{"id":10514,"date":"2010-12-28T20:00:00","date_gmt":"2010-12-28T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-12-28T20:00:00","modified_gmt":"2010-12-28T20:00:00","slug":"sociologai-psichiskai-sveiku-zmoniu-siandien-beveik-nera","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/sociologai-psichiskai-sveiku-zmoniu-siandien-beveik-nera\/10514\/","title":{"rendered":"Sociologai: psichi\u0161kai sveik\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161iandien beveik n\u0117ra"},"content":{"rendered":"

Psichikos ligos s\u0105voka kei\u010diasi<\/strong><\/p>\n

Anot Vytauto Did\u017eiojo universiteto Sociologijos katedros lektor\u0117s Giedr\u0117s Baltru\u0161aityt\u0117s, \u0161iandien psichikos sveikatos negalima atsieti nuo socialinio konteksto. Spar\u010diai kintant visuomenei, kinta ir ir ribos tarp sveikos psichikos ir ligos.\u00a0\u0160iuolaikiniame pasaulyje, darosi vis sunkiau apibr\u0117\u017eti, kas yra psichikos liga, tod\u0117l \u012fsitvirtina nuostata, kad dauguma \u017emoni\u0173 per savo gyvenim\u0105 patiria vienokius ar kitokius psichikos sutrikimus<\/a>. Tai tampa pakankamai paplitusiu rei\u0161kiniu.<\/p>\n

Taip pat pripa\u017e\u012fstama, kad psichikos sveikatos rodikliai susij\u0119 su socialin\u0117mis problemomis. \u201eSociologai bent jau Lietuvoje stebi nauj\u0105 rei\u0161kin\u012f \u2013 modernioje visuomen\u0117je atsiranda sveikatos sutrikim\u0173, kurie i\u0161 esm\u0117s kyla d\u0117l bendro nepasitenkinimo gyvenimu, savirai\u0161kos stokos. Jie pasirei\u0161kia \u012fvairiais k\u016bno skausmais, kurie sunkiai ap\u010diuopiami medicini\u0161kai. Spar\u010diai daug\u0117ja depresijos atvej\u0173, o psichikos sveikatos sutrikimai tam tikrais atvejais netgi ima lenkti kai kurias k\u016bno ligas. Atsiranda nauji negalavimai, kuri\u0173 anks\u010diau neb\u016bdavo, pavyzd\u017eiui, l\u0117tinio nuovargio, \u201eperdegimo\u201c sindromas\u201c, – pasakojo sociolog\u0117.\u00a0<\/p>\n

Specialist\u0117s teigimu, psichikos sutrikimas paprastai siejamas su socialini\u0173 norm\u0173 lau\u017eymu. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 yra labai racionali, tramdo savo emocijas, tod\u0117l jos prasiver\u017eia netik\u0117tai ir nekontroliuojamai \u2013 per agresij\u0105 ar sav\u0119s naikinim\u0105. Taigi apibr\u0117\u017eiant psichikos sutrikim\u0105 ne per medicinos, o per socialin\u0119 prizm\u0119, sutrikusios psichikos simptom\u0173 patiria visi ir kartais labai sunku nustatyti, kada \u017emogus sveikas, o kada \u2013 ne. Pavyzd\u017eiui, \u017emogus padaro \u017eiaur\u0173 nusikaltim\u0105. Kaip traktuoti \u0161io elgesio prie\u017eastis \u2013 jis tai dar\u0117 ty\u010dia ar buvo trumpam \u201epami\u0161\u0119s\u201c? Pagaliau ar nuo atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 turi priklausyti bausm\u0117s dydis?<\/p>\n

\u201eTaip pat kei\u010diasi \u012f po\u017ei\u016bris, ar psichikos lig\u0105 visada reikia gydyti vaistais. Medikamentai slopina, tod\u0117l \u017emon\u0117ms kyla dviguba problema \u2013 tenka susitaikyti dar ir su pa\u0161aliniu vaist\u0173 poveikiu. \u017dmogus d\u0117l to nebegali normaliai dirbti, bendrauti, tampa priklausomas nuo vaist\u0173 ir nuo aplinkini\u0173, be kuri\u0173 pagalbos nebei\u0161siver\u010dia. M\u016bs\u0173 tyrimai parod\u0117, kad tokie \u017emon\u0117s vengia b\u016bti vie\u0161umoje, ypa\u010d jeigu yra ka\u017ekoks matomas vaist\u0173 poveikis. O \u0161is diskomfortas tik dar labiau aktyvina simptomus, taigi susidaro u\u017eburtas ratas.<\/p>\n

Psichikos sutrikimai \u0161iandien ne visada laikomi tr\u016bkumu, kitaip tariant, ne visk\u0105 reik\u0117t\u0173 gydyti ir slopinti vaistais. Deja, tyrim\u0173, skirt\u0173 pozityvioms ligos pus\u0117ms, \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 geb\u0117jimams, tr\u016bksta, nors mes \u017einome, kad tarp j\u0173 yra daug puiki\u0173 meninink\u0173 ir kitokius talentus turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Apie tai da\u017eniau kalba tik patys ligoniai. Pavyzd\u017eiui, Vakaruose egzistuoja terapin\u0117s bendruomen\u0117s, kurios bando gilintis net \u012f haliucinacij\u0173 turin\u012f ir ai\u0161kinasi, k\u0105 jos gali duoti, \u017emogui\u201c, – ai\u0161kino G. Baltru\u0161aityt\u0117.<\/p>\n

Sovietiniam re\u017eimui psichiatrin\u0117s buvo naudingos<\/strong><\/p>\n

Pasak sociolog\u0117s, Vakaruose \u0161ie poky\u010diai prasid\u0117jo seniai. Patys psichiatrai inicijavo vadinam\u0105j\u012f antipsichiatrin\u012f jud\u0117jim\u0105, kuris suabejojo tuo metu vyravusia psichikos ligos samprata. \u201eJie klaus\u0117, ar psichikos sutrikimas apskritai yra liga, kuri\u0105 mes paprastai apibr\u0117\u017eiame per biologin\u0119 prizm\u0119 ir biologinius poky\u010dius organizme. Psichiatrija prad\u0117ta suvokti kaip tam tikra socialin\u0117 institucija, skirta kontroliuoti nukrypstan\u010dias nuo visuomen\u0117je priimt\u0173 norm\u0173 elgesio formas. V\u0117liau gim\u0117 ir psichikos sveikatos paslaug\u0173 vartotoj\u0173 jud\u0117jimas, kovojantis u\u017e savo teises\u201c, – teig\u0117 pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Tuo metu, kai Vakaruose buvo masi\u0161kai u\u017edaros psichiatrijos \u012fstaigos, o j\u0173 pacientai, suk\u016brus tam tikras socialines paslaugas, integruojami \u012f bendruomen\u0119, pas mus vyko atvirk\u0161\u010dias procesas. Anot sociolog\u0117s, viena i\u0161 galim\u0173 stiprios institualizacijos prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 \u012fsitvirtin\u0119s biomedicininis modelis, kuris susitelkia \u012f \u017emogus k\u016bn\u0105. <\/p>\n

Soviet\u0173 s\u0105jungos vald\u017eiai \u0161is modelis buvo parankus nukreipti d\u0117mes\u012f nuo sovietin\u0117s visuomen\u0117s neadekvatumo. Kadangi vyravo ideologija, kad sovietin\u0117 visuomen\u0117 yra sveika, tie, kurie bado akis, b\u016bdavo izoliuojami. Mat jei liga yra biologin\u0117s kilm\u0117s, vadinasi, \u017emogus nieko negali padaryti savo valios pastangomis, negali kontroliuoti savo elgesio, jis gali b\u016bti pavojingas ir j\u012f b\u016btina gydyti vaistais. <\/p>\n

Kita vertus, toks po\u017ei\u016bris, ypa\u010d platus \u0161izofrenijos traktavimas, politiniam re\u017eimui pad\u0117jo atsikratyti jam nepritarian\u010diais \u017emon\u0117mis. Jie tiesiog b\u016bdavo u\u017edaromi \u012f ligonines.<\/p>\n

Individualizmas \u017ealingas sveikatai<\/strong><\/p>\n

\u201eMes tik dabar pradedame matyti \u017emones su fizine negalia, o pamatyti \u017emog\u0173 su Dauno sindromu ar kokiu kitu psichikos sutrikimu \u2013 dar didesn\u0117 retenyb\u0117. Sociologiniai tyrimai rodo, kad psichikos negali\u0105 turintys \u017emon\u0117s vertinami ma\u017eiau toleranti\u0161kai nei turintys fizin\u0119 negali\u0105: net 50 proc. respondent\u0173 sutinka su nuostata, kad \u017emon\u0117s su psichikos negalia tur\u0117t\u0173 b\u016bti grie\u017e\u010diau izoliuojami, 65 proc. pasisakyt\u0173 u\u017e pla\u010diau taikom\u0105 priverstin\u012f j\u0173 gydym\u0105. \u0160iuometinio \u201eEurobarometro\u201c duomenimis, 52 proc. lietuvi\u0173 jaust\u0173si nepatogiai bendraudami su psichikos sutrikim\u0105 turin\u010diu \u017emogumi\u201c, – pasakojo sociolog\u0117.
\nLietuvoje kuo \u017emogus vyresnis, tuo jis labiau netoleranti\u0161kas \u0161iems \u017emon\u0117ms. Tarp jaunimo tolerancija jau didesn\u0117. Vis d\u0117lto 68 proc. lietuvi\u0173 psichikos sutrikimus turin\u010dius \u017emones laiko pavojingais, tuo tarpu senosiose ES valstyb\u0117se taip mano vos 20-30 proc. gyventoj\u0173.<\/p>\n

Pasak \u201eEurobarometro\u201c, tik 22 proc. europie\u010di\u0173 bendravimas su psichikos sutrikim\u0105 turin\u010diu \u017emogumi sukelt\u0173 nepatogum\u0173, Latvijoje toki\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 37 proc., Pranc\u016bzijoje \u2013 25 proc., Belgijoje \u2013 24 proc., Suomijoje \u2013 21 proc., Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je \u2013 20 proc., Nyderlanduose \u2013 17 proc.<\/p>\n

\u201eLietuvoje tr\u016bksta tyrim\u0173, kurie \u012ftraukt\u0173 pa\u010dius psichikos sutrikim\u0173 turin\u010dius \u017emones. Apie juos daug kalbama, bet nesikalbama su jais, j\u0173 problemos suvokiamos per specialist\u0173, socialini\u0173 darbuotoj\u0173 ar \u0161eimos nari\u0173 po\u017ei\u016brius. Tai bendras sovietinio bloko \u0161ali\u0173 bruo\u017eas. Tuo tarpu Vakar\u0173 valstyb\u0117se did\u017eiul\u0117s psichiatrijos ligonin\u0117s buvo u\u017edarin\u0117jamos ne tik tod\u0117l, jog buvo nuspr\u0119sta, kad jos nuostolingos ekonomi\u0161kai, bet ir tod\u0117l, kad nei\u0161sprend\u017eia problemos. \u017dmogus, ilgai b\u016bdamas izoliuotoje aplinkoje, visi\u0161kai praranda geb\u0117jim\u0105 prisitaikyti visuomen\u0117je ir gyventi savaranki\u0161kai. Be to, tai lemia ir didesn\u0119 visuomen\u0117s netolerancij\u0105, toki\u0173 \u017emoni\u0173 stigmatizavim\u0105, nes visuomen\u0117 j\u0173 nepa\u017e\u012fsta\u201c, – teig\u0117 G. Baltru\u0161aityt\u0117.<\/p>\n

Anot sociolog\u0117s, tyrimai rodo, kad \u017emogus spar\u010diau sveiksta net nuo fizin\u0117s ligos, jeigu juo r\u016bpinamasi artimieji, jis jau\u010dia j\u0173 param\u0105. Tod\u0117l kalbant apie psichikos sveikat\u0105, taip pat b\u016btina kalb\u0117ti apie tai, kokia yra visuomen\u0117. Kai n\u0117ra bendruomeninio ry\u0161io, o tik stiprus individualizmas, kai socialiniai ry\u0161iai sutr\u016bkin\u0117j\u0119, tokioje visuomen\u0117je psichikos sveikatos problema tampa labai aktuali.<\/p>\n

\"Sociologai:<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Spar\u010diai kintant visuomenei, kinta ir ir ribos tarp sveikos psichikos ir ligos. \u0160iuolaikiniame pasaulyje, darosi vis sunkiau apibr\u0117\u017eti, kas yra psichikos liga, tod\u0117l \u012fsitvirtina nuostata, kad dauguma \u017emoni\u0173 per savo gyvenim\u0105 patiria vienokius ar kitokius psichikos sutrikimus<\/a>. Tai tampa pakankamai paplitusiu rei\u0161kiniu.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[20,2827],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10514","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-psichikos","tag-psichikos-sutrikimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10514","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10514"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10514\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10514"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10514"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10514"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10514"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10514"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}