{"id":10571,"date":"2010-12-25T20:00:00","date_gmt":"2010-12-25T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-12-25T20:00:00","modified_gmt":"2010-12-25T20:00:00","slug":"saltuoju-metu-laikotarpiu-depresija-sergama-dazniau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/saltuoju-metu-laikotarpiu-depresija-sergama-dazniau\/10571\/","title":{"rendered":"\u0160altuoju met\u0173 laikotarpiu Depresija sergama da\u017eniau"},"content":{"rendered":"

\u0160ALTUOJU MET\u0172 LAIKU DEPRESIJA<\/a> SERGAMA PENKIS KARTUS DA\u017dNIAU<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u012eVADAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Rudens ir \u017eiemos sezonai susij\u0119 ne tik su da\u017enomis per\u0161alimo ligomis, bet ir su nuotaikos sutrikimais. \u0160eimos gydytojas turi stengtis pasteb\u0117ti pakitus\u012f paciento elges\u012f ir laiku \u012ftarti nuotaikos sutrikim\u0105, nes \u0161io pob\u016bd\u017eio sutrikimams b\u016bdingas sezoni\u0161kumas: depresija<\/a>\/4455″>depresija \u0161altuoju metu laiku penkis kartus da\u017enesn\u0117 nei \u012fprastai (1, 2).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tokiems pacientams dera rekomenduoti psichiatro konsultacij\u0105, paai\u0161kinant, kad psichiatras toks pat gydytojas kaip ir visi, tad n\u0117ra ko g\u0117dytis. B\u016btina kovoti su u\u017esilikusia i\u0161 sovietini\u0173 laik\u0173 nuostata, nes Vakar\u0173 valstyb\u0117se \u017emon\u0117s da\u017eniau kreipiasi \u012f psichiatr\u0105, suprasdami, kad serga, tod\u0117l laiku gauna kvalifikuot\u0105 pagalb\u0105. Ta\u010diau negalima teigti, kad kitose \u0161alyse n\u0117ra psichiatro baim\u0117s (baim\u0117 b\u016bti visuomen\u0117s atstumtam ir diskriminuojam, laikomam psichiniu ligoniu ir nepilnaver\u010diu visuomen\u0117s nariu). JAV atliktas tyrimas \u012frod\u0117, kad ir \u0161ioje valstyb\u0117je \u00a0<\/span>\u017emon\u0117s jau\u010diasi nejaukiai, kai reikia kreiptis \u012f psichiatr\u0105. \u012edomiausia tai, kad sunkia depresijos forma sergantys pacientai labiausiai jau\u010dia psichiatro baim\u0119 (56,0 proc. sunkia forma sergan\u010di\u0173 ir 23,7 proc. lengva forma sergan\u010di\u0173; 95 proc. pasikliaunamasis intervalas, variacijos nuo 17,3 proc. iki 47,3 proc., p<0,01). \u0160iems pacientams b\u016btina ir psichologo konsultacija. Komandinis darbas taikant psichoterapij\u0105 ir medikamentin\u012f gydym\u0105 leid\u017eia pasiekti optimal\u0173 rezultat\u0105 (3\u20135).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Depresija<\/a> priskiriama nuotaikos sutrikimams, ta\u010diau tai daug platesn\u0117 s\u0105voka negu blogos nuotaikos apib\u016bdinimas. Depresija<\/a> tiesiogiai veikia \u017emogaus pa\u017eintines ir socialines funkcijas: geb\u0117jim\u0105 mokytis, dirbti. Da\u017enai depresija<\/a> pasirei\u0161kia ir somatiniais simptomais: \u012fvair\u016bs skausmai ir nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai, kurie neturi morfologin\u0117s prie\u017easties (1, 2). Tyrimai, atlikti prie\u0161 beveik trisde\u0161imt met\u0173 (Mann ir kt., 1981), atlikti prie\u0161 daugiau nei de\u0161imt met\u0173 (Jenkins ir kt., 1998), taip pat naujausi (Ohmori ir kt., 2010), rodo, kad sergan\u010di\u0173 depresija<\/a> daug\u0117ja. Daug\u0117jant toki\u0173 pacient\u0173, atsiranda ir nauj\u0173 problem\u0173, toki\u0173 kaip ilgalaik\u0117s prie\u017ei\u016bros i\u0161laidos, \u2013 tai visos pasaulio visuomen\u0117s na\u0161ta. U\u017efiksuota sergan\u010di\u0173j\u0173 depresija<\/a> statistini\u0173 duo men\u0173 priklausomyb\u0117 nuo \u0161i\u0173 statistini\u0173 reik\u0161mi\u0173: didesnis mir\u0161tamumas, trumpesnis i\u0161gyvenamumas, bloga gyvenimo kokyb\u0117 (anketiniai duomenys), did\u0117jan\u010dios sveikatos apsaugos i\u0161laidos (1, 5, 6). Svarbu laiku diagnozuoti depresij\u0105 ir rekomenduoti specialisto konsultacij\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

DEPRESIJOS EPIDEMIOLOGIJA IR DIAGNOSTIKA<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Visame pasaulyje \u0161eimos gydytojai depresij\u0105 diagnozuoja ma\u017eiau nei 20 proc. vis\u0173 ligos atvej\u0173. Depresija<\/a> diagnozuojama sunkios formos ir da\u017enai jau \u012fsisen\u0117jusi. Tai susij\u0119 su keliomis prie\u017eastimis: liga pasirei\u0161kia somatine forma, skiriamas per ma\u017eas d\u0117mesys \u0161iai patologijai.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Remiantis Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos duomenimis, depresija<\/a> bent kart\u0105 gyvenime gali b\u016bti sirg\u0119 nuo 5\u20138 proc. iki 20\u201330 proc. \u017emoni\u0173. Sunki\u0105 depresij\u0105 patiria 1\u20132 proc. \u017emoni\u0173. Prognozuojama, kad 2020 m. ji taps antra pagal da\u017en\u012f prie\u017eastimi, labiausiai veikian\u010dia savijaut\u0105, lemian\u010dia socialin\u012f ir emocin\u012f degradavim\u0105 bei atskirt\u012f, bus ne\u012fgalumo prie\u017eastis. Remiantis Lietuvos valstybinio psichikos sveikatos centro statistikos duomenimis, 2005 m. nuotaikos sutrikimai pirm\u0105 kart\u0105 nustatyti 1911 \u0161alies gyventoj\u0173. Bendras nuotaikos sutrikim\u0173 skai\u010dius 2004 m. pabaigoje buvo 22 435, o 2005 m. pabaigoje \u2013 22 645. Moterys sudar\u0117 atitinkamai 79,3 ir 79,2 proc.<\/p>\n

<\/span> Apie savi\u017eudyb\u0119 galvoja 50 proc. sergan\u010di\u0173 depresija<\/a>. 45\u201377 proc. nusi\u017eud\u017eiusi\u0173 asmen\u0173 sirgo depresija<\/a>. Lietuva pirmauja pagal savi\u017eudybi\u0173 skai\u010di\u0173 (7\u20139).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pirmiausia b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f akivaizd\u017eius simptomus, tokius kaip u\u017etrukusi bloga nuotaika, apatija aplinkai ir socialiniams veiksniams, veiklai, kuri seniau teikdavo d\u017eiaugsm\u0105. Da\u017enai pacientai skund\u017eiasi nuolatiniu nuovargiu, neturin\u010diu prie\u017easties silpnumu, sunkiomis tarsi \u0161vinin\u0117s kojomis. Simptomai gali b\u016bti ir ma\u017eiau pastebimi: tokie kaip nepasitik\u0117jimas savimi, sav\u0119s kaltinimas, net \u017eeminimas. Tokie ligoniai nenoriai valgo, blogai miega, jau\u010diasi nelaimingi, netvarkingi (10\u201313). Antra vertus, kaip ir daugelis kit\u0173 lig\u0173, depresija<\/a> gali pasireik\u0161ti visai prie\u0161ingais simptomais: pakilia nuotaika, pasitik\u0117jimu savimi, ypa\u010d dideliu noru bendrauti, neigti li\u016bdnus dalykus, daug valgyti ir ma\u017eai miegoti. Gydytojas turi atkreipti d\u0117mes\u012f, kad prie kiekvieno simptomo galima prid\u0117ti \u201eper daug\u201c: per daug li\u016bdnas ar per daug linksmas (13).<\/p>\n

<\/span> Ta\u010diau \u0161ie simptomai n\u0117ra specifiniai, jie gali b\u016bti susij\u0119 su fizine ar seksualine prievarta, psichologin\u0117mis problemomis, neb\u016btinai su depresija<\/a>.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vyresniems pacientams b\u016bdingesn\u0117 somatin\u0117 depresijos forma: silpnumas, \u012fvair\u016bs sunkiai lokalizuojami skausmai, stipr\u0117jantys nakt\u012f. Taip pat depresij\u0105 gali sukelti sunkios l\u0117tin\u0117s somatin\u0117s ligos: onkologin\u0117s, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligos, cukrinis diabetas, kv\u0117pavimo sistemos sutrikimai (10\u201313).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

D\u0117l somatini\u0173 simptom\u0173 \u0161ie pacientai \u2013 da\u017eni specialist\u0173 lankytojai, kuriems nediagnozuojama jokia morfologin\u0117 prie\u017eastis. Tod\u0117l norint laiku \u012ftarti depresij\u0105 ir atmesti kitas galimas prie\u017eastis pirmiausia b\u016btina detali anamnez\u0117 ir atidus simptom\u0173 vertinimas (13).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Psichiatrai \u012fprastai depresij\u0105 diagnozuoja ir vertina pagal DSM-III-R kriterijus ir Montgomerio-Asbergo depresijos vertinimo skal\u0119 (angl. Montgomery-<\/i> Asberg Depression Rating Scale<\/i>, MADRS). Terapijos veiksmingumas vertinamas pagal bendro klinikinio vertinimo (angl. Clinical Global Impression Scale<\/i>, CGI) bei kitas standartizuotas skales.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

DEPRESIJOS ETIOLOGIJA IR RIZIKOS VEIKSNIAI<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Nuotaikos sutrikimus, kitaip negu somatines ligas, pirmiausia skatina i\u0161or\u0117s veiksniai (1 lentel\u0117<\/i>): bloga socialin\u0117 pad\u0117tis, nuolatin\u0117 \u012ftampa, nevisaverti\u0161kumo jausmas, paty\u010dios, artim\u0173j\u0173 u\u017egauliojimas, nepalaikymas, did\u017eiul\u0117s nelaim\u0117s, sielvartas. Situacijos, i\u0161 kuri\u0173 tarsi n\u0117ra i\u0161eities: religin\u0117 nesantaika u\u017edaruose regionuose ir d\u0117l to patiriamas stresas; mokes\u010diai ir paskolos neturint darbo. Tai veiksni\u0173, kurie gali skatinti depresij\u0105, pavyzd\u017eiai, ta\u010diau \u0161iandien vis labiau kalbama ir apie gen\u0173 bei endokrinin\u0117s sistemos svarb\u0105 depresijai (2, 10, 12).<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"\u0160altuoju<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Tyrimuose minima, kad nuotaik\u0173 sutrikimai gali b\u016bti susij\u0119 su genais ir j\u0173 fragmentais: 4p, 4q31, 6p, 6q, 6q24, 8q, 9p, 10q, 12q, 13q, 14q, 17q, 18p-q, 21q, 22q. Genai lemia hormon\u0173 koncentracijas (pro laktino, kortizolio, tirozino, melatonino) kraujyje, mediatori\u0173 i\u0161siskyrim\u0105 sinaps\u0117se (noradrenalino, adrenalino, serotonino) (13\u201315). \u0160i\u0173 biologini\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracija tiesiogiai lemia \u017emogaus psichik\u0105, manoma, kad, pavyzd\u017eiui, noradrenalino tr\u016bkumas sukelia depresij\u0105, o hiperprodukcija \u2013 manij\u0105. Tyrimais fiksuotos ekvivalenti\u0161kos<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

serotonino koncentracijos s\u0105sajos: sergant depresija<\/a> ji ma\u017e\u0117ja, sveikstant \u2013 did\u0117ja sinaps\u0117se (2, 12).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Depresija<\/a> susijusi ir su sunkiomis sistemin\u0117mis ligomis, traumomis, ypa\u010d galvos, ne\u012fgalumu, patologiniu n\u0117\u0161tumu. Ekspertai vis labiau linksta laikytis holistin\u0117s hipotez\u0117s ir kalba apie sumin\u012f veiksni\u0173 poveik\u012f (2, 12, 14).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

DEPRESIJOS GYDYMAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kaip ir daugelio kit\u0173 psichiatrini\u0173 lig\u0173, taip ir depresijos geriausias gydymas pagr\u012fstas \u012fvairi\u0173 metod\u0173 taikymu ir j\u0173 deriniu. Depresijos gydymas da\u017eniausiai susideda i\u0161 trij\u0173 dali\u0173: pradin\u0117s ligos stadijos gydymas medikamentais (sunkios depresijos atveju netaikomi jokie kiti metodai), ligoniui sveikstant rekomenduojamas gydymas deriniu (16, 17) \u2013 medikamentais ir psichoterapija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Be medikament\u0173, taikomi nemedikamentinio gydymo metodai. I\u0161 toki\u0173 veiksminga psichoterapija (2 lentel\u0117<\/i>). Padedant psichoterapeutui kei\u010diamas ligonio po\u017ei\u016bris \u012f pasaul\u012f. Psichoterapeutas stengiasi, kad \u017emogus geriau pa\u017eint\u0173 save, i\u0161mokt\u0173 valdyti emocijas, susikurti teigiam\u0105 nuotaik\u0105. Taip pat svarbi sociologin\u0117 terapija \u2013 gyvenimo kokyb\u0117s gerinimas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Medikamentai esant vidutinio sunkumo ligai skiriami tik po psichiatro konsultacijos, skyrus vaist\u0173 iki trij\u0173 m\u0117nesi\u0173, juos gali i\u0161ra\u0161yti gydytojas neurologas arba bendrosios praktikos gydytojas (18). \u0160iandien populiariausi medikamentai<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

depresijai gydyti yra serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (3 lentel\u0117<\/i>). Svarbu ligoniui paai\u0161kinti, kad prad\u0117jus vartoti medikamentus teigiamas poveikis pasireik\u0161 negreitai \u2013 \u012fprastai po dviej\u0173 ar net keturi\u0173 savai\u010di\u0173. Taip pat b\u016btina \u012fsp\u0117ti, kad teigiamas rezultatas bus tik tada, jeigu vaistus vartos reguliariai.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Da\u017enai pasirei\u0161kiantis nepageidaujamas poveikis \u012fprastai po savait\u0117s i\u0161nyksta. Depresijos gydymas yra ilgalaikis, tod\u0117l medikamentai vartojami ne trumpiau kaip pus\u0119 met\u0173 (10).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Lietuvoje depresija<\/a> diagnozuojama per retai, o pacientai pas specialist\u0105 siun\u010diami da\u017eniausiai kritin\u0117s b\u016bkl\u0117s. \u012evair\u016bs epidemiologiniai tyrimai pateikia skirtingas i\u0161vadas, ta\u010diau tik\u0117tina, kad depresija<\/a> serga ar sirgo net apie 30 proc. populiacijos (2, 19). Ligos sunkumas b\u016bna skirtingas, pavyzd\u017eiui, did\u017ei\u0105ja depresija<\/a> serga apie 10 proc. populiacijos (11). Epidemiologiniais tyrimais patvirtinta, kad nuotaik\u0173 sutrikimai priklauso nuo gen\u0173 ir lyties: moterys serga du kartus da\u017eniau negu vyrai. Vyresni \u017emon\u0117s serga da\u017eniau negu jaunesni (2).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Nuotaik\u0173 sutrikimai \u2013 savi\u017eudybi\u0173 prie\u017eastis. Lietuva pirmauja Europos S\u0105jungoje pagal savi\u017eudybi\u0173 skai\u010di\u0173 (PSO duomenys). \u0160i nemaloni patirtis susiklost\u0117 d\u0117l keleto prie\u017eas\u010di\u0173: posovietin\u0117 nuostata \u012f gydytoj\u0105 psichiatr\u0105 ir laiku nesuteikiama pagalba; \u0161eimos gydytojai laiku nediagnozuoja ligos; bloga socialin\u0117 ir ekonomin\u0117 valstyb\u0117s pad\u0117tis. Manoma, kad depresija<\/a> gali lemti daugiau kaip 70 proc. savi\u017eudybi\u0173 (7, 8).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

B\u016btina tiksliai ir laiku diagnozuoti nuotaikos sutrikimus, si\u0173sti pas specialist\u0105. Pirmiausia tai turi padaryti \u0161eimos gydytojas, bet geb\u0117ti \u012ftarti depresij\u0105 turi bet kurios srities specialistas. \u017dmogaus gydymas \u2013 tai ne vieno organo operacija, o sisteminis, holistinis po\u017ei\u016bris \u012f \u017emog\u0173, tod\u0117l svarbu pasteb\u0117ti ir ne savo srities patologij\u0105, rekomenduoti specialisto konsultacij\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. Aurimas JONAUSKAS<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas \u201eInternistas\u201c<\/span><\/i><\/p>\n

<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Rudens ir \u017eiemos sezonai susij\u0119 ne tik su da\u017enomis per\u0161alimo ligomis, bet ir su nuotaikos sutrikimais. \u0160eimos gydytojas turi stengtis pasteb\u0117ti pakitus\u012f paciento elges\u012f ir laiku \u012ftarti nuotaikos sutrikim\u0105, nes \u0161io pob\u016bd\u017eio sutrikimams b\u016bdingas sezoni\u0161kumas: depresija<\/a> \u0161altuoju metu laiku penkis kartus da\u017enesn\u0117 nei \u012fprastai (1, 2).<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[109,205,827,1410,555,112],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10571","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-depresija","tag-gydytojai","tag-medikamentai","tag-psichoterapija","tag-seimos-gydytojai","tag-serotonino"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10571","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10571"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10571\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10571"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10571"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10571"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10571"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10571"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}