{"id":10457,"date":"2011-01-12T20:00:00","date_gmt":"2011-01-12T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-01-12T20:00:00","modified_gmt":"2011-01-12T20:00:00","slug":"migrenos-gydymas-naujas-vaistas-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/migrenos-gydymas-naujas-vaistas-lietuvoje\/10457\/","title":{"rendered":"Migrenos gydymas: naujas vaistas Lietuvoje"},"content":{"rendered":"

Migrenos gydymas: naujas vaistas Lietuvoje<\/strong><\/p>\n

Daugelio klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenys \u012frodo, kad migrena<\/a> ir kiti galvos skausmai ne tik sukelia konkretaus asmens sveikatos pablog\u0117jim\u0105, bet pablogina jo gyvenimo kokyb\u0119, \u017eenkliai apriboja laisvalaikio, darbin\u0119 ir kit\u0105 socialin\u0119 veikl\u0105, turi \u012ftakos ir jo \u0161eimos nariams. Be to, net ir nesant galvos skausm\u0173, gali i\u0161kilti kito skausm\u0173 epizodo baim\u0117 ir tai gali \u012ftakoti gyvenimo kokyb\u0119. Galvos skausmai yra da\u017eniausias neurologinis sutrikimas, kuris bendrojoje klinikin\u0117je praktikoje lieka spr\u0119stina problema, kadangi tyrimai nurodo, kad tik 15 proc. vyr\u0173 ir 28 proc. moter\u0173 nustatoma migrenos diagnoz\u0117 ir paskiriamas tinkamas gydymas.<\/p>\n

Apie migren\u0105<\/span><\/b><\/p>\n

Migrena<\/a> – vienas i\u0161 da\u017eniausi\u0173 galvos skausm\u0173. Statistika teikia, kad ~75 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 yra moterys. Atlikti klinikiniai tyrimai pateikia i\u0161vadas, kad galvos skausmus patiriantys asmenys link\u0119 tur\u0117ti ma\u017eesnes pajamas bei i\u0161silavinim\u0105, o didesn\u0117 j\u0173 dalis, lyginant su galvos skausm\u0173 nepatirian\u010diais asmenimis, nedirba. Taip pat nurodoma, kad migrena<\/a> sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 gyvenimo kokyb\u0117 yra blogesn\u0117, \u017eenkli neigiama \u012ftaka j\u0173 \u0161eimyniniam gyvenimui. Netgi kai kurie galvos skausmus patiriantys asmenys pasirenka tur\u0117ti ma\u017eiau vaik\u0173, nei tur\u0117t\u0173, jei nepatirt\u0173 galvos skausm\u0173. Taigi \u0161i l\u0117tin\u0117 neurologin\u0117 liga, ver\u010dia sergant\u012fj\u012f keisti gyvenimo b\u016bd\u0105 bei daro \u012ftak\u0105 jo kokybei.<\/span><\/p>\n

Migrenai b\u016bdingi vidutinio stiprumo\/stipr\u016bs, pulsuojantys ir da\u017enai apimantys vien\u0105 galvos pus\u0119 (nors gali apimti ir abi galvos puses), besilokalizuojantys kaktos srityje skausmo priepuoliai (1 pav.). Priepuoliai paprastai trunka 4–72 val., o kartojasi kiekvienam pacientui \u012fvairiai, nors daugumai – 1–4 kartus per m\u0117nes\u012f. Kai kurie pacientai i\u0161gyvena prodromin\u0119 faz\u0119, trunkan\u010di\u0105 apie 48 val. \u0160iuo laikotarpiu jie gali b\u016bti dirgl\u016bs, depresi\u0161ki, da\u017enai \u017eiovauja, pasirei\u0161kia padid\u0117j\u0119s jautrumas ir kt.<\/span><\/p>\n

Skausmo priepuolius i\u0161provokuoja \u012fvair\u016bs veiksniai (trigeriai) (1 lentel\u0117), kuriuos b\u016btina pad\u0117ti pacientui i\u0161siai\u0161kinti. Migrenos priepuol\u012f paprastai <\/span>lydi ir vegetaciniai simptomai (pykinimas, v\u0117mimas, garso (fonofobija) ir \u0161viesos (fotofobija) baim\u0117). Taigi skausmo priepuoli\u0173 metu pacientai link\u0119 ramiai gul\u0117ti u\u017etamsintoje patalpoje. Klinikin\u0117je praktikoje da\u017eniausiai pasitaiko migrena<\/a> be auros, o antroje vietoje – migrena<\/a> su aura. <\/span><\/span><\/p>\n

Pagal Europos neurolog\u0173 draugij\u0173 federacijos rekomendacijas (2006) migrenos diagnoz\u0117 nustatoma tuomet, kai b\u016bna \u012fvyk\u0119 bent penki priepuoliai. Diagnozei nustatyti pakanka i\u0161samaus neurologinio i\u0161tyrimo pirmo vizito metu, o vaizdiniai tyrimai esant tipi\u0161kai klinikai neatliekami.<\/span><\/span> <\/span><\/p>\n

 <\/span><\/i><\/b><\/p>\n\n\n\n\n
\n

1 lentel\u0117. <\/b><\/span><\/i>Da\u017eniausi migren\u0105 provokuojantys veiksniai<\/span><\/b><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

·         <\/span><\/span><\/span>Susij\u0119 su maistu (<\/span>pvz., \u0161okoladas, s\u016bris, apelsinai, pomidorai, svog\u016bnai, raudonas vynas, alkoholis ir kt.),<\/span><\/p>\n

·         <\/span><\/span><\/span>Hormon\u0173 svyravimai (pvz., menstruacijos, ovuliacija, kontraceptikai, hormon\u0173 pakaitin\u0117 terapija ir kt.)<\/span><\/p>\n

·         <\/span><\/span><\/span>Galvos trauma<\/span><\/p>\n

·         <\/span><\/span><\/span>Fizinis kr\u016bvis<\/span><\/p>\n

·         <\/span><\/span><\/span>Nuovargis<\/span><\/p>\n

·         <\/span><\/span><\/span>Psichologin\u0117 \u012ftampa<\/span><\/p>\n

·         <\/span><\/span><\/span>Miego stoka ir persimiegojimas<\/span><\/p>\n

·         <\/span><\/span><\/span>Vaistai (pvz., nitroglicerinas, histaminas, rezerpinas, hidralazinas, ranitidinas, estrogenai ir kt.)<\/span><\/p>\n

 <\/span><\/b><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

Migrenos gydymo klausimai<\/span><\/b><\/p>\n

Migrenos farmakologinis gydymas skiriamas priepuoliams nutraukti ir j\u0173 profilaktikai. Migrenos priepuoli\u0173 klinika skirtinga, tod\u0117l rekomenduojama gydymo b\u016bd\u0105 parinkti individualiai, o gydymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti nuoseklus, ilgalaikis, kompleksinis (2 pav.).<\/span><\/p>\n

 <\/span><\/p>\n

2 pav.<\/span><\/i> Penki migrenos gydymo \u017eingsniai<\/b><\/span><\/p>\n

    \n
  1. Migrenos diagnozavimas<\/span><\/b> <\/span><\/li>\n<\/ol>\n

    Nustatoma diagnoz\u0117, remiantis IHS*<\/span> kriterijais<\/span><\/p>\n

      \n
    1. Negal\u0117s \u012fvertinimas<\/span><\/b><\/li>\n<\/ol>\n

      \u012evertinamas galvos skausmo sukelto darbingumo suma\u017e\u0117jimas naudojant MIDAS** klausimyn\u0105<\/span><\/p>\n

       <\/p>\n

        \n
      1. Vaist\u0173 parinkimas<\/span><\/b><\/li>\n<\/ol>\n

        Sudaroma \u016bmini\u0173 migrenos priepuoli\u0173 gydymo strategija<\/span><\/p>\n

          \n
        1. Gydymas individualizuojamas <\/span><\/b><\/li>\n<\/ol>\n

          Migrenos priepuoli\u0173 klinika skirtinga, tod\u0117l rekomenduojama gydymo b\u016bd\u0105 parinkti individualiai<\/span><\/p>\n

            \n
          1. Paciento mokymas<\/span><\/b><\/li>\n<\/ol>\n

            Ligonio mokymas pa\u017einti ir suprasti provokuojan\u010dius veiksnius, ra\u0161yti galvos skausm\u0173 dienora\u0161t\u012f<\/span><\/p>\n

            *<\/span><\/b> <\/span><\/b>Tarptautin\u0117 galvos skausmo draugija (angl. International Headache Society<\/i>, IHS); **<\/span> Migrenos ne\u012fgalumo vertinimo klausimynas (angl. Migraine Disability Assessment Questionnaire,<\/i> MIDAS).<\/span><\/p>\n

             <\/span><\/p>\n

            Priepuoli\u0173 gydymas skirstomas \u012f nespecifin\u012f (aspirinas, acetaminofenas, nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo, opiatai ir sud\u0117tiniai preparatai (pvz., paracetamolis ir kofeinas) ir specifin\u012f (ergotaminas, dihidroergotaminas ir triptanai) gydym\u0105. \u0160iuo metu efektyviausiais vaistais migrenos priepuoliams nutraukti laikomi triptanai: eletriptanas, frovatriptanas (pvz., Migard<\/a><\/i>), naratriptanas, rizatriptanas, sumatriptanas, zolmitriptanas ir kt. Migard<\/a><\/i> – neseniai Lietuvoje atsirad\u0119s vaistas, indikuotinas migrenos priepuolio, prasidedan\u010dio su aura arba be jos, skubiam gydymui. Jis efektyviai veikia migreninius susijusius su menstruacijomis skausmus ir naudingas migrenos prevencijai \u0161iuo laikotarpiu. B\u016btent frovatriptanas – vienintelis vaistas indikuotinas trumpalaikei menstruacin\u0117s migrenos prevencijai moterims JAV. I\u0161skirtina migardo savyb\u0117 dar ir ta, kad jo eliminacijos pusperiodis – ~ 26 val., t.y. reik\u0161mingai ilgesnis nei kit\u0173 triptan\u0173.<\/span><\/p>\n

            Lengvus\/vidutinio stiprumo priepuolius, pasikartojan\u010dius 1–2 kartus per m\u0117nes\u012f si\u016bloma gydyti tik j\u0173 pasirei\u0161kimo metu. Ta\u010diau jei priepuoliai stipr\u016bs, da\u017eni, sukelia ne\u012fgalum\u0105, reikia ir profilaktinio gydymo. Pavyzd\u017eiui, JAV Galvos skausm\u0173 konsorciumo gair\u0117se, si\u016bloma pacientus suskirstyti pagal skausmo sukeliam\u0105 ne\u012fgalum\u0105, idant paskirti jiems veiksmingiausi\u0105 gydym\u0105 (3 pav.).<\/span><\/p>\n

            Deja, apie 40 proc. vis\u0173 migrenos priepuoli\u0173 net ir triptanai neturi adekvataus poveikio, tod\u0117l, u\u017esit\u0119sus priepuoliui ilgiau kaip 72 val., ligon\u012f rekomenduojama si\u0173sti \u012f skubios pagalbos skyri\u0173, nes kai kuriais atvejais pacient\u0105 gali tekti trumpam laiku stacionarizuoti, norint i\u0161vengti migreninio galvos smegen\u0173 infarkto.<\/span><\/p>\n

            Ypa\u010d svarbi ligonio emocin\u0117 b\u016bsena, psichologin\u0117 aplinka, darant \u012ftak\u0105 gydymo veiksmingumui.<\/span><\/p>\n

            Labai svarbus ligonio mokymas pa\u017einti ir suprasti provokuojan\u010dius veiksnius, ra\u0161yti galvos skausm\u0173 dienora\u0161t\u012f, tai ypa\u010d naudinga, kai migren\u0105 reikia gydyti ilg\u0105 laik\u0105.<\/span><\/p>\n

             <\/span><\/p>\n

             <\/span>3 pav.<\/i> Migrenos priepuoli\u0173 gydymo schema  <\/span><\/b><\/span><\/p>\n

             <\/span><\/p>\n\n\n\n
            \n

            Ne\u012fgalumo  <\/span>lygio nustatymas<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

             <\/p>\n\n\n\n\n\n
            \n

            Ma\u017eas ne\u012fgalumo lygis<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

            \n

            Vidutinis ne\u012fgalumo lygis<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

            \n

            Didelis ne\u012fgalumo lygis<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

             <\/p>\n\n\n\n\n\n
            \n

            Klinikin\u0117 i\u0161vada <\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

            \n

            Klinikin\u0117 i\u0161vada <\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

            \n

            Klinikin\u0117 i\u0161vada <\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

             <\/p>\n\n\n\n\n\n
            \n

            Paprastai pakanka nespecifinio gydymo; gana retai, kai priepuoliai b\u016bna sunk\u016bs prireikia triptan\u0173<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

            \n

            Gydymas reikalingas, b\u016btina \u012fvertinti veiksmingum\u0105. Eilei ligoni\u0173 reikalingas gydymas triptanais.<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

            \n

            Gydymas yra b\u016btinas. B\u016btini triptanai ir profilaktinis gydymas.<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

             <\/span><\/b><\/p>\n



            \nPirminio galvos skausmo sindrom\u0173 gydymo tyrimas<\/span><\/b><\/p>\n

            2008 m. JAV atliktas atsitiktin\u0117s atrankos kontroliuojamas galvos skausm\u0173 tyrimas, taikant specifin\u012f ir \u012fprast\u0105 gydym\u0105, kuriame dalyvavo 614–ka ≥21 m. am\u017eiaus asmen\u0173, varginam\u0173 \u012ftampos tipo galvos skausmo, migrenos ar besiskund\u017eian\u010di\u0173 mi\u0161riais galvos skausmais. Vertinimui naudotas Migrenos ne\u012fgalumo vertinimo klausimynas (angl. Migraine Disability Assessment Questionnaire,<\/i> MIDAS). Specifinio galvos skausm\u0173 gydymo program\u0105 sudar\u0117: pacient\u0173 apmokymai apie galvos skausm\u0173 tipus, provokuojan\u010dius veiksnius ir gydymo galimybes; profesionalo nustatyta diagnoz\u0117 ir gydymo planas; aktyvus ligonio steb\u0117jimas. Tyrimas truko 6 m\u0117n. Kontrolin\u0117s grup\u0117s ligoniai gavo \u012fprast\u0105 – tradicin\u012f gydym\u0105. <\/span><\/p>\n

            Pirminiai tyrim\u0173 rezultatai buvo palyginimas MIDAS skal\u0117s bal\u0173 ligoni\u0173, kuriems buvo taikomas specifinis gydymas ir \u012fprastinis gydymas po 6 m\u0117n. Antriniai – MIDAS skal\u0117s balai po 12 m\u0117n., bendra sveikatos b\u016bkl\u0117 bei gyvenimo kokyb\u0117 ir pasitenkinimas galvos skausm\u0173 gydymu. <\/span><\/p>\n

            Specifinis gydymas suma\u017eino MIDAS skal\u0117s balus 7 vienetais po 6 m\u0117n. ir 6,8 vienetais po 12 m\u0117n. Gyvenimo kokyb\u0117 ir pasitenkinimas gydymu taip pat pager\u0117jo. Taigi tyr\u0117jai pateik\u0117 i\u0161vad\u0105, kad toks specifinis galvos skausm\u0173 gydymas \u017eenkliai pagerino ligos baigtis ir toks – nuoseklus, ilgalaikis kompleksinis gydymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti diegiamas praktikoje.<\/span><\/p>\n

             <\/span><\/p>\n

            Apibendrinimas<\/span><\/b><\/p>\n

            ·         <\/span><\/span><\/span>Migrena<\/a> – vienas i\u0161 da\u017eniausi\u0173 galvos skausm\u0173. Ji sukelia ne tik sveikatos pablog\u0117jim\u0105, bet ir blogina gyvenimo kokyb\u0119, sutrikdo darbingum\u0105, tampa ne\u012fgalumo prie\u017eastimi.<\/span><\/p>\n

            ·         <\/span><\/span><\/span>Migrenos diagnozavimas paremtas apibr\u0117\u017etais \u0161ios ligos nustatymo kriterijais ir paprastai remiasi klinikinio tyrimo\/anamnez\u0117s duomenimis.<\/span><\/p>\n

            ·         <\/span><\/span><\/span>Migrenos gydymas skirstomas \u012f priepuoli\u0173 gydym\u0105 bei profilaktin\u012f gydym\u0105.<\/span><\/p>\n

            ·         <\/span><\/span><\/span>Migrena<\/a> gydoma acetaminofenu, nesteroidiniais vaistais nuo u\u017edegimo, pykinim\u0105 slopinan\u010diais vaistais ar j\u0173 deriniais, taip pat skalsi\u0173 alkaloidais ir triptanais.<\/span><\/p>\n

            ·         <\/span><\/span><\/span>Lietuvoje atsirado naujas specifinis vaistas nuo migrenos – Migard<\/a><\/i> (frovatriptanas).<\/span><\/p>\n

             <\/span><\/p>\n

             <\/span><\/p>\n

            Literat\u016bra<\/span><\/b><\/p>\n

              \n
            1. Bigal ME, Lipton RB. Excessive acute migraine medication use and migraine progression.\/\/ Neurology<\/span>.  – 2008;71(22), p.1821-8. <\/span><\/li>\n
            2. Edvinsson L, Uddman R. Neurobiology in primary headaches. Brain Res Brain Res Rev<\/span>. Jun 2005;48(3):438-56.<\/span><\/li>\n
            3. Goadsby PJ et al. Migrain – current understanding and treatment. N English J med. 2002;346:257-270.<\/span><\/li>\n
            4. http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Frovatriptan<\/span><\/li>\n
            5. http:\/\/extranet.vvkt.lt <\/span><\/li>\n
            6. Leonardi M, Raggi A, Ajovalasit D. et al. Functioning and disability in migraine. \/\/ Disabil Rehabil. – 2010, http:\/\/informahealthcare.com\/doi\/abs\/10.3109\/09638288.2010.511687<\/span><\/li>\n
            7. May A. et al. The trigeminovascular system in humans: pathophysiology implications for primary headache syndroms of the neural influences on the cerebral circulation. J Cereb Blood Flow Metab. 1999;19:115-127.<\/span><\/li>\n
            8. Matchar D.B. et al. The headache management trial: A randomized studt of coordinated care. Headache. 2008;48(9):1294-1310.<\/span><\/li>\n
            9. Obelienien\u0117 D., Vaitkus A. Migrena<\/a> \/\/Klinikin\u0117 neurologija – 2009, Vilnius, p. 241–254.<\/span><\/li>\n
            10. Sahai-Srivastava s. Pathophysiology and Treatment of Migraine and Related Headache\/\/ http:\/\/emedicine.medscape.com\/article\/1144656-overview<\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

              Daugelio klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenys \u012frodo, kad migrena ir kiti galvos skausmai ne tik sukelia konkretaus asmens sveikatos pablog\u0117jim\u0105, bet pablogina jo gyvenimo kokyb\u0119, \u017eenkliai apriboja laisvalaikio, darbin\u0119 ir kit\u0105 socialin\u0119 veikl\u0105, turi \u012ftakos ir jo \u0161eimos nariams. Be to, net ir nesant galvos skausm\u0173, gali i\u0161kilti kito skausm\u0173 epizodo baim\u0117 ir tai gali \u012ftakoti gyvenimo kokyb\u0119. Galvos skausmai yra da\u017eniausias neurologinis sutrikimas, kuris bendrojoje klinikin\u0117je praktikoje lieka spr\u0119stina problema, kadangi tyrimai nurodo, kad tik 15 proc. vyr\u0173 ir 28 proc. moter\u0173 nustatoma migrenos diagnoz\u0117 ir paskiriamas tinkamas gydymas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[275,1120,234,40,148,2764,2763,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10457","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-diagnoze","tag-klausimynas","tag-klinika","tag-kofeinas","tag-migrena","tag-migrenos-diagnozavimas","tag-migrenos-diagnoze","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10457","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10457"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10457\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10457"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10457"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10457"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10457"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10457"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}