{"id":10363,"date":"2011-02-10T20:00:00","date_gmt":"2011-02-10T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-02-10T20:00:00","modified_gmt":"2011-02-10T20:00:00","slug":"desimt-dantu-prieziuros-klaidu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/desimt-dantu-prieziuros-klaidu\/10363\/","title":{"rendered":"De\u0161imt dant\u0173 prie\u017ei\u016bros klaid\u0173"},"content":{"rendered":"
\n
Po valgio sugrau\u017eus obuol\u012f arba pakram\u010dius kramtomosios gumos, nebereikia dant\u0173 \u0161epet\u0117lio. Pieniniai dantys vis vien i\u0161kris, tod\u0117l juos pri\u017ei\u016br\u0117ti nelabai svarbu. O jeigu dantenos nekraujuoja – vadinasi, jos sveikos. Tai tik keletas populiariausi\u0173 mit\u0173, sklandan\u010di\u0173 apie burnos higien\u0105. Bet neteisinga prie\u017ei\u016bra kenkia ne tik patiems dantims ir dantenoms. Jeigu bakterijos i\u0161 u\u017edegimo \u017eidinio dantenose patenka \u012f kraujotakos sistem\u0105, i\u0161kyla pavojus ir \u0161ird\u017eiai.<\/div>\n
\n

Bakterij\u0173 kelias i\u0161 burnos \u012f \u0161ird\u012f trumpas. Bristolio universiteto odontologas Howardas Jenkinsonas sako: „Kraujuojan\u010dios dantenos dant\u0173 bakterijoms atveria keli\u0105 \u012f krauj\u0105. Jame d\u0117l bakterij\u0173 gali susidaryti kre\u0161uliai, kurie savo ruo\u017etu gali sukelti \u0161irdies ligas“.<\/p>\n

Mokslininkas kalba apie streptokokus, kurie yra normalios burnos mikrofloros dalis ir padengia dantis apna\u0161omis. Jeigu \u0161ios apna\u0161os n\u0117ra reguliariai pa\u0161alinamos dant\u0173 \u0161epet\u0117liu ir si\u016blu, kyla ne tik danten\u0173 u\u017edegimo ir kraujavimo pavojus. Dant\u0173 prie\u017ei\u016bra \u0161alia sveikos mitybos bei sporto yra viena svarbiausi\u0173 priemoni\u0173, apsaugan\u010di\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173<\/a>.<\/div>\n
 <\/div>\n
Pirmoji klaida: svarbiausia – gerai nu\u0161veisti<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Visi\u0161kai prie\u0161ingai. Jeigu dantys pernelyg stipriai \u0161vei\u010diami, nusi\u0161lifuoja juos saugantis emalis. Per daug intensyviai darbuojantis \u0161epet\u0117liu, galima nustumti dantenas ir atidengti jautrius dant\u0173 kaklelius. Tik\u0117damiesi geriau pa\u0161alinti apna\u0161as ir pakitusi\u0105 spalv\u0105, daugelis renkasi dant\u0173 past\u0105 su agresyviomis \u0161veitimo med\u017eiagomis, kurios taip pat \u017ealoja dant\u0173 emal\u012f.<\/div>\n
Specialistai pataria valytis dantis tik lengvai spaud\u017eiant. Tiems, kas nori suprasti, kokio stiprumo spaudimas yra „teisingas“, si\u016bloma spustel\u0117ti virtuvines svarstykles. Dant\u0173 \u0161epet\u0117l\u012f geriausia spausti tokiu stiprumu, kur\u012f svarstykl\u0117s fiksuoja kaip 100-200 gram\u0173. Dauguma dant\u0173 gydytoj\u0173 rekomenduoja vidutinio kietumo \u0161epet\u0117lius. Ta\u010diau kieno dant\u0173 kakleliai jau pa\u017eeisti, ver\u010diau rinktis mink\u0161tus. Kai kurie gydytojai rekomenduoja elektrinius dant\u0173 \u0161epet\u0117lius, kuri\u0173 besisukantys ir \u0161vytuojantys judesiai gerai valo be jokio spaudimo.<\/div>\n
 <\/div>\n
Antroji klaida: reikia valyti kryptimi nuo raudonos link baltos<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 tai buvo taisykl\u0117 – valyti visuomet nuo raudonos dalies, tai yra, danten\u0173, \u012f balt\u0105, tai yra, danties vainik\u0105. Ta\u010diau \u0161i taisykl\u0117 jau atgyvenusi. Jeigu dant\u0173 \u0161epet\u0117lis juda tik kryptimi nuo danten\u0173 \u012f danties kramtom\u0105j\u012f pavir\u0161i\u0173, \u0161ereliai nepatenka po danten\u0173 kra\u0161teliu. O b\u016btent ten ypa\u010d m\u0117gsta veistis bakterijos, sukelian\u010dios dant\u0173 \u0117duon\u012f ir periodonto ligas.<\/div>\n
\u0160iandien dant\u0173 gydytojai rekomenduoja vadinam\u0105j\u0105 boso arba vibracijos technik\u0105. Dant\u0173 \u0161epet\u0117lis priglaud\u017eiamas prie danten\u0173 kra\u0161to 45 laipsni\u0173 kampu ir vietoje judinamas lengvu, virpan\u010diu judesiu. Taip i\u0161 tarpdan\u010di\u0173 ir danten\u0173 pakra\u0161\u010di\u0173 pa\u0161alinami maisto liku\u010diai ir apna\u0161os. Po to \u0161epet\u0117liu lengvais sukamaisiais judesiais nuvalomas lie\u017euvis.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Tre\u010dioji klaida: valytis i\u0161kart po valgio<\/strong><\/div>\n

I\u0161kart po valgio griebti dant\u0173 \u0161epet\u0117l\u012f gali b\u016bti netgi \u017ealinga. Nes r\u016bg\u0161t\u016bs maisto produktai, pavyzd\u017eiui, vaisiai ar daug r\u016bg\u0161ties turintys g\u0117rimai, kaip vynas, trumpam sumink\u0161tina dant\u0173 emal\u012f. Tuo metu puolus \u0161veisti dantis, pa\u017eeid\u017eiamas j\u0173 emalis. Geriau yra tiesiog i\u0161siskalauti burn\u0105 vandeniu ir si\u016blu pa\u0161alinti \u012fstrigusius tarp dant\u0173 maisto liku\u010dius. \u0160epet\u0117l\u012f naudoti galima pra\u0117jus ne ma\u017eiau kaip pusvaland\u017eiui po valgio.<\/p>\n

Kadangi yra \u017emoni\u0173, kurie pernelyg da\u017enai ir pernelyg intensyviai valosiu dantis, gydytojai sugalvojo \u0161\u016bk\u012f „Ma\u017eiau yra daugiau“. Tai rei\u0161kia, kad geriau jau dantis i\u0161sivalyti vien\u0105 kart\u0105 per dien\u0105, bet kruop\u0161\u010diai, naudojant ir si\u016bl\u0105, nei pavir\u0161utini\u0161kai \u0161veisti daug kart\u0173 , pakenkiant emaliui.<\/div>\n
 <\/div>\n
Ketvirtoji klaida: fluoras stiprina dant\u0173 emal\u012f<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Tai ne visai tiesa. Burnoje vyksta nuolatin\u0117 mineral\u0173 apykaita – jie i\u0161traukiami i\u0161 dant\u0173 emalio ir po to \u012fterpiami v\u0117l. Bet jeigu seili\u0173 pH nukrenta \u017eemiau 5,5, demineralizacija vyksta grei\u010diau, nei remineralizacija. Einant m\u0117nesiams ir metams, dantyse atsiranda erozijos ir netgi skyl\u0117s. \u0160iame procese fluoras veikia kaip katalizatorius, padedantis emalyje i\u0161laikyti kalc\u012f ir fosfor\u0105.<\/div>\n
Fluoro poveikis apsaugant dant\u0173 emal\u012f nuo demineralizacijos ir \u0117duonies gerai i\u0161tyrin\u0117tas. D\u0117l to kai kuriose \u0161alyse, tarp j\u0173 – JAV ir Australijoje, geriamasis vanduo papildomas fluoru. Kuriose \u0161alyse to nedaroma, svarbu naudoti dant\u0173 past\u0105, turin\u010di\u0105 fluoro. Ta\u010diau mineralas negali prasiskverbti per tir\u0161tas bakterij\u0173 apna\u0161as. Nepa\u0161alinus apna\u0161\u0173 dant\u0173 \u0161epet\u0117liu ir si\u016blu, i\u0161 fluoro turin\u010di\u0173 dant\u0173 prie\u017ei\u016bros produkt\u0173 naudos ma\u017eai.<\/div>\n
 <\/div>\n
Penktoji klaida: jeigu dantenos nekraujuoja, vadinasi, jos sveikos<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Visi\u0161kai teisingai – danten\u0173 kraujavimas<\/a> yra u\u017etikrintas danten\u0173 u\u017edegimo ir periodontito po\u017eymis. Ta\u010diau jeigu dantenos nekraujuoja, dar nerei\u0161kia, kad jos sveikos. Pavyzd\u017eiui, r\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 atveju po\u017eymiai gali nepasirodyti, netgi ligai toli pa\u017eengus. D\u0117l nikotino poveikio j\u0173 kraujagysl\u0117s taip susiaur\u0117ja, kad nedideli pakraujavimai gali likti ir nepasteb\u0117ti.<\/div>\n
Lig\u0105 pasteb\u0117ti pav\u0117luoja ir tie, kurie dantims valyti nenaudoja si\u016blo ar tarpdan\u010diams skirt\u0173 \u0161epet\u0117li\u0173. U\u017edegimai da\u017eniausiai prasideda b\u016btent po dantenomis, kur nepasiekia \u0161ereliai. Tuomet u\u017edegimas lieka nepasteb\u0117tas, nes valantis dantis nesimato kraujo.<\/div>\n
 <\/div>\n
\u0160e\u0161toji klaida: pieniniai dantys n\u0117ra svarb\u016bs<\/strong><\/div>\n

Pla\u010diai paplitusi nuomon\u0117, kad pieniniams dantims reikia ma\u017eiau prie\u017ei\u016bros, nes jie vis vien po keleto met\u0173 i\u0161kris. D\u0117l to daugelis t\u0117v\u0173 nelabai r\u016bpinasi pirmaisiais savo vaik\u0173 dantimis. Ta\u010diau pa\u017eeidus pieninius dantis, pasekm\u0117s neretai atsiliepia ir nuolatiniams. D\u0117l to reikia r\u016bpestingai pri\u017ei\u016br\u0117ti ir pirmuosius dantis, kurie i\u0161dygsta dar k\u016bdikyst\u0117je.<\/p>\n

\n
Svarbiausia yra i\u0161vengti vadinamojo buteliuko \u0117duonies. Jis gali atsirasti, jeigu k\u016bdikis da\u017enai i\u0161 buteliuko geria saldintas arbatas. To pasekm\u0117s gali b\u016bti pragai\u0161tingos. Pasitaiko, kad net visai ma\u017ei vaikai turi ne\u0161ioti protezus, nes gydytojams tenka i\u0161traukti visus j\u0173 dantis.<\/div>\n

Septintoji klaida: kramtomosios gumos kramtymas atstoja dant\u0173 valym\u0105<\/strong><\/p>\n

Toki\u0105 nuomon\u0119 \u012fper\u0161a kramtomosios gumos reklama. Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 nei kramtomosios gumos kramtymas, nei burnos skalavimas skalavimo skys\u010diu neatstos dant\u0173 \u0161epet\u0117lio, pastos ir si\u016blo. Tiesa, intensyvus kramtymas skatina seili\u0173 gamyb\u0105. D\u0117l to valosi maisto liku\u010diai i\u0161 tarpdan\u010di\u0173. Kramtomoji guma padeda ir po valgio burnoje atsiradus\u012f r\u016bg\u0161tingum\u0105 grei\u010diau atstatyti \u012f optimal\u0173 lyg\u012f, kuriame \u0117duonies bakterijos turi ma\u017eiau galimybi\u0173 daugintis.<\/div>\n
Antibakterinis ir turintis fluoro burnos skalavimo skystis yra visai gera priemon\u0117 u\u017ebaigti dant\u0173 valymo proced\u016br\u0105. Deja, apna\u0161\u0173 taip lengvai nuplauti ne\u012fmanoma. Kur nepasiekia dant\u0173 \u0161epet\u0117lis, turi b\u016bti naudojamas si\u016blas arba plonas tarpdan\u010di\u0173 \u0161epet\u0117lis.<\/div>\n
 <\/div>\n
A\u0161tuntoji klaida: obuolys gali pakeisti dant\u0173 \u0161epet\u0117l\u012f<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Mitas, kad obuoliai dantis valo taip pat gerai, kaip dant\u0173 \u0161epet\u0117lis ir pasta, yra labai \u012fsisen\u0117j\u0119s. Tiesa yra tai, kad obuolius sveika valgyti d\u0117l juose esan\u010dio vitamino C ir mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173. Bet \u0161ie naudingi vaisiai anaiptol neskirti dant\u0173 prie\u017ei\u016brai. Valgant obuol\u012f, nusivalo apna\u0161os nuo dant\u0173 pavir\u0161iaus. Bet kramtant nepa\u0161alinami nei maisto liku\u010diai, nei apna\u0161os i\u0161 danten\u0173 pakra\u0161\u010di\u0173 bei tarpdan\u010di\u0173.<\/div>\n
Be to, obuoliuose yra r\u016bg\u0161\u010di\u0173, kurios pakei\u010dia seili\u0173 pH ir kenkia emaliui. Obuoliuose esan\u010di\u0105 fruktoz\u0119 labai m\u0117gsta \u0117duonies bakterijos, o ten, kur pastarosios puotauja, susidaro pavojingos r\u016bg\u0161tys, kenkian\u010dioms dantims.<\/div>\n
 <\/div>\n
Devintoji klaida: cukrus sugrau\u017eia dantis<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Tiesa, kad cukrus kenkia dantims. Ta\u010diau netiesa, kad jis ardo emal\u012f. Nes jis ardo ne pats, o maitina bakterijas, kurios gyvena ant ir tarp dant\u0173. Nepageidaujamieji nuomininkai su malonumu skaido angliavandenius. \u0160io proceso metu susidaro r\u016bg\u0161\u010di\u0173 turintys med\u017eiag\u0173 apykaitos produktai, kurie gali sukelti \u0117duon\u012f.<\/div>\n
Atsisakyti pyragai\u010di\u0173, saldaini\u0173 ir \u0161okolado pasiry\u017et\u0173 nedaugelis. Bet yra pora priemoni\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti apsaugoti dantis nuo \u017ealingo saldumyn\u0173 poveikio. Svarbiausia nevalgyti j\u0173 po truput\u012f per vis\u0105 dien\u0105, o suvalgyti savo porcij\u0105 i\u0161kart. Tada, pra\u0117jus pusvaland\u017eiui, i\u0161sivalyti dantis, ir bakterijos nebetur\u0117s joki\u0173 galimybi\u0173 jiems pakenkti.<\/div>\n
 <\/div>\n
De\u0161imtoji klaida: arbata kenkia dantims<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Juodoji arbata i\u0161 ties\u0173 gali dantims suteikti negra\u017e\u0173 atspalv\u012f. Bet \u0161iame aromatingame g\u0117rime yra dantims labai nauding\u0173 med\u017eiag\u0173. \u010cia yra ne tik fluoro, bet ir vadinam\u0173j\u0173 tanin\u0173. \u0160ios kartaus skonio med\u017eiagos slopina amilaz\u0117s ferment\u0105, kuris randamas seil\u0117se ir krakmol\u0105 ver\u010dia \u0117duon\u012f sukelian\u010diu cukrumi.<\/div>\n
Prie dantims nauding\u0173 maisto produkt\u0173 priklauso ir pienas bei pieno produktai. Pavyzd\u017eiui, s\u016brio gabaliukas, suvalgytas po valgio, prad\u017eiugina ne tik skrand\u012f. Jame esan\u010dios mineralin\u0117s med\u017eiagos, vis\u0173 pirma kalcis ir fosforas, prisideda prie dant\u0173 emalio remineralizacijos proceso ir apsaugo nuo erozijos bei skyli\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n
 <\/div>\n
Dant\u0173 gydymas narkoz\u0117je<\/a> – www.veidochirurgija.lt<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

testas<\/a>-apie-cukru-ir-jo-poveiki-musu-organizmui\/56169″>Testas<\/a> apie cukr\u0173 ir jo poveik\u012f organizmui<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Po valgio sugrau\u017eus obuol\u012f arba pakram\u010dius kramtomosios gumos, nebereikia dant\u0173 \u0161epet\u0117lio. Pieniniai dantys vis vien i\u0161kris, tod\u0117l juos pri\u017ei\u016br\u0117ti nelabai svarbu. O jeigu dantenos nekraujuoja – vadinasi, jos sveikos. Tai tik keletas populiariausi\u0173 mit\u0173, sklandan\u010di\u0173 apie burnos higien\u0105. Bet neteisinga prie\u017ei\u016bra kenkia ne tik patiems dantims ir dantenoms. Jeigu bakterijos i\u0161 u\u017edegimo \u017eidinio dantenose patenka \u012f kraujotakos sistem\u0105, i\u0161kyla pavojus ir \u0161ird\u017eiai.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[183,1916,398,2855,399,2853,205,2854],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10363","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-bakterijos","tag-dantenos","tag-dantis","tag-dantu-sepetelis","tag-dantys","tag-fluoras","tag-gydytojai","tag-gydytojai-rekomenduoja"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10363","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10363"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10363\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10363"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10363"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10363"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10363"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10363"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}