\u0173 susiaur\u0117jimas, did\u0117ja \u0161irdies susitraukimo da\u017enis ir galiausiai pasirei\u0161kia AH. <\/p>\n<p>Padid\u0117j\u0119s AKS ir cholesterolio kiekis kraujyje, r\u016bkymas, CD, psichosocialinis stresas, padid\u0117jusi klub\u0173-liemens apimtis, netinkama mityba, nepakankamas fizinis kr\u016bvis \u2013 visa tai I\u0160L rizikos veiksniai. <\/p>\n<p>Visame pasaulyje pla\u010diai kalbama apie \u0161i\u0105 aktuali\u0105 problem\u0105 \u2013 did\u0117jant\u012f moter\u0173 sergamum\u0105 \u0160KL. Jau dabar moterys, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus, pagal sergamumo ir mir\u0161tamumo nuo \u0160KL rodiklius pasivijo ir netgi aplenkia vyrus. Tiesa, prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 priimtos Moter\u0173 kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 prevencijos gair\u0117s tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti kovoti su did\u0117jan\u010diu moter\u0173 sergamumu \u0160KL.<\/p>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">Anastasija Aleksandrov<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">\u00a0<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">\u00a0<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 112px; height: 53px\" alt=\"Moter\u0173 sveikata: \u0161irdies lig\u0173 ypatumai\" width=\"585\" height=\"243\" src=\"\"><\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">\u00a0<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">\u00a0<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\" class=\"tekstasIvadas\"><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/arterine-hipertenzija--ka-turetume-zinoti-apie-padidejusi-kraujo-spaudima\/39469\">Testas: aterin\u0117 hipertenzija<\/a><\/div>\n<div style=\"text-align: justify\" class=\"tekstasIvadas\">\u00a0<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\" class=\"tekstasIvadas\"><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/naujausi-straipsniai\/4;system;7\">Straipsniai apie arterin\u0119 hipertenzij\u0105<\/a><\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">\u00a0<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">\u00a0<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">Europoje 55 proc. mir\u010di\u0173 nuo <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/5;system;7\">\u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173<\/a> i\u0161tinka moteris, o didesn\u0117 rizika sirgti pasirei\u0161kia vyresn\u0117ms kaip 50-ies met\u0173 moterims. Ta\u010diau tik tre\u010ddalis moter\u0173 \u017eino, kad \u0161irdies ligos did\u017eiausia j\u0173 sveikatos problema, ir dauguma i\u0161 j\u0173 nesieja \u0161ios sveikatos problemos su rizikos veiksniais, tokiais kaip cholesterolio ir arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas, su asmenine i\u0161emin\u0117s ligos i\u0161sivystymo rizika. <\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1012,1098,1452,125,426,991,181],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10354","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-disfunkcija","tag-isemines-sirdies-ligos","tag-menopauzes","tag-rukymas","tag-sirdies-ligos","tag-stresas","tag-visiems"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10354","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10354"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10354\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10354"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10354"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10354"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10354"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10354"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}