{"id":10438,"date":"2011-01-22T20:00:00","date_gmt":"2011-01-22T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-01-22T20:00:00","modified_gmt":"2011-01-22T20:00:00","slug":"migrenos-priepuolis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/migrenos-priepuolis\/10438\/","title":{"rendered":"Migrenos priepuolis"},"content":{"rendered":"

 <\/p>\n

migrena<\/a>\/4394″>Migrena<\/a> –  ne tik galvos skausmas, tai neurologinis susirgimas, kur\u012f sukelia visum\u0105 galvos smegen\u0173 veiklos sutrikim\u0173. Tai yra sutrikimai, susij\u0119 su pakitusiomis biochemin\u0117mis reakcijomis, kurios prasid\u0117jus, jau nesustoja, o tik vystosi toliau, sukeliant vis naujus simptomus.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tokiu b\u016bdu, migrenos priepuolis skirstomas \u012f kelias fazes: prodromin\u0117 faz\u0117, esanti kelias valandas ar net dienas prie\u0161 pasirei\u0161kiant galvos skausmui, migrenin\u0117 aura, atsirandanti betarpi\u0161kai prie\u0161 galvos skausm\u0105, galvos skausmo faz\u0117, galvos skausmo ma\u017e\u0117jimo faz\u0117 ir laikotarpis po galvos skausmo priepuolio, taip pat besit\u0119siantis kelias valandas ar paras.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Prodromin\u0117 faz\u0117 at\u017eymima beveik 60% pacient\u0173, kuomet jie skund\u017eiasi psichologiniu diskomfortu (padid\u0117j\u0119s nerimas, sutrikusi nuotaika, sudirginimas, apsunkintas susikaupimas ar atvirk\u0161\u010diai, padid\u0117j\u0119s aktyvumas ir euforija), vegetatyviniais simptomais (vir\u0161kinimo sutrikimas, \u0161irdies plakimas, da\u017enas \u0161lapinimasis). Nekurie pacientai negali apibudinti prodromin\u0117s faz\u0117s simptom\u0173 ir patiria tik „art\u0117jan\u010dio priepuolio poj\u016bt\u012f“.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Migrenin\u0117 aura – tai neurologini\u0173 sutrikim\u0173 kompleksas, atsirandantis prei\u0161 arba galvos skausmo prad\u017eioje. Apie 20% pacient\u0173 kart\u0173 su migrena<\/a> patiria migrenos aur\u0105. Paprastai po auros seka sunkus migrenos galvos skausmo priepuolis, nors niekusiems pacientams galvos skausmas nei\u0161sivysto („begalv\u0117 „ migrena<\/a>). Migrenin\u0117 aura t\u0119siasi apie nuo 5 min iki 1 valandos (vidutini\u0161kai 20 min). Toliau visi poky\u010diai visi\u0161kai i\u0161nyksta. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Da\u017eniausiai galvos skausmas yra vienpusis ir pulsuojantis. Nevartojant vaist\u0173, migrenos priepuolis t\u0119siasi 4-72 valandas, vidutini\u0161kai 24 valandas. Besibaigiant priepuoliui, galvos skausmas ma\u017e\u0117ja ir prasideda faz\u0117 po priepuolio, kuomet pacientai jau\u010dia \u017eenkl\u0173 bendr\u0105 silpnum\u0105, nuovarg\u012f.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Beveik 100% pacient\u0173 migreninis galvos skausmo priepuolis susij\u0119s su lydin\u010diais simptomais (pykinimas, v\u0117mimas, \u0161viesos ir garso baim\u0117). 60-70% pacient\u0173 at\u017eymi prodromin\u0117s faz\u0117s simptomus.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Apie 30% pacient\u0173 at\u017eymi kart\u0173 su migrena<\/a> lydin\u010dius susirgimus, kurie n\u0117ra, i\u0161 esm\u0117s, migrenos pasirei\u0161kimu, ta\u010diau, taip pat, \u012ftakuoja ligos eig\u0105, jos gydym\u0105, paciento gyvenimo kokyb\u0119. Da\u017eniausiais lydin\u010diais susirgimai yra nerimas, depresija<\/a>, miego sutrikimas, l\u0117tiniai \u012fvairios lokalizacijos skausmai, arterin\u0117 hipertenzija, hipotenzija ir pan.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Jau buvo min\u0117ta apie tai, kokia sunki ir sud\u0117tinga gali b\u016bti migrenos eiga ir kaip ji neigiamai veikia paciento gyvenim\u0105. Tuo tarpu, nepaisant viso ligos dramatizmo, migrenos priepuolis n\u0117ra pavojingas, ypatingai teisingai j\u012f gydant. Neesant migrenos priepuoliams, \u017emon\u0117s, sergantis migrena<\/a>, jau\u010diasi visi\u0161kai sveikai. Gydytojai baiminasi tik migrenos komplikacij\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Migrenos klubas<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Migrena<\/a> –  ne tik galvos skausmas, tai neurologinis susirgimas, kur\u012f sukelia visum\u0105 galvos smegen\u0173 veiklos sutrikim\u0173. Tai yra sutrikimai, susij\u0119 su pakitusiomis biochemin\u0117mis reakcijomis, kurios prasid\u0117jus, jau nesustoja, o tik vystosi toliau, sukeliant vis naujus simptomus.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[2846,148,108,1458,2845],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10438","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-galvos-skausmo-priepuolis","tag-migrena","tag-nerimas","tag-priepuolis","tag-skausmo-priepuolis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10438","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10438"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10438\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10438"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10438"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10438"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10438"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10438"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}