{"id":10527,"date":"2010-12-19T20:00:00","date_gmt":"2010-12-19T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-12-19T20:00:00","modified_gmt":"2010-12-19T20:00:00","slug":"migrenos-gydymo-naujienos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/migrenos-gydymo-naujienos\/10527\/","title":{"rendered":"Migrenos gydymo naujienos"},"content":{"rendered":"

migrena<\/a>\/4394″>Migrenos <\/font><\/a>pavadinimas kil\u0119s nuo \u017eod\u017eio hemicrania, rei\u0161kian\u010dio vienos galvos pus\u0117s skausm\u0105, nors \u0161is skausmas gali b\u016bti i\u0161plit\u0119s ir po vis\u0105 galv\u0105. Migrena<\/a> serga ma\u017edaug 10–12 proc. gyventoj\u0173, da\u017eniau moterys. Tai – jaun\u0173 ir vidutinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 liga. Migrena<\/a> sutrikdo \u017emoni\u0173 darbingum\u0105, darbo efektyvum\u0105, blogina gyvenimo kokyb\u0119. <\/span><\/b>D\u0117l<\/span><\/b><\/st1:place><\/st1:state> migrenos praleist\u0173 darbo dien\u0173 skai\u010dius susij\u0119s su dideliais finansiniais nuostoliais. Pirmieji ra\u0161ytiniai duomenys apie migren\u0105 ir jos gydym\u0105 aptinkami papiruse, datuojamame 1200 p. m. e., rastame<\/u1:p><\/span><\/b> <\/font><\/span>T\u0117b\u0173 kapaviet\u0117se Egipte. Jame sura\u0161yti magi\u0161ki u\u017ekeikimai, gydantys galvos skausm\u0105, pavadint\u0105 „pus\u0117s galvos skausmu“. Senov\u0117je migrenos gydymo b\u016bdai buvo patys \u012fvairiausi: nuo mald\u0173 ir u\u017ekalb\u0117jim\u0173 iki gyvybei pavojingos kaukol\u0117s trepanacijos. \u0160iandien s\u0117kmingos kovos su migrenos priepuoliais pagrindas – kuo anks\u010diau imtis priemoni\u0173 migrenos priepuoliams u\u017ekirsti. Pastaruoju metu migrenos gydymas labai pa\u017eeng\u0119s, nuolat kuriami \u012fvair\u016bs modern\u016bs vaistai, kaip antai naujas triptan\u0173 grup\u0117s atstovas frovatriptanas (migard<\/a>\/9367″>Migard<\/a>).<\/span><\/b> <\/span><\/u1:p><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Apie migrena<\/a>\/4394″>migrenos<\/font><\/a> diagnostikos ir gydymo aktualijas kalbam\u0117s su Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos centro gydytoja neurologe dr. Kristina Ryli\u0161kiene<\/b>.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

2009 m. Europos neurolog\u0173 draugij\u0173 federacija (EFNS) pateik\u0117 atnaujintas migrenos gydymo rekomendacijas. Kas \u0161io sutarimo redakcijoje naujo, palyginti su paskutiniu migrenos algoritmu, EFNS pristatytu 2006 m.? Europos neurolog\u0173 draugij\u0173 federacijos rekomendacijose pateikiamos daugelio neurologini\u0173 lig\u0173 gydymo nuorodos. Atsi\u017evelgiant \u012f per tam tikr\u0105 laik\u0105 atliktus mokslinius tyrimus, nuorodos atnaujinamos kas dveji treji metai. 2009 metais atnaujintos 2006 m. rekomendacijos skiriasi tik keletu aspekt\u0173 – tiek priepuolio gydymo vaistais, tiek profilaktikos esmin\u0117s gair\u0117s liko nepasikeitusios. 2009 m. rekomendacijose jau ai\u0161kiai nurodomi terminai, kiek laiko per m\u0117nes\u012f galima vartoti triptanus, kurie skirti migrenos priepuoliams gydyti, mat ilgai vartojami jie patys gali sukelti galvos skausm\u0105. Bet kurio triptano vartojimas da\u017eniau kaip 9 dienas per m\u0117nes\u012f (klinikini\u0173 tyrim\u0173 metu – galb\u016bt 12 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f) gali b\u016bti rizikingas <\/span>d\u0117l<\/span><\/st1:place><\/st1:state> jo sukeliam\u0173 \u0161alutini\u0173 rei\u0161kini\u0173. Taigi \u0161iose rekomendacijose pabr\u0117\u017eiama, kad \u0161i\u0173 vaist\u0173 vartojimas turi b\u016bti ne da\u017enesnis kaip 9–12 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

2009 m. rekomendacijose atkreipiamas d\u0117mesys ir \u012f atskir\u0173 triptan\u0173 aktyvum\u0105. Taigi patvirtinti anks\u010diau i\u0161siai\u0161kinti faktai, kad grei\u010diau pradeda veikti rizatriptanas, eletriptanas (pastarasis laikomas stipriausiu triptanu), ilgai veikia frovotriptanas, naratriptanas, o dar vienos naujos studijos duomenimis, labai stipriai veikia rizatriptano ir hormono deksametazono derinys. Jo veiksmingumas didesnis, bet pasirei\u0161kia ir gerokai daugiau \u0161alutini\u0173 rei\u0161kini\u0173.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Profilaktikos srityje esmini\u0173 poky\u010di\u0173 n\u0117ra, tik nurodomas dar vienas antidepresantas, antraeilis vaistas migrenai gydyti, – venlafaksinas. Nors kai kuri\u0173 kit\u0173 antidepresant\u0173 klinikinis efektyvumas \u017einomas, n\u0117ra atlikta tinkam\u0173 didel\u0117s apimties studij\u0173. Tod\u0117l amitriptilinui vis dar neatsiranda „konkurent\u0173“. Taigi, 2009 m. rekomendacijose \u012fvardijamas ir \u0161is vaistas.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Rekomendacijose yra poskyris apie tam tikras specifines situacijas. Pirm\u0105 kart\u0105 pateikiamos labai stipraus migrenos priepuolio gydymo rekomendacijos. Labai stipriu migrenos priepuoliu vadinamas toks, kurio nepavyksta nuslopinti paciento \u012fprastai vartojamais vaistais. Tai priepuoliai, kai \u017emogus negali pak\u0119sti skausmo ir yra priverstas kviestis greit\u0105j\u0105 medicinos pagalb\u0105 ar pats vyksta \u012f pri\u0117mimo skyri\u0173. Lietuvoje susiklos\u010diusi gana li\u016bdnoka situacija, nes rekomenduojam\u0173 vaist\u0173 labai stipriems migrenos priepuoliams prakti\u0161kai n\u0117ra.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Paprastai tokiais atvejais rekomenduojamas \u012f ven\u0105 leid\u017eiamas aspirinas, \u012f pood\u012f leid\u017eiamas sumatriptanas (jo yra, bet jis labai nepopuliarus), i\u0161 sen\u0173j\u0173 preparat\u0173 – dihidroergotaminas.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Galima teigti, jog Lietuvoje laisvai prieinamas vienintelis vaistas metamizolis (analginas), bet jis leid\u017eiamas \u012f ven\u0105 ir gali suma\u017einti kraujosp\u016bd\u012f bei sukelti alergines reakcijas. Tod\u0117l \u0161is vaistas laikomas gan pavojingu. Taigi b\u016bt\u0173 gerai, kad anks\u010diau i\u0161vardyti vaistai, tinkantys stipriam migrenos priepuoliui gydyti, b\u016bt\u0173 registruoti ir j\u0173 tur\u0117t\u0173 skubiosios medicinos pagalbos bei ligonini\u0173 pri\u0117mimo skyriai.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Min\u0117tose rekomendacijose papildytas skyrelis „N\u0117\u0161tumas ir migrena<\/a>“. \u012edomus vienas naujas faktas. Iki \u0161iol laikyta, kad n\u0117\u0161tumo metu triptanai netinkami vartoti, ta\u010diau sukaupti tyrim\u0173 tiek su sumatriptanu, tiek su rizatriptanu duomenys leid\u017eia pateikti kitas i\u0161vadas: pirm\u0105j\u012f n\u0117\u0161tumo trimestr\u0105, jeigu pacient\u0117 per migrenos priepuolius labai smarkiai vemia, daug saugiau gydyti triptanu, negu leisti vemti.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Rekomendacijose papildytas vaikams ir paaugliams skiriam\u0173 triptan\u0173 s\u0105ra\u0161as. Prie leid\u017eiam\u0173 paaugliams vartoti sumatriptano, zolmitriptano prid\u0117tas ir rizatriptanas. Profilaktikai rekomenduojamas tas pats propanololis, kur\u012f mes vartojame, flunarizinas (jo Lietuvoje n\u0117ra) bei dar papildomai topiramatas.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Daugiau esmini\u0173 pakeitim\u0173 rekomendacijose n\u0117ra. \u016amini\u0173 ar migrenini\u0173 galvos skausm\u0173 diagnostika bei gydymas, ypa\u010d priepuoli\u0173 profilaktika ir j\u0173 atitolinimas, vis dar kelia sunkum\u0173 klinikin\u0117je praktikoje. Nuo ko prad\u0117ti ir kam daugiausia d\u0117mesio tur\u0117t\u0173 skirti \u0161eimos gydytojas apsilankius migrena<\/a> sergan\u010diam pacientui? <\/span>Kada tokiems pacientams b\u016btina neurologo konsultacija?<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Amerikie\u010diai yra apskai\u010diav\u0119, jog i\u0161 tikr\u0173j\u0173 migrenos gydymo efektyvumas siekia apie 14 proc. Tok\u012f rezultat\u0105 lemia keletas prie\u017eas\u010di\u0173: ligoniai retai kreipiasi \u012f gydytoj\u0105, o kai kreipiasi – ne visada nustatoma teisinga diagnoz\u0117. Jeigu diagnozuojama liga, ne visada paskiriamas reikiamas gydymas, o kai paskiriamas – n\u0117ra gydymo efektyvumo kontrol\u0117s. Kiekvienu atveju prarandama tiek daug gydymo efektyvumo procent\u0173, kad juos sud\u0117jus gaunamas labai ma\u017eas skai\u010dius – tik 14 proc. \u0160eimos gydytojas, i\u0161manydamas pagrindinius kriterijus, gali diagnozuoti lig\u0105, jis turi \u017einoti pagrindinius vaistus. Kadangi migrena<\/a> yra l\u0117tin\u0117, priepuoliais pasirei\u0161kianti liga, su pacientu reikia reguliariai (gali pakakti ir kart\u0105 per metus) aptarti gydymo efektyvum\u0105, tai labai padeda padaryti galvos skausmo kalendorius. Jeigu gydymas neduoda<\/u1:p><\/span> <\/font><\/span>norimo rezultato, tik tada reikalinga neurologo konsultacija.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Ar turima klinikin\u0117s patirties ar rekomendacij\u0173, kada ir kokias profilaktikos priemones taikyti siekiant atitolinti priepuol\u012f? Profilaktikos rekomendacijos yra labai grie\u017etos, tokios grie\u017etos, kad ne visi geba j\u0173 laikytis. EFNS rekomendacijose nurodoma, jog, i\u0161tikus daugiau nei dviem migrenos priepuoliams per m\u0117nes\u012f, turi b\u016bti taikoma profilaktika vaistais. Profilaktika gali b\u016bti per m\u0117nes\u012f, jeigu jis labai ilgas, priepuolio gydymas neefektyvus ar aura nemaloni, ilgai<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

u\u017esit\u0119sianti. Ta\u010diau da\u017eniausiai praktikoje profilaktinis vaistas skiriamas, kai i\u0161tinka daugiau nei 4 priepuoliai per m\u0117nes\u012f.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Rekomendacijose numatyta, jog pacientas, kuriam taikoma medikamentin\u0117 profilaktika, t. y.  <\/span>skiriamas tam tikras vaistas, privalo j\u012f vartoti ma\u017eiausiai 3–4 m\u0117nesius. Su visais pacientais, nesvarbu, koks priepuoli\u0173 da\u017enumas, reikia pakalb\u0117ti apie nemedikamentin\u0117s profilaktikos galimybes: miego ir mitybos re\u017eim\u0105, fizin\u012f aktyvum\u0105, metim\u0105 r\u016bkyti, moterims \u012fvertinti hormonin\u0117s kontracepcijos poveik\u012f.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Lietuvoje, regis, prieinami dauguma triptan\u0173. <\/span>Pastaruoju metu \u0161alyje registruotas naujas vaistas frovatriptanas. Kada ir kokiems pacientams jis rekomenduojamas ir kuo jis skiriasi nuo kit\u0173 rinkoje esan\u010di\u0173 triptan\u0173? Visi triptanai yra vienos vaist\u0173 grup\u0117s atstovai ir daugeliu po\u017ei\u016bri\u0173 pana\u0161\u016bs. Ta\u010diau, nors skirtumai tarp j\u0173 n\u0117ra dideli, konkre\u010diam pacientui jie gali b\u016bti labai reik\u0161mingi.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, naujasis preparatas frovatriptanas (migard<\/a>\/9367″>Migard<\/a><\/i>) priklauso ilgai veikiantiems triptanams. Frovatriptanas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bt\u0173 labai tinkamas pacientams, kurie patiria ilgus, kelias dienas trunkan\u010dius priepuolius, per kuriuos kelis kartus per dien\u0105 vartoja skausm\u0105 mal\u0161inan\u010dius vaistus. Kita indikacija – kai kiti vartojami triptanai yra blogai toleruojami, sukelia tam tikr\u0173 \u0161alutini\u0173 rei\u0161kini\u0173: rank\u0173 tirpim\u0105, mieguistum\u0105, silpnum\u0105, spaudim\u0105 kr\u016btin\u0117je. Na, o frovatriptanas pasi\u017eymi lengvesniu poveikiu ir yra geriau toleruojamas.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Nors frovatriptanas turi ger\u0173 savybi\u0173, neder\u0117t\u0173 pamir\u0161ti, kad jis pradeda veikti i\u0161 l\u0117to, tod\u0117l staigiam priepuoliui slopinti, kai patiriamas stiprus pykinimas, v\u0117mimas, jis netiks.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Frovatriptanu profilakti\u0161kai gydoma menstruacin\u0117 migrena<\/a>, jei ciklas yra reguliarus ir pirmomis dienomis beveik visada patiriamas labai stiprus, ilgas, vaistais<\/font><\/a> menkai numal\u0161inamas migrenos priepuolis.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Kaip dozuojamas ir vartojimas frovatriptanas (migard<\/a>\/9367″>Migard<\/a><\/i>). Kiek laiko j\u012f galima vartoti? Frovatriptano (Migard<\/a><\/i>) vartojimo principas labai pana\u0161us \u012f kit\u0173 triptan\u0173: jei i\u0161g\u0117rus vien\u0105 tablet\u0119, sveikata pager\u0117ja, tai per par\u0105 skausmui pasikartojus galima i\u0161gerti dar vien\u0105 tablet\u0119. Jei pirmoji tablet\u0117 nepad\u0117jo, vadinasi, ji – pirma ir paskutin\u0117. Kaip jau min\u0117ta, \u0161is vaistas gali b\u016bti vartojamas ne da\u017eniau kaip 9 dienas per m\u0117nes\u012f.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Kas svarbiausia ir ko netur\u0117t\u0173 pamir\u0161ti \u0161eimos gydytojas, gydantis migrena<\/a> sergan\u010dius pacientus?<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Pirmasiausias dalykas – kad migrena<\/a> yra rimta liga ir po\u017ei\u016bris \u012f j\u0105 turi b\u016bti rimtas. Tai jokiu b\u016bdu nerei\u0161kia, kad reikia skirti daug tyrim\u0173 pacientui, kartoti magnetinio rezonanso ar kompiuterin\u0119 tomografijas, tirti kraujagysles ar aki\u0173 dugn\u0105. D\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti atkreiptas \u012f tai, kaip da\u017enai skauda, kaip (gerai ar blogai) veikia vaistai ir pan. \u017dod\u017eiu, labai svarbus \u017eodinis gydytojo bendravimas su pacientu, o ne tyrim\u0173 skyrimas. <\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Migrenos priepuolio klinika gana tipi\u0161ka. Ar vaistininkas, \u012fvertin\u0119s nusiskundimus ir skausmo pob\u016bd\u012f, gali rekomenduoti gydym\u0105 triptanais?<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Visi triptanai yra receptiniai vaistai<\/font><\/a>, visus juos turi paskirti gydytojas. Vaistininkas gal ir gali k\u0105 patarti, paraginti pacient\u0105 nueiti pas gydytoj\u0105, nes \u0161iai ligai gydyti yra \u0161iuolaikini\u0173 vaist\u0173, bet i\u0161  <\/span>esm\u0117s gydym\u0105 turi skirti tiktai gydytojas.<\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/u1:p><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Kalb\u0117josi R. Pe\u010deli\u016bnien\u0117<\/u1:p><\/b><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/u1:p><\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas „Farmacija ir laikas“<\/span><\/b><\/u1:p><\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Migrenos <\/font><\/a>pavadinimas kil\u0119s nuo \u017eod\u017eio hemicrania, rei\u0161kian\u010dio vienos galvos pus\u0117s skausm\u0105, nors \u0161is skausmas gali b\u016bti i\u0161plit\u0119s ir po vis\u0105 galv\u0105. Migrena serga ma\u017edaug 10–12 proc. gyventoj\u0173, da\u017eniau moterys. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[148,606,415,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10527","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-migrena","tag-paaugliams","tag-profilaktika","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10527","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10527"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10527\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10527"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10527"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10527"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10527"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10527"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}