{"id":10442,"date":"2011-01-18T20:00:00","date_gmt":"2011-01-18T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-01-18T20:00:00","modified_gmt":"2011-01-18T20:00:00","slug":"galvos-skausmas-migrena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/galvos-skausmas-migrena\/10442\/","title":{"rendered":"Galvos skausmas – Migrena"},"content":{"rendered":"

Skausmo prie\u017eas\u010di\u0173 yra daug, 90 proc. atvej\u0173 – tai migrenos ar \u012ftampos galvos skausmai. Svarbu atskirti, kada skausmas yra pavojingas ir kada pacient\u0105 nukreipti specialisto konsultacijai.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Galvos skausm\u0173 klasifikavimas<\/span><\/b><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Galvos skausmai skiriami \u012f dvi dideles grupes:<\/span><\/span><\/p>\n

1. Pirminiai. Tai tokie galvos skausmai, kai nesti akivaizd\u017ei\u0173 lig\u0173 ir organini\u0173 pakitim\u0173, galin\u010di\u0173 juos s\u0105lygoti. Jie link\u0119 kartotis. \u0160iai grupei priklauso trys pagrindin\u0117s pirmini\u0173 galvos skausm\u0173 r\u016b\u0161ys – migrena<\/a>, \u012ftampos tipo bei klasteriniai galvos skausmai. \u0160i\u0105 gal­vos skausm\u0173 grup\u0119 panagrin\u0117sime pla\u010diau.<\/span><\/span><\/p>\n

2. Antriniai. Juos sukelia kokia nors konkreti orga­nin\u0117 patologija ir \u0161iuo atveju galvos skausmas yra tik tam tikros ligos simptomas.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Pirminiai galvos skausmai<\/span><\/b><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

migrena<\/a>\/4394″>Migrena<\/a><\/span><\/b><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Migrenos klasifikacija remiasi klinikin\u0117mis galvos skausmo savyb\u0117mis, i\u0161 kuri\u0173 pati da\u017eniausia yra aura. Aura – tai tam tikri prodrominiai simptomai, atsiran­dantys prie\u0161 pat prasidedant galvos skausmui. Tod\u0117l da\u017eniausiai skiriama migrena<\/a> su aura ir migrena<\/a> be au­ros. Pati aura gali b\u016bti labai \u012fvairi, ta\u010diau da\u017eniausiai jai b\u016bdingi \u012fvair\u016bs reg\u0117jimo sutrikimai. Ta\u010diau gali b\u016bti ir pykinimas, alkis, sustipr\u0117j\u0119 \u012fvair\u016bs jutimai, nuotaikos ir elgesio pakitimai.<\/span><\/span><\/p>\n

Migrenai labai b\u016bdinga tai, kad j\u0105 i\u0161provokuoja tam tikri dirgikliai (trigeriai), kuriais gali b\u016bti hormon\u0173 po­ky\u010diai, tam tikras maistas, sensoriniai dirgikliai (pvz., kvapai, \u0161viesos), ilgas nevalgymas ar staigus atsipalai­davimas po kokio nors streso ar nervin\u0117s \u012ftampos.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Migrenos diagnostiniai kriterijai:<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Bent du i\u0161 \u0161i\u0173 simptom\u0173: skausmas vienoje gal­vos pus\u0117je, tvink\u010diojamojo, pulsuojamojo pob\u016bd\u017eio, skausmas sustipr\u0117ja u\u017esiimant kasdiene veikla, viduti­nio–didelio intensyvumo;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Bent vienas i\u0161 \u0161i\u0173 simptom\u0173: pykinimas ir\/ar v\u0117­mimas, fotofobija ir fonofobija.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

\u012etampos galvos skausmas<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

\u0160ie skausmai gali trukti nuo 30 minu\u010di\u0173 iki keli\u0173 die­n\u0173, sunkiais atvejais jie tampa nuolatiniu palydovu. Pats skausmas da\u017enai yra nestiprus ar vidutinio intensyvumo, apib\u016bdinamas kaip ver\u017eiantis, spaud\u017eiantis ar bukas. \u0160io skausmo niekada nelydi jokie kitokie simptomai (pvz., reg\u0117jimo sutrikimai, kar\u0161\u010diavimas, v\u0117mimas, sprando raumen\u0173 rigidi\u0161kumas ir t. t). \u0160io tipo skausm\u0105 padeda diagnozuoti Tarptautin\u0117s galvos skausm\u0173 organizacijos pateikti \u012ftampos tipo galvos skausm\u0173 diagnostiniai kri­terijai <\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

\u012etampos tipo, l\u0117tini\u0173 \u012ftampos tipo, l\u0117tini\u0173 gal­vos skausm\u0173 diagnostikos kriterijai:<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

A. Ma\u017eiausiai 10 ankstesni\u0173 galvos skausmo epizod\u0173, atitinkan\u010di\u0173 B–D kriterijus, galvos skausmas trunka ma­\u017eiau nei 180 dien\u0173 per metus ar 15 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f.<\/span><\/span><\/p>\n

B. Galvos skausmas trunka nuo 30 minu\u010di\u0173 iki 7 die­n\u0173.<\/span><\/span><\/p>\n

C. B\u016bdingos ma\u017eiausiai dvi i\u0161 \u0161i\u0173 skausmo ypatybi\u0173:<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>spaud\u017eiamojo ar ver\u017eiamojo (ne pulsuojan\u010dio) pob\u016bd\u017eio,<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>ma\u017eo–vidutinio intensyvumo (n\u0117ra pernelyg stip­rus),<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>jau\u010diamas abiejose galvos pus\u0117se,<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>nesustipr\u0117ja lipant laiptais ar u\u017esiimant kita kas­diene veikla.<\/span><\/span><\/p>\n

D. Abu \u0161ie kriterijai:<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>n\u0117ra pykinimo ir v\u0117mimo,<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>n\u0117ra fotofobijos (\u0161viesos baim\u0117s) ir fonofobijos (triuk\u0161mo baim\u0117s) arba yra tik viena i\u0161 j\u0173. <\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

L\u0117tinis \u012ftampos tipo galvos skausmas. <\/span><\/b><\/span>Toks pat kaip ir \u012ftampos tipo galvos skausmas, i\u0161skyrus tai, kad trunka ilgiau nei 15 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f ir ma\u017eiausiai \u0161e\u0161is m\u0117ne­sius.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

L\u0117tinis kasdienis galvos skausmas. <\/span><\/b><\/span>Toks pat kaip \u012ftampos tipo galvos skausmas. Jau\u010diamas ma\u017eiausiai 6 dienas per savait\u0119<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Klasteriniai galvos skausmai<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Tai viena galvos skausmo form\u0173 i\u0161 grup\u0117s galvos skaus­m\u0173 (trigemini\u0173 autonomini\u0173 cefalgij\u0173), kuri\u0173 patofizio­logija iki \u0161iol n\u0117ra ai\u0161ki. Jiems b\u016bdinga, kad tai trumpa­laikiai, ta\u010diau da\u017enai pasikartojantys stipr\u016bs skausmai, lydimi autonomin\u0117s vegetacin\u0117s disfunkcijos simptom\u0173. Da\u017eniausiai jais skund\u017eiasi vyrai, \u0161ie skausmai praside­da apie dvide\u0161imtuosius gyvenimo metus, da\u017enesni tarp r\u016bkan\u010di\u0173j\u0173.<\/span><\/span><\/p>\n

Skausmai yra gana specifiniai. Skausmo atakos esti serijin\u0117s, priepuolinio pob\u016bd\u017eio, paprastai trunka 6–12 savai\u010di\u0173 ir kartojasi kart\u0105 per vienerius ar dvejus metus tuo pa\u010diu met\u0173 laiku. Skausmas grie\u017etai vienpusis, jau­\u010diamas aplink ak\u012f, atsiranda kart\u0105 ar kelis kartus kasdien, da\u017eniausiai nakt\u012f. Pacientas, nebegal\u0117damas likti lovoje, bla\u0161kosi po kambar\u012f. Toks priepuolis trunka 30–60 mi­nu\u010di\u0173. Skaudama akis parausta, a\u0161aroja, toje pat nosies pus\u0117je prasideda „sloga“ ar ji u\u017esikem\u0161a, gali atsirasti voko ptoz\u0117. Moterims da\u017enesn\u0117 atipin\u0117 forma. Retai, bet galima l\u0117tin\u0117 skausm\u0173 forma, kai tarp skausm\u0173 serij\u0173 n\u0117ra ramaus periodo. Epizodin\u0117 ligos forma gali tapti l\u0117­tine ar atvirk\u0161\u010diai, ta\u010diau jei prasideda klasteriniai galvos skausmai, jie trunka 30 ar daugiau met\u0173. Skausmus gali provokuoti alkoholis.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Klasterini\u0173 galvos skausm\u0173 diagnostiniai kriterijai:<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Penkios galvos skausm\u0173 atakos, nuo vienos iki a\u0161­tuoni\u0173 atak\u0173 per dien\u0105;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Stiprus vienpusis, abipusis, supra orbitalinis (vir\u0161 akiduobi\u0173) ar temporalinis (smilkini\u0173) skausmas, trun­kantis 15–180 minu\u010di\u0173 (negydant), esant bent vienam i\u0161 \u0161i\u0173 simptom\u0173 toje pat galvos pus\u0117je, kurioje jau\u010diamas ir skausmas: a\u0161arojimas, nosies u\u017egulimas, rinor\u0117ja (sekre­cija i\u0161 nosies), vir\u0161ugalvio ar veido prakaitavimas, ptoz\u0117 (voko u\u017ekritimas), mioz\u0117 (vyzd\u017eio susiaur\u0117jimas), aki\u0173 vok\u0173 edema.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Kada galvos skausmas yra pavojingas<\/span><\/b><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Nors da\u017eniausia skausmo prie\u017eastis migrena<\/a> ir \u012ftam­pos galvos skausmas, ta\u010diau yra ir gali b\u016bti rimtos ligos simptomu. Pavojaus \u017eenklai, kai reikia pacient\u0105 nukreip­ti specialisto konsultacijai<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Jeigu galvos skausmai prasid\u0117jo > 50 met\u0173 am­\u017eiaus;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Jeigu tai stiprus, naujai atsirad\u0119s galvos skausmas, skirtingo pob\u016bd\u017eio nei anks\u010diau;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Jeigu atsiranda tuoj pat atsik\u0117lus po miego ar pa­\u017eadina i\u0161 miego;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Jeigu buvo randamas padidintas AKS; <\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Jeigu galvos skausmai prasid\u0117jo po galvos traumos.<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Jeigu skausmas nepasiduoda gydymui \u012fprastiniais skausm\u0105 mal\u0161inan\u010diais vaistais;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Jeigu galvos skausm\u0105 lydi neurologiniai simpto­mai, s\u0105mon\u0117s ir psichikos sutrikimai. <\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Jeigu greta yra sistemin\u0117s ligos po\u017eymi\u0173 (kar\u0161\u010dia­vimas, sprando raumen\u0173 rigidi\u0161kumas, b\u0117rimas ir kt.), regos nervo spenelio edema.<\/span><\/span> <\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Galvos skausm\u0173 gydymas<\/span><\/b><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s:<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>\u0160altas kompresas, poilsis tamsiame tyliame kam­baryje;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Smilkini\u0173 masa\u017eas;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Meditacija;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Relaksacija;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Ledo gabaliukai ant galvos ar veido;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Psichoterapija;<\/span><\/span><\/p>\n

·<\/span>          <\/font><\/span> <\/span>Saikingas fiziniskr\u016bvis.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Vaistai<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

Nenarkotiniai analgetikai. <\/span><\/strong>Da\u017eniausiai gydymui yra vartojamas acetominofenas. Kai kuriais atvejais galima skirti kombinuotus preparatus: acetominofen\u0105 ir kodei­n\u0105.<\/span><\/span><\/p>\n

Galvos skausmui gydyti skiriami ir NVNU gydomo­siomis doz\u0117mis. Itin greitai ir veiksmingai skausm\u0105 mal­\u0161ina \u0161ios grup\u0117s preparatas deksketoprofenas (dolmen<\/a>\/7553″>Dolmen<\/a>). Jo skausm\u0105 mal\u0161inantis poveikis prasideda jau po 30 mi­nu\u010di\u0173 pavartojus vaisto, o poveikis trunka 4-6 valandas. dolmen<\/a>\/7553″>Dolmen<\/a> skiriamas \u012fvairaus intensyvumo galvos skaus­mui gydyti. Atsi\u017evelgiant \u012f skausmo prie\u017eastis ir inten­syvum\u0105, da\u017eniausiai patariama vartoti Dolmen<\/a> po 25 mg kas 8 valandos. Visa paros doz\u0117 neturi b\u016bti didesn\u0117 kaip 75 mg.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/font><\/p>\n

V\u0117mim\u0105 slopinantys medikamentai <\/span><\/b><\/span>skiriami, kai yra stiprus pykinimas, v\u0117mimas, da\u017eniausiai migrenos prie­puolio atveju.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/span><\/p>\n

Specifiniai vaistai migrenai gydyti<\/span><\/b><\/span>. Naujausi migre­nai gydyti skirti vaistai yra selektyv\u016bs serotonino ago­nistai sumatriptanas rizatriptanas, zolmitriptanas, narat­riptanas.<\/span><\/span><\/p>\n

Lietuvos gydytojo \u017eurnalas<\/p>\n

Daugiau apie Migrena<\/a> galite su\u017einoti prisijung\u0119 prie Migrenos klubo<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Migrenos klasifikacija remiasi klinikin\u0117mis galvos skausmo savyb\u0117mis, i\u0161 kuri\u0173 pati da\u017eniausia yra aura. Aura – tai tam tikri prodrominiai simptomai, atsiran­dantys prie\u0161 pat prasidedant galvos skausmui. Tod\u0117l da\u017eniausiai skiriama migrena su aura ir migrena be au­ros. Pati aura gali b\u016bti labai \u012fvairi, ta\u010diau da\u017eniausiai jai b\u016bdingi \u012fvair\u016bs reg\u0117jimo sutrikimai. Ta\u010diau gali b\u016bti ir pykinimas, alkis, sustipr\u0117j\u0119 \u012fvair\u016bs jutimai, nuotaikos ir elgesio pakitimai.<\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[836,1219,1220,1222,4,85,148,2844,53,177,1221,9,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10442","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-dolmen","tag-galvos-skausmas","tag-galvos-skausmui","tag-galvos-skausmui-gydyti","tag-karsciavimas","tag-miego","tag-migrena","tag-migrenai-gydyti","tag-pykinimas","tag-skausmui","tag-skausmui-gydyti","tag-sloga","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10442","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10442"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10442\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10442"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10442"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10442"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10442"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10442"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}