{"id":10388,"date":"2011-02-16T20:00:00","date_gmt":"2011-02-16T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-02-16T20:00:00","modified_gmt":"2011-02-16T20:00:00","slug":"gimdos-kaklelio-vezys-ligos-isvengti-galima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/gimdos-kaklelio-vezys-ligos-isvengti-galima\/10388\/","title":{"rendered":"Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys: ligos i\u0161vengti galima"},"content":{"rendered":"

Pagal piktybini\u0173 navik\u0173 da\u017en\u012f gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> u\u017eima antr\u0105 viet\u0105 tarp moter\u0173 sergamumo onkologin\u0117mis ligomis. Ypa\u010d skaudu, kad mirtingumas nuo \u0161ios ligos teb\u0117ra labai didelis. Skai\u010diai i\u0161ties ned\u017eiugina: kasmet m\u016bs\u0173 \u0161alyje nustatoma apie 540 nauj\u0173 \u0161io v\u0117\u017eio atvej\u0173, beveik 270 moter\u0173 nuo jo mir\u0161ta. <\/p>\n

Kaip pad\u0117ti m\u016bs\u0173 moterims ir lig\u0105 nustatyti kuo anks\u010diau, kai dar galimas s\u0117kmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja aku\u0161er\u0117 \u2013ginekolog\u0117 m. med. dr. R\u016bta Kurtinaitien\u0117.<\/p>\n

Simptomai, kuriuos tur\u0117tume \u017einoti<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> (GKV) \u2013 viena i\u0161 nedaugelio piktybini\u0173 lig\u0173, kuri\u0105 nesunku diagnozuoti ankstyvos ikiv\u0117\u017eini\u0173 poky\u010di\u0173 stadijos, kai po adekvataus gydymo 95\u2013100 proc. atvej\u0173 pasveikstama. Kita vertus, gimdos kaklelio ligos da\u017eniausiai nepasirei\u0161kia kokiais nors specifiniais simptomais. Paprastai tokiais atvejais menstruacij\u0173 ciklas nesutrinka, nieko neskauda ir i\u0161ori\u0161kai nesimato. Tik navikui skverbiantis gilyn, peraugant kraujagysles ir aplinkinius organus, atsiranda ir negalavimai. Da\u017eniausiai pirmasis, ta\u010diau jau progresavusios ligos po\u017eymis \u2013 kontaktinis kraujavimas<\/a>, kraujavimas<\/a> tarp menstruacij\u0173 arba nereguliar\u016bs kraujavimai. Tai yra rimti signalai, prane\u0161antys, kad \u012f medikus moteris tur\u0117t\u0173 kreiptis nedelsdama. <\/p>\n

V\u0117lesn\u0117se stadijose kraujavimas<\/a> intensyv\u0117ja, ima skaud\u0117ti dubens srit\u012f, o, v\u0117\u017eiui peraugus \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 ar tiesi\u0105j\u0105 \u017earn\u0105, sutrinka tu\u0161tinimasis ar \u0161lapinimasis. Kiti po\u017eymiai priklauso nuo to, kur ir kiek i\u0161plit\u0119s navikas. Did\u017eiausias sergamumas gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu Lietuvoje yra 35\u201349 met\u0173 am\u017eiaus moter\u0173. <\/p>\n

Programos nauda akivaizdi<\/span>
<\/strong>
\nPastaraisiais metais vis dar u\u017eregistruojama santykinai daug nauj\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173: 2004 metais \u2013 570, 2005 m. \u2013 500, 2006-aisiais, negalutiniais duomenimis, j\u0173 nustatyta apie 415. Ypa\u010d skaudu tai, kad mirtingumas nuo \u0161ios ligos dar teb\u0117ra labai didelis \u2013 pasaulin\u0117je moter\u0173 mir\u010di\u0173 nuo v\u0117\u017eio strukt\u016broje, gimdos kaklelio v\u0117\u017eiui tenka tre\u010dioji vieta. <\/p>\n

Neteisinga nuomon\u0117, kad jaunos ir negimd\u017eiusios moterys retai serga min\u0117tomis gimdos kaklelio ligomis ir j\u0173 gydyti neb\u016btina. Siekiant apsisaugoti nuo \u0161ios ligos, kiekviena lytin\u012f gyvenim\u0105 gyvenanti moteris kas 1\u20133 metus tur\u0117t\u0173 atlikti PAP test\u0105 (gimdos kaklelio l\u0105steli\u0173 citologin\u012f tyrim\u0105), rodant\u012f ikiv\u0117\u017einius gimdos kaklelio pakitimus. <\/p>\n

Taigi, siekiant suma\u017einti Lietuvos moter\u0173 sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio, m\u016bs\u0173 \u0161alyje 2004-\u0173j\u0173 vidury startavo valstybin\u0117 gimdos kaklelio patikros programa (toliau \u2013 Programa). Vertinant Lietuvos v\u0117\u017eio registro gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rodikli\u0173 dinamik\u0105, galima teigti, kad nuo prevencini\u0173 priemoni\u0173 \u012fgyvendinimo prad\u017eios sergamumo ikiv\u0117\u017ein\u0117mis gimdos kaklelio ligomis i\u0161ai\u0161kinimas smarkiai i\u0161augo, ir tai yra tiesioginis Programos \u012fgyvendinimo rezultatas. Iki Programos prad\u017eios invazinio gimdos kaklelio v\u0117\u017eio buvo nustatoma kelis kartus daugiau nei ikiv\u0117\u017eini\u0173 gimdos kaklelio pakitim\u0173. Dabar beveik 1,5 karto daugiau nustatoma ikiv\u0117\u017eini\u0173 gimdos kaklelio atvej\u0173 nei v\u0117\u017eio. <\/p>\n

Gera \u017einia<\/strong>: jei moterys dalyvaut\u0173 Programoje, daugiau nei 90 proc. atvej\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti. Klinikiniai tyrimai rodo, kad Programa veiksminga ir padeda u\u017ekirsti keli\u0105 invaziniam gimdos kaklelio v\u0117\u017eiui. <\/p>\n

Pagal Program\u0105, 25\u201360 m. am\u017eiaus moterims kas 3 metus gimdos kaklelio citologinius tepin\u0117lius apmoka Valstybin\u0117 ligoni\u0173 kasa. \u0160ioms moterims tereikia kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 arba \u012f poliklinikos, kurioje yra prisira\u0161iusios, aku\u0161er\u012f-ginekolog\u0105. Tyrimas atliekamas greitai, yra visi\u0161kai neskausmingas. Moterims, kurios nepatenka \u012f \u0161i\u0105 am\u017eiaus grup\u0119, pirm\u0105 kart\u0105 atlikti test\u0105 si\u016bly\u010diau po met\u0173 nuo pirm\u0173j\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 prad\u017eios. <\/p>\n

Ligos profilaktika yra<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Pirmin\u0117 ir antrin\u0117 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio profilaktika labai suma\u017eint\u0173 sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 nuo \u0161ios ligos. Pirminei profilaktikai priskiriamas gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizikos veiksni\u0173 \u017einojimas, \u0161i\u0173 veiksni\u0173 pa\u0161alinimas ir j\u0173 \u012ftakos ma\u017einimas. <\/p>\n

Pirmiausia svarbu moter\u0173 \u017einios apie \u017emogaus papilomos virus\u0105 ir \u0161ios infekcijos paplitimo ma\u017einim\u0105 (vengimas u\u017esikr\u0117sti, profilaktika skiepais). <\/p>\n

Taigi, gerindami ankstyv\u0105 diagnostik\u0105 ir efektyviau i\u0161ai\u0161kindami ikiv\u0117\u017eines gimdos kaklelio patologijas, taip pat skatindami moteris aktyviau dalyvauti Programoje, galime pasiekti sergamumo ir mirtingumo nuo \u0161ios ligos suma\u017e\u0117jimo. <\/p>\n

Pakitimai \u2013 dar ne v\u0117\u017eys<\/strong> <\/p>\n

PAP tyrimo pakitimai nerei\u0161kia gimdos kaklelio v\u0117\u017eio diagnoz\u0117s. Jei l\u0105steli\u0173 pakitimai nedideli, test\u0105 rekomenduojama pakartoti. Jei ir po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 pakartojus tyrimus pakitusios l\u0105stel\u0117s i\u0161lieka, gydytojas atlieka papildomus tyrimus \u2013 kolposkopij\u0105, biopsij\u0105. <\/p>\n

Nusta\u010dius ikiv\u0117\u017einius gimdos kaklelio pakitimus, da\u017eniausiai u\u017etenka nedidel\u0117s apimties operacijos (konizacijos), ir pacient\u0117 pasveiksta. D\u0117l to ir rekomenduojama tikrintis profilakti\u0161kai pas ginekolog\u0105, nes \u0161i stadija nesukelia joki\u0173 simptom\u0173, ir lig\u0105 galima nustatyti dar nesant invaziniam gimdos kaklelio v\u0117\u017eiui. <\/p>\n

Pa\u017eangus gydymo b\u016bdas \u2013lazeriu<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Konservatyvus tausojamasis chirurginis gydymas, kuris atliekamas \u201eGK klinikoje\u201c, \u2013 pakitusios gimdos kaklelio srities vaporizacija arba konizacija lazeriu. Metodo esm\u0117 \u2013 pa\u017eeist\u0173 audini\u0173 i\u0161deginimas ar pa\u0161alinimas. Lazeriu galima kontroliuoti skleid\u017eiamos bangos ilg\u012f, nukreipti spindul\u012f \u012f tiksliai norim\u0105 viet\u0105. Audinys sudega, virsta garais (angl., vapour) ir anglimi. Toks ikiv\u0117\u017eini\u0173 gimdos kaklelio pakitim\u0173 gydymas nepalieka rand\u0173 ir nesutrikdo kaklelio funkcijos, o \u017eaizda per tris savaites apsitraukia nauju sveiku daugiasluoksniu epiteliu. Dabar \u0161ios proced\u016bros metu taikoma vietin\u0117 anestezija. Ger\u0173 rezultat\u0173 pasiekiama iki 96 proc. ligoni\u0173. Tai pla\u010diai taikomas b\u016bdas ikiv\u0117\u017ein\u0117ms gimdos kaklelio ligoms gydyti. Proced\u016bra i\u0161 dalies finansuojama i\u0161 valstybin\u0117s ligoni\u0173 kasos. <\/p>\n

Skiepai ginekologo nepakeis<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Yra ir vakcina, kuri apsaugo nuo t\u0173 \u017emogaus papilomos viruso tip\u0173, kurie laikomi pagrindiniais gimdos kaklelio v\u0117\u017eio suk\u0117l\u0117jais. GK klinikoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2000 mergin\u0173, parod\u0117, kad pasiskiepijusios moterys re\u010diau lankosi pas ginekolog\u0105. Jos pervertina vakcinas ir mano, kad skiepai leis bent kelerius metus apsieiti be ginekologo ap\u017ei\u016bros. Ta\u010diau ir pasiskiepijus, ginekologo kabineto i\u0161vengti nepavyks. Tiesa, bijoti jo nereikia. Prie\u0161ingai, juk laiku atlikta patikra \u2013 paprastas ir neskausmingas b\u016bdas i\u0161vengti rimtos ligos. <\/p>\n

***<\/span>
\nSuomijoje yra 5,2 mln. gyventoj\u0173, o nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio mir\u0161ta apie 100 moter\u0173. Lietuvoje yra 3 mln. gyventoj\u0173, ta\u010diau \u0161i liga nusine\u0161a apie 250 moter\u0173 gyvybi\u0173, t.y. tris kartus daugiau. <\/p>\n

Kod\u0117l suomiai pasiek\u0117 toki\u0173 ger\u0173 rezultat\u0173? Vis\u0173 pirma tod\u0117l, kad kiekviena moteris vien\u0105 kart\u0105 per trejus metus yra kvie\u010diama pas ginekolog\u0105 pasitikrinti d\u0117l gimdos kaklelio patologijos. Reikia pabr\u0117\u017eti \u2013 yra kvie\u010diama. Deja, Lietuvoje ligos profilaktika priklauso nuo moters po\u017ei\u016brio \u012f savo sveikat\u0105.<\/p>\n

Anastasija Aleksandrova<\/div>\n

\"Gimdos<\/p>\n

Lytin\u0117s sistemos ligos<\/a><\/p>\n

Moters lytin\u0117s sistemos anatomija<\/a><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pagal piktybini\u0173 navik\u0173 da\u017en\u012f gimdos kaklelio v\u0117\u017eys <\/a>u\u017eima antr\u0105 viet\u0105 tarp moter\u0173 sergamumo onkologin\u0117mis ligomis. Ypa\u010d skaudu, kad mirtingumas nuo \u0161ios ligos teb\u0117ra labai didelis. Skai\u010diai i\u0161ties ned\u017eiugina: kasmet m\u016bs\u0173 \u0161alyje nustatoma apie 540 nauj\u0173 \u0161io v\u0117\u017eio atvej\u0173, beveik 270 moter\u0173 nuo jo mir\u0161ta. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[506,197,2851,897,415,383,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10388","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-gimdos-kaklelio-vezio","tag-kraujavimas","tag-ligos-profilaktika","tag-lytines","tag-profilaktika","tag-skiepai","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10388","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10388"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10388\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10388"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10388"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10388"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10388"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10388"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}