{"id":10427,"date":"2011-01-23T20:00:00","date_gmt":"2011-01-23T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-01-23T20:00:00","modified_gmt":"2011-01-23T20:00:00","slug":"gaivinimas-didziausia-klaida-nieko-nedaryti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gaivinimas-didziausia-klaida-nieko-nedaryti\/10427\/","title":{"rendered":"Gaivinimas: did\u017eiausia klaida \u2013 nieko nedaryti."},"content":{"rendered":"

Pagal naujausi\u0105 pasaulin\u012f standart\u0105 gaivinimas tampa daug paprastesnis. Gaivinti gali i\u0161mokti absoliu\u010diai kiekvienas suaug\u0119s \u017emogus ir net vaikai.<\/p>\n

Atnaujino gaivinimo standartus<\/strong><\/p>\n

I\u0161tikus staigiai mir\u010diai ir \u012fvykio liudininkams nedelsiant prad\u0117jus gaivinti \u017emog\u0173, jo \u0161ansai i\u0161gyventi padid\u0117ja 2–3 kartus. Tai Tarptautinio gaivinimo komiteto, kur\u012f sudaro Amerikos \u0161irdies asociacija, Europos gaivinimo taryba ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 medik\u0173 organizacijos, i\u0161vada.<\/p>\n

Komitetas kas penkerius metus atnaujina suaugusiojo, vaiko ir naujagimio gaivinimo standart\u0105 atsi\u017evelgiant \u012f naujausi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenis. Pastarajam standartui sukurti pasitelkti net 471 mokslinio tyrimo rezultatai. Lietuvoje kol kas oficialiai galioja sveikatos apsaugos ministro 2000 m. patvirtintas.<\/p>\n

Kr\u016btin\u0117s paspaudimai svarbiau<\/strong><\/p>\n

Esmin\u0117 naujov\u0117 yra ta, kad \u012fprast\u0105 gaivinimo sek\u0105 – atverti kv\u0117pavimo takus ir oro \u012fp\u016btimus kaitalioti sukr\u016btin\u0117s paspaudimais kei\u010dia nauja seka. Pirmoje vietoje yrakr\u016btin\u0117s paspaudimai.<\/p>\n

Be to, jei \u017emogus nemoka, negali ar negali prisiversti d\u0117l higienos atlikti nukent\u0117jusiajam oro \u012fp\u016btimus, gali b\u016bti efektyv\u016bs vienkr\u016btin\u0117s paspaudimai. Atliekant kr\u016btin\u0117s paspaudimus galima i\u0161saugoti gyvyb\u0119, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Did\u017eiausia klaida yra baim\u0117 pakenkti ir pasyvus medik\u0173 pagalbos laukimas.<\/p>\n

„Tikiuosi, kad \u012f \u0161ias rekomendacijas atsi\u017evelgs ir medikai, ir Sveikatos apsaugos ministerijos pareig\u016bnai, ir pla\u010dioji visuomen\u0117. Juk paprasto \u017emogaus rankos gali i\u0161gelb\u0117ti gyvyb\u0119. Yra labai daug \u017emoni\u0173, kurie gimtadien\u012f \u0161ven\u010dia du kartus per metus, nes buvo atgaivinti bendromis paprast\u0173 \u017emoni\u0173 ir medik\u0173 pastangomis”, – su jauduliu balse kalba Lietuvos skubiosios medicinos draugijos pirmininkas Dinas Vaitkaitis.<\/p>\n

Pagrindin\u0117 mirties prie\u017eastis<\/strong><\/p>\n

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos <\/a>– viena da\u017eniausi\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vien Europos S\u0105jungoje d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 kasmet mir\u0161ta apie du milijonus \u017emoni\u0173. Neretai mirtis i\u0161tinka staiga, per kelias valandas nuo pirm\u0173j\u0173 ligos simptom\u0173 pasirei\u0161kimo.<\/p>\n

„Net tre\u010ddaliu atvej\u0173, i\u0161tikus staigiai mir\u010diai, greitoji medicinos pagalba yra sunkiai prieinama, tod\u0117l pirmiausia gali pad\u0117ti greta esantys \u017emon\u0117s. Lietuvoje, i\u0161tikus staigiai mir\u010diai, atgaivinama tik apie 5 proc. ligoni\u0173. \u0160\u012f skai\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 galima gerokai padidinti, jei visuomen\u0117 b\u016bt\u0173 pasirengusi suteikti pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105“, – apgailestauja Lietuvos kardiologijos draugijos prezidentas Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto rektorius profesorius Remigijus \u017dali\u016bnas.<\/p>\n

Lietuvos \u0161irdies asociacijos vadovas docentas Pranas \u0160erpytis priduria, kad daugelyje Europos \u0161ali\u0173 veikia gaivinimo tarybos. Anot jo, reikia tokios tarybos ir Lietuvoje, kad ji visuomen\u0117je propaguot\u0173 gaivinimo svarb\u0105, nes kasmet per t\u016bkstant\u012f \u017emoni\u0173 \u0161alyje mir\u0161ta nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, taip ir nepasiek\u0119 ligonini\u0173.<\/p>\n

Vaikai gaivinami kitaip<\/strong><\/p>\n

U\u017esienio \u0161alyse visose masinio \u017emoni\u0173 susid\u016brimo vietose yra gaivinti skirta aparat\u016bra – defibriliatoriai. J\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti ir m\u016bs\u0173 did\u017eiuosiuose prekybos centruose, sporto ir pramog\u0173 arenose. Deja, n\u0117ra.<\/p>\n

“Ne visus ligonius \u012fmanoma i\u0161gelb\u0117ti, bet ne visi, vos i\u0161tikus \u0161irdies sm\u016bgiui, mirt\u0173“, – \u012fsitikin\u0119s P.\u0160erpytis.<\/p>\n

Beje, vaikams, skirtingai nei suaugusiesiems, sveikatai sutrikus, pirmiausia sustoja ne \u0161irdis, o kv\u0117pavimas.<\/p>\n

„Vaik\u0105 gaivinti pradedama nuo kv\u0117pavimo tak\u0173 atv\u0117rimo ir oro \u012fp\u016btimo. Oro \u012fp\u016btus du kartus,kr\u016btin\u0117s l\u0105sta turi b\u016bti spaud\u017eiama penkiolika kart\u0173. Tai pagrindinis vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 gaivinimo skirtumas“, – atkreipia d\u0117mes\u012f Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Vaik\u0173 lig\u0173 klinikos vadovas profesorius Rimantas K\u0117valas.<\/p>\n

Jis pasid\u017eiaug\u0117, kad vis daugiau suaugusi\u0173j\u0173 s\u0117kmingai atgaivina vaikus, jiems skendus, u\u017espringus, patyrus traum\u0105. B\u016btina visiems i\u0161mokti gaivinti ir suaugusiuosius.<\/div>\n
 <\/div>\n
Medik<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pagal naujausi\u0105 pasaulin\u012f standart\u0105 gaivinimas tampa daug paprastesnis. Gaivinti gali i\u0161mokti absoliu\u010diai kiekvienas suaug\u0119s \u017emogus ir net vaikai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[169,352],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10427","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-gaivinimas","tag-profesorius"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10427","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10427"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10427\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10427"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10427"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10427"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10427"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10427"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}