{"id":10435,"date":"2011-02-14T20:00:00","date_gmt":"2011-02-14T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-02-14T20:00:00","modified_gmt":"2011-02-14T20:00:00","slug":"migrenos-priezastys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/migrenos-priezastys\/10435\/","title":{"rendered":"Migrenos prie\u017eastys"},"content":{"rendered":"

migrena<\/a>\/4394″>Migrena<\/a> sergantis pacientai, da\u017enai at\u017eymi, jog j\u0173 gimin\u0117je ka\u017ekas sirgo ar serga migrena<\/a>. Kartai, jauni t\u0117veliai, sergantis migrena<\/a>, nerimauja ar j\u0173 nepersiduos susirgimas j\u0173 vaikams. Migrenos i\u0161sivystyme pastebimas ai\u0161kus paveldimumas. Tuo labiau, pastaruoju metu yra manoma, kad genetinis polinkis skaitomas migrenos prie\u017eastimi. Kokia gi rizika perduoti susirgim\u0105 vaikui? Jeigu migrena<\/a> serga mama, tuomet migrenos i\u0161sivystymo rizika vaikui sudaro 72%, jeigu t\u0117vas – 20%, jeigu abu t\u0117vai – apie 90%. Migrenos su aur\u0105 paveldimumo tikimyb\u0117 yra didesn\u0117 nei migrenos be auros.<\/o:p><\/span><\/p>\n

                      <\/span>Kas gi yra paveldima? Atsakymas sud\u0117tingas. Egzistuoja labai retos ir sunkios paveldimos migrenos formos: \u0161eimynin\u0117 hemiplegin\u0117 migrena<\/a> I,II ir II tipo, kuri\u0173 genai yra i\u0161ai\u0161kinti (genas CACNAA – \u0161eimyninei hemipleginei migrenai I tipo, ATPA<\/o:p><\/span><\/p>\n

II tipui, SCNA – III tipui. Visai atvejai, tai migrena<\/a> su aura, pasirei\u0161kianti gal\u016bni\u0173 paraly\u017eiumi. Da\u017enai, esant \u0161eimyninei hemipleginei migrenai at\u017eymimi epileptinai priepuoliai ir koordinacijos sutrikimai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

                     <\/span>Da\u017enesn\u0117ms formoms – migrenai su aura ir be jos, gen\u0173, atsaking\u0173 u\u017e migrenos i\u0161sivystym\u0105 nerasta. <\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/strong><\/o:p><\/span><\/p>\n

Serotonino vaidmuo migrenos i\u0161sivystyme <\/span><\/strong><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Serotoninas arba 5-hidroksitriptaminas, 5-HT, buvo atrastas dar prie\u0161 50 met\u0173. Serotoninas yra svarbiausia med\u017eiaga, dalyvaujanti nervinio signalo perdavime nuo vienos nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s kitai. Serotoninas, taip pat, yra randamas kituose organizmo l\u0105stel\u0117se – trombocituose, kraujo l\u0105stel\u0117se, atsakinguose u\u017e kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

                     <\/span>I\u0161karto po serotonino atradimo, buvo nustatytas jo vaidmuo migrenos i\u0161sivystyme. Buvo nustatyta, jog migrenos priepuolio metu pacient\u0173 \u0161lapime padid\u0117j\u0119 serotonino skilimo produkt\u0173, b\u016btent 5-hidroksiindolin\u0117s r\u016bg\u0161ties. V\u0117liau, buvo atrasti serotonino receptoriai, 5-HT receptoriai, kurios skatinant mal\u0161inamas migrenos priepuolis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

                     <\/span>Serotonino receptoriai pla\u010diai paplit\u0119 \u017emogaus organizme. Jie patinkami vir\u0161kinamajame trakte, \u0161irdyje, kraujagysl\u0117se. \u0160ie receptoriai dalyvauja vidaus organ\u0173 veikoje. Su migrena<\/a> susij\u0119 serotonino receptoriai yra 5HT1B ir 5HTD receptoriai, esantis tri\u0161akio nervo gal\u016bn\u0117se ir jo i\u0161nervuojamose kraujagysl\u0117se.<\/o:p><\/span><\/p>\n

                     <\/span>Migrenos priepuolio metu b\u016bna galvos smegen\u0173 dangal\u0173 kraujagysli\u0173 i\u0161sipl\u0117timas, aplink kuri\u0173 vystosi u\u017edegimas. Kaip atsakas \u012f u\u017edegim\u0105 i\u0161 tri\u0161akio nervo gal\u016bn\u0117li\u0173 i\u0161siskiria biologi\u0161kai aktyvios med\u017eiagos, peptidai, kurie dar daugiau padidina u\u017edegim\u0105. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Serotonino receptoriai 1B sukelia kraujagysli\u0173 susiaur\u0117jim\u0105, kurie b\u016bna i\u0161sipl\u0117t\u0119 migrenos priepuolio metu, o 1D receptoriai suma\u017eina peptid\u0173 i\u0161siskirim\u0105 i\u0161 tri\u0161akio nervo gal\u016bn\u0117li\u0173, taip pat slopina skausminio signalo perdavim\u0105 tri\u0161akiu nervu. Aktyvuojant 1D receptorius slopinamas pykinimas ir v\u0117mimas.<\/span><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/p>\n

Migrenos klubas<\/a><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Migrena sergantis pacientai, da\u017enai at\u017eymi, jog j\u0173 gimin\u0117je ka\u017ekas sirgo ar serga migrena. Kartai, jauni t\u0117veliai, sergantis migrena, nerimauja ar j\u0173 nepersiduos susirgimas j\u0173 vaikams. Migrenos i\u0161sivystyme pastebimas ai\u0161kus paveldimumas. Tuo labiau, pastaruoju metu yra manoma, kad genetinis polinkis skaitomas migrenos prie\u017eastimi. Kokia gi rizika perduoti susirgim\u0105 vaikui? Jeigu migrena serga mama, tuomet migrenos i\u0161sivystymo rizika vaikui sudaro 72%, jeigu t\u0117vas – 20%, jeigu abu t\u0117vai – apie 90%. Migrenos su aur\u0105 paveldimumo tikimyb\u0117 yra didesn\u0117 nei migrenos be auros.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[148,112],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10435","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-migrena","tag-serotonino"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10435","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10435"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10435\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10435"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10435"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10435"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10435"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10435"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}