{"id":1037,"date":"2017-05-18T11:22:40","date_gmt":"2017-05-18T11:22:40","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-05-18T11:22:40","modified_gmt":"2017-05-18T11:22:40","slug":"melatoninas-padeda-uzmigti-greiciau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/melatoninas-padeda-uzmigti-greiciau\/1037\/","title":{"rendered":"Melatoninas padeda u\u017emigti grei\u010diau"},"content":{"rendered":"<p><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p>Miegas \u2013 tai funkcin\u0117 \u017emogaus smegen\u0173 ir viso organizmo b\u016bkl\u0117. Jai b\u016bdingas aktyvios organizmo s\u0105veikos su aplinka suma\u017e\u0117jimas ir dalinis psichin\u0117s veiklos slopinimas. Miego ir budrumo sistema ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiama nesilaikant miego re\u017eimo (1). Darbo ir poilsio ritmo poky\u010diai sukelia budrumo ir miego pa\u00adkitimus, pasirei\u0161kian\u010dius mieguistumu ir darbingu\u00admo stoka (8). Naktinis pamaininis darbas, slenkantis darbo grafikas, laiko juost\u0173 skirtumai keliaujantiems \u017emon\u0117ms da\u017enai sutrikdo miego budrumo cikl\u0105. Pa\u00adsikeitus darbo ir miego laikui, pablog\u0117ja savijauta. Tai ypa\u010d apsunkina protin\u0119 veikl\u0105. Daugelis atlikt\u0173 tyrim\u0173 \u012frodo, kad miego budrumo ciklui kontroliuoti itin svarbus endogeninis hormonas melatoninas (12).<\/p>\n<p><b>Cirkadiniai miego ritmai ir j\u0173 kontrol\u0117 <\/b><\/p>\n<p>Miego ir b\u016bdravimo cikl\u0105 reguliuoja cirkadi\u00adniai ir homeostaziniai veiksniai. Pradin\u0119 ne greit\u0173j\u0173 aki\u0173 judesi\u0173 miego stadij\u0105 (angl. <i>non-rapid eye mo\u00advement \u2013 <\/i>NREM) reguliuoja ventrolateralinis pre\u00adoptinis branduolys, esantis priekin\u0117je pagumburio dalyje. U\u017e NREM b\u016bdravimo faz\u0119 smegenyse atsa\u00adkingi mechanizmai \u2013 aminerginiai, cholinerginiai ir oreksinerginiai. Greit\u0173j\u0173 aki\u0173 judesi\u0173 miego stadij\u0105 (angl. <i>rapid eye movement \u2013 <\/i>REM) u\u017etikrina cho\u00adlinergin\u0117s ir dopaminergin\u0117s b\u016bdravimo sistemos.<\/p>\n<p>Ties smegen\u0173 tilto ir vidurini\u0173 smegen\u0173 susi\u00adjungimo vieta esantis specialus generatorius, \u017emo\u00adgui u\u017emigus, reguliuoja NREM ir REM miego sta\u00addij\u0173 kait\u0105. \u0160iai kaitai svarbi reciprokin\u0117 s\u0105veika tarp aminergini\u0173 REM stadij\u0105 pradedan\u010di\u0173 ir choliner\u00adgini\u0173 REM stadij\u0105 u\u017ebaigian\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 grupi\u0173. \u0160i\u0105 s\u0105veik\u0105 reguliuoja neuromediatoriai GABA ir gliu\u00adtamatas. REM ir NREM stadij\u0173 kaitai, cirkadiniam ritmui kontroliuoti taip pat svarbus neuroendokri\u00adnin\u0117s sistemos i\u0161skiriamas hormonas melatoninas.<\/p>\n<p><b>Melatoninas reguliuoja cirkadinius ritmus <\/b><\/p>\n<p>Melatoninas (N-acetil-5-metoksitriptaminas) yra endogeninis hormonas, dar vadinamas nakties arba tamsos hormonu, kur\u012f i\u0161skiria smegenyse esanti kan\u00adkor\u0117\u017ein\u0117 liauka. Nedidel\u012f melatonino kiek\u012f taip pat i\u0161skiria aki\u0173 tinklain\u0117, \u017earnos, kaul\u0173 \u010diulpai, trom\u00adbocitai ir oda, ta\u010diau j\u0173 produkuojamo melatonino fiziologin\u0117 reik\u0161m\u0117 n\u0117ra ai\u0161ki. Kankor\u0117\u017ein\u0117s liaukos i\u0161skiriamas melatoninas reguliuoja miego ir budru\u00admo ritm\u0105, t. y. u\u017etikrina \u017emogaus biologini\u0173 cirkadi\u00adni\u0173 ritm\u0173 palaikym\u0105 (1). Dien\u0105 melatonino sekrecija yra ma\u017ea, bet vakare laipsni\u0161kai did\u0117ja, kol 2\u20134 val. nakties pasiekia pik\u0105. Anksti ryte, tarp 7\u20139 val., me\u00adlatonino sekrecija ima ma\u017e\u0117ti (1). Su am\u017eiumi i\u0161ski\u00adriamo melatonino kiekis ma\u017e\u0117ja: didel\u0117 melatonino sekrecija nakt\u012f yra b\u016bdinga k\u016bdikiams ir vaikams, \u017emogui br\u0119stant \u0161io hormono sekrecija stabilizuo\u00adjasi. Suaugusiesiems melatonino sekrecijos ritmas yra stabilus, ta\u010diau nakt\u012f melatonino kiekis ir toliau laipsni\u0161kai ma\u017e\u0117ja. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms melatonino produkuojama vienodai tiek dien\u0105, tiek nakt\u012f. Taigi, palyginti am\u017eiaus grupes, melatonino sekrecija labai skiriasi (1, 2).<\/p>\n<p>Ritmi\u0161kas melatonino i\u0161skyrimas yra reguliuo\u00adjamas centrinio cirkadini\u0173 ritm\u0173 generatoriaus \u2013 su\u00adprachiazmatinio branduolio, taip u\u017etikrinamas mela\u00adtoninui b\u016bdingas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis. Pirmasis skatina \u017emog\u0173 miegoti ir neprabudin\u0117ti, nes tamsiuoju paros metu vyksta neuroninio supra\u00adchiazmatinio branduolio aktyvumo slopinimas (3). Antrasis padeda sinchronizuoti pamainomis dirban\u00ad\u010di\u0173, patirian\u010di\u0173 skryd\u017eio lig\u0105 ar akl\u0173 asmen\u0173 cirkadi\u00adnius ritmus (2). Tiek gyv\u016bn\u0173, tiek \u017emoni\u0173 organiz\u00adme melatoninas i\u0161skiriamas tik nakt\u012f. Tinklain\u0117s, pa\u00adgumburio ir kankor\u0117\u017ein\u0117s liaukos a\u0161is atskiria tams\u0173 ir \u0161vies\u0173 paros met\u0105 bei vykstan\u010dius poky\u010dius, taip reguliuodama melatonino sekrecijos trukm\u0119, nuo kurios priklauso net sezonin\u0117 gyv\u016bn\u0173 elgsena. \u017die\u00adm\u0105, kai tamsi\u0173 valand\u0173 skai\u010dius per par\u0105 yra dides\u00adnis, melatonino i\u0161skiriama daugiau nei vasar\u0105 (4).<\/p>\n<p><b>Melatoninas sutrumpina u\u017emigimo laik\u0105 <\/b><\/p>\n<p>\u017dmon\u0117ms, neturintiems miego problem\u0173, me\u00adlatoninas pagreitina u\u017emigim\u0105, t. y. sutrumpina jo laik\u0105 (5, 6). Albertos universitete (Kanada) 2004 metais atliktos metanaliz\u0117s duomenimis, \u017emon\u0117ms, kurie neturi miego problem\u0173 (n=225), papildomai vartojant nuo 0,1 mg\/d. iki 10 mg\/d. melatonino, u\u017emigimo laikas statisti\u0161kai reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo, palyginti su placebo grupe (5). Izraelyje 2005 me\u00adtais atlikta metaanalize taip pat patvirtinta, kad eg\u00adzogeninis melatoninas sutrumpina u\u017emigimo laik\u0105 sveikiems suaugusiems \u017emon\u0117ms (n=172) (6). Su\u00adtrump\u0117j\u0119s u\u017emigimo laikas svyravo nuo 7,4 min.iki 38,8 min. (6, 7). Remiantis metaanaliz\u0117s i\u0161va\u00addomis, minimali veiksminga egzogeninio melato\u00adnino doz\u0117 yra 1 mg (8). Taip pat pasteb\u0117ta, kad u\u017e\u00admigimo laikui sutrumpinti egzogeninis melatoninas yra saugus preparatas, jei vartojamas iki 3 m\u0117nesi\u0173 ar trumpiau (5, 8). Melatoninas nesukelia priklau\u00adsomyb\u0117s, neveikia budrumo kit\u0105 dien\u0105. N\u0117ra \u017eino\u00adma, kad gydymo nutraukimas arba kurso baigimas anks\u010diau laiko sukelt\u0173 \u017ealing\u0105 poveik\u012f.<\/p>\n<p><b>Melatoninas padeda \u012fveikti paros ritmo sutrikim\u0105 <\/b><\/p>\n<p>Tarptautiniai skryd\u017eiai, kertant kelet\u0105 laiko juos\u00adt\u0173, \u017emon\u0117ms sutrikdo paros ritm\u0105 (angl. <i>jet lag<\/i>). Ke\u00adliautojai, atvyk\u0119 \u012f nauj\u0105 laiko juost\u0105, junta tokius simptomus, kaip nuovargis dien\u0105, naktin\u0117 nemiga, apetito praradimas ar susilpn\u0117jusios kognityvin\u0117s funkcijos. \u0160i\u0173 simptom\u0173 atsiranda d\u0117l i\u0161sibalansa\u00advusio organizmo miego ir budrumo ciklo (9). 2001 metais atlikta 9 placebu kontroliuojam\u0173, atsitiktin\u0117s imties tyrim\u0173 <i>Cochrane <\/i>sistemin\u0117 ap\u017evalga. Jos i\u0161\u00advados patvirtino, kad egzogeninis melatoninas, var\u00adtojamas prie\u0161 mieg\u0105 nuvykus \u012f nauj\u0105 laiko juost\u0105, padeda i\u0161vengti arba suma\u017eina adaptacinius paros ritmo sutrikimo simptomus (10). Kasdien vartoja\u00admos 0,5\u20135 mg melatonino doz\u0117s yra pana\u0161iai veiks\u00admingos, ta\u010diau \u017emon\u0117s, pavartoj\u0119 5 mg melatonino, u\u017emiega grei\u010diau ir miega geriau nei tie, kurie varto\u00adja 0,5 mg. Egzogeninio melatonino doz\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti vartojama prie\u0161 mieg\u0105 vos tik atvykus ir dar kelias dienas po to (10).<\/p>\n<p><b>Melatoninas padeda gydyti miego sutrikimus <\/b><\/p>\n<p>2015 metais Europos farmakologijos \u017eurnale pa\u00adskelbti atlikt\u0173 tyrim\u0173 apie melatonino \u012ftak\u0105 gydant nemig\u0105 kitais medikamentais sistemin\u0117s ap\u017evalgos duomenys. \u012erodyta, kad melatoninas yra vertingas pa\u00adlengvinant miego sutrikimus keliaujantiems ar dirban\u00adtiems naktin\u012f pamainin\u012f darb\u0105 asmenims (13). Paste\u00adb\u0117ta, kad melatoninas gali b\u016bti vartojamas kaip anti\u00adkonvulsantas (14), neuroprotektorius (15), pasi\u017eymi antiv\u0117\u017einiu poveikiu (16) ir s\u0117kmingai vartojamas gy\u00addant nuotaikos sutrikimus (17\u201319). Taip pat melatoni\u00adnas labai naudingas senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 naktin\u0117 melatonino produkcija yra suma\u017e\u0117jusi (20). Tokiu atveju \u017emon\u0117ms da\u017enai skiriami benzodiaze\u00adpinai ar migdomieji, kurie sukelia nema\u017eai nepagei\u00addaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 (tolerancijos did\u0117jimas, priprati\u00admas, kognityvini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimas, abstinenci\u00adjos rei\u0161kiniai), be to, gydant \u0161iais vaistais, \u017emon\u0117ms nemigos simptomai da\u017enai kiek suma\u017e\u0117ja, ta\u010diau i\u0161\u00adlieka, taip blogindami gyvenimo kokyb\u0119. Pasteb\u0117ta, kad skiriant melatonin\u0105 nemigai gydyti, nebuvo jo\u00adki\u0173 abstinencijos ir pripratimo simptom\u0173, tod\u0117l Brit\u0173 psichofarmakologijos asociacija rekomenduoja mela\u00adtonin\u0105 vartoti kaip pirmo pasirinkimo preparat\u0105 gy\u00addant nemig\u0105 vyresniems nei 55 met\u0173 \u017emon\u0117ms (11).<\/p>\n<p><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<ul>\n<li>Nat\u016braliai gaminamo melatonino kiekis \u017emogaus organizme ma\u017e\u0117ja su am\u017eiumi.<\/li>\n<li>Melatoninas padeda grei\u010diau u\u017emigti ir sutrum\u00adpina u\u017emigimo laik\u0105.<\/li>\n<li>\u0160is hormonas veikia kaip miorelaksantas, jis efektyviai atpalaiduoja raumenis ir nervus, taip pagerindamas miego kokyb\u0119.<\/li>\n<li>Atpalaiduoja vir\u0161kinimo trakt\u0105, taip skatindamas gilesn\u012f mieg\u0105.<\/li>\n<li>Saugo organizm\u0105 nuo laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 susida\u00adrymo ir stabdo organizmo sen\u0117jimo procesus.<\/li>\n<li>Padeda esant skydliauk\u0117s hipofunkcijai \u2013 neak\u00adtyv\u0173 T4 konvertuoja \u012f aktyv\u0173 T3.<\/li>\n<li>Ma\u017eina perteklinio kortizolio aktyvum\u0105.<\/li>\n<li>Jo kiekis yra lengvai pamatuojamas atlikus \u0161la\u00adpimo test\u0105 pra\u0117jus 24 val. po vartojimo.<\/li>\n<li>Rekomenduojama veiksminga egzogeninio me\u00adlatonino paros doz\u0117 suaugusiesiems \u2013 0,5\u20131 mg vakare prie\u0161 mieg\u0105, padedant tablet\u0119 po lie\u017euviu, nors galima ir nuryti u\u017egeriant vandeniu.<\/li>\n<li>Siekiant suma\u017einti individualius organizmo ritmo sutrikimo simptomus keliaujantiesiems, reko\u00admenduojama doz\u0117 suaugusiesiems \u2013 ma\u017eiausiai 0,5 mg tablet\u0117 prie\u0161 mieg\u0105 pirm\u0105j\u0105 kelion\u0117s dien\u0105 ir kelias dienas atvykus \u012f numatyt\u0105 \u0161al\u012f.<\/li>\n<li>Doz\u0117 visada tur\u0117t\u0173 b\u016bti suvartojama tuo pa\u010diu metu vakare, por\u0105 valand\u0173 po valgio. Prepara\u00adtas netinka n\u0117\u0161\u010dioms, \u017eindan\u010dioms moterims ir vaikams.<\/li>\n<\/ul>\n<p><i>\u00a0<\/i><\/p>\n<p><i>Pareng\u0117 gyd. Gintaut\u0117 \u0160yvien\u0117<\/i><\/p>\n<p><i>\u201eInternistas\u201c, Nr.3, 2017m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Miegas \u2013 tai funkcin\u0117 \u017emogaus smegen\u0173 ir viso organizmo b\u016bkl\u0117. Jai b\u016bdingas aktyvios organizmo s\u0105veikos su aplinka suma\u017e\u0117jimas ir dalinis psichin\u0117s veiklos slopinimas. Miego ir budrumo sistema ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiama nesilaikant miego re\u017eimo (1). Darbo ir poilsio ritmo poky\u010diai sukelia budrumo ir miego pa\u00adkitimus, pasirei\u0161kian\u010dius mieguistumu ir darbingu\u00admo stoka (8). Naktinis pamaininis darbas, slenkantis darbo&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1038,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[7643,279,25701],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-1037","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-hormonas","tag-liaukos","tag-melatoninas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1037","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1037"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1037\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1038"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1037"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1037"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1037"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1037"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1037"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}