{"id":10465,"date":"2011-01-21T20:00:00","date_gmt":"2011-01-21T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-01-21T20:00:00","modified_gmt":"2011-01-21T20:00:00","slug":"sintetine-biologija-nauda-ir-baime","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/sintetine-biologija-nauda-ir-baime\/10465\/","title":{"rendered":"Sintetin\u0117 biologija: nauda ir baim\u0117"},"content":{"rendered":"

Per pastaruosius metus mokslininkai m\u0117gino sukurti naujas gyvyb\u0117s formas beveik i\u0161 nieko. Anks\u010diau buvo tobulinama ar modifikuojama tai, k\u0105 jau yra suk\u016brusi gamta. Ta\u010diau \u0161iandienin\u0117 sintetin\u0117 biologija kuria visi\u0161kai nauj\u0105 gyvyb\u0119, nesiremdama jokiais genetiniais pirmtakais.
\nSkelbiami tikslai \u2013 pad\u0117ti \u017emonijai apsisaugoti nuo lig\u0173. Bet kiekviena lazda turi du galus. Ar n\u0117ra \u0161\u012f kart\u0105 kitas galas \u2013 pavojingas?<\/p>\n

Beveik visa DNR molekul\u0117 i\u0161 sintetini\u0173 dali\u0173<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Dedamos didel\u0117s pastangos norint sukurti mikrobin\u012f organizm\u0105, kuris i\u0161skirt\u0173 galing\u0105 antimaliarin\u012f vaist\u0105. Bandomi kurti mikrobai, kurie cirkuliuot\u0173 \u017emogaus kraujotakoje, ie\u0161kodami v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173. Mikrobai taip pat gali b\u016bti \u201eapginkluoti\u201c biologiniu prietaisu, kuris aptikt\u0173 ma\u017eus deguonies koncentracijos lygius, vyraujan\u010dius augliuose, arba gal\u0117t\u0173 \u012fsiver\u017eti \u012f v\u0117\u017eio l\u0105steles. <\/p>\n

2008 metais Japonijos chemikai paskelb\u0117 suk\u016br\u0119 pirm\u0105 DNR molekul\u0119, kuri\u0105 sudaran\u010dios dalys beveik visos yra sintetin\u0117s. Iki tol mokslininkai buvo suk\u016br\u0119 DNR molekules, turin\u010dias vos vien\u0105 ar kelet\u0105 sintetini\u0173 dali\u0173. Japon\u0173 mokslininkai sugeb\u0117jo susintetinti keturias visi\u0161kai naujas bazes ir patalpinti jas \u012f i\u0161 cukr\u0173 sukurt\u0105 DNR molekul\u0117s karkas\u0105. Taip jie gavo ne\u012fprastai stabili\u0105 dvigrand\u0119 strukt\u016br\u0105, labai pana\u0161i\u0105 \u012f tikr\u0105 DNR molekul\u0119. <\/p>\n

O \u0161tai neseniai JAV mokslininkams pirm\u0105 kart\u0105 pavyko sukurti besidauginan\u010dias bakterij\u0173 l\u0105steles su dirbtiniu genomu. \u201eVadiname tai sintetine gyvybe, nes l\u0105stel\u0117s gautos vien i\u0161 sintetin\u0117s chromosomos, sukurtos cheminiame sintezatoriuje, \u2013 ai\u0161kino \u0161io projekto vadovas Craigas Venteris. \u2013 Tai, m\u016bs\u0173 manymu, yra svarbus \u017eingsnis ir mokslo, ir filosofine prasme. Tai i\u0161 ties\u0173 pakeit\u0117 mano po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyvenim\u0105 s\u0105vok\u0105 ir gyvyb\u0117s veikimo mechanizmus\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis. <\/p>\n

\u0160is metodas gali b\u016bti panaudotas kuriant bakterijas, kurios gamint\u0173 biokur\u0105 arba pad\u0117t\u0173 i\u0161valyti aplinkai pavojingus ter\u0161alus. \u0160iuo metodu \u012fmanoma sukurti dumblius, kurie sugert\u0173 anglies dvidegin\u012f \u2013 vien\u0105 i\u0161 pagrindini\u0173 \u201e\u0161iltnamio efekt\u0105\u201c ir pasaulin\u012f klimato \u0161ilt\u0117jim\u0105 sukelian\u010di\u0173 veiksni\u0173. Taip b\u016bt\u0173 galima sukurti organizmus, kurie aplink\u0105 tausojan\u010diu b\u016bdu gamint\u0173 \u017ealiavas naftos perdirbimo gamykloms. <\/p>\n

Tyr\u0117jai tikisi i\u0161tobulinti metodus, kurie pad\u0117t\u0173 paspartinti vakcin\u0173 gamyb\u0105, kurti naujas maisto sudedam\u0105sias dalis ir chemines med\u017eiagas. <\/p>\n

Tiesa, kritikai persp\u0117ja, kad taip C. Venteris su bendradarbiais atveria Pandoros skryni\u0105, sudarydami galimybes kurti dirbtinius organizmus, kuri\u0173 veiklos padariniai gali b\u016bti sunkiai nusp\u0117jami. Ta\u010diau C. Venteris atmeta kaltinimus, es\u0105 jis vaidin\u0105s Diev\u0105, teigdamas, kad abejoni\u0173 i\u0161kyla kaskart, kai medicinoje arba moksle padaromas naujas su biologija susij\u0119s prover\u017eis. <\/p>\n

Sukurtos dyzelino bakterijos<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Sintetin\u0117 biologija arba genetika \u2013 jau tikrov\u0117. \u0160ioje \u0161ioje srityje dirba ne vien Craigas Venteris, kurdamas naujas gyvyb\u0117s formas. San Francisko kompanija LS9 kartu su Kalifornijos universiteto mokslininkais suk\u016br\u0117 modifikuotas E.coli bakterijas, kurios celiulioz\u0119 paver\u010dia \u012fvairiomis chemin\u0117mis med\u017eiagomis, \u012fskaitant ir dyzelin\u0105. \u0160\u012f ne\u012ftik\u0117tin\u0105 darb\u0105 per kelias stadijas atlieka mikroorganizm\u0173 pasigaminti bioinstrumentai \u2013 fermentai. Trumpai sakant, bakterijos \u012f aplink\u0105 i\u0161skiria degalus. <\/p>\n

Vienas kompanijos \u012fk\u016br\u0117j\u0173 chemin\u0117s in\u017einerijos ir bioin\u017einerijos prof. Jay Keaslingas prane\u0161\u0117, kad E.coli bakterija buvo taip modifikuota, kad gal\u0117t\u0173 susintetinti ferment\u0105 hemiceliuliaz\u0119, kuri skaido celiulioz\u0119 \u012f cukrus. V\u0117liau bakterija \u0161iuos tarpinius produktus ir paver\u010dia dyzelinu. <\/p>\n

Tokiu metodu galima gauti \u012fvairi\u0173 tip\u0173 degalus i\u0161 biomas\u0117s, teigia mokslininkai. <\/p>\n

Galima \u012fsivaizduoti ekonomin\u012f efekt\u0105, jeigu pavykt\u0173 tokiu b\u016bdu sintetinti pageidaujamus degalus dideliais kiekiais. Tiesa, tai n\u0117ra lengva, nes dideliuose rezervuaruose, pasikeitus aplinkoms s\u0105lygoms, bakterijos gali imti veikti nebe taip efektyviai. Ta\u010diau naujoji laboratorijoje sukurta E. coli atmaina i\u0161 esm\u0117s yra naftos perdirbimo gamyklos minianalogas. <\/p>\n

Nagrin\u0117jama sintetin\u0117s biologijos nauda<\/span> <\/p>\n

<\/strong>JAV kongresas i\u0161klaus\u0117 prane\u0161im\u0105 apie naujas sintetin\u0117s biologijos galimybes. Nors perspektyvos viliojan\u010dios, nes sintetin\u0117 biologija gali b\u016bti naudojama kuriant ekologi\u0161kai \u0161varius degalus, vakcinas nuo lig\u0173 ir nebrangius vaistus, bet sintetin\u0117s biologijos pasiekim\u0173 sulauksime ne anks\u010diau kaip po de\u0161imtme\u010dio. Kaip teig\u0117 C.Venter, tai dar n\u0117ra naujas gyvenimas, tai tik pirmieji vaiki\u0161ki \u017eingsniai sintetin\u0117s biologijos srityje. <\/p>\n

Faktas, kad mil\u017eini\u0161ki naftos kiekiai atsid\u016br\u0117 Meksikos \u012flankoje, paskatino klausimus apie tai, kuo pakeisti naft\u0105 ir kaip suma\u017einti naftos produkt\u0173 gr\u0117sm\u0119 aplinkai. Mokslininkai prakalbo apie mikrobus, kurie gal\u0117t\u0173 sintetinti \u0161var\u0173 kur\u0105 ir taip panaikinti ter\u0161al\u0173 keliamus padarinius. <\/p>\n

\u201eOptimisti\u0161kai galima teigti, kad tokia galimyb\u0117 gal\u0117t\u0173 b\u016bti po koki\u0173 de\u0161imties met\u0173, \u2013 pastebi C. Venteris, kurio privati bendrov\u0117 \u201eSynthetic Genomics Inc.\u201c sudar\u0117 sutart\u012f su \u201eExxon Mobil Corp\u201c pabandyti sukurti dumblius, kurie gamint\u0173 biokur\u0105. <\/p>\n

Ar saugu ir ar eti\u0161ka?<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Brit\u0173 ekspertas profesorius Paulas Freemontas, vadovaujantis Londono imperatori\u0161kojo koled\u017eo Sintetin\u0117s biologijos centrui, komentuodamas C. Vernerio ir jo bendradarbi\u0173 darb\u0105, pasteb\u0117jo, jog tai gair\u0117, rodanti did\u017eiul\u0119 sintetin\u0117s biologijos pa\u017eang\u0105. Jo nuomone, tai yra esminis \u017eingsnis, pradedantis nauj\u0105 biotechnologij\u0173 er\u0105. <\/p>\n

Tuo tarpu dr. D\u017eimas Haselofas i\u0161 Kembrid\u017eo universiteto \u012f klausim\u0105, ar, jo nuomone, sintetin\u0117 biologija gali b\u016bti panaudota netinkamais tikslais, atsak\u0117, kad, kaip ir su daugeliu technologij\u0173, yra galim\u0173 pavoj\u0173 d\u0117l netinkamo panaudojimo, galb\u016bt net teroristiniais tikslais. <\/p>\n

Taigi, kalbant apie sintetin\u0119 biologij\u0105, kyla diskusijos d\u0117l ekstremalios rizikos, ir DNR sintez\u0117 buvo \u012fvardyta kaip viena i\u0161 pagrindini\u0173 galim\u0173 pavoj\u0173. <\/p>\n

Kadangi geb\u0117jimas naudoti naujas technologijas susij\u0119s su pavojais ir kelia moralini\u0173 abejoni\u0173, taigi nenuostabu, kad JAV prezidentas B. Obama paragino skubiai nustatyti tinkamas etikos ribas ir iki minimumo suma\u017einti galim\u0105 rizik\u0105, susijusi\u0105 su laim\u0117jimas. <\/p>\n

Naujosios sintetin\u0117s biologijos eros technologij\u0173 naujov\u0117s kelia rimt\u0173 etini\u0173 ir saugos problem\u0173: ar teisinga ir tinkama ki\u0161tis \u012f gyvenimo pagrind\u0105? Kas atsitiks, jei technologijos pateks \u012f blogas rankas? kas gali atsitikti, kai sintetinis gyvenimas susitiks su nat\u016braliu gamtos pasauliu? <\/p>\n

Tokie ir pana\u0161\u016bs klausimai kyla mokslininkams, etikos specialistams ir sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jams daugel\u012f met\u0173, ir ne be prie\u017easties \u2013 naujieji atradimai ir pa\u017eangios genetin\u0117s manipuliacijos veda mus \u012f nepa\u017e\u012fstam\u0105 teritorij\u0105. Ypa\u010d sintetin\u0117 biologija kelia etinius klausimus, kas yra teisinga ir kas yra priimtina. <\/p>\n

Mokslinink\u0173, politikos formuotoj\u0173 ir k\u016br\u0117j\u0173 pareiga \u2013 kuo grei\u010diau apsvarstyti, kaip dirbtin\u0117 biologija paveiks m\u016bs\u0173 aplink\u0105. B\u016btinas moksli\u0161kai pagr\u012fstas dialogas d\u0117l galimos rizikos. Tik visa tai \u012fvertinus, bus galima kurti moksli\u0161kai pagr\u012fst\u0105 pagrind\u0105, kuriuo remiantis b\u016bt\u0173 kuriamos saugios technologijos. <\/p>\n

Sintetin\u0117 biologija dar per jauna, kad b\u016bt\u0173 galima nusp\u0117ti, ar dirbtiniai mikrobai nesukels biologinio teroro pavojaus, ar d\u0117l galimos biologin\u0117s klaidos neatsiras kenksming\u0173 nauj\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 ir t.t. <\/p>\n

Nors dr. C. Venteris pastebi, kad tyrimus vykd\u0117 prie\u0161 tai gav\u0119s etikos komisijos leidim\u0105, tyrim\u0173 steb\u0117jimo grup\u0117 \u201eHuman Genetics Alert\u201c ragino skelbti moratorium\u0105 \u201esintetinei gyvybei\u201c tol, kol nebus \u012fvyk\u0119 vie\u0161i debatai ir nebus \u012fdiegta efektyvi pasaulin\u0117 reguliavimo sistema. <\/p>\n

\u0160ios grup\u0117s vadovas dr. Davidas Kingas teig\u0117, jog labiausiai pavoj\u0173 kelia \u0161i\u0173 mokslinink\u0173 ambicijos visi\u0161kai ir neribojamai kontroliuoti gamt\u0105. Jo nuomone, mokslinink\u0173 biologijos suvokimas gerokai atsilieka nuo j\u0173 technologini\u0173 galimybi\u0173. <\/p>\n

Taigi be tinkamo mokslinio \u0161i\u0173 klausim\u0173 \u012fvertinimo gali kilti daug spekuliacij\u0173 ir nepasitik\u0117jimo. <\/p>\n

Sintetin\u0117 biologija: faktai<\/span>
<\/strong>\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Daugiau kaip 66 kompanij\u0173 visame pasaulyje atlieka sintetin\u0117s biologijos eksperimentus.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Beveik kiekviena \u017eymesn\u0117 in\u017einerijos mokykloje JAV turi spar\u010diai augant\u012f sintetin\u0117s biologijos skyri\u0173.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0N\u0117ra technini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, trukdan\u010di\u0173 kurti naujas gyvyb\u0117s formas.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Mokslininkai yra pasireng\u0119 ir pasiruo\u0161\u0119 prad\u0117ti sintetinti naujas gyvyb\u0117s formas. N\u0117ra \u012fstatym\u0173 ar agent\u016br\u0173, kurios tvarko genetines technologijas. Tai rei\u0161kia, kad mokslininkai gali sukurti k\u0105 nori, jei gali rasti finansavim\u0105.<\/p>\n

Pagal u\u017esienio spaud\u0105 pareng\u0117 Gra\u017eina Petru\u017eyt\u0117<\/div>\n

\"Sintetin\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Per pastaruosius metus mokslininkai m\u0117gino sukurti naujas gyvyb\u0117s formas beveik i\u0161 nieko. Anks\u010diau buvo tobulinama ar modifikuojama tai, k\u0105 jau yra suk\u016brusi gamta. Ta\u010diau \u0161iandienin\u0117 sintetin\u0117 biologija kuria visi\u0161kai nauj\u0105 gyvyb\u0119, nesiremdama jokiais genetiniais pirmtakais.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[1185,183,2834,1474,1605,871,417],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10465","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-bakterija","tag-bakterijos","tag-biologijos","tag-gyvenimas","tag-mikrobai","tag-susintetinti","tag-technologijos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10465","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10465"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10465\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10465"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10465"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10465"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10465"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10465"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}