{"id":10393,"date":"2011-01-31T20:00:00","date_gmt":"2011-01-31T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-01-31T20:00:00","modified_gmt":"2011-01-31T20:00:00","slug":"psichologine-pagalba-sergantiem-veziu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/psichologine-pagalba-sergantiem-veziu\/10393\/","title":{"rendered":"Psichologin\u0117 pagalba sergantiem v\u0117\u017eiu"},"content":{"rendered":"
\n
Lietuvoje kasdien apie 50 \u017emoni\u0173 i\u0161girsta diagnoz\u0119 „v\u0117\u017eys". Nema\u017eai daliai sergan\u010di\u0173j\u0173 v\u0117\u017eio stadija b\u016bna v\u0117lyva. Sergan\u010diajam ir jo artimiesiems tenka spr\u0119sti ne vien\u0105 psichologin\u0119 dilem\u0105. Lietuviai – psichologi\u0161kai nelabai ra\u0161tingi, sunkiai moka \u012fvertinti savo ir aplinkini\u0173 psichologin\u0119 b\u016bkl\u0119. Tai tik viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, trukdan\u010di\u0173 gerai slaugyti sunkia liga sergant\u012f ligon\u012f. Taip pat psichologini\u0173 \u017eini\u0173 stygius nepadeda i\u0161likti ramiems sunkios diagnoz\u0117s akivaizdoje.<\/div>\n
 <\/div>\n
Onkopsichologija – nauja sritis<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Daugiau nei metus laiko psicholog\u0117 Laura Bratikait\u0117 teikia m\u016bs\u0173 \u0161aliai ne\u012fprastas onkopsichologines konsultacijas, ta\u010diau iki \u0161iol yra nevertinama koleg\u0173 onkolog\u0173. Nors onkologin\u0117mis ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173 artim\u0173j\u0173, kurie kreipiasi \u012f j\u0105 pagalbos, psicholog\u0117s kabinete ir netr\u016bksta.<\/div>\n
„Sveikatos psichologija mane domino nuo studij\u0173 laik\u0173, d\u0117l to pasirinkau sveikatos psichologijos magistrant\u016bros program\u0105. I\u0161 vieno tinklalapio redaktor\u0117s sulaukiau pasi\u016blymo ra\u0161yti psichologin\u0117mis temomis, teikti patarim\u0173 sergantiesiems onkologin\u0117mis ligomis. Supratau, kad ne\u017einau daugelio dalyk\u0173. Psichologams niekas nesuteikia toki\u0173 \u017eini\u0173, kas yra onkologin\u0117 liga, kuo \u0161ita liga specifi\u0161kesn\u0117 u\u017e kitas, k\u0105 psichologas turi i\u0161manyti, kad pad\u0117t\u0173 pacientui. Gal\u0173 gale, kokie yra veiksmingiausi taikytini metodai atskirose situacijose. Galima tam tikr\u0105 patirt\u012f sukaupti dirbant, i\u0161 savo asmenin\u0117s patirties. Ta\u010diau galima geriausi\u0105 patirt\u012f perimti i\u0161 t\u0173, kurie jau ne vienus metus yra dirb\u0119 \u0161ioje srityje. Prad\u0117jau dom\u0117tis, kur yra rengiami tokie specialistai, kad gal\u0117\u010diau kelti kvalifikacij\u0105. Maskvos P. A. Gerceno Onkologijos mokslini\u0173 tyrim\u0173 institutas organizuoja tokius specializuotus kursus psichologams. Juos baigiau ir dabar \u012fgyt\u0105 patirt\u012f taikau Vilniuje", – pasakojo psicholog\u0117 L. Bratikait\u0117.<\/div>\n
Onkopsicholog\u0117 sak\u0117, kad Rusijoje daugiau nei de\u0161imtmetis veikia paliatyvios slaugos ligonin\u0117s, universitetai ir kitos medicinos mokymo \u012fstaigos rengia specialius kursus, norintiems konsultuoti onkologin\u0117mis ligomis sergan\u010dius \u017emones, j\u0173 artimuosius ir medikus, dirban\u010dius onkologin\u0117se ligonin\u0117se. Rusija jau ne vienus metus sprend\u017eia paliatyvios slaugos klausimus, analizuoja, kaip pad\u0117ti mir\u0161tan\u010diam \u017emogui kokybi\u0161kai nugyventi jam likus\u012f laik\u0105, kaip pad\u0117ti jo artimiesiems i\u0161saugoti psichin\u0119 sveikat\u0105 ir daugel\u012f kit\u0173 klausim\u0173.<\/div>\n
L. Bratikait\u0117s \u012fsitikinimu, Rusijos paliatyvios slaugos ligonin\u0117s gal\u0117t\u0173 b\u016bti puikiu pavyzd\u017eiu, kaip to pasiekti ir k\u0105 daryti. „Mes turim skausmo klinikas, kur gali kreiptis \u017emogus. Bet tai daugiau yra atskiro specialisto konsultacijos. Jeigu \u017emogus guli ligonin\u0117je, jis sulaukia toki\u0173 konsultacij\u0173 i\u0161 slaugos personalo, medik\u0173. Ta\u010diau jeigu sergantis \u017emogus yra namie, jo artimiesiems reikia spr\u0119sti daug klausim\u0173: kas suleis vaistus, vartys ligon\u012f, tvarstys. B\u016bna kokia nors kritin\u0117 situacija, jie ne\u017eino, kaip reaguoti, kyla panika. Kvie\u010diama greitoji pagalba, bet da\u017enai i\u0161kilusi situacija vir\u0161ija greitosios pagalbos medik\u0173 kompetencijas", – sako onkopsicholog\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n
Paliatyvi slauga<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Onkopsicholog\u0117 L. Bratikait\u0117 sako, kad \u0161iuo metu onkologijoje egzistuojan\u010dios gydymo metodikos yra diskutuotinos. „Sunkius skausmus patiriantis onkologinis ligonis gauna morfijaus, tai nuskausminamasis vaistas. Ta\u010diau kai kuriems b\u016bna per ma\u017eai nustatytos normos, jiems reikia didesni\u0173 dozi\u0173, ta\u010diau jam neduoda, nes baiminamasi, kad \u017emogus taps priklausomas. I\u0161ties juokinga apie priklausomyb\u0117s gr\u0117sm\u0119 kalb\u0117ti \u017emogui, kuriam liko gyventi ma\u017eiau nei metai. Ar verta galvoti apie tai, ar jis mirs priklausomas? Gal geriau galvoti, ar jo gyvenimo kokyb\u0117 bus kiek \u012fmanoma geresn\u0117. A\u0161 jau nekalbu apie tuos, kurie kartu su tokiu \u017emogumi guli vienoje palatoje. Jeigu j\u0173 b\u016bkl\u0117 b\u016bna geresn\u0117 nei to ken\u010dian\u010dio \u017emogaus, ji ima greitai prast\u0117ti matant ken\u010diant\u012fj\u012f. \u017dmogus mato tuos skausmus, mato toki\u0105 pa\u010di\u0105 diagnoz\u0119 turin\u010dio \u017emogaus agonij\u0105, jis perima jo kan\u010di\u0105", – sako onkopsicholog\u0117.<\/div>\n
Pagrindin\u0117 u\u017eduotis paliatyviojoje medicinoje – sergan\u010diojo gyvenimo kokyb\u0117. Paliatyvioji terapija yra skirta nepagydomiems \u017emon\u0117ms, sergantiems nepagydomomis ligomis. „Kartais klaidingai galvojama, kad paliatyvi\u0173 pacient\u0173 b\u016bkl\u0117 yra tik skausmo valdymas, tokiam pacientui reikalinga ir psichiatrin\u0117, ir psichologin\u0117 pagalba. Apie 60-70 proc. paliatyvi\u0173 ligoni\u0173 i\u0161gyvena psichologin\u0119 mirt\u012f", – sako psicholog\u0117.<\/div>\n
L. Bratikait\u0117 prisimin\u0117 savo klient\u0105, kuris pasakojo, kaip jo mama \u0161auk\u0117: „I\u0161ve\u017ekite mane \u012f mi\u0161k\u0105 ir palikite." Vaikus tai labai traumavo. „Jie skambino ir klaus\u0117, k\u0105 daryti. Buvo akivaizdu, kad tai moteriai sutrikusi s\u0105mon\u0117. Praeis kiek laiko, ir ji papras\u010diausiai neprisimins, kad taip \u0161auk\u0117. Paliatyvusis pacientas patiria didelio pyk\u010dio priepuoli\u0173, k\u0105 nors mato, ima ka\u017eko bijoti. Kaltina artimuosius, jog jie nori j\u012f nunuodyti. Artimiesiems tokie pasakymai eina kaip peiliu per \u0161ird\u012f. Jie galvoja, kad gal\u0117t\u0173 padaryti daugiau d\u0117l savo artimo \u017emogaus gerov\u0117s, ta\u010diau nei\u0161mano, k\u0105 jie gal\u0117t\u0173 padaryti. Artimiesiems labai reikalinga konsultacija, kad jie suprast\u0173, jog tai n\u0117ra tiesiogiai nukreipta \u012f juos. Tai yra tiesiog sergan\u010diojo \u017emogaus trinkan\u010dio m\u0105stymo ir suvokimo padarinys", – ai\u0161kina specialist\u0117.<\/div>\n
Paliatyvioji medicina padeda spr\u0119sti artimiesiems ir labai buiti\u0161kus klausimus, pavyzd\u017eiui, kaip gydyti pragulas. „Dabar neretai artimieji susi\u017eino, kaip t\u0105 ligon\u012f vartyti, koks turi b\u016bti \u010diu\u017einukas. Kaip pri\u017ei\u016br\u0117ti pa\u010dias pragulas, kuo jas tepti. \u017dinau, kad \u017emon\u0117s kartais nam\u0173 s\u0105lygomis prakerpa tas pragulas papras\u010diausiomis \u017eirkl\u0117mis, nes jas reikia valyti. Tokie dalykai, deja, vyksta… Ir kai pagalvoji, kokio turi b\u016bti psichologinio stiprumo \u017emogus ir kaip jis traumuojamas, jeigu jis savo mamai ar t\u0117\u010diui daro tokias proced\u016bras?..<\/div>\n
Vieni supranta, kad vaikai netur\u0117t\u0173 to matyti, kiti apie tai nepagalvoja. Visoki\u0173 b\u016bna b\u016bkli\u0173, vieni greitai u\u017eg\u0119sta, kit\u0173 \u0117jimas mirties link b\u016bna labai ilgas. Tokiais atvejais, mano manymu, tur\u0117t\u0173 b\u016bti didesn\u0117 parama i\u0161 sveikatos prie\u017ei\u016bros srities specialist\u0173", – \u012fsitikinusi onkopsicholog\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n
Artimiesiems sunku<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Julija Kvedorelyt\u0117 prie\u0161 puspenkt\u0173 met\u0173 palaidojo mam\u0105. Moteris apie mamos diagnoz\u0119 su\u017einojo, kai jai buvo vos dvide\u0161imt. Julijos mamai buvo nustatytas tre\u010dios stadijos kr\u016bties v\u0117\u017eys. „Tuomet ma\u017eai \u017einojau apie onkologines ligas. Tik pra\u0117jus keleriems metams po mamos diagnoz\u0117s, visuomen\u0117je prad\u0117ta daugiau kalb\u0117ti apie kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f, apie patikr\u0173 svarb\u0105. Mums teko spr\u0119sti nema\u017eai mamos slaugos klausim\u0173. Nors mama iki paskutin\u0117s gyvenimo akimirkos steng\u0117si saugoti mus nuo savo ligos. Ji niekuomet prie m\u016bs\u0173 nekeit\u0117 tvars\u010di\u0173, niekuomet neleido j\u0173 keisti mums, nenor\u0117jo, kad mano s\u016bnus eit\u0173 \u012f ligonin\u0119. Vertinant t\u0105 i\u0161 dabartini\u0173 pozicij\u0173, galvoju, kad ji buvo teisi, kai taip elg\u0117si. Tuomet ir taip buvo sunku, o fizinis jos skausmas b\u016bt\u0173 buv\u0119s mums, vaikams, dar didesne na\u0161ta", – sako Julija.<\/div>\n
Moteris prisimena, kad jos mamai gydytojai nepagra\u017eindami realyb\u0117s sak\u0117, jog ji mirs. Julija onkologin\u0117je ligonin\u0117je sutiko vos kelis medikus, kurie suvok\u0117, kas yra paliatyvi slauga. Jie pagarbiai elg\u0117si su jos mama, steng\u0117si suteikti kuo daugiau informacijos jai ir jos seserims. Tokiu i\u0161prusimu nepasi\u017eym\u0117jo greitosios pagalbos medikai, kuriuos Julijai ne kart\u0105 tekdavo kviesti pablog\u0117jus mamos b\u016bklei.<\/div>\n
Vilniuje gyvenanti Julija turi ne vien\u0105 draug\u0105, slaugant\u012f onkologin\u0117mis ligomis sergan\u010dius artimuosius. Moteriai skaud\u017eiausia, kad nei ji tada, nei jos pa\u017e\u012fstami dabar nesulaukia psichologinio palaikymo. „Mamai buvo diagnozuota tre\u010dia v\u0117\u017eio stadija, jos k\u016bne buvo metastaz\u0117s, ta\u010diau mama dar gyveno apie ketverius metus. Jie psichologi\u0161kai buvo sunk\u016bs visiems – ir mums, ir jai. D\u017eiaugiuosi, jog m\u016bs\u0173 santykiai buvo geri, kad mes steng\u0117m\u0117s i\u0161naudoti t\u0105 laik\u0105, kuris mums buvo lik\u0119s", – sako Julija.<\/div>\n
Asmenin\u0117 vilniet\u0117s patirtis leid\u017eia jai nesibaiminti atviresni\u0173 pokalbi\u0173 su tais, kurie savo \u0161eimoje slaugo onkologine liga sergant\u012f \u017emog\u0173. Ta\u010diau Julija suvokia, kad tai yra didelis i\u0161bandymas kiekvienam \u017emogui ir kiekvienai \u0161eimai.<\/div>\n
 <\/div>\n
Psichologinis i\u0161prusimas<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
L. Bratikait\u0117 vienu i\u0161 savo veiklos tiksl\u0173 vadina psichologinio nusiteikimo ir pasveikimo populiarinim\u0105. „Pagalbos form\u0173 sunkiai sergan\u010diajam yra \u012fvairi\u0173 – relaksacijos, vaizduot\u0117s pratimai, kurie padeda pasirengti operacijai, gali suma\u017einti \u0161alutin\u012f gydymo poveik\u012f. Daug kur psichologija gali surasti savo viet\u0105, talkinti ir pad\u0117ti. JAV, Kanadoje tai praktikuojama labai seniai, ir ten jau net nesuvokiama, kaip tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti atsieta. Psichologin\u0117 pagalba priskirta prie palaikomosios medicinos kaip b\u016btinas dalykas", – pasakojo onkopsicholog\u0117.<\/div>\n
Ji \u012fsitikinusi, kad m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je daugeliui psichologin\u0117s kompetencijos tr\u016bksta. Retas sugeba \u012fvertinti savo psichologin\u0119 b\u016bkl\u0119, nusakyti, kaip jau\u010diasi, suprasti, ar tai jau yra depresijos po\u017eymiai, ar dar normalu taip jaustis toje situacijoje. Patys \u017emon\u0117s nesupranta savo jausm\u0173, nesuvokia baim\u0117s, kalt\u0117s i\u0161gyvenim\u0173.<\/div>\n
Apie 60 proc. onkologijos pacient\u0173 reikalinga psichologo pagalba. Ypa\u010d sunk\u016bs ligoniai (gulintys, be gal\u016bni\u0173, tiems, kuriems greitai ir stipriai pasikeit\u0117 gyvenimas) – iki 77 proc. patiria depresij\u0105. L. Bratikait\u0117 suvokia ir tai, kad ne visi, kuriems reikia psichologo pagalbos, prisileid\u017eia tokius specialistus. Tod\u0117l ji mano, kad psichologini\u0173 \u017eini\u0173 reik\u0117t\u0173 daugiau tur\u0117ti sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems.<\/div>\n
Dar viena pa\u017eeid\u017eiama visuomen\u0117s dalis – medikai. „Medikai, kurie suserga onkologin\u0117mis ligomis, jie v\u0117liau nei kiti \u017emon\u0117s be medicininio i\u0161silavinimo kreipiasi pagalbos d\u0117l savo ligos. O kai vis d\u0117lto pasitikrina, j\u0173 emocin\u0117 reakcija b\u016bna daug pesimisti\u0161kesn\u0117, negu to \u017emogaus, kuris neturi medicininio i\u0161silavinimo. Jie i\u0161 karto galvoja apie diagnoz\u0119, apie galimus gydymo b\u016bdus, apie ligos baigt\u012f. Tur\u0117dami daug medicinos \u017eini\u0173, jie labiau bijo. Kartais jie nesigydo arba ry\u017etasi pakelti prie\u0161 save rank\u0105. Minimalios \u017einios yra reikalingos, ta\u010diau kai \u017eini\u0173 yra per daug, susiduriama su dar vienu kra\u0161tutiniu elgesiu", – teigia psicholog\u0117. L. Bratikait\u0117 sako, jog onkologijoje yra daug povandenini\u0173 srovi\u0173 ir i\u0161silaikyti tokioje nelengvoje situacijoje sunku, nors \u012fmanoma. „Tereikia tur\u0117ti \u017eini\u0173 ir nebijoti papra\u0161yti pagalbos", – taria onkopsicholog\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n
 <\/div>\n
Keletas svarbi\u0173 ir reikaling\u0173 patarim\u0173<\/strong><\/div>\n