{"id":10368,"date":"2011-03-16T20:00:00","date_gmt":"2011-03-16T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-16T20:00:00","modified_gmt":"2011-03-16T20:00:00","slug":"migrena-tai-liga-mitai-ir-tikrove","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/migrena-tai-liga-mitai-ir-tikrove\/10368\/","title":{"rendered":"Migrena \u2013 tai liga! Mitai ir tikrov\u0117."},"content":{"rendered":"

Mitas: migrena<\/a>\/4394″>Migrena<\/a> atsiranda d\u0117l galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 spazmo (susiaur\u0117jimo).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Esant migrenos galvos skausmui kraujagysl\u0117s atvirk\u0161\u010diai yra i\u0161sipl\u0117tusios, o suma\u017e\u0117j\u0119s skausmo slenkstis priepuolio metu apsprend\u017eia skausming\u0105 kraujagysli\u0173 pulsacij\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Migrena<\/a>– tai susirgimas, atsirandantis d\u0117l psichologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 – streso, emocinio nestabilumo.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Migrena<\/a>– tai organinis neurologinis susirgimas. Psichologiniai faktoriai gali \u012ftakoti tik ligos eig\u0105. Pavyzd\u017eiui, stresas gali provokuoti priepuol\u012f, o depresija<\/a> -l\u0117tin\u0117s migrenos formos i\u0161sivystym\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Migrena<\/a> n\u0117ra pavojingas susirgimas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: apskritai daugumai pacient\u0173 migrenos eiga yra gerybin\u0117. Pavoj\u0173 gali sukelti tik ligos komplikacijos, vis\u0173 pirm\u0105 – insultas. L\u0117tin\u0117 migrena<\/a>, nors ir labai vargina, nesukelia \u017eenklaus pavojo. Tuo tarpu piktnaud\u017eiavimas kombinuotais analgetikais gali, sergant l\u0117tine migrena<\/a>, gali sukelti negr\u012f\u017etamus pakitimus vidaus organuose.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Stiprus galvos skausmas – tai rimtaus galvos smegen\u0173 susirgimo po\u017eymis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Neb\u016btinai. Labai intensyvus skausmas vystyk, da\u017eniau nurodys migren\u0105. Tuo tarpu \u012ftariamas galvos smegen\u0173 navikas lydimas vidutinio intensyvumo galvos skausmais arba visai nesukelia skausmo.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Sergantis migrena<\/a> – tiesiog simuliantai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Migrena<\/a> priskiriama de\u0161imtukui labiausiai dezadaptuojantiems susirgimams. Jeigu vertinti tik moter\u0173 populiacij\u0105, tai migrena<\/a> yra penkete susirgim\u0173, labiausiai \u012ftakuojantys moters gyvenim\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Migrena<\/a> – tai moter\u0173 liga.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: I\u0161tikt\u0173j\u0173, moteris serga da\u017eniau (vyr\u0173 ir moter\u0173 santykis yra 1:2 arba 1:3). Nors 6<\/span>% vyr<\/span>\u0173 vystyk serga migrena<\/a> ir tai nema\u017ei skai\u010diai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Jeigu a\u0161 sirg\u010diau migrena<\/a>, a\u0161 apie tai \u017eino\u010diau.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Migrena<\/a>– vienas i\u0161 ma\u017eiausiai suprantam\u0173, nepilnai diagnozuojam\u0173 ir negydom\u0173 susirgim\u0173. Tyrimai atlikti JAV mokslininkais parod\u0117, jog daugiau nei pus\u0117 sergan\u010di\u0173j\u0173 migrena<\/a>, net ne\u012ftaria apie savo ligos diagnoz\u0119.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Migrenos diagnoz\u0117s kriterijai yra paprasti ir kiekvienas gali sau nustatyto ligos diagnoz\u0119.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Net ir patyrusiam gydytojui reikia patirties migrenos diagnozei nustatyti.. Prie\u0161 patvirtinant lig\u0105, gydytojas turi atmesti vis\u0105 ilg\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 kit\u0173 susirgim\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Esant migrenai skauda smegenis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Smegenis neturi skausmo receptori\u0173, tod\u0117l skaud\u0117ti negali. Skausmo \u0161altiniu yra galvos smegen\u0173 dangal\u0173 kraujagysl\u0117s ir tri\u0161akio nervo gal\u016bn\u0117l\u0117s.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Migrena<\/a> – tiesiog galvos skausmas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Galvos skausmas –tai tik dalis migrenos pasirei\u0161kimo. \u0160iuo metu migrena<\/a> suprantama kaip gerybin\u0117s eigos neurologinis susirgimas, galintis komplikuotis ir reikalaujantis gydytojo prie\u017ei\u016bros.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitai: Triptanai pavojingi \u0161ird\u017eiai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Visi triplanai grie\u017etai tiriami d\u0117l saugumo. Skiriant vaistus rekomenduojamom doz\u0117m, jie yra pilnai saugus ir nesukelia \u0161irdies funkcijos pablog\u0117jimo. Triptanai nerekomenduojami esant rimtam \u0161irdies susirgimui, sunkiai arterinei hipertenzijai, esant inkst\u0173 ar kepen\u0173 nepakankamumui.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitai: Jeigu triplanai nenumal\u0161ina galvos skausmo, tai vadinasi ne migrena<\/a>.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Triptan\u0173 grup\u0117s medikamentai pasi\u017eymi \u012fvairi\u0173 efektyvumu. Bei galimas individualus jautrumas vaistui: tai kas efektyvu visiems, gali b\u016bti neefektyvu Jums, ir atvirk\u0161\u010diai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Migrenos galvos skausmas susij\u0119s su arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimu.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Galvos skausmas atsiranda tik esant staigiam ir i\u0161reik\u0161tam kraujosp\u016bd\u017eio pakilimui. Jeigu migrenos priepuolio metu padid\u0117ja kraujosp\u016bdis, tai tikriausia susij\u0119 su vegetacin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvavimu.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Vaistai spazmolitikai (pavyzd\u017eiui, NO-SPA<\/a>) efektyvus gydant migrenos priepuol\u012f, nes ma\u017eina kraujagysli\u0173 spazm\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Kaip jau buvo min\u0117ta, migrenos skausmas susij\u0119s ne kraujagysli\u0173 spazmu. Bei, no-spa<\/a> veikia tik lygiuosius raumenis vir\u0161kinamajame trakte ar \u0161lapimo takuose, bet ne galvos smegen\u0173 kraujagysl\u0117se. \u0160iuo atveju, spazmolitik\u0173 veiksmingum\u0105 galima paai\u0161kinti tik d\u0117l poveikio min\u0117tas organ\u0173 sistemas. N\u0117ra mokslini\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 \u012frodan\u010di\u0173 spazmolitik\u0173 veiksmingum\u0105 migrenos atveju.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mitas: Negalima \u012ftakuoti migrenos eig\u0105, reikia i\u0161mokti gyventi su \u0161i\u0105 lig\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Yra daugelis medikamentini\u0173 nemedikamentini\u0173 priemoni\u0173 migrenos profilaktikai ir gydymui. Kuris nors metodas b\u016btinai bus efektyvus b\u016btent Jums.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Migrenos klubas<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mitas: Migrena atsiranda d\u0117l galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 spazmo (susiaur\u0117jimo).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tikrov\u0117: Esant migrenos galvos skausmui kraujagysl\u0117s atvirk\u0161\u010diai yra i\u0161sipl\u0117tusios, o suma\u017e\u0117j\u0119s skausmo slenkstis priepuolio metu apsprend\u017eia skausming\u0105 kraujagysli\u0173 pulsacij\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[275,1219,141,711,148,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10368","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnoze","tag-galvos-skausmas","tag-insultas","tag-kraujagysles","tag-migrena","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10368","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10368"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10368\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10368"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10368"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10368"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10368"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10368"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}