{"id":10564,"date":"2010-12-09T20:00:00","date_gmt":"2010-12-09T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-12-09T20:00:00","modified_gmt":"2010-12-09T20:00:00","slug":"paslaptinga-liga-jersinioze","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/paslaptinga-liga-jersinioze\/10564\/","title":{"rendered":"Paslaptinga liga – jersinioz\u0117"},"content":{"rendered":"
Prie\u0161 kelerius metus J\u016brat\u0119 prad\u0117jo varginti temperat\u016bra. Fizin\u012f darb\u0105 dirbanti moteris pasteb\u0117jo, kad n\u0117 pus\u0117s darbo dienos nebei\u0161tveria – pavargsta, jau\u010dia silpnum\u0105. Moteris, kaip sako \u017emon\u0117s,  prad\u0117jo ie\u0161koti ligos. Pirmiausia  galvojo apie silpniausias savo organizmo vietas – \u0117jo pas LOR gydytoj\u0105, nes gerkl\u0119 da\u017enai skauda, – nieko. Tyr\u0117si \u017earnyn\u0105, net pas proktolog\u0105 d\u0117l hemorojaus <\/a>kreip\u0117si, bet ir \u0161is ligos pa\u016bm\u0117jimo nediagnozavo. Nusprend\u0117, kad v\u0117\u017eio tikrai nebus, nes svoris nekrenta. Moteriai buvo diagnozuota jersinioz\u0117, skirtas gydymas. Lapkri\u010diui baigiantis buvo atliktas kraujo tyrimas ir J\u016brat\u0117 su\u017einojo, kad bakterij\u0173 neb\u0117ra. „J\u016bs persirgote“, – paai\u0161kino infektolog\u0117, nors dar kartais pakyla temperat\u016bra, vargina silpnumas.<\/div>\n
 <\/div>\n
Paslaptinga liga<\/strong><\/div>\n
Jersinioz\u0117 galima susirgti bet kuriuo met\u0173 laiku. O ypa\u010d – \u0161altuoju met\u0173 laikotarpiu.  Moteris prisimena sunki\u0105 ligos prad\u017ei\u0105 ir diagnoz\u0117s paie\u0161kas. Niekas tada negal\u0117jo nustatyti, d\u0117l ko jai laikosi nedidel\u0117 – 37,1–37,5 laipsni\u0173 temperat\u016bra. Moteris kreip\u0117si pas LOR specialist\u0105, nes j\u0105 da\u017enai vargina angina. Bet t\u0105 kart\u0105 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija nediagnozuota. Moteris prisiminusi ir b\u0117das d\u0117l \u017earnyno, net hemoroj\u0173, bet ir v\u0117l jokio sveikatos sutrikimo.<\/div>\n
Sveikata vis blog\u0117jo – \u0117m\u0117 varginti galvos skausmas, prad\u0117jo tinti pir\u0161t\u0173 s\u0105nariai. „Kartais atrodydavo, jog pir\u0161tai lyg i\u0161nyra nuo skausmo“, – pasakoja moteris.<\/div>\n
Tada ji nusprendusi kreiptis \u012f privat\u0173 stuburo–s\u0105nari\u0173 lig\u0173 specialist\u0105. \u0160is, \u012fvertin\u0119s pacient\u0117s b\u016bkl\u0119, nusprend\u0117, jog moteriai reik\u0117t\u0173 kreiptis pas reumatolog\u0105. Medik\u0117 skyrusi tyrimus, kuri\u0173 rezultatai s\u0105nari\u0173 u\u017edegimo neparod\u0117, ta\u010diau gydytoja \u012ftar\u0117, jog pacient\u0119 gali varginti infekcin\u0117 liga ir i\u0161ra\u0161\u0117 siuntim\u0105 pas infektolog\u0105.<\/div>\n
Sulaukusi eil\u0117s pas gydytoj\u0105 infektolog\u0105 moteris su\u017einojo, jog ji serga  „\u0161aldytuvo liga“ vadinama jersinioze. Iki \u0161iol negird\u0117ta infekcija, pasak J\u016brat\u0117s, diagnozuota ir dar kelioms pacient\u0117ms. Medik\u0117 paai\u0161kinusi, jog tuo atveju, kai organizmas stiprus, ligos eiga n\u0117ra tokia sunki, kad reik\u0117t\u0173 gultis \u012f ligonin\u0119. Nors b\u016bna ir toki\u0173 atvej\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n
Ligos protr\u016bkis – karo akademijoje<\/strong><\/div>\n
Bene did\u017eiausias jersinioz\u0117s protr\u016bkis sovietme\u010diu buvo u\u017eregistruotas Vladivostoko karo akademijoje 1959–aisiais metais. Tuomet, dviejuose kariniuose daliniuose, pasak \u0160iauli\u0173 apskrities ligonin\u0117s suaugusi\u0173j\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 skyriaus gydytojos Irenos Ru\u0161kuvien\u0117s, susirgo 50 proc. karo akademijos kari\u016bn\u0173. Liga primin\u0117 skarlatin\u0105 – susirgusieji kar\u0161\u010diavo, j\u0173 k\u016bnai buvo i\u0161berti pana\u0161iu \u012f skarlatin\u0105 b\u0117rimu, jaut\u0117 bendr\u0105 k\u016bno silpnum\u0105, paraudo gerkl\u0117, lie\u017euvis tapo balk\u0161vas. Ta\u010diau diagnozuoti skarlatinos medikai nedr\u012fso, nes mat\u0117, kad k\u016bno b\u0117rimas i\u0161ry\u0161k\u0117ja tik gabalais, o skarlatinos atveju i\u0161beriamas visas k\u016bnas.<\/div>\n

Tuomet vienas senosios Rusijos profesorius Znamenskis nusprend\u0117 pats u\u017esikr\u0117sti bakterijomis, kuriomis serga kari\u016bnai. Bakterij\u0173 u\u017eaugino sultinyje, kurio ir i\u0161g\u0117r\u0117. Profesorius atsisak\u0117 gydymo, kad neu\u017eslopint\u0173 ligos simptom\u0173. Znamenskis labai akylai steb\u0117jo ligos eig\u0105 bei poj\u016b\u010dius ir nuodugniai juos apra\u0161\u0117.  Tik tuomet, kai i\u0161ry\u0161k\u0117jo meningito simptomai, profesorius sutiko prad\u0117ti gydym\u0105.<\/p>\n

1966–aisiais profesorius apsigyn\u0117 disertacij\u0105, kurioje ir apra\u0161\u0117 nauj\u0105 lig\u0105, jos eig\u0105 ir gydym\u0105. Liga buvo diagnozuota bei patvirtinta laboratori\u0161kai. Tuo pat metu Rusijos gydytojai, tur\u0117j\u0119 ma\u017eai galimybi\u0173 susisiekti su pasaulio medicinos pasiekimais, aptiko 1883–iaisiais pranc\u016bz\u0173 gydytojo atlikt\u0105 ligos, kuria sirgo berniukas, apra\u0161ym\u0105. Ligos po\u017eymiai sutapo su profesoriaus diagnozuota liga – jersinioze.<\/div>\n
 <\/div>\n
Lig\u0105 platina… grau\u017eikai<\/strong><\/div>\n
Taigi, pasak infektolog\u0117s, pra\u0117jusiame \u0161imtmetyje iki lig\u0105 diagnozavo rusai, pranc\u016bz\u0173 medikai jau buvo i\u0161 sergan\u010dio berniuko limfmazgi\u0173 i\u0161skyr\u0119 lazdel\u0117s formos bakterij\u0105, labai pana\u0161i\u0105 \u012f tuberkulioz\u0117s<\/a> bakterij\u0105, kuri suk\u0117l\u0117 pseudotuberkulioz\u0119. Nustatyta, jog ligos suk\u0117l\u0117jas yra jersinija, galinti pa\u017eeisti labai daug vidaus organ\u0173. I\u0161siai\u0161kinta, jog yra dvi jersinij\u0173 atmainos, kurios skirtingai paveikia \u017emogaus organizm\u0105.<\/div>\n
Pagrindinis u\u017esikr\u0117timo kelias – alimentarinis – susij\u0119s su maistu bei mityba. Pasak infektolog\u0117s, da\u017eniausia u\u017esikre\u010diama nuo r\u016bsyje laikyt\u0173 dar\u017eovi\u0173, kurias gal\u0117jo ap\u0161lapinti pel\u0117s, u\u017esikr\u0117tusios jersinijomis. Kop\u016bstai, morkos, burok\u0117liai, bulv\u0117s, net svog\u016bn\u0173 lai\u0161kai, salotos, trumpai palaikytos sand\u0117liuke, gali tapti ligos prie\u017eastimi.<\/div>\n
Medik\u0117 prisimena sen\u0105 istorij\u0105, kai vieno lop\u0161elio–dar\u017eelio vaikai susirgo jersinioze. V\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, jog visi valg\u0117 salot\u0173, kuriose buvo svog\u016bn\u0173 lai\u0161k\u0173, laikyt\u0173 \u0161aldytuve, o prie\u0161 tai – sand\u0117liuke. Akivaizdu, jog tuomet svog\u016bn\u0173 lai\u0161kais ir pab\u0117giojo pel\u0117s. Deja, jersinijos gali daugintis ir \u0161altyje, tod\u0117l j\u0173 ne\u012fveikia net ir \u0161aldytuvas. Tad lig\u0105 medikai ir pavadina „\u0161aldytuvo infekcija“,  nes \u017emon\u0117s da\u017eniausiai u\u017esikre\u010dia nuo \u017eali\u0173 ar nepervirt\u0173 dar\u017eovi\u0173, kurios prie\u0161 vartojim\u0105 dar buvo laikytos ir \u0161aldytuve.<\/div>\n
 <\/div>\n
Senesni antik\u016bnai patvirtina buvusi\u0105 diagnoz\u0119<\/strong><\/div>\n
Jersinioz\u0117 kiekvien\u0105 \u017emogaus organizm\u0105 paveikia skirtingai, tai priklauso ir nuo \u017emogaus imuniteto stiprumo, ir nuo nuodo kiekio, patekusio \u012f organizm\u0105. Tod\u0117l gali b\u016bti, jog persergama ir besimptome ligos forma. Gali b\u016bti ir taip, kad susergama labai sunkiai. Kaip ir visos infekcin\u0117s ligos, taip ir jersinioz\u0117, gali praeiti ir negydoma, ta\u010diau gali  b\u016bti ir mirtina.<\/div>\n
Pavojingiausia generalizuota ligos forma, kai pa\u017eeid\u017eiama daug vidaus organ\u0173. Kai jersinijos prasiver\u017eia pro limfmazgius ir patenka \u012f krauj\u0105, jos i\u0161ne\u0161iojamos po vis\u0105 organizm\u0105 ir gali pa\u017eeisti smegenis bei sukelti meningit\u0105, pa\u017eeisti  plau\u010dius ir sukelti hemoragin\u012f plau\u010di\u0173 u\u017edegim\u0105 bei pseudotuberkulioz\u0119, pa\u017eeid\u017eiamos ir kepenys bei kiti vidaus organai. Odos b\u0117rimas atsiranda d\u0117l bendros organizmo alergin\u0117s reakcijos. Tik jersinioze sergant\u012f \u017emog\u0173 gali i\u0161tikti pir\u0161tini\u0173–kojini\u0173 sindromas – kai parausta tik tos vietos, kur m\u016bvimos kojin\u0117s ir pir\u0161tin\u0117s. Kitam i\u0161tinka atviro moter\u0173 maudymosi kostium\u0117lio sindromas.<\/div>\n

Net ir tuomet, kai diagnozuojamas grupinis susirgimas, \u017emon\u0117s u\u017esikre\u010dia ne vienas nuo kito, bet nuo to paties valgyto maisto. U\u017esikre\u010diama, pasak gydytojos, da\u017eniausiai pavasar\u012f, kai parne\u0161amos \u012f namus per \u017eiem\u0105 r\u016bsiuose laikytos dar\u017eov\u0117s. Ta\u010diau klastinga liga diagnozuojama \u012fvairiai.<\/p>\n

Labai blogai, kai liga neatpa\u017einta ir negydoma, nes ji gali komplikuotis \u012f autoimunines ligas, sukelian\u010dias s\u0105nari\u0173 pa\u017eeidim\u0105, kai diagnozuojamas reaktyvinis artritas<\/a>. Tuomet taikomas simptominis gydymas. Ta\u010diau kai liga diagnozuota laiku, ji \u012fveikiama antibiotikais ir \u017emogus visada pasveiksta be joki\u0173 komplikacij\u0173.<\/div>\n
Infektolog\u0117 Irena Ru\u0161kuvien\u0117 sako, jog kraujo tyrimas, atliekamas d\u0117l jersinioz\u0117s, nerodo bakterij\u0173 kiekio, kaip kartais mano pacientai. Jis rodo antik\u016bnus. Tuo atveju, kai \u017emogus sirgo jersinioze, kraujo tyrimas rodo senesnius antik\u016bnus, kurie ir patvirtina, kad \u017emogus seniau sirgo \u0161ia liga, ta\u010diau \u016bmios stadijos n\u0117ra.<\/div>\n
Deja, pasak medik\u0117s, \u0161imtaprocentinio tyrim\u0173 rezultato n\u0117ra. Tai – pereinamasis ligos laikotarpis, tod\u0117l, pasak medik\u0117s,  gydytojas, priimdamas sprendim\u0105 dar vadovaujasi trimis kriterijais – tyrimo rezultatais, klinikiniais po\u017eymiais ir… savo galva.
\n <\/div>\n
\niMed<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jersinioz\u0117 diagnozuojama visus metus. O ypa\u010d – \u0161altuoju met\u0173 laikotarpiu.  Moteris prisimena sunki\u0105 ligos prad\u017ei\u0105 ir diagnoz\u0117s paie\u0161kas. Niekas tada negal\u0117jo nustatyti, d\u0117l ko jai laikosi nedidel\u0117 – 37,1–37,5 laipsni\u0173 temperat\u016bra. Moteris kreip\u0117si pas LOR specialist\u0105, nes j\u0105 da\u017enai vargina angina. Bet t\u0105 kart\u0105 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija nediagnozuota. Moteris prisiminusi ir b\u0117das d\u0117l \u017earnyno, net hemoroj\u0173, bet ir v\u0117l jokio sveikatos sutrikimo.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1185,10,267,1520,1132,352,21],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10564","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-bakterija","tag-berimas","tag-diagnozuota","tag-gydytojos","tag-ligos-forma","tag-profesorius","tag-sindromas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10564","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10564"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10564\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10564"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10564"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10564"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10564"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10564"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}